Jei planuojate parduoti būstą, kuriame šiuo metu gyvenate su nepilnamečiu vaiku ar keliais, turėtumėte būti pasiruošę papildomai biurokratijos naštai. Tam reikės papildomų dokumentų ir specifinių procedūrų. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip tinkamai užpildyti teismo leidimą turtui, kad pardavimo procesas būtų sklandus ir teisėtas.
Įstatyminiai Aspektai
Pirmiausia, svarbu susipažinti su įstatymais. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme nustatyta, kad vaikas visada turi teisę į gyvenamąjį būstą. Tai reiškia, kad vaikas negali likti be pastogės - jam turi būti užtikrinta gyvenamoji vieta iš karto, o ne po kurio laiko.
Parduodant būstą su vaikais, papildomai turėsite reikalų ir su savo apylinkės teismu. Teismui svarbu užtikrinti ir įrodyti, kad jūsų vaikas ar vaikai turi, kur gyventi viso būsto pardavimo proceso metu ir po jo.
Pirmieji Žingsniai
Pirmas žingsnis - priregistruoti vaiką pas senelius arba oficialiai išnuomotame bute. Atminkite, kad nuomos sutartis galios tik tada, kai ji bus įregistruota VĮ "Registrų centras" ar patvirtinta notariškai. Kai priregistruojate vaiką, būtinai paimkite pažymą iš savivaldybės apie to būsto sudėtį, įskaitant ir jūsų vaiką/vaikus.
Kol tvarkote vaiko registravimo klausimus, sudarykite preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį su būsimaisiais savo būsto pirkėjais. Be šios sutarties teismas su jumis nesiderės.
Alternatyvūs Sprendimai
Neturite, kur gyventi? Tada reikalingas notariškai patvirtintas jūsų būsto pirkėjų sutikimas, kad jie leidžia jums ir jūsų vaikams laikinai gyventi būsto pirkimo-pardavimo proceso metu. Tokiu atveju preliminarios pirkimo-pardavimo sutarties nereikia, tačiau teismui vis tiek kils klausimų "o kur vaikas gyvens po pardavimo"?
Jei tuo pačiu metu ketinate patys pirkti kitą būstą ir bendraujate su bankais dėl paskolos, problemų neturėtų kilti.
Dokumentų Rinkimas ir Pateikimas
Tai nemažai dokumentų, ir nors ne visų jų gali prireikti, atsižvelgiama į individualią situaciją, vis tiek surinkimui reikia laiko, tad planuokite bent savaitę dokumentų surinkimui.
Patogiausias variantas - visus dokumentus su prašymu pristatyti į apylinkės teismą. Tačiau jei aplinkybės susiklostė taip, kad pateikti fiziškai negalite, galima pateikti prašymą ir internetu.
Visus dokumentus pildo vienas iš vaikų tėvų arba notariškai patvirtintas atstovas. Tai yra procesą palengvinanti sąlyga.
Teismo Leidimo Gavimas ir Tolesni Veiksmai
Kai gaunate teismo leidimą jūsų būstą parduoti, toliau tvarkote pirkimo-pardavimo reikalus su savo pirkėjais, banku, notaru.
Apsišarvuokite kantrybe, ir iš karto numatykite papildomas 2 savaites, kurias galimai užtruksite, kol gausite teismo leidimą.
Notaro Funkcijos ir Paslaugos
Notaras tvirtina sandorius, kuriems Civilinis kodeksas ar Civilinio kodekso numatytais atvejais kiti įstatymai nustato privalomą notarinę formą. Siekiant užtikrinti „vieno langelio“ principą turto pirkėjams nebereikia patiems kreiptis į Nekilnojamojo turto registro tvarkytoją (VĮ Registrų centrą) dėl sutarties fakto ar nuosavybės teisių įregistravimo, visa tai atlieka notaras, patvirtinęs sandorį.
Taip pat, jei įgyjamas daiktas yra perkamas už paskolą ir įkeičiamas kreditoriui, notaras apie sudarytos hipotekos sutarties faktą informaciją perduoda viešam registrui. Be kita ko, valstybės registrų tvarkytojui perduodami duomenys apie notaro patvirtintus įgaliojimus ir vedybų sutartis.
Paveldėjimo Bylos ir Europos Paveldėjimo Pažymėjimas
Paveldėjimo byla pradedama gavus įpėdinio pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Palikimui priimti nustatytas trijų mėnesių terminas nuo palikimo atsiradimo dienos, t. y. įpėdinis, turintis teisę paveldėti, notarui turi paduoti pareiškimą apie palikimo priėmimą arba faktiškai pradėti valdyti paveldimą turtą per tris mėnesius nuo palikėjo mirties (Civilinio kodekso 5.50 straipsnis). Pareiškimas paduodamas palikimo atsiradimo vietos notarui.
Siekiant užtikrinti, kad tarpvalstybinio pobūdžio klausimai būtų sprendžiami greitai, sklandžiai ir veiksmingai bei įpėdiniams būtų suteikta galimybė lengvai įrodyti savo statusą ir teises, tarptautinio paveldėjimo bylose įpėdinių prašymu notaras gali išduoti standartizuotą Europos paveldėjimo pažymėjimą, kuris gali būti naudojamas kitoje nei išduota Europos Sąjungos valstybėje narėje (Paveldėjimo reglamento 63 straipsnio 1 dalis). Pažymėjimas sukelia pasekmes visose Europos Sąjungos valstybėse narėse, nereikalaujant jokių specialių procedūrų (Paveldėjimo reglamento 69 straipsnis).
Nuosavybės Teisės Liudijimai ir Dokumentų Tvarkymas
Vadovaujantis Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 3 punktu, notaras išduoda nuosavybės teisės į dalį sutuoktinių bendro turto liudijimus. Turtas, įgytas santuokos metu, pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (pvz., mirus vienam iš sutuoktinių) (Civilinio kodekso 3.87 straipsnio 1, 2 dalys).
Notaras paliudija, jog dokumento nuorašo ar išrašo turinys atitinka originalaus dokumento ar jo dalies turinį. Notarui turi būti pateiktas dokumento, kurio nuorašas ar išrašas reikalingas, originalas.
Kiti Notariniai Veiksmai
Pagal Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 5 punktą notaras liudija parašo dokumentuose tikrumą. Pagal Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 9 punktą notaras tvirtina dokumentų pateikimo laiką. Pagal Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 10 punktą notaras perduoda vienų fizinių ir juridinių asmenų pareiškimus kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims.
Pagal Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 11 punktą notaras priima į depozitinę sąskaitą pinigines sumas. Pagal Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 12 punktą notaras priima jūrinius protestus. Pagal Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 13 punktą notaras protestuoja vekselius ir čekius.
Turto Deklaravimas
Pagal Gyventojų turto deklaravimo įstatymo (GTDĮ) 2 ir 6 straipsnius turėtą turtą iki 2026 m. gegužės 4 d. deklaruoti privalo tam tikros gyventojų grupės, įskaitant akcinių bendrovių vadovus, antstolius, asociacijų vadovus, Europos Parlamento narius, kredito įstaigų tarybų narius, Lietuvos banko valdybos narius, Lietuvos kariuomenės vadus, teismų pirmininkus, Vyriausybės siūlymu į pareigas priimtus Europos Komisijos narius, Ministro Pirmininko paskirtus institucijų vadovus, Lygių galimybių kontrolierių, Nacionalinės teismų administracijos direktorių, notarus, profesinės karo tarnybos karininkus, prokurorus, Respublikos Prezidento paskirtus institucijų vadovus, Seimo kontrolierius, Seimo paskirtų komisijų pirmininkus, nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių vadovus, Vaiko teisių apsaugos kontrolierių, valstybės kontrolierių, valstybės politikus, valstybės tarnautojus, valstybės ar savivaldybių įstaigų padalinių vadovus, valstybės ar savivaldybių įmonių vadovus, valstybinių aukštųjų mokyklų vadovus, viešosios informacijos rengėjų vadovus, viešųjų įstaigų vadovus, Vyriausybės paskirtų komisijų pirmininkus, Žurnalistų etikos inspektorių, žvalgybos kontrolierius, gyventojus, nustojusius eiti GTDĮ 2 str. 1 d. nurodytas pareigas, ir 18 metų sulaukusius nuolatinius Lietuvos gyventojus, turinčius neįregistruotą nekilnojamąjį turtą ar didesnes nei 1500 Eur lėšas užsienyje.
Metinė gyventojo (šeimos) turto deklaracija (FR0001) turi būti pateikiama iki kitų kalendorinių metų gegužės 1 d. (už 2025 metus iki 2026 m. gegužės 4 d.), išskyrus tam tikrus atvejus. Deklaraciją gyventojas gali pateikti tik elektroniniu būdu, naudojantis elektroninio deklaravimo sistema (EDS), išskyrus tam tikras išimtis.
Priedai prie Turto Deklaracijos
Prie metinės turto deklaracijos (FR0001) pridedami priedai, tokie kaip FR0001T (nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas) ir FR0001V (vertybiniai popieriai, meno kūriniai, brangakmeniai). FR0001L priede deklaruojamos didesnės nei 1 500 Eur lėšos, turėtos tiek Lietuvos, tiek užsienio valstybių bankuose ir ne bankuose.
| Deklaracijos FR0001 priedo pavadinimas | Deklaracijos FR0001 priedo paskirtis |
|---|---|
| FR0001T priedas | Nekilnojamasis turtas (įskaitant nebaigtus statyti statinius) ir pagal LR teisės aktus privalomai teisiškai registruotinas kilnojamasis turtas. |
| FR0001V priedas | Vertybiniai popieriai (akcijos, obligacijos, vekseliai ir pan.), pajai ir kiti dokumentai, kurie laikomi vertybiniais popieriais, kai vieno gyventojo turimų vertybinių popierių bendra vertė yra didesnė nei 1 500 Eur. Taip pat meno kūriniai, brangakmeniai, juvelyriniai dirbiniai, taurieji metalai, kurių vieneto vertė yra didesnė nei 1 500 Eur. |
| FR0001L priedas | Visos didesnės nei 1 500 Eur lėšos, ataskaitinių metų pabaigoje turėtos tiek Lietuvos, tiek užsienio valstybių bankuose ir ne bankuose. |