Gyvenamosios Vietos Deklaravimo Tvarka Antakalnio Seniūnijoje: Įstatymai, Taisyklės Ir Teismų Praktika

Vilnius - Lietuvos sostinė, augantis ir dinamiškas miestas, kasmet pritraukiantis tūkstančius naujų gyventojų. Nesvarbu, ar ką tik atsikraustėte į Vilnių iš kito Lietuvos miesto, grįžote iš užsienio, ar tiesiog pakeitėte butą sostinės ribose, vienas iš pirmųjų ir svarbiausių administracinių žingsnių yra gyvenamosios vietos deklaravimas. Nors kai kam tai gali atrodyti tik formalumas, iš tiesų tai yra teisinė prievolė, turinti reikšmingų pasekmių tiek pačiam gyventojui, tiek miesto bendruomenei.

Šiame išsamiame straipsnyje aptarsime viską, ką reikia žinoti apie gyvenamosios vietos deklaravimą Vilniuje: kodėl tai privaloma, kokia yra tvarka, kokių dokumentų prireiks, kokie būdai tai padaryti egzistuoja ir kokios yra nedeklaravimo pasekmės. Stengsimės pateikti informaciją aiškiai ir suprantamai, kad šis procesas jums nekeltų jokių rūpesčių.

Kas Yra Gyvenamosios Vietos Deklaravimas Ir Kodėl Tai Reikalinga?

Gyvenamosios vietos deklaravimas yra oficialus pranešimas valstybės institucijoms (šiuo atveju - Registrų centrui per savivaldybės seniūnijas ar elektroninius valdžios vartus) apie savo faktinę gyvenamąją vietą. Tai nėra tas pats, kas nuosavybės teisės į būstą - deklaruoti gyvenamąją vietą galima ir nuomojamame bute, ir laikinai gyvenant pas draugus ar giminaičius (su jų sutikimu).

Lietuvos Respublikos Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymas numato, kad kiekvienas Lietuvos pilietis ir Lietuvoje gyvenantis užsienietis privalo deklaruoti savo gyvenamąją vietą. Pagrindiniai šios prievolės tikslai yra:

• Viešųjų Paslaugų Teikimas: Deklaruota gyvenamoji vieta leidžia savivaldybei planuoti ir teikti viešąsias paslaugas. Pavyzdžiui, nuo to priklauso vietų skaičius darželiuose ir mokyklose, socialinės paramos poreikis, sveikatos priežiūros įstaigų tinklo planavimas, viešojo transporto maršrutų optimizavimas. Vilniuje, kur gyventojų skaičius nuolat kinta, tikslūs duomenys yra ypač svarbūs.
• Rinkimų Teisės Įgyvendinimas: Jūs galite balsuoti tik toje rinkimų apylinkėje, kurioje esate deklaravę gyvenamąją vietą.
• Mokesčių Surinkimas ir Paskirstymas: Dalis gyventojų pajamų mokesčio (GPM) yra skiriama tai savivaldybei, kurioje asmuo yra deklaravęs gyvenamąją vietą. Deklaruodami gyvenamąją vietą Vilniuje, prisidedate prie sostinės biudžeto formavimo ir jos infrastruktūros gerinimo.
• Teisiniai ir Administraciniai Tikslai: Oficialus adresas reikalingas įvairioms teisinėms procedūroms, oficialių laiškų ir pranešimų siuntimui (pvz., iš teismo, antstolių, VMI, Sodros ir kt.).
• Socialinė Parama: Teisė į daugelį socialinių išmokų ir paslaugų (pvz., būsto šildymo kompensacijas, socialinę pašalpą) dažnai yra susijusi su gyvenamosios vietos deklaravimu konkrečioje savivaldybėje.

Vilniaus miesto žemėlapis su seniūnijomis

Kas Privalo Deklaruoti Gyvenamąją Vietą Vilniuje?

Pagal įstatymą, gyvenamąją vietą deklaruoti privalo:

• Lietuvos Respublikos piliečiai, atvykę gyventi į Lietuvą ilgiau nei 183 dienoms per metus arba pakeitę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje.
• Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai ir jų šeimos nariai, atvykę gyventi į Lietuvą ilgiau nei 3 mėnesiams per metus.
• Užsieniečiai (ne ES piliečiai), gavę leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje (tiek laikiną, tiek nuolatinį).

Svarbu paminėti terminus. Pakeitus gyvenamąją vietą Lietuvoje, naują adresą reikia deklaruoti per 1 mėnesį. Išvykstant iš Lietuvos gyventi į užsienį ilgiau nei 6 mėnesiams, privaloma deklaruoti išvykimą. Grįžus gyventi į Lietuvą, vėl reikia deklaruoti atvykimą ir gyvenamąją vietą.

Už nepilnamečius vaikus gyvenamąją vietą deklaruoja jų tėvai ar globėjai.

Kur Ir Kaip Deklaruoti Gyvenamąją Vietą Vilniuje?

Vilniaus miesto gyventojai turi kelis būdus deklaruoti savo gyvenamąją vietą:

1. Elektroniniu Būdu per Registrų Centro Savitarną

Tai pats patogiausias ir greičiausias būdas, kuriam nereikia niekur eiti. Jums reikės:

• Kompiuterio su interneto prieiga.
• Vienos iš asmens tapatybės patvirtinimo priemonių: mobilaus parašo, elektroninio parašo (asmens tapatybės kortelės su skaitytuvu) arba internetinės bankininkystės prisijungimų.
• Reikiamų duomenų apie būstą (unikalus numeris, jei turite) ir, jei nesate būsto savininkas, savininko sutikimo (elektroninio arba popierinio).

Procesas paprastai vyksta taip:

1. Prisijungiate prie Registrų centro savitarnos sistemos (per Elektroninius valdžios vartus www.epaslaugos.lt arba tiesiogiai Registrų centro svetainėje).
2. Pasirenkate paslaugą „Gyvenamosios vietos deklaravimas”.
3. Užpildote elektroninę deklaracijos formą, nurodydami savo asmens duomenis ir tikslų gyvenamosios vietos adresą Vilniuje.
4. Pateikiate informaciją apie teisę gyventi tame būste:
   • Jei esate būsto savininkas (ar bendraturtis), sistema dažniausiai automatiškai patikrina šį faktą Nekilnojamojo turto registre.
   • Jei nesate savininkas, turite pridėti būsto savininko (-ų) sutikimą. Sutikimas gali būti pateiktas elektroniniu būdu per tą pačią sistemą (savininkas turi patvirtinti) arba galite įkelti pasirašyto sutikimo skaitmeninę kopiją (skanuotą ar fotografuotą).
5. Patvirtinate pateiktus duomenis.

Sėkmingai pateikus deklaraciją, duomenys Gyventojų registre atnaujinami dažniausiai per kelias darbo dienas.

2. Atvykus Į Seniūniją

Jei neturite galimybės deklaruoti internetu arba Jums patogiau tai daryti gyvai, galite kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos seniūniją pagal būsimą deklaruojamą gyvenamąją vietą. Vilniuje yra 21 seniūnija (pvz., Antakalnio, Fabijoniškių, Lazdynų, Naujamiesčio, Senamiesčio, Žirmūnų ir t.t.).

Atvykstant į seniūniją, Jums reikės:

• Galiojančio asmens tapatybės dokumento (paso arba asmens tapatybės kortelės).
• Užpildytos nustatytos formos deklaracijos (galima gauti vietoje arba atsisiųsti iš savivaldybės svetainės).
• Dokumento, patvirtinančio Jūsų teisę apsigyventi tame būste:
  • Jei esate savininkas - nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų (seniūnijos darbuotojas gali patikrinti duomenis registre).
  • Jei nesate savininkas - nuomos ar panaudos sutarties (įregistruotos Registrų centre arba jei neįregistruota - papildomai reikės savininko sutikimo) ARBA būsto savininko (-ų) rašytinio sutikimo (savininkas gali atvykti kartu su Jumis arba pateikti notaro patvirtintą sutikimą). Jei savininkų yra keli, reikalingas visų sutikimas.
• Jei deklaruojate nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, reikės jų gimimo liudijimų.

Seniūnijos darbuotojas patikrins dokumentus, įves duomenis į sistemą ir Jūsų gyvenamoji vieta bus deklaruota.

Reikalingi Dokumentai: Detalesnis Aptarimas

Sėkmingam deklaravimui svarbu turėti visus reikiamus dokumentus. Apžvelkime juos detaliau:

• Asmens Tapatybės Dokumentas: Lietuvos piliečiams - galiojantis pasas arba asmens tapatybės kortelė. Užsieniečiams - leidimas gyventi Lietuvoje ir galiojantis pasas.
• Dokumentai, Patvirtinantys Teisę Gyventi Patalpose:
  • Nuosavybės Dokumentai: Jei esate vienintelis būsto savininkas, dažniausiai pakanka Jūsų tapatybės dokumento, nes darbuotojas arba sistema patikrina nuosavybę Registrų centre. Jei esate bendraturtis, gali prireikti kitų bendraturčių sutikimo (priklausomai nuo situacijos, geriausia pasitikslinti seniūnijoje arba deklaruojant internetu).
  • Nuomos ar Panaudos Sutartis: Turi būti galiojanti sutartis. Jei sutartis įregistruota Nekilnojamojo turto registre, papildomo savininko sutikimo dažniausiai nereikia. Jei sutartis neįregistruota, reikės rašytinio savininko (-ų) sutikimo.
  • Savininko Sutikimas: Jei gyvenate būste, kuris Jums nepriklauso nuosavybės teise ir neturite oficialios nuomos/panaudos sutarties (pvz., gyvenate pas giminaičius, draugus), būtinas rašytinis visų būsto savininkų sutikimas. Sutikime turi būti aiškiai nurodyta, kad savininkas (-ai) sutinka, jog Jūs deklaruotumėte gyvenamąją vietą jam (jiems) priklausančiame būste. Nurodomas būsto adresas, Jūsų vardas, pavardė, asmens kodas. Sutikimą savininkas gali pasirašyti seniūnijoje Jūsų akivaizdoje, pateikti notaro patvirtintą sutikimą arba patvirtinti elektroniniu būdu per Registrų centro sistemą.
  • Kiti Dokumentai: Pvz., teismo sprendimas, paveldėjimo teisės liudijimas ir pan., jei tai pagrindžia Jūsų teisę gyventi konkrečiu adresu.
• Už Nepilnamečius: Tėvai ar globėjai pateikia savo asmens dokumentus, vaiko (-ų) gimimo liudijimą (-us) ir dokumentus, patvirtinančius teisę gyventi būste.

Ypatingi Atvejai Ir Niunasai

• Deklaravimas „Prie Savivaldybės”: Asmenys, kurie neturi gyvenamojo būsto ir negali gauti savininko sutikimo deklaruoti gyvenamąją vietą (pvz., benamiai, išėję iš įkalinimo įstaigų), gali būti įtraukti į Gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą prie Vilniaus miesto savivaldybės. Tai laikinas sprendimas, leidžiantis gauti tam tikras socialines paslaugas.
• Deklaravimas Sodo Namelyje ar Kitoje Paskirtyje: Deklaruoti gyvenamąją vietą galima tik pastatuose ar patalpose, kurių paskirtis yra gyvenamoji. Jei norite deklaruoti vietą sodo name ar kitos paskirties pastate, jis turi būti įregistruotas Nekilnojamojo turto registre kaip tinkamas gyventi (pvz., pakeista paskirtis į gyvenamąją arba registruotas kaip sodo namas).
• Užsieniečių Deklaravimas: Užsieniečiai, gavę leidimą gyventi Lietuvoje, privalo deklaruoti gyvenamąją vietą per 1 mėnesį nuo leidimo išdavimo dienos arba nuo atvykimo į Lietuvą dienos. Procedūra ir reikalavimai dokumentams yra panašūs kaip ir Lietuvos piliečiams.
• Išvykimo Deklaravimas: Jei išvykstate iš Lietuvos gyventi į užsienį ilgiau nei šešiems mėnesiams, privalote deklaruoti išvykimą. Tai svarbu dėl mokesčių (ypač PSD), socialinių garantijų ir kitų prievolių Lietuvoje sustabdymo. Tai taip pat galima padaryti elektroniniu būdu arba seniūnijoje.

Kodėl Verta Deklaruoti Gyvenamąją Vietą Būtent Vilniuje?

Be anksčiau minėtų bendrų priežasčių (paslaugos, rinkimai, administraciniai reikalai), gyvenamosios vietos deklaravimas Vilniuje turi ir specifinių privalumų:

• Prioritetas Į Darželius ir Mokyklas: Vilniuje, ypač populiariuose rajonuose, vietų darželiuose ir mokyklose trūksta. Pirmenybė priimant vaikus dažniausiai teikiama tiems, kurių gyvenamoji vieta deklaruota arčiausiai švietimo įstaigos esančioje teritorijoje.
• Dalyvavimas Miesto Gyvenime: Deklaruoti gyventojai gali lengviau gauti įvairias Vilniaus miesto savivaldybės teikiamas paslaugas, lengvatas (pvz., viešojo transporto), dalyvauti įvairiose programose.
• Prisidėjimas Prie Sostinės Augimo: Kaip minėta, dalis Jūsų sumokėto GPM atitenka Vilniaus miesto savivaldybei. Kuo daugiau gyventojų deklaruoja čia savo gyvenamąją vietą, tuo didesnį biudžetą miestas turi keliams tvarkyti, parkams prižiūrėti, viešosioms erdvėms kurti ir kitoms reikmėms.
• Sveikatos Priežiūra: Nors prisirašyti prie poliklinikos galima ir nedeklaravus gyvenamosios vietos, kai kurios paslaugos ar programos gali būti susietos su gyvenamąja vieta.

Gyvenamosios vietos deklaravimo schema

Kas Nutinka, Jei Gyvenamoji Vieta Nedeklaruojama Arba Pateikiami Klaidingi Duomenys?

Gyvenamosios vietos nedeklaravimas arba melagingų duomenų pateikimas yra administracinis nusižengimas. Pagal Administracinių nusižengimų kodeksą už tai gali būti skiriama bauda.

Be baudos, kyla ir kitų nepatogumų:

• Sunkumai gaunant viešąsias paslaugas (ypač vaikų registracija į darželius/mokyklas).
• Problemos gaunant socialinę paramą.
• Negalėjimas balsuoti rinkimuose.
• Sunkumai tvarkant oficialius reikalus, kur reikalingas adresas korespondencijai.
• Galimos problemos su mokesčių inspekcija ar Sodra.

Taip pat svarbu laiku deklaruoti adreso pasikeitimą. Jei persikraustėte, bet likote deklaruoti senuoju adresu, oficialūs laiškai ir pranešimai keliaus ten, ir Jūs galite laiku negauti svarbios informacijos.

Dažniausiai Pasitaikančios Problemos Ir Jų Sprendimai

• Savininkas Neduoda Sutikimo: Kartais būstų savininkai vengia duoti sutikimą deklaruoti gyvenamąją vietą nuomininkams, bijodami papildomų mokesčių ar įsipareigojimų. Svarbu paaiškinti savininkui, kad leidimas deklaruoti vietą nesuteikia nuomininkui nuosavybės teisių ir neužkrauna savininkui papildomų finansinių įsipareigojimų (išskyrus tuos, kurie numatyti nuomos sutartyje). Jei savininkas kategoriškai nesutinka, deja, deklaruoti vietos tame būste negalėsite.
• Klaidos Pildant Deklaraciją: Atidžiai tikrinkite visus įvedamus duomenis, ypač adresą ir asmens kodus. Klaidingai įvesti duomenys gali lemti nesėkmingą deklaravimą.
• Techninės Problemos Deklaruojant Internetu: Kartais gali kilti laikinų techninių nesklandumų su e-parašo priemonėmis ar pačia Registrų centro sistema. Tokiu atveju bandykite vėliau arba kreipkitės pagalbos į sistemos administratorius ar deklaruokite seniūnijoje.
• Neaiškumai Dėl Bendraturčių Sutikimo: Jei būstas turi kelis savininkus, visada geriausia gauti visų jų sutikimą, kad ateityje nekiltų ginčų.

Gyvenamosios Vietos Deklaravimo Įstatymas Ir Taisyklės

Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymas ir Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus įsakymu patvirtintos Gyvenamosios vietos deklaravimo ir deklaravimo duomenų tvarkymo taisyklės reglamentuoja gyvenamosios vietos deklaravimo tvarką.

Pagal įstatymą, kiekvienas pilietis turi būti deklaruotas arba, jei jokios gyvenamosios vietos neturi, jis įrašomas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų sąrašą. Savivaldybės teikia tokią paslaugą kaip "deklaravimas prie savivaldybės", jei asmuo neturi buto/namo, kuriame galėtų deklaruoti gyv. vietą. Prie savivaldybės deklaruojama tik tada, kai asmuo neturi nuolatinės vietos, tačiau jei jūsų norimas išdeklaruoti asmuo turi pvz nekilnojamojo turto - jo niekas nedeklaruos savivaldybėje ir jūsų prašymu į nedeklaravusių asmenų sąrašus neįrašys.

Asmens Išdeklaravimas Iš Būsto Be Jo Sutikimo

Dažnai kyla klausimas, ar galima asmenį išdeklaruoti iš būsto be jo sutikimo. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad negalima asmens tiesiog išdeklaruoti, jis išsideklaruodamas privalo deklaruoti gyvenamąją vietą kitur. Taigi ne buto savininko bėdos, kad asmuo, negyvenantis tame bute, neturi kur deklaruoti gyvenamosios vietos.

Nagrinėjant situaciją, kai buto savininkas nori išdeklaruoti asmenį, kuris negyvena jam priklausančiame būste, svarbu atsižvelgti į kelis aspektus:

• Ar asmuo turi kitą deklaruotą gyvenamąją vietą?
• Ar asmuo turi nekilnojamojo turto, kuriame galėtų deklaruoti savo gyvenamąją vietą?
• Ar tarp buto savininko ir asmens, deklaravusio gyvenamąją vietą, yra susitarimas dėl naudojimosi būstu?

Jei asmuo vengia deklaruoti savo gyvenamąją vietą kitur, buto savininkas gali kreiptis į teismą dėl asmens priverstinio išregistravimo iš jo būsto. Va su tais visais liudininkais,galima eiti į teismą ir prašyti asmenį išregistruoti.Po to jau,po visų teismo proceso galima su teismo sprendimu,kreiptis į savivaldybę,užpildžius formą su prašymu dėl žmogaus išregistravimo iš buto.

Svarbu pažymėti, kad kiekviena situacija yra individuali, todėl, prieš imantis bet kokių veiksmų, rekomenduojama pasikonsultuoti su teisininku.

Teismų Praktika

Šiame straipsnyje aptariama teismų praktika, susijusi su gyvenamosios vietos deklaravimu Lietuvoje. Straipsnyje nagrinėjamos situacijos, kai asmens gyvenamoji vieta yra deklaruota būste, kuris priklauso kitam asmeniui, ir pastarasis nori tą asmenį išdeklaruoti. Aptariami įstatymai ir taisyklės, reglamentuojančios gyvenamosios vietos deklaravimą, taip pat teismų sprendimai, priimti nagrinėjant ginčus dėl deklaravimo.

Administracinė byla Nr. Teisminio proceso Nr. 2011 m. dalyvaujant pareiškėjai D. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. S. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Antakalnio seniūnijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (tretieji suinteresuoti asmenys - A. A., D.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Antakalnio seniūnijos 2010 m. kovo 10 d. sprendimo Nr. A204-458-(2.4.2.14-S1) (b. l. 15), kuriuo panaikinti D. S. Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta, kad deklaravimo duomenys taisomi, keičiami ir naikinami, jeigu gyvenamosios patalpos savininkas ( bendraturčiai) deklaravimo įstaigai pateikia prašymą pakeisti jam priklausančioje gyvenamojoje patalpoje savo gyvenamąją vietą deklaravusio ir ją pakeitusio asmens deklaravimo duomenis.

Deklaravimo įstaiga, naudodamasi kitais valstybės registrais bei klasifikatoriais, gali tikrinti deklaravimo duomenų teisingumą ir turi teisę pareikalauti, kad deklaravęs gyvenamąją vietą asmuo arba gyvenamosios patalpos savininkas ( bendraturčiai) pateiktų deklaravimo duomenis patvirtinančius ar paneigiančius dokumentus (Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 8 str. 3 d.).

Seniūnija Sprendimą priėmė vadovaudamasi A. A. ir D. A. 2010 m. vasario 23 d. prašymais (b. l. 16-17), kuriuose nurodyta, kad D. S. adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, negyvena. D. S. pirmosios instancijos teismo posėdyje nurodė, kad bute, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, negyveno (b. l. 47-48). Atsakovas 2010 m. vasario 23 d. raštu (b. l. 36) informavo D. S. apie gautą prašymą panaikinti jos gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis (duomenys neskelbtini), Vilnius, nurodė atvykti į Seniūniją, tačiau negavo jokio atsakymo.

Apeliantės manymu, Seniūnija turėjo kreiptis į teritorinę policijos įstaigą, tačiau pažymėtina, kad teisės aktai nenumatė atsakovui pareigos sprendžiant klausimą dėl D. S. gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų panaikinimo tai daryti.

Sutuoktinio Išdeklaravimas Skyrybų Atveju

Jeigu abu sutuoktiniai nėra buto bendraturčiai, laikoma, kad tarp jų yra sudaryta žodinė neterminuota buto dalies panaudos sutartis (CK-6.636 str.).Todėl galima spręsti,kad žmona pažeidžia savo pareigą,apmokėti dalies komunalinių mokeščių,remontą ir t.t.,tai prieštarauja sutarties nuostatoms,todėl vienašališkai galima net nesikreipiant į teismą nutraukti sutartį,o jau po to kreiptis į teismą,dėl asmens priverstinio išregistravimo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Praktika Dėl Vaiko Gyvenamosios Vietos Nustatymo

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) lapkričio 27 d. išnagrinėjo civilinę bylą (Nr.

Vaiko motina (ieškovė) kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti nepilnametės dukters gyvenamąją vietą su ja, pakeisti vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą ir leisti išsivežti dukterį nuolat gyventi į Jungtinę Karalystę be dukters tėvo (atsakovo) sutikimo. Tėvas byloje pareiškė reikalavimą, prašydamas nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su juo. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai laikėsi pozicijos, kad teismas negali duoti leidimo neteisėtai išvežtam vaikui gyventi kitoje šalyje, tačiau kartu nusprendė, jog vaikas turi gyventi motinos, su kuria nustatyta jo gyvenamoji vieta, valstybėje. Dėl to formuluodami sprendimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo teismai nurodė, kad vaiko gyvenamąją vietą nustato su motina jos dabartinėje gyvenamojoje vietoje, taip atitinkamai iš dalies tenkino prašymą dėl nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimo ir leido ieškovei išvežti iš dukterį iš Lietuvos.

Nagrinėjamu atveju vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimo klausimas teisme kilo jau po to, kai buvo užvesta ir pradėta nagrinėti byla dėl vaiko grobimo pagal Hagos konvenciją. Tai reiškia, kad CK 3.174 straipsnio 3 dalies nuostata jau buvo pažeista ir buvo prasidėjęs procesas pagal Hagos konvencijos nuostatas, kurio metu turi būti nuspręsta, kur yra vaiko socialinių interesų vieta, su kuria šalimi ji susijusi, t. y. ar vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta susijusi su Lietuva.

Kasacinis teismas konstatavo, kad bylą nagrinėję teismai, spręsdami, su kuriuo iš tėvų turi gyventi vaikas, leisdami vaikui su ieškove gyventi kitoje šalyje, realiai sprendė ir vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimo klausimą, t. y. kur yra vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta.

Apibendrinimas

Apibendrinant, teismų praktika dėl gyvenamosios vietos deklaravimo yra gana įvairi ir priklauso nuo konkrečių aplinkybių. Svarbu atsižvelgti į įstatymų ir taisyklių reikalavimus, taip pat į teismų sprendimus, priimtus nagrinėjant panašias bylas.

tags: #antakalnio #seniunija #gyvenamosios #vietos #deklaravimas