Transporto priemonių ženklinimas tamsiuoju paros metu: Kelių eismo taisyklės

Kelių eismo saugumas yra itin svarbus, ypač tamsiuoju paros metu. Tinkamas transporto priemonių ženklinimas užtikrina, kad jos būtų gerai matomos ir atpažįstamos, taip sumažinant eismo įvykių riziką. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip transporto priemonės turi būti žymimos tamsiuoju paros metu pagal Lietuvos Respublikos Kelių eismo taisykles (KET).

Valstybiniai numerio ženklai

Transporto priemonės valstybinio numerio ženklai šviesiuoju paros metu turi būti įskaitomi iš ne mažesnio kaip 40 m atstumo, o galinio numerio apšvietimas turi būti toks, kad tamsiuoju paros metu numerį būtų galima perskaityti iš ne mažesnio kaip 20 m atstumo.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad valstybinio numerio ženklus draudžiama uždengti apsauginėmis medžiagomis, lankstyti ar kitaip keisti jų formą, jie neturi būti apgadinti, užteršti ar surūdiję.

Skiriamieji ženklai

Tam tikros transporto priemonės privalo turėti specialius skiriamuosius ženklus, kurie padeda jas atpažinti kelyje. Šie ženklai ypač svarbūs tamsiuoju paros metu, kai matomumas yra ribotas.

Transporto priemonių su priekaba ženklinimas

Ilgesnės kaip 18,75 m transporto priemonės su priekaba (išskyrus lankstaus rėmo autobusus ir troleibusus) gale, 250-2100 mm aukštyje nuo žemės paviršiaus, turi būti įrengtas vienas (horizontalus), du (horizontalūs arba vertikalūs) arba keturi (du vertikalūs ir du horizontalūs) simetriškai transporto priemonės ašiai išdėstyti stačiakampio formos skiriamieji ženklai, padengti geltona medžiaga, atspindinčia šviesą, ir turintys raudoną 40 mm pločio fluorescencinį apvadą. Bendras šių skiriamųjų ženklų ilgis turi būti nuo 1130 mm iki 2300 mm, skiriamojo ženklo plotis - nuo 195 mm iki 230 mm.

Transporto priemonių be priekabos ženklinimas

Ilgesnės kaip 12 m transporto priemonės be priekabos (išskyrus autobusus) gale turi būti įrengti simetriškai transporto priemonės ašiai išdėstyti stačiakampio formos nuo 130 mm iki 150 mm pločio skiriamieji ženklai su įstrižomis (45° kampu) raudonomis fluorescencinėmis ir geltonomis šviesą atspindinčiomis juostomis ir tvirtinami taip, kad žemyn einančios įstrižos juostos būtų nukreiptos transporto priemonės krašto link. Tiek raudonų, tiek geltonų juostų plotis - 100 mm. Šių skiriamųjų ženklų skaičius, išsidėstymas ir bendras ilgis turi atitikti aukščiau numatytus reikalavimus.

Kiti skiriamieji ženklai

Automobilio su dygliuotomis padangomis gale turi būti priklijuotas skiriamasis ženklas - baltas lygiakraštis trikampis su raudonu apvadu ir padangos dyglio simboliu viduryje. Trikampio kraštinės ilgis - 200-300 mm, apvado plotis - 1/10 kraštinės ilgio.

Vežančio vaikų grupes autobuso priekis ir galas turi būti pažymėti kvadratiniais geltonais skiriamaisiais ženklais su raudonu apvadu ir juodu kelio ženklo „Vaikai“ simboliu. Kvadrato kraštinės ilgis - 300 mm, apvado plotis - 30 mm.

Mokyklinio autobuso priekis ir galas turi būti pažymėti kvadratiniais geltonais skiriamaisiais ženklais su raudonu apvadu ir juodu kelio ženklo „Vaikai“ simboliu. Kvadrato kraštinės ilgis - 300 mm, apvado plotis - 30 mm. Ant abiejų autobuso šonų turi būti užrašas „MOKYKLINIS“ iš šviesą atspindinčios medžiagos, raidžių aukštis - 200 mm. Mokyklinis autobusas ženklinamas išryškinančiu autobuso gabaritus linijiniu žymėjimu iš šviesą atspindinčios 50 mm pločio juostos: priekyje - balta, ant abiejų šonų - geltona, gale - raudona juosta.

Kurčnebylių ar kurčiųjų vairuojamų automobilių priekis ir galas turi būti pažymėti skritulio formos 160 mm skersmens skiriamuoju ženklu su trimis 40 mm skersmens juodais skrituliukais, išdėstytais įsivaizduojamo lygiakraščio trikampio, nukreipto smaigaliu žemyn, kampuose.

Transporto priemonės, kurią vairuoja teisę naudoti skiriamąjį ženklą „Neįgalusis“ turintys neįgalieji arba juos vežantys asmenys, priekis ir galas turi būti pažymėti kvadratiniais mėlynais skiriamaisiais ženklais „Neįgalusis“ su baltu apvadu ir baltu kelio ženklo „Neįgalieji“ simboliu. Kvadrato kraštinės ilgis - 100 mm, apvado plotis - 10 mm. Teisę naudoti skiriamąjį ženklą „Neįgalusis“ turintys asmenys turi turėti tai patvirtinantį dokumentą.

Motorinių transporto priemonių (jų junginių), kuriomis mokoma vairuoti, priekis ir galas turi būti pažymėti baltu lygiakraščio trikampio formos skiriamuoju ženklu su raudonu apvadu ir juoda raide „M“ viduryje. Trikampio kraštinės ilgis - 200-300 mm, apvado plotis - 1/10 kraštinės ilgio.

Transporto priemonių, vežančių pavojingus ar sunkius krovinius, transporto priemonių (jų junginių), kurių matmenys (su kroviniu ar be jo) yra didesni už Susisiekimo ministerijos nustatytuosius, taip pat motorinių transporto priemonių, kurių maksimalus greitis pagal techninę charakteristiką mažesnis už maksimalų greitį, leidžiamą šiose taisyklėse toms transporto priemonėms, gale, kairėje pusėje, turi būti skiriamasis greičio ribojimo ženklas - spalvotas ženklas „Ribotas greitis“, kuriame nurodytas leidžiamas greitis. Ženklo skersmuo - 160-250 mm (nelygu transporto priemonės rūšis), apvado plotis - 1/10 ženklo skersmens.

Priekyje arba gale už transporto priemonės gabaritų daugiau kaip 1 m išsikišantys arba bent kiek į šoną išsikišantys tolimiausi krovinio arba platesnių kaip 2,6 m transporto priemonių kraštiniai taškai turi būti pažymėti skiriamaisiais ženklais - 400 mm ilgio kraštinės kvadratais su pakaitomis einančiomis šviesą atspindinčiomis įstrižomis baltomis ir raudonomis 50 mm pločio juostomis. Šie ženklai ant transporto priemonės turi būti pritvirtinti ne žemiau kaip 0,4 m ir ne aukščiau kaip 1,6 m nuo žemės paviršiaus. Tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui nurodytose transporto priemonės vietose turi degti žibintai - balti iš priekio, oranžiniai - iš šonų ir raudoni - iš galo.

Transporto priemonės, vežančios pavojingus krovinius, turi būti paženklintos Europos sutartyje dėl pavojingų krovinių vežimo keliais (ADR) nustatyta tvarka. Reikalavimai ženklams taip pat pateikiami šioje sutartyje.

Motorinėse transporto priemonėse, išskyrus mopedus, motociklus be priekabos, keturračius motociklus ir lengvuosius keturračius motociklus, turi būti avarinio sustojimo ženklas - lygiakraštis trikampis, kurio 450-500 mm ilgio kraštinės pagamintos iš 50 mm pločio šviesą atspindinčios medžiagos.

Kiekviena eisme dalyvaujanti motorinė transporto priemonė ir jos priekaba turi būti pažymėtos nustatytosios formos ženklu, patvirtinančiu, kad atlikta privalomoji techninė apžiūra.

Vairuotojams, neturintiems 2 metų vairavimo stažo, privaloma automobilio galinės dalies kairėje pusėje turėti baltą kvadrato formos skiriamąjį ženklą su žaliu apvadu ir žaliu klevo lapu viduryje. Kvadrato kraštinės ilgis - nuo 100 mm iki 150 mm, apvado plotis - 1/10 kraštinės ilgio.

Apšvietimas

Be skiriamųjų ženklų, svarbu užtikrinti tinkamą transporto priemonės apšvietimą tamsiuoju paros metu. Tai apima priekinius ir galinius žibintus, posūkių signalus, gabaritinius žibintus ir kitus šviesos prietaisus, kurie padeda kitiems eismo dalyviams pastebėti transporto priemonę ir įvertinti jos judėjimo kryptį.

Velkamoji arba vežama ant specialaus atraminio įtaiso priekiu arba galu užkelta transporto priemonė bet kuriuo paros metu turi važiuoti su įjungta avarine šviesos signalizacija.

Svarbūs Kelių Eismo Taisyklių punktai

• 3.14. Pagrindinis kelias: kelias, pažymėtas kelio ženklais „Pagrindinis kelias“, „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“, „Automagistralė“, „Automobilių kelias“, kertamojo ar prisijungiančiojo kelio atžvilgiu; kelias kito kelio, pažymėto kelio ženklais „Duoti kelią“, „Stop“, „Gyvenamosios zonos pabaiga“, atžvilgiu; kelias su kietąja danga (betono, asfalto danga, grindinys) kelio su biriąja danga (skaldos, žvyro danga) ar kelio be dangos (miško, lauko ir panašaus kelio) atžvilgiu, o kelias su biriąja danga - kelio be dangos atžvilgiu. Šalutiniame kelyje prieš pat sankryžą esantis ruožas su kietąja ar biriąja danga nedaro jo lygiareikšmio su kertamuoju ar prisijungiančiuoju keliu.
• 27. Pėsčiųjų praleidimas: Įvažiuodamas į kelią iš esančių šalia jo teritorijų, išvažiuodamas iš kelio į šalia jo esančias teritorijas, vairuotojas privalo sustoti ir praleisti pėsčiąjį, kurio judėjimo kryptį jis kerta, o sukdamas į dešinę ar į kairę sankryžose - į jo važiavimo krypties bet kurią eismo juostą įėjusį įžengusį, žengiantį arba prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį. Kai sukama į kelią su viena eismo juosta kiekviena kryptimi, vairuotojas privalo praleisti į bet kurią eismo juostą įėjusį įžengusį, žengiantį arba prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį.
• 30. Artėjimas prie pėsčiųjų perėjos: Artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi - į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį įžengusį, žengiantį arba prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį.
• 42. Pėsčiųjų judėjimas: Į kitą važiuojamosios dalies pusę pėstieji privalo eiti tik pėsčiųjų (taip pat požeminėmis ir esančiomis virš kelio) perėjomis, o kur jų nėra, - sankryžose pagal šaligatvių arba kelkraščių liniją. Pėstieji neturi peržengti perėjos ribų. Kai matomumo zonoje perėjos ar sankryžos nėra, leidžiama eiti per kelią stačiu kampu į abi puses gerai apžvelgiamose vietose, tačiau tik įsitikinus, kad eiti saugu ir nebus trukdoma transporto priemonėms.
• 44. Pėsčiųjų saugumas: Įžengti į važiuojamąją dalį pėstiesiems leidžiama tik po to, kai jie įvertina atstumą iki artėjančių transporto priemonių ir jų greitį ir įsitikina, kad tai saugu ir nebus trukdoma transporto priemonėms.
• 45. Elgesys važiuojamojoje dalyje: Važiuojamojoje dalyje pėstieji neturi delsti ar stoviniuoti. Nespėjusieji pereiti važiuojamosios dalies turi stovėti saugumo salelėje arba ant paženklintos ar įsivaizduojamos linijos, skiriančios priešingų krypčių transporto srautus.
• 78. Reikalavimai sustoti: Vairuotojas privalo sustabdyti transporto priemonę, pėsčiasis - sustoti, kai tikrinantis pareigūnas ar reguliuotojas duoda signalą - mojuoja reguliuotojo lazdele ar skrituliu su raudonu atšvaitu, nukreiptu į eismo dalyvį, arba per garsiakalbį liepia sustoti. Signalas STOP taip pat gali būti nurodytas specialiomis spalvomis ir atitinkamos tarnybos ženklu pažymėtame automobilyje įrengtoje švieslentėje. Norėdamas Siekdamas atkreipti eismo dalyvių dėmesį, tikrinantis pareigūnas ar reguliuotojas gali duoti signalą švilpuku.
• 126. Atstumas iki priekyje važiuojančios transporto priemonės: Vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Rekomenduojama, kad atstumas iki priekyje važiuojančios transporto priemonės būtų ne mažesnis kaip per dvi sekundes nuvažiuojamas atstumas arba ne mažesnis kaip pusė spidometro rodmens, paversto metrais, pavyzdžiui, kai greitis 70 km/h, atstumas turi būti ne mažesnis kaip 35 m, jeigu eismo sąlygos nereikalauja kitaip.
• 131. Leistinas greitis: lengvaisiais automobiliais, krovininiais automobiliais, kurių didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 3,5 t, motociklais ir triračiais automagistralėse nuo balandžio 1 d. iki spalio 31 d. balandžio-spalio mėnesiais - ne didesniu kaip 130 km/h greičiu, nuo lapkričio 1 d. iki kovo 31 d. lapkričio-kovo mėnesiais - ne didesniu kaip 110 km/h greičiu, greitkeliuose nuo balandžio 1 d. iki spalio 31 d. balandžio-spalio mėnesiais - ne didesniu kaip 120 km/h greičiu, nuo lapkričio 1 d. iki kovo 31 d.
• 170. Sustojimas prie geležinkelio pervažos: Duodamas kelią artėjančiai bėginei transporto priemonei, taip pat tuo atveju, kai važiuoti per geležinkelio pervažą draudžiama, vairuotojas privalo sustoti prieš „Stop“ liniją, kelio ženklą „Stop“, šviesoforą, pakeliamąjį užtvarą, o jeigu jų nėra, - ne arčiau kaip 10 m atstumu nuo pirmojo bėgio. Vairuotojas privalo sustoti prieš „Stop“ liniją, kai ji naudojama su kelio ženklu „Stop“, o jeigu jos nėra, - prieš minėtą kelio ženklą, net ir mirksint baltam šviesoforo signalui.
• 214. Velkamos transporto priemonės vairavimas: Velkamą standžia arba lanksčia vilktimi transporto priemonę vairuoti gali tik asmuo, turintis teisę ją vairuoti.
• 216. Avarinė signalizacija velkant: Velkamoji arba vežama ant specialaus atraminio įtaiso priekiu arba galu užkelta transporto priemonė bet kuriuo paros metu turi važiuoti su įjungta avarine šviesos signalizacija.

Kelių eismo taisyklių pakeitimai

Kelių eismo taisyklės įsigalioja nuo 2008 m. rugsėjo 1 d. Taisyklės buvo priimtos Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Paskelbta: Valstybės žinios, 2008-08-02, Nr. 88-3530.

Įspėjamaisiais kelio ženklais Nr. 101-137, 150, 151 žymimas pavojingas kelio ruožas prasideda už 50-100 m gyvenvietėje ir 150-300 m ne gyvenvietėje nuo įspėjamojo kelio ženklo įrengimo vietos. Jeigu nurodyti įspėjamieji kelio ženklai statomi įrengiami kartu su papildoma lentele „Atstumas iki objekto“, pavojingas kelio ruožas prasideda už atstumo, nurodyto papildomoje lentelėje „Atstumas iki objekto“.

203 Duoti kelią (Vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms kertamuoju ar prisijungiančiuoju kel...

tags: #kaip #turi #buti #zymimas #tamsiuoju #paros