Šiame straipsnyje nagrinėjamas vaiko apklausos procesas, siekiant nustatyti jo interesus ir užtikrinti jo gerovę. Aptariamas teismo psichologo vaidmuo, metodikos, taikomos apklausiant vaikus teisme, taip pat įstatyminiai aspektai, susiję su vaiko teisių apsauga Lietuvoje.
Įvadas
Vaiko apklausa yra svarbi procedūra, leidžianti išgirsti vaiko nuomonę ir atsižvelgti į ją sprendžiant klausimus, susijusius su jo gyvenimu ir gerove. Ypač svarbus teismo psichologo vaidmuo, kuris padeda užtikrinti, kad apklausa būtų atliekama tinkamai ir vaikas jaustųsi saugiai.
Teismo Psichologo Indėlis Į Tiesos Paieškas
Teismo psichologas yra specialistas, turintis psichologijos bakalauro ir magistro išsilavinimą, kuris dirba teisme ir dalyvauja apklausiant vaikus. Jo pagrindinis tikslas - padėti nustatyti tikrąsias bylos aplinkybes ir užtikrinti, kad vaiko teisės būtų apsaugotos.
Šiaulių apylinkės teismo psichologė Vaida Lisienė ir Šiaulių apylinkės teismo pirmininko pavaduotojas Donatas Dauginis pabrėžia teismo psichologo svarbą šiame procese.
V. Lisienė teismo psichologe pradėjo dirbti 2015 metais, kai ši profesija Lietuvoje dar tik kūrėsi. Pirmiesiems teismo psichologams teko susidurti su iššūkiais, nes nebuvo jokios bendros praktikos, parengtų bendrų dokumentų ar aiškios apklausų struktūros.
Teismo psichologas turi ne tik suprantamai kalbėtis su vaiku ir užduoti teisėjo nurodomus klausimus, bet ir gebėti atpažinti teisiškai reikšmingas aplinkybes bei nukreipti pokalbį tinkama linkme. Anot teisėjo D. Dauginio, teismo psichologas turi turėti daug teisinių žinių.
Teismo psichologo vaidmens pokyčiai
Prieš 10 metų psichologo vaidmuo apklausiant vaiką teisme buvo simbolinis, tačiau dabar psichologas tapo aktyviu dalyviu. V. Lisienės teigimu, psichologas su vaiku būna apklausos kambaryje, o teisėjas ir kiti proceso dalyviai - teismo posėdžių salėje. Tai buvo didžiulis proveržis, nes anksčiau apklausos kambariuose psichologo iš viso nebuvo arba jo vaidmuo buvo simbolinis.
D. Dauginis įsitikinęs, kad teismuose, pradėjus dirbti psichologams, baudžiamasis procesas tapo kokybiškesnis ir palengvino teisėjų darbą nustatant tikrąsias bylos aplinkybes. Teismo psichologas padeda suformuluoti klausimus taip, kad vaikas suprastų ir gebėtų kuo detaliau pateikti įvykio aplinkybes.
Vaikų Paruošimas Apklausai
Anksčiau nebuvo specialistų, kurie paruoštų vaiką apklausai, tačiau dabar teismo psichologai taiko „Thom Layen 10 žingsnių apklausos metodiką“. Teisėjas D. Dauginis teigia, kad per nepilnamečių apklausas yra pasiruošimo apklausai stadija, kurios metu teismo psichologas bendrauja su vaiku ir bando su juo užmegzti ryšį, paaiškinti, kas vyks apklausos metu.
Prieš apklausą psichologai vaikui pasako, ką jam reikės daryti, jei jis nesupras klausimų, jei nežinos ar neprisimins kokių nors detalių. V. Lisienės teigimu, svarbu pasikalbėti apie tai, kad labai svarbu sakyti tiesą ir viską papasakoti nuo pradžios iki galo. Tai vaikui suteikia saugumo.
Vaiko Apklausa: Praktiniai Aspektai
Apklausos Kambarys Ir Dalyviai
Apklausiamas vaikas nemato ir negirdi nei teisėjo, nei kitų apklausoje dalyvaujančių asmenų, o bendrauja tik su teismo psichologu. D. Dauginis pabrėžia, kad teismo posėdžio metu klausimus formuluoja ir uždavinėja teisėjas, o atliekant nepilnamečio apklausą, iš dalies klausimus padeda suformuluoti ir teismo psichologas, teisinę kalbą „išversdamas“ į jam suprantamą formą.
Darbas Su Mažamečiais Ir Specialiųjų Poreikių Vaikais
V. Lisienė prisiminė, kad yra tekę apklausti net dvejų su puse metų vaiką. Teismo psichologams dažnai tenka dirbti su specialiųjų poreikių vaikais, kuriems sunkiau išsėdėti savo vietoje, išbūti apklausos kambaryje, suprasti klausimus. Tokioms apklausoms reikia specialaus pasirengimo, o svarbiausiu uždaviniu tampa suformuluoti klausimus taip, kad vaikas suprastų ir apklausa įvyktų kuo sklandžiau.
Iššūkiai Apklausos Metu
Atliekant nepilnamečio apklausą, gali pasitaikyti situacijų, kai vaikas tyli ir nepasako nė vieno žodžio arba sako tik dalį tiesos, bijodamas pakenkti savo artimiesiems. Teismo psichologas ir teisėjas turi užtikrinti, kad vaiko nepasiektų itin nepatogūs ir nekorektiški klausimai.
D. Dauginis pabrėžia, kad vienas pagrindinių iššūkių - kuo efektyvesnės apklausos atlikimas, kad visą reikiamą informaciją gautume vienos apklausos metu, ir nereiktų vaiko antrą kartą apklausinėti.
Teisėjas įsitikinęs, kad per ikiteisminį procesą kuo geresnis bendradarbiavimas tarp prokuroro, teisėjo ir teismo psichologo, tuo apklausa bus efektyvesnė, greitesnė ir darys mažesnį neigiamą poveikį vaikui. V. Teismo psichologo indėlis į tiesos paieškasTeisėjas D. Dauginis teigia, kad teismo psichologo indėlis į tiesos paieškas baudžiamajame procese yra išties didelis.
Vaiko Apklausa Civilinėse Bylose
Teismo psichologo vaidmuo civilinėse bylose
Pastaraisiais metais teismo psichologams vis dažniau tenka dalyvauti vaikų apklausose civilinėse bylose, sprendžiant klausimus dėl vaiko gyvenamosios vietos ar bendravimo tvarkos su tėvais.
Apklausos būdai civilinėse bylose
Psichologas vaiko nuomonę išklauso dviem būdais: organizuojama vaiko apklausa apklausos kambaryje arba psichologas individualiai susitinka su vaiku. V. Lisienės teigimu, antrasis būdas kelia mažiau įtampos ir streso vaikui.
Civiliniame procese teismo psichologas tampa dideliu pagalbininku, ypač kai didelė įtampa tarp tėvų ir įrankiais suvedinėti sąskaitas tampa vaikai. Po vaiko nuomonės išklausymo teismo psichologas yra kviečiamas liudyti teisme ir padeda sudėlioti detalesnį vaizdą apie šalių interesus ir vaiko jausmus.
Klausimai, Sprendžiami Po Tėvų Išsiskyrimo
Po tėvų išsiskyrimo, kai yra bendrų nepilnamečių vaikų, neišvengiamai kyla klausimai, kuriuos būtina išspręsti:
- Vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymas
- Išlaikymo (alimentų) vaikui priteisimas ir mokėjimas
- Bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu/motina tvarkos nustatymas
- Tėvystės nustatymas (jei dar nebuvo nustatyta)
Sprendžiant šiuos klausimus, prioritetas visada teikiamas vaiko interesams.
Vaiko gyvenamosios vietos nustatymas
Nustatant vaiko gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į vaiko prisirišimą prie kiekvieno iš tėvų, brolių, seserų, jo įprastą aplinką, kiekvieno iš tėvų galimybes užtikrinti tinkamas gyvenimo sąlygas, vaiko amžių, brandą ir jo norus (jei vaikas pakankamai brandus juos išreikšti).
Išlaikymo (alimentų) vaikui priteisimas
Abu tėvai turi pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nepriklausomai nuo to, ar jie buvo susituokę, ar ne, ir ar gyvena kartu. Pareiga mokėti alimentus atsiranda nuo vaiko gimimo ir tęsiasi iki jo pilnametystės (18 metų) arba ilgiau, jei vaikas mokosi pagal dieninės studijų programą (iki 24 metų) ir jam reikalinga parama.
Bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu/motina tvarkos nustatymas
Skyrium gyvenantis tėvas (ar motina) turi ne tik pareigą, bet ir teisę bendrauti su savo vaiku, o vaikas turi teisę bendrauti su abiem tėvais. Tėvų gebėjimas susitarti dėl su vaikais susijusių klausimų rodo jų brandą ir atsakomybę. Jei taikiai susitarti nepavyksta, ginčus dėl vaiko gyvenamosios vietos, išlaikymo ar bendravimo tvarkos sprendžia teismas.
Vaiko Nuomonės Išklausymas Ir Psichologo Vaidmuo Skyrybų Atveju
Vaikų nuomonės išklausymo būdai
Skyrybų ir vaiko dalybų bylose vaiko nuomonė dažniausiai išklausoma tarpininkaujant vaiko teisių apsaugos darbuotojui, teismo psichologui arba Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos specialistui.
Teismo psichologo vaidmuo išklausant vaiko nuomonę
Išklausant vaiko nuomonę teismo posėdžio metu labai svarbus teismo psichologo vaidmuo. Teismo psichologas betarpiškai bendrauja su vaiku, užmezga ryšį ir užduoda klausimus vaikui suprantama kalba. Jei bylos dalyviai užduoda klausimus vaikui, teisėjas klausimus apibendrina ir perduoda psichologui, psichologas juos pritaiko vaikui pagal jo raidą, išsivystymo lygį.
Nuo kelerių metų atsižvelgiama į vaiko nuomonę?
Vaikų apklausų teisme neriboja mažamečių amžius. Tam tikrų kategorijų bylose yra numatyta, kad vaiką privaloma išklausyti, kai jam sueina 10 metų, bet teismui nusprendus, kad vaiko nuomonė skyrybų byloje yra svarbi, gali būti apklausiami ir kur kas jaunesni vaikai.
Kaip įvertinama vaiko nuomonė?
Apklausiant vaiką skyrybų bylose labai svarbu įvertinti vaiko brandą, ar jis savo nuomonę reiškia nuosekliai, ar nuomonė nekinta perklausus jį apie tuos pačius dalykus keletą kartų ir ar jo pasakojimas sutampa su neverbaline kalba, emocine išraiška, balso tembru, veido mimika ir bendra pastebima psichologine būsena.
Kiek trunka vaiko apklausa?
Vaiko apklausa, kai psichologas individualiai kalbasi su mažamečiu, trunka ne ilgiau kaip valandą. Jei apklausa trunka ilgiau - vaikas tiesiog pavargsta.
Kaip psichologai kalbasi su vaikais?
Apklausų metu psichologai vaiko nuomonę nori suprasti neužduodami tiesioginių klausimų. Psichologai stengiasi neklausti vaiko, ar jis nori gyventi su tėčiu ar su mama. Jie nori įsiklausyti į vaiko pasakojimus, suprasti, kaip jis vertina situaciją ir neužduoti klausimų, kurie prasideda žodžiu kodėl.
Kaip paruošti vaiką apklausai?
Žinant, kad mažamečio laukia apklausa teisme ar jo nuomonė bus išklausyta individualaus pokalbio su teismo psichologu metu, normalu vaikui pasakyti, kur jis bus vedamas, ko jo ten bus klausinėjama. Rekomenduojama vaikui akcentuoti, jog svarbu, kad jis psichologui ar teismui pasakytų, ką galvoja, kaip jaučiasi.
Teismo psichologų vaidmuo skyrybų, vaikų dalybų bylose
Prieš 10 metų teismuose atsiradusių psichologų esminė užduotis skyrybų, vaikų dalybų bylose - išgirsti mažamečių lūkesčius ir sumažinti galimai žalingą proceso poveikį, jaučiamą psichologinį spaudimą. Psichologo užduotis apsaugoti vaiką nuo klausimų, kurie gali jį traumuoti, taip pat užtikrinti jo saugumą.
Vaiko Teisės Ir Pareigos
Remiantis Vaiko teisių konvencija, vaikas laikomas individu, turinčiu žmogaus teises, kurios lygiavertiškai gerbtinos. Konvencija tvirtina, kad tėvai - tai pagrindinis vaiko apsaugos, ugdymo ir globos šaltinis.
LR Civilinis kodeksas reglamentuoja vaikų teises ir pareigas. Vaikai neturi nuosavybės teisės į tėvų turtą, o tėvai - į vaikų turtą.
Vaikų Teisių Apsauga Lietuvoje
Pirmąjį vaikų teisių plėtros ir vaikystės politikos įgyvendinimo etapą galima sieti su 1992-1995 metais. 1994 metais buvo suformuotas, už vaikų teisių apsaugą atsakingų, savivaldybių tarnybų tinklas. 1996 metais buvo priimtas vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas, į kurį buvo įtrauktos visos svarbiausios Vaikų teisių Konvencijos nuostatos.
Vaiko teisių apsaugos kontrolė ir priemonės
2000 - aisiais metais buvo įsteigta Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus tarnyba. Vaiko teisių apsaugos agentūros, siekdamos užtikrinti vaiko teisių apsaugą, ginti vaiko interesus, bei neleisti smurtauti prieš vaikus šeimose ir bendruomenėje, įgyvendina įvairias priemones, konsultuoja vaikus, jų šeimas ir kitas, bendruomenės ribose veikiančias, organizacijas, bei siūlo metodologinę paramą.
Socialiniai ir ekonominiai pokyčiai
Socialiniai, ekonominiai pokyčiai, Lietuvai tapus nepriklausoma valstybe, sąlygojo bedarbystės atsiradimą ir privertė jaunas šeimas ieškoti pajamų šaltinių, įsidarbinimo galimybių už šalies ribų. Todėl situacijos, kai tėvai išvyksta ieškoti darbo į užsienį, palikdami savo nepilnamečius vaikus be atstovo pagal įstatymą, dažnėja.
Vaiko gyvenamosios vietos nustatymas santuokos nutraukimo atveju
Santuokos nutraukimo atveju vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su vienu iš tėvų. Vaiko teisių ir interesų užtikrinimo svarba akcentuotina visuose su vaikais susijusiuose teisiniuose procesuose ar procedūrose.
Problemos Ir Sprendimai
Vaiko teisių apsaugos kontrolierė ne vienerius metus atliekamuose tyrimuose bei metinėse veiklos ataskaitose akcentavo ilgų, neigiamą poveikį vaikui turinčių vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizių (toliau - teismo ekspertizės) atlikimo (laukimo eilių teismo ekspertizėms atlikti, teismo ekspertizės akto surašymo) terminų problemą.
Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos duomenimis, teismo ekspertizių atlikimo terminai pastaruoju metu yra ženkliai sutrumpėję. Šiais metais skyriuje dirba 10 (6 psichiatrės, 4 psichologės) teismo vaikų ir paauglių psichiatrų ar psichologų ekspertų (palyginimui 2020 m.
Pažymėtina, kad visuomenės švietimas apie valstybės institucijų veiklą, kas labai aktualu vaikui susiduriant tiek su baudžiamuoju, tiek su civiliniu teisiniu procesu, turėtų būti savalaikis, prieinamas ir suprantamas. Svarbu aiškus teismo ekspertizės tikslų, ekspertizės atlikimo eigos pateikimas / paaiškinimas tiek vaiko atstovams pagal įstatymą, tiek patiems vaikams.
Po vaiko apklausos, siekiant sumažinti neigiamą nusikalstamos veikos bei teisinio proceso poveikį vaiko emocinei bei psichinei būklei, turėtų būti sprendžiama, kokia pagalba (psichologinė/psichiatrinė) pagal poreikį vaikui reikalinga. Ypatingai svarbu užtikrinti, kad vaiko apklausa vyktų dalyvaujant profesionaliam specialistui - psichologui.
Apylinkių teismuose patvirtinta 14 teismo psichologų etatų, apygardų teismuose - 5. Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos duomenimis, 2022 m. pabaigoje buvo užimta 14 teismo psichologų etatų.
2022 m. Padėti apklausti vaikus sudaryta galimybė ir psichologams iš Psichologų, pageidaujančių padėti apklausti asmenis baudžiamajame procese, sąrašo, kurį administruoja ir tvarko Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba. Siekiant vienodinti teismo psichologų darbo organizavimo principus ir tvarką, Teisėjų tarybos 2022 m. birželio 29 d. protokoliniu nutarimu patvirtintos Rekomendacijos dėl teismo psichologų veiklos organizavimo.
Teismo psichologai taip pat pastebi kelionės organizavimo ir jos išlaidų apmokėjimo problemą, kai teismo psichologui tenka vykti į apklausą pas ikiteisminio tyrimo teisėją ikiteisminio tyrimo metu kitame teisme ar kituose teismo rūmuose nei psichologo darbo vieta.
Kita specialistų akcentuota problema - ikiteisminių tyrimų teisėjų vykdomų nepilnamečių apklausų data ir laikas neretai priklauso nuo vaikus padedančių apklausti teismo psichologų užimtumo, dėl to apklausos ne visada būna atliekamos laiku.
Atsižvelgiant į atliekamo ikiteisminio tyrimo aplinkybes ir svarbą operatyviai užfiksuoti reikšmingą informaciją, nesant galimybės greitu laiku apklausti vaiką su teismo psichologo pagalba, nepilnamečių apklausas atlieka ikiteisminius tyrimus atliekantys pareigūnai, šiam veiksmui pasitelkdami psichologus iš Psichologų, pageidaujančių padėti apklausti asmenis baudžiamajame procese, sąrašo.
Pasirenkant psichologą iš minėto sąrašo, ikiteisminį tyrimą atliekantys (organizuojantys) pareigūnai susiduria su psichologų paieškos problema, kol randamas arčiausiai esantis ir artimiausiu metu apklausoje galintis dalyvauti psichologas.
Siekiant rasti veiksmingus, tinkamiausius, geriausius ir palankiausius vaikui, susiduriančiam su teisine sistema, sprendimus labai svarbus efektyvus, operatyvus, geranoriškas visų institucijų bendradarbiavimas aptariant vienodos praktikos formavimą organizuojant ir vykdant nepilnamečių apklausas.
Nagrinėjamoje byloje sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo buvo pateikti ir teismų įvertinti įrodymai: užsienio valstybės teisme tarybos posėdžių salėje vykusios vaiko apklausos (dalyvaujant rusų ir anglų kalbų vertėjai) dokumentai, kuriais remiantis nustatyta, kad užsienio valstybėje teismo paskirtos kuratorės apklaustas vaikas nurodė, jog jam labai patinka gyventi užsienio valstybėje, jis turi daug draugų ir sportuoja, jo didžiausias noras yra gyventi užsienio valstybėje su motina.
LAT teisėjų kolegija pasisakė, kad vaiko pavardės keitimo pagrindai nėra siejami su tam tikru vaiko tėvų elgesiu, jie konstatuojami tik esant tam tikriems objektyviems faktams. Sprendžiant, ar geriausius ginčo šalių dukters interesus dėl jos pavardės pakeitimo atitiktų jos interesas turėti tokią pačią pavardę kaip jos motinos ir šios vyro, kurį mergaitė labai myli ir vadina savo tėvu, pažymėtina, kad vaiko pavardė nėra esminis veiksnys, lemiantis vaiko savijautą ir santykius šeimoje.
Nutartyje dėl teisės normų, reglamentuojančių skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos nustatymą, pasisakyta, kad tais atvejais, kai vaikas gyvena kitoje nei tėvas ar motina valstybėje, akivaizdu, kad užtikrinti nuolatinį ir tiesioginį bendravimą taip pat bus sudėtinga, todėl tėvai ir teismas turi rasti kitą visoms šalims priimtiniausią alternatyvų bendravimo su vaiku būdą, pavyzdžiui, pasitelkiant internetą, bendraujant telefonu, laiškais, atvažiuojant pasisvečiuoti, atostogauti ir panašiai. teisėjų kolegijos vertinimu, remiantis protingumo principu ir vaikų interesais byloje teismų nustatyta tėvo ir vaikų bendravimo tvarka realiai neįgyvendinama.
Teisėjų kolegijos vertinimu, esant tokiai situacijai, kai vaikai išreiškė nenorą bendrauti su tėvu, o ieškovas iš esmės neatlieka jokių veiksmų tam, kad užmegztų nutrūkusį ryšį su vaikais, teismai pagrįstai nusprendė nustatyti ieškovo su vaikais bendravimą per socialinius tinklus ar kitomis elektroninėmis ryšio priemonėmis. Teisėjų kolegija nurodė, kad nagrinėjamos situacijos atveju pirmiausia turėtų būti dedamos ieškovo, kaip tėvo ir veiksnaus civilinių santykių dalyvio, pastangos tam, kad būtų atkurtas susilpnėjęs ryšys su vaikais.
Nagrinėjamos bylos atveju yra svarbu atkreipti dėmesį, kad bylą nagrinėję teismai iš esmės nenustatė, ar atsakovė buvo gavusi ieškovo sutikimą išvežti vaikus gyventi į JAV. Teismas, spręsdamas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo šioje byloje, nustatė, kad ieškovas žinojo, jog vaikai bus išvežti į JAV, o apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad šalių vaikai, gyvendami JAV, prisitaikė ne tik prie fizinės, bet ir socialinės aplinkos, tarp atsakovės ir vaikų atsirado dar tvirtesnis emocinis ryšys, vaikai įgijo saugumo ir stabilumo jausmą savo gyvenamojoje aplinkoje; tai atitinka faktinius jų poreikius, todėl šalių sūnų grąžinimas ieškovo priežiūrai ir globai dėl to, kad jie į JAV buvo išvežti be jo sutikimo, neatitiktų Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnyje įtvirtinto geriausio vaikų interesų prioriteto principo.
Dėl to teisėjų kolegija konstatavo, kad teismai, spręsdami dėl tėvo ir vaikų bendravimo tvarkos, turėjo nustatyti bylai svarbias faktines aplinkybes, t. y. Nutartyje dėl darbo užmokesčio už prastovos laikotarpį mokėjimo pasisakyta, kad iš DK 47 straipsnio 2-4 dalių teisinio reglamentavimo darytina išvada, kad už pirmą prastovos dieną mokamas vidutinis darbo užmokestis, už antrą ir trečią dienas - du trečdaliai vidutinio darbo užmokesčio, jeigu nereikalaujama, kad darbuotojas būtų darbe, ir už kitą prastovos laikotarpį nuo ketvirtos dienos - 40 proc. vidutinio jo darbo užmokesčio.
Nutartyje dėl teisės normų, reglamentuojančių piniginės prievolės atsiradimą iš paskolos teisinių santykių, kasacinio teismo tesiėjų kolegija priminė, kad pinigų pervedimas yra tam tikrų įsipareigojimų vykdymą liudijantis veiksmas, tačiau prievolės, susijusios su pinigų pervedimu, gali kilti ne tik paskolos, bet ir kitokių teisinių santykių pagrindu, pvz., bendro verslo ar partnerystės versle, atsiskaitymų už suteiktas paslaugas, pateiktas prekes ir kt. Banko mokėjimo pavedimas savaime nebūtinai patvirtina paskolos santykius. Kai lėšų pavedimo paskirtis neįvardijama, tai nėra akivaizdus faktas, kad pervedamas būtent paskolos sutarties dalykas, t. y. nėra raštu išreikštas vienos sutarties šalies (paskolos davėjo) suderintos valios perduoti paskolos dalyką paskolos gavėjui egzistavimas.
Nutartyje dėl CK 6.228 straipsnio nuostatų (esminė šalių nelygybė) aiškinimo pasisakyta, kad viešosios sutarties institutas atspindi viešąjį interesą, kad, įsikišant į sutarčių sudarymo procesą, būtų užtikrintas elektros energijos, šilumos, vandens ar kt. šalies ūkio funkcionavimui bei asmeniniams (buitiniams) gyventojų poreikiams strategiškai svarbių prekių prieinamumas, apginta silpnesnė sutartinio santykio pusė - transporto, ryšių, elektros, šilumos, dujų, vandentiekio ar kt. paslaugų vartotojas.
Nutartyje dėl pardavėjo atsakomybės už parduoto naudoto daikto kokybės trūkumus pasisakyta, kad CPK 47 straipsnio 1 dalis įpareigoja teismą išspręsti jam pateiktą prašymą dėl asmens įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu ir kiekvienu konkrečiu atveju, įvertinus ginčo aplinkybes, pasisakyti dėl tokio prašymo pagrįstumo.Nutartyje dėl teisės normų, reglamentuojančių naujų įrodymų priėmimą apeliacinės instancijos teisme, pažymėta, jog šalių procesinio lygiateisiškumo principas reikalauja ne tik to, kad abiem proceso šalims būtų sudarytos vienodos galimybės įrodinėti jų reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu esančias aplinkybes, bet ir to, kad abiem proceso šalims būtų vienodai taikomos įrodinėjimo proceso taisyklės, įskaitant naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme ribojimus.