Pirmoji šventoji Komunija - tai ypatingas įvykis kiekvieno jauno kataliko gyvenime. Tai ne tik religinė ceremonija, bet ir dvasinė kelionė, kurios metu vaikas artėja prie Dievo ir geriau supranta savo tikėjimą. Taigi, su kuo turėtų vaikui (ir tėvams!) sietis Pirmoji šv. Komunija? Klystame, pasakodami vaikams tik apie baltąsias sukneles, kostiumus ir kitus puikius dalykus, neva susijusius su šia švente, o dažniausiai - paprastai peršamus medijų reklamose.
Kun. Egidijus Kazlauskas teigia: „Iš tikrųjų ne Pirmoji šv. Komunija, bet šventosios Mišios ir jų metu pats Kristus, Šventosios Dvasios veikimu įsikūnijęs į duonos gabalėlį bei tapęs pačiu tikriausiu Kristumi, yra esmė. Mes Jį vadinam švenčiausiuoju sakramentu. Būtent tai ir yra vadinamosios Pirmosios Komunijos prasmė: šv. Pirmoji Komunija yra būtent Eucharistija, t. y. šv. Mišios.
Dėl nuolankumo šis valdžią turintis šimtininkas tampa vertas (yra nusiteikęs) priimti Jėzų po savo stogu. Turėkime šį pavyzdį mintyse ir jo žodžius lūpose - Viešpatie, nesu vertas, kad ateitum į mano širdį, bet tik tark žodį, ir mano siela pasveiks, kad taptume nuolankūs kaip šis šimtininkas. Kad Jėzus būtų ir mūsų svečias.
Taigi pirmoji komunija tam tikra prasme yra tęsinys to, ką pradėjome tą dieną, kai buvome pakrikštyti. Manoma, kad vaikas jau sugeba suprasti, kas vyksta, ir daugiau ar mažiau sąmoningai dalyvauja liturgijos šventime, žinodamas pagrindines tikėjimo paslaptis.
Pasiruošimas Pirmajai šv. Komunijai reikalauja ne tik vaikų, bet ir tėvų įsitraukimo. Todėl registruodami vaiką Pirmosios šv. Komunijos sakramentui, maloniai prašome:
- kartu su vaikais kiekvieną sekmadienį dalyvauti šv. Mišiose;
- užtikrinti, kad vaikas kartą per savaitę dalyvautų pamokėlėje, kuri vyks iš kart po Sekmadienio 11 val. Mišių.
Štai keletas patarimų, kaip tinkamai pasiruošti šiai svarbiai dienai.
Pasiruošimo Laikotarpis
Iš tiesų 8-9 metų vaikui sunku suvokti, kas yra šv. Mišios, Sakramentai, Bažnyčios įsakymai. Tam buvo skirtas ruošimosi Pirmajai Komunijai laikotarpis. Beje, tėvai neturėtų vien pavesti šių reikalų katechetui arba kunigui, o ir patys privalėtų savo atžaloms rodyti pavyzdį, eidami į bažnyčią, dalyvaudami šv. Mišiose, kartu su vaikais „studijuodami“ katekizmą. Visų tų pastangų vainikavimas - Pirmosios Komunijos diena. Panašiai kaip, pvz., studijuojama aukštojoje mokykloje, o po to gaunama diplomą. Reikia įdėti pastangų, norint pagrįstai tą diplomą gauti.
Katechezė
Tam ruošiasi kursuose, kur jam buvo aiškinamos pagrindinės tikėjimo tiesos, mokomasi lankyti Šv. Mišias ir visavertiškai jose dalyvauti. Pasiruošimas Pirmajai šv. Komunijai reikalauja ne tik vaikų, bet ir tėvų įsitraukimo. Todėl registruodami vaiką Pirmosios šv. Komunijos sakramentui, maloniai prašome: kartu su vaikais kiekvieną sekmadienį dalyvauti šv. Mišiose.
Tėvų Pavyzdys
Ypač vaikams, priėmusiems Pirmąją šv. Komuniją, svarbu įdiegti norą dalyvauti šv. Mišiose. Jeigu tėvai ryžosi leisti savo dukrą ar sūnų priimti Pirmosios Komunijos sakramentą, turėtų už tokį savo sprendimą būti atsakingi ir po Komunijos. Kun. Egidijaus teigimu, jeigu vaikai pasiryžo Kristų priimti, tai jau nėra kitos išeities. Vaikai, pripažinę, jog nori, kad Jėzus būtų jų draugas, turi jausti pareigą su Juo susitikti ten, kur Jis yra.
Jei žino, kad tėvai į dalyvavimą šv. Mišiose žiūri kaip į prievartą, nuolat piktinasi, randa šimtus pasiaiškinimų, dėl ko neina, pvz., į sekmadienio šv. Mišias - vaikas reaguos taip pat. O Kristus regimai pasilieka švenčiausiajame sakramente, būtent todėl ir dera dalyvauti kiek tik galima dažniau šv. Mišiose ir priimti Jėzų Komunijoje.
Apranga ir Aksesuarai
Sakoma, ne drabužis puošia žmogų, o jo vidus. Tačiau Pirmoji Komunija dažnai tėvų ir vaikų siejama būtent su drabužiu. Kaip turėtų rengtis vaikai, dalyvaujantys šioje šventėje? Svarbiausia yra Pirmosios šv. Komunijos apdaro spalva. Jis neturi būti puošnus, bet visuomet privalo būti baltas, nes ši spalva reiškia tyrumą.
Būtent dėl to alba, kamža yra liturginių patarnavimų drabužis, kuris ženklina tyrumą, pasiruošimą priimti Kristų. Dėl to ir krikštijamo vaikelio krikšto drabužis - tik baltas. Būtų gerai, kad suvoktume, jog baltumas yra ne šventiškumo, o greičiau šventumo (vidinio švarumo, tyrumo) simbolis.
Be balto drabužio, Pirmosios Komunijos einantiems vaikams svarbu turėti žvakę. Kun. Egidijus pažymi, kad tai turėtų būti vaiko krikšto žvakė. Ji liturginių iškilmių metu, prieš priimant Eucharistiją, yra uždegama nuo Paschalo - Velykų žvakės, kuri žymi Kristų - Šviesą. Šioje žvakėje susmaigstyti penki vinys simbolizuoja penkias Kristaus žaizdas.
Pirmos komunijos aksesuarai taip pat yra peteliškės, bateliai, pirštinės, rankinukai ir bolero.
Kiti Daiktai
Pirmosios Komunijos iškilmių metu vaikai atsineša su savim maldaknyges, kryželius arba vadinamuosius „medalikėlius“, rožančių. Visa tai kunigas pašventina. Šie daiktai ne tik šventės atminimas, jie turi tam tikrą paskirtį. Maldaknygė reikalinga, pvz., sukalbėti maldą po Komunijos, giedoti giesmes ar pasiruošti šv. Mišioms.
Juk visų maldų mintinai nemokame. Tai priemonė mokytis vaikui melstis. Kryželis arba „medalikėlis“ - tai tikėjimo ženklai, primenantys juos nešiojantiems, kad mes esame Kristaus mokiniai. Rožančius - tai maldos įrankis. Beje, kun. Egidijus pataria, kad Eucharistijos metu nederėtų naudotis rožančiumi, nes Mišios yra didžiausia malda krikščionio gyvenime.
Po Pirmosios Komunijos
Ar Pirmosios Komunijos priėmimu baigiasi vaiko dalyvavimas bažnytinėse apeigose? Tikrai ne. Būtent dabar jis turėtų aktyviau ir sąmoningiau įsijungti į Dievo garbinimą. Čia vėl daug kas priklauso nuo tėvų. Vaikai labai jaučia tėvų požiūrį.
Ar tai būtų savaitė, ar mėnuo (vadinamoji baltoji savaitė, kai vaikai, priėmę Pirmąją šv. Komuniją, vilkėdami šventiniais drabužiais, dalyvauja šv. Mišiose; jos pavadinimas tradicinis), esmė yra įprasti ir suvokti šv. Komunijos ir šv. Mišių - Eucharistijos prasmę, be kurios nebūtų ir Pirmosios šv. Komunijos.
Gyvenimas Sakramentu
Taigi ką turėtų daryti tėvai, norėdami ugdyti, skatinti vaiką dalyvauti bažnytiniame gyvenime? Kun. Egidijus pataria tiesiog visai šeimai gyventi sakramentinį gyvenimą, t. y. priiminėti sakramentus bei ruoštis juos priimti per atgailos sakramento (išpažinties) praktiką.
Kaip Teisingai Priimti Komuniją
Norint priimti patį Kristų Komunijos metu nepakanka atlikti išpažintį - reikia dalyvauti Eucharistijoje (šv. Mišiose). Šventasis Paulius įspėja mus nevalgyti Kūno ir negerti Kraujo tinkamai nepasiruošus. "Todėl kas nevertai valgo tos duonos ar geria iš Viešpaties taurės, tas bus kaltas Viešpaties Kūnu ir Krauju, - įspėja jis. - Teištiria žmogus pats save ir tada tevalgo tos duonos ir tegeria iš tos taurės.
Kas valgo ir geria to Kūno neišskirdamas, tas valgo ir geria sau pasmerkimą" (1 Kor 11, 27-29). Pasmerkimo valgymas ir gėrimas užtveria kelią dangop, veda mus atgal į Ievos ir Adomo surastus nuodėmės ir savanaudiškumo akligatvius.
Mažų mažiausiai, turime nebūti mirtinai nusidėję: "sąmoningai - tą žinant ir to norint - pasirinkę ką nors, kas yra labai priešinga dieviškajam Įstatymui ir galutiniam žmogaus tikslui" (KBK, 1874). Mirtinos nuodėmės veikimas atima sielos gyvybę, ji suvysta kaip lauko žolynas. Susidūrusi su dieviškos Meilės ugnimi Eucharistijoje, tokia siela negali atlaikyti kaitros.
Eucharistijos Sakramento Pavadinimai
Neišsemiamus šio sakramento turtus išreiškia įvairūs jo pavadinimai. Kiekvienas pavadinimas jį nusako vis kitokiu atžvilgiu, būtent:
- Eucharistija, nes tai susirinkusių tikinčiųjų dėkojimas Dievui (gr. eucharistia - dėkojimas) už Jo darbus pasaulio ir mūsų asmeninėje istorijoje.
- Šventosios Mišios, nes Eucharistijos šventimas baigiasi tikinčiųjų išsiuntimu (lot. missio - siuntimas) pasaulyje liudyti tikėjimą, kasdienybėje vykdyti Dievo valią ir tęsti tai, ką krikščioniškoje bendruomenėje šventė.
- Šventoji Komunija, nes tai visų, kurie valgo palaimintą Duoną, vienybės su Kristumi ir tarpusavio bendrystės patirtis (lot. communio - dalyvavimas, bendrystė). Kas priima Šv. Komuniją, tampa Kristaus Kūno ir Kraujo dalininkais ir sudaro vieną Kūną - Bažnyčią.
- Švenčiausiasis altoriaus sakramentas, nes tai pats sakramentų sakramentas, svarbiausias Dievo buvimo regimas ženklas. Švenčiausiuoju sakramentu vadinama per šv. Mišias konsekruota (specialiai pašventinta) Eucharistinė duona, kuri saugoma tabernakulyje (specialiai įrengtame puošniame namelyje).
Prie tabernakulio nuolat dega raudonos spalvos amžinoji lempelė kaip ženklas, kad čia saugomas Švč. Sakramentas - tikras Jėzaus Kristaus Kūnas ir Kraujas. Tikinčiajam dera priklaupti arba bent pagarbiai nusilenkti, kai jis prisiartina ar praeina pro tabernakulį.
Kodėl Tikinčiajam Reikia Priimti Eucharistiją?
Eucharistiją priimdami sutinkame patį Kristų, į jį panašėjame. Taip tikinčio žmogaus gyvenimas pripildomas malonės, stiprybės, ramybės ir paties Dievo. Priimdami Eucharistiją, ruošiamės dangaus karalystės pilnatvei ir garbei, vis labiau atsiveriame dieviškajam gyvenimui, bendrystei su Dievu ir su kitais broliais bei seserimis.
Ką Būtina Žinoti Apie Eucharistiją?
Katalikų Bažnyčioje pakrikštytieji asmenys turi pareigą sekmadieniais ir švenčių dienomis dalyvauti šv. Mišiose, nebent tam sutrukdytų svarbi priežastis (pvz., liga, kūdikio, sunkaus ligonio ar neįgalaus žmogaus priežiūra). Šv. Mišiose galima dalyvauti ne tik sekmadienio ar iškilmės dieną, bet ir jos išvakarėse (pvz., šeštadienio vakare), kai švenčiama Eucharistija ir jau minima rytdienos šventė.
Bažnyčia tikintiesiems labai pataria priimti Šv. Komuniją kiekvieną kartą, kai tik jie dalyvauja Eucharistijos šventime. Kiekvienas, kuris priima Eucharistiją, turi būti malonės būvyje (sąžinėje jaustis nepadarius jokios sunkios nuodėmės). Jei žmogus padaręs bent vieną sunkią nuodėmę, prieš priimdamas Eucharistiją, turi atlikti išpažintį (priimti Atgailos sakramentą).
Kiekvienas, sąmoningo amžiaus sulaukęs Katalikų Bažnyčios narys turi įsipareigojimą bent vieną kartą metuose atlikti išpažintį ir priimti Eucharistiją. Kas sąmoningai nepaiso šios pareigos, sunkiai nusideda.
Priimant Eucharistiją tikinčiajam svarbu deramai pasiruošti: laikytis pasninko (iki Eucharistijos priėmimo 1 val. nieko nevalgyti; vandenį ir vaistus galima gerti), deramai apsirengti, pagarbiai elgtis, maldingai nusiteikti, susikaupti, gailėtis dėl visų nuodėmių, pilnai, sąmoningai ir aktyviai dalyvauti šv. Mišiose (įdėmiai klausytis Šv. Rašto skaitinių, homilijos, atsakinėti į kreipinius, kartu su dalyvaujančiais atlikti reikiamus liturginius gestus).
Priėmus Eucharistiją, patį Viešpatį, reikia bent kelias minutes susitelkti padėkos maldai. Padėkoti galima tyloje, mintimis, giedant drauge su choru ar bendruomene bei savais žodžiais ar maldaknygės maldomis.
Šv. Mišių Šventimas
Šv. Mišios - tai Kristaus ir visos Bažnyčios, o ne atskiro tikinčiojo Auka, todėl Bažnyčia kviečia mus šv. Mišiose dalyvauti pilnai, sąmoningai ir bendrai.
- Pilnas dalyvavimas: dalyvavimas nuo pradžios iki pabaigos ir Šv. Komunijos priėmimas.
- Sąmoningas dalyvavimas: supratimas, liturgijos prasmės, apeigų reikšmės ir dvasinis įsijungimas į Bažnyčios maldą bei Kristaus auką.
- Bendras dalyvavimas: drauge su visa bendruomene meldžiantis, giedant, atsakinėjant į kunigo kreipinius, stojantis ar klaupiantis.
Šv. Mišių Dalis
Šv. Mišios turi dvi pagrindines dalis - Žodžio ir Aukos liturgiją.
- Žodžio liturgija: Dievo Žodžio klausymas, tikėjimo išpažinimas ir maldų prašymas.
- Aukos liturgija: aukojimas, perkeitimas ir susivienijimas (Šv. Komunija).
- Aukojimo metu atnešame duoną ir vyną kaip mūsų atnašą Dievui.
- Perkeitimo metu duona ir vynas tampa Kristaus Kūnu ir Krauju.
- Susivienijimo metu vienijamės su Kristumi ir tarpusavyje.
Komunijos Vaisiai
Kokių malonių mes gauname priimdami Šv. Komuniją? Kristaus Kūno ir Kraujo priėmimu Šv. Komunija tikintįjį tvirčiau suvienija su Viešpačiu. Ši vienybė su Kristumi ugdo ir išskleidžia žmoguje antgamtinį gyvenimą: padidina pašvenčiamąją malonę ir suteikia veikiančiųjų malonių, kurios padeda ugdyti dorybes.
Pirmoji komunija yra šventė, kurios laukiame mokykloje. Šis sakramentas jaunus vaikus priartina prie dievo, tikėjimo ir suvokimo, kas yra tikėjimas, malda.
Kunigai prieštarauja šiai idėjai. Žinoma, norint visapusiškai dalyvauti Kristaus šventėje, reikia priimti Jį Eucharistijoje. Pirmoji Komunija yra būtent Eucharistija.
Pirmoji komunija yra didinga ceremonija, kuomet vaikai gali iš arčiau susipažinti su tikėjimu, kunigu, parapija ir maldomis. Pirmoji komunija yra mūsų krikščionybės dalis.
Taigi pirmoji komunija savotiškai pratęsia tai, ką pradėjome krikšto dieną. Tikima, kad vaikas jau būna pajėgus suvokti, kas vyksta ir daugiau mažiau sąmoningai dalyvauti liturgijos šventime, žinodamas pagrindinius tikėjimo slėpinius.
Oficialus amžius yra nuo 9 m. Pirmoji komunija suteikiama šv. Mišių metu, kuriose dalyvauja komuniją priimančio vaiko artimieji bei kiti tikintieji. Šv. Mišių metu pirmą kartą komuniją priimantiesiems suteikiamas ypatingas dėmesys.
Dažnai jie įeina į bažnyčią atskirai, procesijos būdu, kai kuriose bažnyčiose kunigas juos pasitinka ir atskirai pasveikina jau prie bažnyčios durų. Komunijos metu priimantieji pirmąją komuniją tai daro iškilmingai, pirmiau kitų tikinčiųjų. Iškilmių metu yra įprasta užsidegti žvakelę ir laikyti ją degančią visų šv. Mišių metu.
Pirmosios komunijos šventė yra didelis įvykis visos bendruomenės gyvenime, todėl jai yra iš anksto ruošiamasi ir data derinama taip pat iš anksto. Žinoma, kad pasitaiko, jog vaikas dėl vienos ar kitos priežasties negali dalyvauti kartu su savo draugais. Tuomet mažylis jungiamas prie kitos grupės ar susitariama atskira data, kuomet bus galima dalyvauti šv. Mišiose.
Priėmęs pirmąją komuniją, kartu prisiimi ir įsipareigojimą gyventi bendruomeninį Bažnyčios gyvenimą - sekmadieniais ir švenčių dienomis dalyvauti šv. Mišiose.
Kelionė po žmogaus kūną. Virškinimo sistema.
Ką Reikia Vaikui Turėti Pirmosios Komunijos Dieną?
Pirmos komunijos dieną pakanka turėti krikšto žvakę, jei ji neišlikus - kokią kitą žvakę. Kaip tėvai turėtų tinkamai pasveikinti savo pirmąją komuniją priėmusį vaiką? Pirmos komunijos dieną dažnai yra dovanojami kasdienio tikėjimo praktikoje naudojami daiktai - rožančius, maldaknygė, šv. Raštas, škaplierius.
Tačiau būtų gerai, kad vaikas būtų išmokytas jais naudotis ir žinotų, ką jie reiškia, kitaip visa tai bus numestą į šalį ir neturės jokios prasmės. Pirmoji komunija gali tapti savotišku vaiko pirmuoju žingsniu į suaugusiųjų pasaulį, tad tėvų rodomas pasitikėjimas ir paskata gali tapti didžiausia dovana.
Jeigu dovanojamas rožinis ir pasakoma, kad vaikas bus atsakingas už vienos iš rožinio paslapčių kalbėjimą šeimoje, tuomet tai taps ypatinga dovana. Arba dovanojant šv. Raštą, pasakyti, kad vaikas kasdien perskaitys po vieną ištrauką ir kitą dieną papasakos šeimai, ką suprato ir kaip tai jam padės gyventi. Tai suteiks vaikui didelės atsakomybės ir skatins domėtis tikėjimu.
Eucharistija yra „viso krikščioniško gyvenimo versmė ir viršūnė”. „Visi kiti sakramentai, kaip ir visos bažnytinės tarnystės bei apaštalavimo darbai, yra susiję su šventąja Eucharistija ir į ją nukreipti.
Vaikų Rengimas Eucharistijos ir Susitaikymo Sakramentams
Atgailos ir Eucharistijos sakramentams ruošiami Krikšto sakramentą priėmę vaikai (nuo 9 m.), kurių tėvai/teisėti globėjai pareiškia norą raštu. Vaikams, kurie nėra pakrikštyti, bet jų tėvai pareiškia norą ruošti vaikus Atgailos - Sutaikinimo ir Eucharistijos sakramentams, sudaromos sąlygos pasirengti ir priimti Krikšto sakramentą.
Atsižvelgiant į liturginių metų laikotarpį bei programos seką ir turinį, vaikų katechezę Šv. Mikalojaus parapijoje pradedame pirmąjį spalio sekmadienį ir vykdome iki gegužės mėnesio. Į grupeles registruojame visą rugsėjo mėnesį, prieš kiekvienas 18 val. šv. Mišias.
Sutvirtinimo Sakramentas
Mūsų vyskupijoje Sutvirtinimo sakramentui rengiami Krikštą ir Pirmąją Komuniją priėmę jaunuoliai nuo 13 metų ir suaugę asmenys, pareiškę tam norą. Sutvirtinimą gali ir privalo priimti kiekvienas pakrikštytas ir dar nesutvirtintas žmogus.
Sutvirtinamasis turi būti pašvenčiamosios malonės stovyje, atitinkamai pasirengęs ir sugebąs atnaujinti Krikšto pažadus. Tam pasiruošti padeda parapijos katechetas. Sutvirtinimas atbaigia Krikšto malonę ir kaip Krikštas, krikščionio sieloje įspaudžia dvasinį charakterį (arba neišdildomą žymę), dėl to šį sakramentą galima gauti tik vieną kartą gyvenime.
Norintys priimti Sutvirtinimo sakramentą turi lankyti pasiruošimo užsiėmimus, apie kuriuos pranešama parapijos skelbimuose. Sutvirtinimas yra vadinamas „krikščioniškosios brandos sakramentu“. Šventosios Dvasios dovaną priimti dera tyra širdimi, todėl prieš priimant Sutvirtinimo sakramentą reikia priimti Atgailos sakramentą.
Esminė Sutvirtinimo apeiga yra pakrikštytojo asmens kaktos patepimas šventąja krizma, Sutvirtinimą teikiančiojo (ordinarinis sakramento teikėjas yra vyskupas) rankos uždėjimas ir tariami žodžiai: „Šiuo ženklu priimk Šventosios Dvasios dovaną“.
Liturginiais šio Sakramento teikimo nuostatais yra išreiškiamas pageidavimas, kad apeigos būtų atliekamos šventiškai ir iškilmingai. Sutvirtinimo apeigų nuostatai reikalauja, kad sutvirtinamieji šalia Krikšto vardo pasirinktų dar Sutvirtinimo vardą, kuris turi būti šventojo vardas.