Operacijos sėkmė priklauso ne tik nuo chirurgo profesionalumo, bet ir nuo atsakingo paciento pasiruošimo. Prieš bet kokią chirurginę intervenciją būtina įvertinti bendrą sveikatos būklę, kraujo krešėjimą, infekcijos riziką ir gyvybiškai svarbių organų funkciją.
Kraujo tyrimai
Prieš operaciją būtina atlikti šiuos tyrimus (ne vėliau nei 10 dienų iki operacijos).
PAGRINDINIAI REIKALAVIMAI PACIENTUI, BESIRUOŠIANČIAM KRAUJO TYRIMAMS:
- Prieš atliekant bendrus kraujo tyrimus rekomenduojama nieko nevalgyti 8-12 val.
- Svarbu prisiminti, kad sultys, arbata, kava, juo labiau su cukrumi, taip pat yra maistas. Leidžiama gerti tik vandenį.
- Prieš atliekant bendrą kraujo tyrimą pacientas turi būti nevalgęs 3 val.
- Likus 1-2 dienom iki tyrimo, patariama mažiau valgyti riebaus ir kepto maisto, nevartoti alkoholio.
- Jei laboratorinio tyrimo atlikimo išvakarėse numatoma šventė, geriau atidėkite tyrimą 1-2 dienom.
- Valandą iki tyrimo nerūkykite.
- Daugelio fermentų ir hormonų kiekis kraujyje įvairiu paros metu gali svyruoti, todėl šiuos tyrimus patartina atlikti iki 10 val. ryto.
- Prieš atliekant kraujo tyrimą rekomenduojama vengti fizinio krūvio (nesportuoti) ir streso. Patariama nusiraminti ir pailsėti 10-15 min.
- Jeigu ruošiatės pradėti vartoti vaistus, tuomet tyrimus geriau atlikite prieš pradėdami juos vartoti, arba po gydymosi vaistais, praėjus 10-14 dienų.
- Gydymo efektyvumą nustatant, paprastai kraujas tiriamas praėjus 14-21 dienai po vaisto suvartojimo.
- Jei jūs vartojate vaistus, būtinai įspėkite apie tai savo gydytoją arba laboratorijos darbuotoją.
- Nepatariama atlikti kraujo tyrimų po rentgenologinių ir ultragarsinių tyrimų, masažo, refleksoterapijos arba fizioterapijos procedūrų.
- Moterų hormoninių tyrimų rezultatams įtakos turi fiziologiniai faktoriai, susiję su menstruaciniu ciklu, todėl, ruošiantis lytinių hormonų tyrimui, reikia nurodyti ciklo fazę ir vadovautis savo gydytojo rekomendacijomis, kurią ciklo dieną reikia atlikti tyrimus.
- Prieš atliekant streso hormonų tyrimą (AKTH, kortizolio, prolaktino ir kt.) būtina nusiraminti, procedūros metu nekreipti dėmesio į pašalinius veiksnius, atsipalaiduoti, nes stresas padidina šių hormonų kiekius kraujyje.
- Tiriantis dėl infekcijų, reikia atsižvelgti į infekcijos raidos stadiją ir imuniteto būklę. Gavus neigiamą tyrimų rezultatą, dar negalima garantuoti, kad infekcijos nėra.
- Jeigu laboratorinių tyrimų rezultatai priverčia jus abejoti, tikslinga po 3-5 dienų išsitirti pakartotinai. Kad būtų užtikrinti tikslūs laboratorinių tyrimų rezultatai, patariama atlikti juos tuo pačiu metu ir toje pačioje laboratorijoje.
Operacija vyksta bendrinėje arba regioninėje anestezijoje. Jei nuolat vartojate vaistus, operacijos dieną jų nevartokite nepasitarusi (-ęs) su chirurgu ar anesteziologu. Lankymas po operacijos nuo 18:00 val.
Kodėl svarbu tinkamai pasiruošti operacijai?
„Visiems lengviau, kai operacijai atvykę pacientai būna supratingi ir laikosi nurodymų, kurie sugalvoti ne šiaip sau. Tai skirta pirmiausia paties paciento labui, kad būtų galima jam suteikti geriausią pagalbą operacijos metu ir lauktų kuo mažiau iššūkių pooperaciniu laikotarpiu“, - aiškina Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės gydytoja anesteziologė reanimatologė Gabrielė Ledinauskienė.
Ji sakosi suprantanti, kad paprastai pacientai tinkamai nepasiruošia operacijai tiesiog dėl nežinojimo ar nesupratimo, kodėl to reikia. Juk chirurginė intervencija nėra kasdienis įvykis, dauguma žmonių per gyvenimą su ja susiduria vos vieną ar kelis kartus.
„Mes patys žinodami apie netinkamo pasiruošimo operacijai rizikas, tokių pacientų operacijas esame priversti atidėti - taip dažniausiai būna, jei pacientas ryte pavalgė, išgėrė kavos ar arbatos, laiku nenutraukė kraują skystinančių vaistų vartojimo arba neatliko prieš operaciją reikiamų tyrimų. Suplanuotų operacijų perkėlimas labai trikdo sustyguotą operacinių darbą, taip pat sukelia nepatogumų ir pačiam pacientui, - sako gydytoja G. Ledinauskienė.
- Nenoriu gąsdinti žmonių, bet manau, kad informuoti pacientus būtina. Juk paaiškinant keliamų reikalavimų priežastis, didesnė tikimybė, kad pacientai atidžiau įsiklausys į gydytojų rekomendacijas ir atsakingiau pasiruoš operacijoms - tiek dėl savo pačių sveikatos, tiek dėl mūsų sklandaus darbo.“
Tad ką svarbu žinoti pacientui apie pasirengimą operacijai?
Maistas ir gėrimai
Pacientai, kurie neserga cukriniu diabetu, refliuksu ar kitomis skrandžio išsituštinimą lėtinančiomis ligomis, iki operacijos turi būti nevalgę lengvo maisto 6 val., o riebaus ar kepto - 8 val. Sergantiems minėtomis ligomis nebeleidžiama valgyti bet kokio maisto likus 8 val. iki operacijos. Kramtomosios gumos būtina nekramtyti 2 val. iki operacijos.
Kodėl skrandis turi būti tuščias? Jei operacijos metu pacientą ims pykinti, maistas gali patekti į plaučius, nes nesąmoningas pacientas nesugebės jo išvemti, kadangi dėl anestezijos neveikia apsauginiai refleksai. Kai skrandžio turinys pakliūna į plaučius, dėl skrandžio rūgšties poveikio sukeliamas labai stiprus plaučių uždegimas, reikalaujantis ilgo ir ne visada sėkmingo gydymo reanimacijoje. Net ir šiais laikais pavyksta išgelbėti tik maždaug kas antrą pacientą.
Kavos, arbatos, pieno ar jo produktų reikėtų nebegerti likus 6 val. iki operacijos. Skaidrius skysčius (stiklinėje jie yra permatomi, pvz., paprastas ar negazuotas mineralinis vanduo, žolelių arbata) galima vartoti ilgiau, nes jie greičiau rezorbuojasi skrandyje - tokių skysčių pacientai prieš operaciją turi būti negėrę bent 2 val. Žinoma, alkoholis tam nepriskiriamas, net ir skaidrus!
Ką svarbu žinoti po stuburo operacijos?
Vaistai
Vykdami į ligoninę, nepamirškite pasiimti savo nuolat vartojamų vaistų, pvz., nuo kraujospūdžio ar cukrinio diabeto. Tačiau prieš operaciją juos leidžiama išgerti su nedideliu gurkšniu vandens tik pasitarus su gydytoju. Ypač atidžiai reikia elgtis su kraują skystinančiais vaistais, kurie turi tikslų laiką, kada jų vartojimą reikia nutraukti - vieniems šis terminas yra 1-2 dienos, kitiems - 5-7 dienos prieš operaciją. Šiuo klausimu aiškius nurodymus turėtų suteikti šeimos gydytojas.
Kitos rekomendacijos
- Depiliacija: Patys nešalinkite plaukų nuo numatomos operuoti kūno vietos - prireikus tą padarys ligoninės personalas specialia medicininės paskirties mašinėle. Šalinant plaukus namuose (ypač vienkartiniais skutimosi peiliukais) pažeidžiamas odos paviršius ir susidaro sąlygos kauptis mikroorganizmams, kurie operacijos metu gali patekti į operacinę žaizdą.
- Papuošalai: Visi papuošalai turėtų būti nuimti prieš operaciją. Svarbu nusiimti ne tik žiedus, grandinėles, apyrankes, bet ir išsiverti auskarus bei „piercing‘us“! Operacijos metu kraujavimo stabdymui yra naudojamas prietaisas su elektra (kaustika). Elektros srovė gali pereiti per metalą ir nudeginti po juo esančią odą. Be to, operacijos metu pacientui yra lašinami skysčiai, todėl pirštai šiek tiek paburksta. Jei per ankštas žiedas sutrikdys piršto kraujotaką, papuošalą gali tekti perpjauti.
- Manikiūras: Operacijos metu tiek rankų, tiek kojų nagai turi būti nelakuoti, kad operacinės personalas galėtų stebėti nagų spalvą. Ryškiaspalvis ar tamsus lakas gali iškreipti pacientui ant piršto dedamo deguonies įsotinimo matavimo prietaiso - pulsoksimetro - parodymus ir suteikti netikslius duomenis apie deguonies kiekį kraujyje. Per ilgi nagai trukdo uždėti pulsoksimetrą, todėl prieš operaciją juos reikėtų pasitrumpinti.
- Makiažas: Odos spalvos kitimas operacijos metu yra svarbus informacijos šaltinis apie paciento gyvybines funkcijas. Dėl storo pudros sluoksnio ar dažytų lūpų sunkiau pastebėti išblyškusią odą ar pasireiškusią alerginę reakciją.
- Akys: Kai kurių operacijų metu, kad aplinka būtų maksimaliai sterili, pacientas pilnai užklojamas specialiu apklotu, įskaitant ir veidą. Priklijuojamos blakstienos, ypač padengtos tušu, prie šios medžiagos prilimpa. Anestezijos pagalba užmigdytas žmogus nebegali aktyviai mirksėti, todėl dirbtinės blakstienos gali įsisprausti tarp akių vokų ir sudirginti junginę ar subraižyti ragenos paviršių. Tas pats gali nutikti ir dėl kontaktinių lęšių, todėl prieš operaciją juos išsiimkite. Patariama kontaktinius lęšius iš viso palikti namie, o į ligoninę geriau pasiimti akinius.
- Rūkymas: Bendrosios anestezijos metu pacientas prijungiamas prie kvėpavimo aparato, o tam reikia į plaučius įvesti vamzdelį. Dėl manipuliacijos kvėpavimo takuose rūkantiems kyla didesnė rizika po to susirgti plaučių uždegimu. Rūkorių plaučiuose taip pat prisikaupia daug sekreto, jie labai kosti, daug dažniau įvyksta kvėpavimo takų spazmas, kuriam prireikia papildomų vaistų. Rūkantys pacientai bendrai turi didesnę riziką patirti infarktą operacijos metu ir po jos, susirgti plaučių ligomis, juos dažniau ištinka astmos priepuolis. Dėl rūkymo pažeistų kraujagyslių trinka kraujotaka, o tai lemia blogesnį žaizdų gijimą, dažnesnį jų pūliavimą. Visas minėtas rizikas galima sumažinti nustojus rūkyti. Net ir 1 para duoda šiokių tokių rezultatų, o nerūkius bent 1 mėnesį, nauda yra akivaizdi. Visa ši informacija galioja ir „veipinimui“.
Nerūkymo poveikis prieš operaciją
Kokį teigiamą poveikį turi nerūkymo laikotarpis prieš operaciją?
- 24 valandos: žymiai sumažėja anglies monoksido ir nikotino kiekis organizme, o tai pagerina aprūpinimą deguonimi.
- 3 savaitės: sumažėja žaizdų komplikacijų dažnis.
- 6-8 savaitės: pagerėja kvėpavimo funkcija ir sumažėja skreplių kiekis.
- 6 mėnesiai: sustiprėja imuninė funkcija.
Prevencinės sveikatos programos
Siekiant sumažinti sergančių ir mirštančių nuo tam tikrų ligų žmonių skaičių, vykdomos prevencinės sveikatos programos. Tai prevenciniai tyrimai, leidžiantys pastebėti ankstyvuosius ligos požymius ir nedelsiant pradėti gydymą. Prevencinės sveikatos programos yra skirtos nustatyto amžiaus pacientams. Tačiau kiekvienas prastai besijaučiantis asmuo, kuris nepatenka į nustatytą amžiaus grupę, turėtų nedelsti ir kreiptis į savo šeimos gydytoją.
Šiuo metu Lietuvoje vykdomos penkios ligų prevencijos programos:
- Storosios žarnos vėžio prevencijos programa: skirta vyrams ir moterims nuo 50 iki 74 metų (imtinai). Kartą per 2 metus atliekamas slapto kraujavimo testas.
- Širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programa: skirta vyrams ir moterims nuo 40 iki 60 metų (imtinai). Šeimos gydytojas nustato rizikos veiksnius ir, jei reikia, sudaro individualų širdies bei kraujagyslių ligų prevencijos planą.
- Gimdos kaklelio vėžio prevencijos programa: skirta moterims nuo 25 iki 59 metų. 25-34 m. (imtinai) moterims kartą per 3 metus atliekamas gimdos kaklelio citologinio tepinėlio tyrimas. 35-59 m.
- Krūties vėžio prevencijos programa: skirta moterims nuo 50 iki 69 metų. Kartą per 2 metus atliekamas mamografinis tyrimas.
- Priešinės liaukos vėžio prevencijos programa: skirta vyrams nuo 50 iki 69 metų ir vyrams nuo 45 metų, jei jų tėvai ar broliai sirgo priešinės liaukos vėžiu. Prevenciniai kraujo tyrimai gali būti atliekami kartą per 2 metus.
Sprendimas pasinaudoti prevencine programa gali išgelbėti gyvybę. Todėl, jei patenkate į kažkurią iš pateiktų amžiaus grupių, nepraleiskite progos atlikti prevencinius tyrimus nemokamai.
