Darbo Užmokesčio Apvalinimo Taisyklės: Kas Svarbu Žinoti?

Kasmetinių atostogų tikriausiai laukia kiekvienas dirbantis asmuo, nes ateina laikas, kai norisi pailsėti ir atsipūsti nuo darbų. Tačiau kartais darbuotojai neišnaudoja viso atostogų laiko, tad per keletą metų jų susikaupia. Ką daryti su sukauptomis atostogomis ir kaip nepanaudotos atostogos bus apmokamos išeinant iš darbo - skaitykite šiame straipsnyje. Jame bus aptariami ir atostoginiai.

Kiek Kasmet Priklauso Atostogų?

Darbuotojui, kuris dirba 5 darbo dienas per savaitę priklauso 20 darbo dienų metinių atostogų. Darbdavys turi skirti 24 darbo dienas metinių atostogų, jeigu darbuotojas dirba 6 dienas per savaitę. Kai dirbama kintančiu grafiku, darbuotojams turi būti suteikiamos 4 savaitės atostogų per metus. Jei darbuotojo profesija yra traktuojama, kaip sukelianti didelę emocinę įtampą, pvz., medikas, lakūnas ir kt., jam priklauso pailgintos atostogos. Daugiau apie tai skaitykite straipsnyje Kas gali gauti papildomų atostogų?

Kasmetinės atostogos turi būti suteikiamos bent kartą per metus, o bent viena kasmetinių atostogų dalis negali būti trumpesnė nei 10 darbo dienų, jeigu žmogus dirba 5 dienų darbo savaitę, arba trumpesnė nei 12 darbo dienų (jei dirbama šešias darbo dienas per savaitę).

Kasmetinės atostogos skaičiuojamos pagal Darbo kodeksą, o kompensacija už nepanaudotas atostogas apskaičiuojama pagal, darbuotojui darbo sutartyje nustatytą, darbo laiko normą, įskaitant kalendorinių dienų skaičiavimą. Darbuotojui, dirbusiam vienerius metus, priklauso 20 ar 24 darbo dienos (d. d.) atostogų, o už pusės metų laikotarpį jam priklausytų 10 ar 12 dienų. Suskaičiuoti, kiek darbuotojui priklauso atostogų dienų ypač svarbu, kai jis nori išeiti iš darbo, nes už kiekvieną nepanaudotų atostogų dieną turi būti mokamos kompensacijos.

Kada Kasmetinės Atostogos Gali Būti Nurašytos?

Darbo kodekse yra numatyta kaupiamų atostogų trukmė. Jame nurodyta, kad asmuo, įgijęs teisę į visos trukmės kasmetines atostogas, privalo jas išnaudoti per trejus metus.

Taigi, verta suklusti tiems, kas dar neišnaudojo dalies 2022 metų atostogų, nes pasibaigus trejų metų laikotarpiui nuo teisės atsiradimo dienos išnaudoti sukauptas dienas ir gauti už jas kompensaciją.

Kada Kompensacija Už Nepanaudotas Atostogas Nemokama?

Nepanaudotų atostogų kompensacija nemokama, jei darbuotojas nenutraukia darbo sutarties. Nepanaudotas dienų skaičius perkeliamas į kitus metus. Taigi, jei asmuo atostogavo 10 darbo dienų 2023 metais, o jam priklauso 20 darbo dienų kasmetinių atostogų, tai likusios dienos bus priskaičiuotos 2024 metais.

Išeina Iš Darbo, Bet Turi Nepanaudotų Atostogų

Nutraukiant darbo sutartį darbdavys privalo išmokėti kompensaciją už nepanaudotas atostogas, nepriklausomai nuo to, ar darbuotojas išeina į darbo savo noru, ar yra atleidžiamas. Atleidimo iš darbo atveju, kompensacija apskaičiuojama pagal teisės aktus ir vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarką.

Teisę į piniginę kompensaciją darbuotojas įgyja tada, kai jam priklauso bent 1 dienos trukmės nepanaudotos kasmetinės atostogos. Tačiau, jis praranda teisę į kompensaciją už daugiau nei trejus metus nepanaudotų atostogų.

Kokio Dydžio Atostoginių Tikėtis?

Už atostogų dienas mokamas vidutinis darbo užmokestis, kurį darbuotojas gavo per paskutinius tris mėnesius, įskaitant nepanaudotų atostogų kompensaciją. Suma apskaičiuojama pagal trijų mėnesių darbo dienų skaičių ir atlyginimą, tuomet išvedamas vidutinis darbo užmokestis (VDU) už 1 darbo dieną ir padauginamas iš atostogų dienų.

Jeigu darbuotojo darbo savaitė yra ne fiksuota 5-6 d. d. Kompensacija už nepanaudotas atostogas priklauso asmeniui, dirbusiam vieną mėnesį, per kurį jis sukaupė 1-2 d. d. atostogų. Jam išeinant iš darbo turėtų būti sumokėtas apie 1,65-2 darbo dienų darbo užmokestis. Jeigu darbuotojas dirbo visus darbo metus ir nesinaudojo atostogomis, jam išeinant, priklausytų nuo 20 darbo dienų iki 1 mėnesio VDU.

Visus nesklandumus su darbdaviu galima spręsti susitarimo būdu arba kreipiantis į Valstybinę darbo inspekciją (VDI).

Pavyzdys

Darbuotojas panaudojo visas atostogas 2024 metais, o 2025 metų vasario 1 d. nusprendė išeiti iš darbo, tuomet jam priklausytų kompensacija už 1.67-2 d. d. nepanaudotų atostogų. Jeigu darbuotojas nutrauktų darbo sutartį 2025 liepos 1 d., t. y. po 6 mėnesių, jam priklausytų 10-12 d. d. darbo dienų darbo užmokestis už nepanaudotas atostogas.

Apvalinimo Taisyklės

Konvertuojant atostogas pagal DK nustatytą kursą - 7 prie 5 - ne visuomet gausime sveiką skaičių. „Apvalinimo taisyklė nėra numatyta. Mano nuomone, siekiant šalių interesų pusiausvyros, taip ir palikčiau - 14,28 d., - komentuoja Julija Lisovskaja, profesinių paslaugų bendrovės EY direktorė, advokatė.

Darbuotojai, iki Darbo kodekso įsigaliojimo turintys nepanaudotų kasmetinių atostogų daugiau kaip už trejus darbo metus, turi teisę jas išnaudoti iki 2019 m. liepos 1 d.

„Dabar teisė pasinaudoti visomis ar dalimi kasmetinių atostogų prarandama praėjus 3 m. nuo kalendorinių metų, kuriais buvo įgyta teisė į visos trukmės kasmetines atostogas, pabaigos, išskyrus atvejus, kai darbuotojas faktiškai negalėjo jomis pasinaudoti dėl ligos, tikslinių atostogų ir pan.“, - komentuoja p. Anot jos, įmonėms niekas nedraudžia darbuotojams suteikti daugiau atostogų nei nustato Darbo kodeksas.

„Jei šiuo metu įmonės leido atostogoms rinktis tik darbo dienas, tuomet jos turės apsispręsti, ar taikyti naujajame DK numatytą konvertavimo taisyklę, kuri numato 7 kalendorinių dienų prilyginimą 5 darbo dienoms, ar taikyti kitokias konvertavimo taisykles ir ar pasilikti prie minimalių DK reikalavimų, o gal visgi suteikti daugiau nei 20 darbo dienų atostogų“, - teigia p.

Nuo 2025 m. gegužės 1 d. įsigaliojo nauja atsiskaitymo grynaisiais pinigais apvalinimo tvarka (LR Atsiskaitymų grynaisiais pinigais sumų apvalinimo įstatymas, 2024-03-28, Nr. XIV-2515). Tai reiškia, kad perkant prekes ar paslaugas ir atsiskaitant grynaisiais pinigais, galutinė mokėtina suma bus apvalinimą iki artimiausių 0,05 Eur ar 0,10 Eur centų. Pagal naują įstatymą pinigų priėmimo ir išmokėjimo kvituose bus privaloma nurodyti apvalinimo sumą - tai yra skirtumą tarp bendros mokėtinos sumos, pritaikius apvalinimą.

Taip pat bendra sumokėta suma, pritaikius apvalinimą, turės būti nurodyta: eurais žodžiu ir centais skaičiais ir visa suma skaitine išraiška. Šis įstatymas taikomas: atsiskaitymui tarp pirkėjų už prekes ar paslaugas grynaisiais pinigais; grąžinamoms sumoms grynaisiais pinigais pirkėjui grąžinant prekę.

Apvalinimo Taisyklės Taikymas

Kai bendra mokėtina suma baigsis:

• 1-2 euro centais - apvalinama į mažesnę pusę iki 0
• 3-4 euro centais apvalinama į didesnę pusę iki 5
• 6-7 euro centais apvalinama į mažesnę pusę iki 5
• 8-9 euro centais apvalinama į didesnę puse iki 10

Jei pirkinių bendra suma yra 7,98 Eur, atsikaitant grynaisiais pirkėjas mokės 8,00 Eur. Jei suma 7,42 Eur, bus apvalinama iki 7,40 Eur. Apvalinimo skirtumas yra keli centai ir laikomas techniniu, todėl jis nelaikomas nei papildomu mokesčiu, nei nuolaida, o apskaitoje nefiksuojamos nei kaip pajamos nei kaip išlaidos.

Šis apvalinimo tvarka netaikoma kortelių mokėjimams ar elektroninėms operacijoms - šios operacijos bus toliau atliekamos centų tikslumu. Tokiems mokėjimas kaip darbo užmokestis, atsiskaitymas dovanų kuponais, mokesčiams, pensijoms ir kitoms socialinėms išmokoms šis įstatymas netaikomas.

Ar Paveiks PVM?

Šie apvalinimo pokyčiai pridėtinės vertės mokesčio (PVM) apskaičiavimui įtakos neturės. Pardavėjas turės kaip ir seniau fiksuoti tikslų prekių ar paslaugų įkainį su tiksliu PVM pagal galiojančius tarifus. Jis ir toliau privalės sąskaitose faktūrose bei kasos kvituose aiškiai nurodyti prekių kainą su PVM, o apvalinimas taikoms tik galutinei mokėtinai sumai.

Pavyzdys: Įmonė suteikė paslaugą fiziniam asmeniui ir išrašė sąskaita faktūrą pagal kurią :

• Prekės kaina: 8,30 Eur
• PVM (21 %): 1,74 Eur
• Galutinė suma: 10,04 Eur

Pirkėjas nusprendžia atsiskaityti grynaisiais pinigais, tai jo galutinė mokėtina suma apvalinama iki 10,05 Eur. PVM neapvalinamas, apvalinama tik galutinė mokėtina suma.

Kai atsiskaitymas vykdomas dalimis, t. y. mokamas avansas grynais pinigais, tai mokėtina suma neapvalinama. Apvalinama paskutinė mokama suma ir tik tuomet, kai paskutinę sumą pirkėjas moka grynaisiais pinigais.

Kaip Pasiruošti Verslui?

Verslams rekomenduojama:

• atnaujinti kasos aparatus ar POS terminalus (specialus prietaisas skirtas surinkti grynuosius ir negrynuosius pinigus, naudojamas prekybos tinkluose, maitinimo įstaigose ir t. t.), kad skaičiuotų apvalintą sumą atsiskaitant grynaisiais;
• užtikrinti, kad kvituose būtų aiškiai nurodoma apvalinimo dydis ir galutinė mokėtina suma;
• atskirai apskaityti PVM ir tiksliai jį deklaruoti nepaisant apvalinimo.

Apvalinimo Suma Apskaitoje

Apskaitos dokumente nurodyta apvalinimo suma bus registruojama atskirose pajamų ar išlaidų sąskaitose. Kai apmokama grynaisiais pinigais už parduotas prekes, apskaitoje registruojama apvalinimo suma pardavimo pajamų sąskaitoje, o už įsigytas prekes registruojama veiklos sąnaudų sąskaitoje.

Pavyzdys: Bendra mokėtina suma 18,69 Eur. Kadangi suma baigiasi 69 euro centais, apmoka grynaisiais pinigais, todėl apvalinama suma į didesnę pusę ir pirkėjas turi sumokėti 0, 70 euro centų. Kadangi apvalinimas padidėja į didesnę pusę, tokiu atveju apskaitoje registruojamas padidėjimas taip:

• D27 (kasa) 18,70 Eur
• K5009 (audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdybos tarnyba prie LR Finansų ministerijos, toliau - AVNT) rekomenduotina apvalinimo sąskaita)+/- 0,01 Eur
• K500 (pajamos) 15,45 Eur
• K4492 (mokėtinas PVM) 3,24 Eur

Tokiu pačiu principu, apskaitoje registruojama, kai yra apvalinimas į mažesniąją pusę, tik jau ši apvalinimo suma bus D5009 sąskaitoje.

Kai ūkio subjekto darbuotojas ar atsakingas asmuo atsiskaito grynaisiais pinigais pagal pirkimo dokumentą, tokiu atveju apskaitoje registruojama apvalinimo suma sąnaudose. Pavyzdys: Bendra mokėtina suma 11,99 Eur, pagal apvalinimo taisyklę suma apvalinama iki 12,00 Eur. Tokiu atveju gaunasi + 0,01 euro centas. Pirkėjas atsiskaitė grynaisiais apskaitoje registruojama taip:

• D 63 (Kitos bendrosios ir administracinės sąnaudos ) 9,91 Eur
• D 2441 (Gautinas PVM ) 2,08 Eur
• D 6319 (AVNT rekomenduotina apvalinimo sąskaita) 0,01 Eur
• K 311 (Paėmimas savoms reikmėms) 12,00 Eur

Lygiai taip pat apskaitoje registruojama ir kai apvalinimas yra į mažesnę pusę tik suma bus registruojama K 6319 sąskaitoje. Toks operacijų registravimas apskaitoje, sudarant finansines ataskaitas, koreguoja pardavimo pajamas ir bendrąsias administracines sąnaudas.

Parengta vadovaujantis LR Atsiskaitymų grynaisiais pinigais sumų apvalinimo įstatymu, VMI prie LR Finansų ministerijos informacija, LR Pridėtinės vertės mokesčio įstatymu, AVNT Atsiskaitymų grynaisiais pinigais apvalinimo apskaitos ir pateikimo finansinėse ataskaitose rekomendacijomis

Dar prieš naujos tvarkos įsigaliojimą Lietuvos bankas (LB) pažymėjo, kad atsiskaitymo sumų apvalinimas yra taikomas visose vietose, kuriose priimami grynieji pinigai. Dėl šios naujovės prekių ir paslaugų kainos nepasikeitė - apvalinama tik galutinė pirkinių krepšelio suma, o apvalinimas taikomas tik atsiskaitant grynaisiais.

Pasirinkus už prekes atsiskaityti grynaisiais galutinė krepšelio suma yra apvalinama tokiu būdu: jei galutinė suma baigiasi 1 centu arba 2 centais, ji apvalinama žemyn iki 0 centų, jei baigiasi 3 arba 4 centais - aukštyn iki 5 centų. Jei galutinė suma baigiasi 6 arba 7 centais, ji apvalinama žemyn iki 5 centų, o jei baigiasi 8 arba 9 centais - aukštyn iki 10 centų. Pavyzdžiui, 10,21 euro suma yra suapvalinta iki 10,20 euro, o 10,24 - iki 10,25 euro. Jei galutinė pirkinių krepšelio suma yra mažesnė nei 5 centai, apvalinimas netaikomas.

Taigi kaip šiuos pokyčius sekasi taikyti didžiausiems Lietuvos prekybos tinklams? Viskas pagal planą „Lidl Lietuva“ viešųjų ryšių vadovė Lina Skersytė dalijosi, kad pokyčiams ruošėsi nuosekliai, todėl praėjus kelioms savaitėms matyti, kad apvalinimo procesas vyksta sklandžiai ir jokių nesusipratimų nekyla.

„Jau kurį laiką ruošėmės šiam pokyčiui, kad jis būtų įgyvendintas sklandžiai. Tiek Lietuvos bankas, tiek mes, patys prekybininkai, vykdėme aktyvią komunikaciją, kad įgyvendinus pokytį, viskas įvyktų sklandžiai. Mūsų parduotuvių darbuotojai taip pat turėjo informacines sesijas, todėl prireikus, yra pasirengę padėti klientams ir atsakyti į kylančius klausimus apie apvalinimo sistemą“, - nurodė ji. „Viskas vyksta sklandžiai, nes šiam pokyčiui ruošėmės gerokai iš anksto - paruošėme informacinę medžiagą, apmokėme darbuotojus ir pritaikėme kasas“, - pridėjo „Maxima“ Komunikacijos ir korporatyvinių ryšių departamento direktorė Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė.

„Apvalinimo pradžia „Iki“ prekybos tinkle buvo sklandi, pagal Lietuvos banko numatytas taisykles apvalinimas vyksta tiek reguliariose, tiek savitarnos kasose“, - dalijosi „Iki“ komunikacijos vadovė Gintarė Kitovė. Pasak „Rimi Lietuva“ rinkodaros ir viešųjų ryšių vadovės Dalios Čenkienės, sklandų procesą užtikrinti padėjo aktyvi komunikacija prieš pokyčių įsigaliojimą, todėl ir nesusipratimų su pirkėjais kol kas nekilo.

L. Skersytė pabrėžė, kad pirkėjai atrodo tinkamai susipažinę su pokyčiais, todėl tenka sulaukti tik pavienių klausimų. Pasak jos, dažniausiai klientai teiraujasi apie atsiskaitymą 1 ir 2 centų monetomis bei plastikinių maišelių kainą.

„Dažniausiai klientams kyla klausimai, ar bus ir toliau galima atsiskaityti 1 ir 2 centų monetomis, tad norime priminti, kad atsiskaitymas yra galimas, šios monetos ir toliau išlieka apyvartoje ir tikrai yra priimamos visose mūsų parduotuvėse. Taip pat vienas iš kylančių klausimų - ar keisis plastikinių maišelių, kurie šiuo metu kainuoja 1 centą, kaina, ir ar perkant porą maišelių suma bus apvalinama. Tai šiuo atveju verta atsiminti, kad krepšelio suma iki 5 centų nėra apvalinama“, - nurodė „Lidl Lietuva“ viešųjų ryšių vadovė.

LB yra nurodęs, kad šiais pakeitimais siekiama sumažinti 1 euro cento ir 2 euro centų monetų, kurios dažnai pametamos arba nugula stalčiuose, naudojimą. Tačiau svarbu pabrėžti, kad 1 ir 2 centų monetos iš apyvartos nedingsta - jos ir toliau lieka teisėta atsiskaitymo priemonė. Tiesiog dėl apvalinimo jų kiekis apyvartoje ilgainiui natūraliai sumažės.

„Pirkėjai turėtų nesibaiminti, 1 ir 2 centų monetomis parduotuvėse galima atsiskaityti kaip ir anksčiau, tad nebūtina suskubti jų išleisti“, - akcentavo „Lidl Lietuva“ korporatyvinių reikalų ir komunikacijos vadovas Antanas Bubnelis. Tuo metu tiems, kuriems kyla neaiškumų dėl vienkartinių plonų maišelių kainos, LB primena, kad jų kaina išlieka tokia pati, nes apvalinimas taikomas tik galutinei prekių krepšelio sumai.

„Taigi, jei žmogus pirktų tik 1 maišelį, kuris kainuoja 1 ct, jis mokėtų 1 ct. Jei pirktų tik 2 maišelius, mokėtų 2 ct. Jei pirktų 3 maišelius, mokėtų 3 ct. Jei pirktų 4 maišelius, mokėtų 4 ct. Tačiau, jei pirktų 6 maišelius, mokėtų 5 ct, pritaikius 1 ct apvalinimą“, - nurodė LB.

„Maxima“ Komunikacijos ir korporatyvinių ryšių departamento direktorė pabrėžė, kad sulaukė ir pavienių klientų užklausų dėl apvalinimo tvarkos, kai klientai teiravosi, kodėl apskritai yra taikomas apvalinimas.

„Kadangi šis apvalinimas yra taikomas tik atsiskaitant grynaisiais pinigais, mūsų tinkle jis aktualus tik atsiskaitant standartinėse kasose. Mūsų savitarnos kasose atsiskaitoma tik banko ar dovanų kortelėmis, tad pokyčio jose nėra. Apskritai didžioji dauguma mūsų pirkėjų atsiskaito mokėjimo kortele ar kitomis alternatyviomis mokėjimo priemonėmis, tad dažnais atvejais sumos apvalinimas nėra taikomas“, - nurodė L. Skersytė.

G. Kitovė pažymėjo, kad kol kol kas dar per anksti vertinti, ar šie pokyčiai galėjo paskatinti dar daugiau žmonių atsiskaitinėti kortelėmis. Kad klientų atsiskaitymo įpročiai būtų pasikeitė nepastebėjo ir „Maxima“ atstovė, tačiau ji pažymėjo, kad žmonės vis aktyviau pradėjo aukoti, įmesdami centus į parduotuvėse esančias aukų dėžutes.

Pabrėžiama, kad nemaža dalis monetų yra pametama, kita dalis suberiama į taupykles. LB duomenimis, 1 ir 2 centų monetų iki apvalinimo įvedimo apyvartoje buvo virš 300 mln. vienetų.

LB pasidalijo, koks procesas laukia iš apyvartos į banką sugrįžusių monetų. „Padėjus taikyti apvalinimą, yra keletas galimybių, kaip panaudoti iš apyvartos grįžusias 1 ir 2 ct monetas: šalies centrinis bankas jas gali siūlyti įsigyti kitoms valstybėms, kuriose šios monetos aktyviai cirkuliuoja arba sunaikinti ir parduoti kaip metalo laužą. Sprendimas priklausys nuo grįžtančių monetų kiekio ir kitų centrinių bankų poreikio“, - pažymėjo LB.

Svarbu pabrėžti, kad monetas gyventojai nemokamai gali pasikeisti LB kasose. Per 2024 metus LB iš viso atliko apie 29 tūkst. monetų keitimo į banknotus operacijų. Tuo metu vien per pirmąjį 2025 m. ketvirtį monetų keitimas į grynuosius pinigus atliktas apie 7,2 tūkst. kartų.

LB nurodo, kad didžioji dalis šios paslaugos klientų - verslo atstovai (paslaugas teikiančios įmonės). Visomis kitomis operacijomis, įskaitant ir monetų keitimą pervedant į sąskaitą, pasinaudota 6,8 tūkst. kartų.

Tarifai, įkainiai, komisiniai mokesčiai ir kiti panašūs litais (eurais) išreikšti dydžiai, kurie nėra galutinės mokėtinos sumos išreiškiami ne mažiau kaip 4 skaitmenų po kablelio tikslumu. Valstybės institucijos teisės aktais ar šalys - tarpusavio susitarimu gali taikyti tikslesnius išraiškos principus. Apvalinama iki 2 skaitmenų po kablelio tik apskaičiavus galutinę mokėtiną arba apskaitinę pinigų sumą.

Atsiskaitymų grynaisiais pinigais suma apvalinama nuo 2025 m. Apvalinama automatiškai kasoje. Apvalinama: tik grynųjų pinigų atsiskaitymo suma už prekes ir paslaugas*; grąžinamų grynųjų pinigų suma už prekes ir paslaugas.

Neapvalinama: kai mokama negrynaisiais pinigais (pvz.: mokėjimo kortelėmis, dovanų kuponais, čekiais, socialinėmis kortelėmis); sumos iki 5 ct, kai atsiskaitoma tik grynaisiais pinigais (išimtis - kai atsiskaitoma kartu ir grynaisiais, ir kitomis mokėjimo priemonėmis, tada apvalinama bet kokia suma, įskaitant ir mažesnę už 5 ct).

*Apvalinimas taip pat taikomas atsiskaitant grynaisiais pinigais už daugumą paslaugų (pvz.: komunalines, telekomunikacijos paslaugas).

Ne, apvalinimas taikomas tik atsiskaitymo metu ir yra matomas kvite. Ne. Apvalinimas yra taikomas galutinei kvito sumai, ne atskirų prekių kainai. Taigi plastikinių maišelių kaina išliks 1 ct. O apvalinimas, atsiskaitant grynaisiais pinigais, bus taikomas tik kvito sumai nuo 5 ct.

Kasos ekrane iki mokėjimo priemonės pasirinkimo bus rodomos dvi sumos, pvz. 10,03 (10,05). Pirmoji rodoma suma yra neapvalinta, o antroji suma skliausteliuose - suapvalinta (kuri suma bus mokėtina priklausys nuo pasirinktos mokėjimo priemonės). Ne, negali. Negali.

tags: #kaip #turi #buti #apvalinamas #darbo #uzmokestis