Bundantis pavasaris ant nosies, kaip visada prikelia iš žiemos miego ne tik mūsų gražiąją gamtą, bet ir pažadina jaunų šeimų troškimą sukti lizdelius nuosavame žemės lopinėlyje. Vis dažniau jaunos poros pagalvoja apie nuosavo namo statybas. Turėti nuosavą namą gražiame žemės sklype - daugelio svajonė. Tačiau perkant žemės sklypą svarbu žinoti, į ką atkreipti dėmesį, kad vėliau nekiltų problemų.
Bendroji Nuosavybė: Kas Tai Yra?
Visų pirma tam, kad bendrasavininkai žinotų visas savo teises bei atsakomybes reikia tikslai apibrėžti, kas yra bendroji nuosavybė. Pažymėtina, kad bendrąja nuosavybe yra laikomas turtas, kuris priklauso dviem arba keliems savininkams. Svarbus akcentas, jog bendrasavininkais gali būti keli fiziniai ar juridiniai asmenys, valstybė, savivaldybės. Taip pat akcentuojamos dažniausios bendrosios nuosavybės formos - kai keli asmenys kartu perka turtą, kai turtą paveldi ar gauna dovanų. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad skiriama bendroji dalinė nuosavybė ir bendroji jungtinė nuosavybė.
Bendroji dalinė nuosavybė
Svarbu žinoti, kad bendrojoje dalinėje nuosavybėje aiškiai nustatytos kiekvieno savininko turto dalys. Tai reiškia, jog bendroji dalinė nuosavybė valdoma, naudojama ir ja disponuojama visų jos dalyvių sutikimu. Esant nesutarimui, valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarką nustato teismas bet kuriam bendrasavininkui pateikus ieškinį.
Bendroji jungtinė nuosavybė
Bendrojoje jungtinėje nuosavybėje kiekvieno savininko turto dalys nėra nustatytos ir griežtai įvardytos. Reikia žinoti, kad bendrosios jungtinės nuosavybės teisės gali atsirasti tik įstatymo nustatytais atvejais. Vienas geriausių pavyzdžių - sutuoktinių turtas yra laikomas bendrąja jungtine nuosavybe.
Žemės Sklypo Įsigijimas: Svarbūs Aspektai
Žemės sklypas turi turėti nuosavybės dokumentą - nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą. „Tai yra pagrindinis dokumentas, kai asmuo perka sklypą. Taip pat žemės sklypo planas - kaip priedas prie pagrindinio dokumento. Pastarajame labai svarbi detalė: "Matavimo tipas". Šioje vietoje visada atkreipkite dėmesį į žemės sklypo dokumentus.
Labai svarbus momentas - preliminarūs matavimai - tai tas pats, kas jūs nežinotumėte, kur randasi jūsų žemės sklypas ir kokio jis ploto. O kadastriniai matavimai - tai reiškia, kad sklypo kampai yra tiksliai nustatyti, suderinti su kaimynais ir jo plotas yra aiškus. Štai tokį sklypą būtent rekomenduočiau pirkti. Nes įsigydami sklypą pagal prelimenarius matavimimus, turėsite katę maiše.
„Jeigu žemės slypo pardavėjas vietoj sklypo plano pakiša ranka braižytą popieriuką, tai žinokite, kad ten tikrai ne geodeziniai matavimai. Turi būti nurodyta žemės sklypo koordinatės. Dažniausiai daromi A3 formato planai, kur yra nurodyta koordinačių žiniaraštis X ir Y. Tai reiškia, kad sklypui yra parengti geodeziniai matavimai. Turėtų būti parašyta „LKS 94“.
Tvora - dar vienas aspektas, į kurį turėtų atkreipti dėmesį asmuo, atvykęs apžiūrėti patikusio žemės sklypo. „Dažnai mes susiduriame su tokiais atvejais, kad tvora neatitinka žemės sklypo ribų. Dažniausiai, jeigu šalia būna valstybinės žemės sklypas, laisva žemė, kur paprastai žmonės sako "aš kaimyno neturiu", iš tikrųjų kaimyną turi. Tas „kaimynas“ tai "Lietuvos Respublika".
„Perkant žemės sklypą būtinai paprašyčiau pardavėjo, kad pačioje vietovėje būtų aiškiai pažymėtos žemės sklypo ribos. Pastebėjau, ypač soduose žmonės kovoja dėl kiekvieno žemės centimetro. Labai svarbu nusistatyti sklypo ribas ir susiderinti su kaimynais, kad po to nebūtų taip, jog pastarieji savo turtą laikytų ant jūsų žemės. Taigi, kadastriniai tikslieji geodeziniai matavimai padės jums išvengti nesusipratimų su kaimynais ir su statybom.
Papildomi apribojimai perkant žemės sklypą
Būtina įsitikinti ar jūsų pasirinktame svajonių žemės sklype nėra papildomų apribojimų.„Papildomi apribojimai asiranda tada, jeigu, tarkime, perkate žemės sklypą, o ten netoliese yra aukštos įtampos elektros laidai. Tai ir yra tam tikras apribojimo plotas, kuris automatiškai sumažina jūsų statybų plotą. Kartais gali sumažinti iki tiek, kad netilps pastatyti net mažiausio namelio.
Įsitikinti ar jūsų pasirinktas žemės sklypas neturi apribojimų galite susisiekę su matininkais arba galite patys pasižiūrėti žemės sklypo registro išraše, kuriame turi būti surašyti apribojimai.
Dažnai atvažiavus apžiūrėti žemės sklypo namo statybai paaiškėja, kad jame randasi papildomų statinių.„Tokiu atveju reikėtų atkreipti dėmesį ar tie statiniai yra registruoti registrų išraše. Tuomet pastarajame turėtų būti užfiksuotas ne tik žemės sklypas, bet ir žemės sklypas su statiniais. Arba dar paprastai būna įrašyta kita informacija: tokiu atveju turi būti įrašytas statinių registro numeris. Anksčiau statinius registruodavo atskirai nuo žemės sklypo.
Tad būtina pasižiūrėtii ar jie tikrai įrašyti į registrų išrašą, o taip pat pasiimti kadastrinių matavimų bylą, nes ir statiniai yra išmatuojami. Jiems paruošiami dokumentai.
„Papildomi rūpesčiai radus statinius žemės sklype gali kilti tuomet, jei pirkėjas mato, kad iš jų nieko nepadarys, juos reikės griauti. Tokiu atveju prieš perkant sklypą reikėtų įsivertinti ir griovimo kaštus, į kuriuos įeina statinių išregistravimas, kitaip tariant, bylos „išnulinimas“.
Jeigu jūs tikrai pirktumėte tokį žemės sklypą, kur reikalinga nugriauti statinius arba iš statinių likę tik pamatai, tai geriau juos išnulinti, kad jų neskaičiuotų prie jūsų turto vertės. Tada beliks tik įsivertinti statinio nugriovimo kainą, kuri dažnai pasitaiko skirtinga. Nes statiniai gali būti mediniai, o gali būti ir iš plytų, ko pasekoje gali prireikti griauti sunkias gelžbetones pertvaras.
Bendrasavininkų teisės
Siekiant išvengti galimų nesutarimų visi bendrasavininkai turi gerai žinoti savo teises:
- Teisė gauti pajamas. Kiekvienas iš bendrasavininkų proporcingai savo daliai turi teisę į bendro turto duodamas pajamas.
- Teisė disponuoti savo dalimi. Kiekvienas bendrasavininkas turi teisę valdyti, naudoti ir disponuoti savo turima turto dalimi kaip savininkas.
- Teisė atsidalinti. Kiekvienas bendrasavininkas turi teisę reikalauti atidalyti jį iš bendro turto.
Bendrasavininkų pareigos
Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad bendrasavininkų pareigos yra ne ką mažiau reikšmingos nei teisės:
- Finansinė atsakomybė. Kiekvienas bendrasavininkas atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru turtu, taip pat privalo dalyvauti išlaidose, daromose jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitiems mokėjimams.
- Atsakomybė prieš kitus bendrasavininkus. Kiekvienas bendrasavininkas privalo raštu pranešti kitiems bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyviams apie ketinimą parduoti savo dalį pašaliniam asmeniui ir kartu nurodyti kainą bei kitas sąlygas, kuriomis ją parduoda.
Kaip Elgtis Bendrasavininkų Nesutarimo Atveju?
Vis dėlto kartais nutinka taip, kad nesutarimai tarp bendrasavininkų - neišvengiami. Įvyksta gyvenimas, išsiskiria nuomonės, poreikiai, planai. Dažniausiai sprendžiant nesutarimus, susijusius su bendru turtu, rekomenduojama kreiptis į profesionalus, kurie gali padėti rasti geriausią problemos sprendimą.
Turtas lygiomis arba skirtingomis dalimis gali priklausyti keliems savininkams. Tokiu atveju, visos su turtu susijusios išlaidos dalijamos savininkams proporcingai pagal jiems priklausančią turto dalį, sako Vilniaus universiteto (VU) Teisės klinikos direktorė Vida Petrylaitė.
Savininkų gali būti ir daugiau ir registrų centre visos tos dalys yra pažymimos. Tokia nuosavybės forma galima keliais atvejais: kai keli asmenys perka turtą kartu ar paveldi jį, gauna dovanų. Nuosavybe besidalinantys asmenys dažniausiai būna giminaičiai, ypač dažnai - paveldėjimo atveju, tačiau tai nėra būtina sąlyga.
Dažniausiai, pasak pašnekovės, problema kyla tada, kai turtą naudoja tik vienas bendrasavininkas. „Jeigu kalbame apie dviejų kambarių butą su virtuve, vonia ir koridoriumi, tai faktiškai tokiame bute būtų sunku gyventi dviem nepažįstamiems asmenims. Tokiu atveju iškyla klausimas, ką daryti kitam bendrasavininkui, kuris nesinaudoja turtu? Kaip gauti pajamų iš savo dalies ir ar prisidėti prie bendrų išlaidų?“ - kalba V. Petrylaitė.
Jos teigimu, tokiu atveju teisė numato labai paprastą, lakonišką taisyklę: išlaidos, pvz., už būsto išlaikymą, turi būti dengiamos proporcingai turimai daliai, nepaisant to, kad kažkuris turtu nesinaudoja. „Jeigu savininkas nerealizuoja galimybės naudotis savo turtu, tai jo neatleidžia nuo, pvz., komunalinių buto išlaidų“, - tvirtina teisininkė. Taip pat - ir remonto darbų: elektros, lifto, stogo remonto ir pan.
Savo nuosavybės dalį galima parduoti, tačiau pirmiausia ją nupirkti reikia pasiūlyti kitam bendrasavininkui. „Šis pasiūlymas būtinai turi būti pateiktas per notarą, kad turėtume įrodymą, jog pasiūlymas buvo pateiktas“, - tvirtina V. Petrylaitė. Pasiūlyme turi būti nurodyta konkreti kaina, už kurią siūloma nupirkti dalį.
Jeigu bendrasavininkas nesutinka pirkti, jam turto dalies nereikia, įgyjama teisė parduoti bet kam, tačiau už tą pačią jam siūlytą kainą.
Turto atidalijimas, pasak jos, yra geriausias būdas tada, kai bendrasavininkai nesusitaria dėl turto valdymo ir jo parduoti nepavyksta. Bet kuris iš bendrasavininkų, jeigu nesusitariama gražiuoju, gali kreiptis į teismą ir reikalauti atidalinti turtą.
Pirmenybė, anot pašnekovės, visada atiduodama faktiniam atidalijimui. „Teismas pirmiausia įvertins galimybę faktiškai atidalinti. Pvz., jei yra dviejų aukštų namas, pirmas aukštas - vienam savininkui, antras - antram. Tokiu atveju vienam bendrasavininkui atitenka visas turtas, bet jis turi sumokėti kompensaciją kitam. Kompensacija nustatoma pagal rinkos kainą arba pasitelkiant turto vertintojus.
„Tačiau vienu ar kitu būdu teismas turtą vis tiek atidalins, nes tai yra absoliuti teisė. Jeigu neturėtume šios garantijos, niekada negalėtume išspręsti šio konflikto tarp dviejų nesusitariančių bendrasavininkų“, - tikina V. Petrylaitė.
Žemės sklypų padalijimas ir atidalijimas
Žemės sklypų padalijimas - tai žemės sklypų pertvarkymo būdas, kuomet vienas žemės sklypas padalijamas į du ar daugiau žemės sklypų. Jei dalijamas žemės sklypas priklauso keliems savininkams, tai padalijus žemės sklypą, naujai suformuoti žemės sklypai ir toliau bus valdomi bendros nuosavybės teise.
Reikia atkreipti dėmesį, kad žemės sklypai gali būti atidalijami. Atidalijus žemės sklypą, naujai suformuoti sklypai bus valdomi kiekvieno savininko atskirai ir nebeliks bendros nuosavybės teise valdomų sklypų. Dažniausiai šis poreikis kyla paveldėjimo atveju arba kai planuojama statyba.
Nusprendus padalinti ar atidalinti žemės sklypą visų pirma reiktų išsiaiškinti ar sklypas gali būti dalomas.
Įsivaizduokime, kad Jūs kartu su broliu turite žemės sklypą, esantį Vilniaus rajone, kurį valdote bendrosios dalinės nuosavybės teise. Jūs nusprendėte šį žemės sklypą pasidalinti.
Pats paprasčiausias žemės sklypo dalijimas, kai nesuformuojant atskirų sklypų yra parengiamas žemės sklypo naudojimosi tvarkos planas. Parengus žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą žemės sklypas lieka su tuo pačiu kadastriniu numeriu, o plane yra nurodomos tik atskiros žemės sklypo naudojimosi dalys tarp bendrasavininkų.
Be to, susitarimas dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos pagal šį planą, privalo būti patvirtintas notaro, o susitarimą turi pasirašyti visi dalijamo sklypo bendrasavininkai.
Galima atlikti žemės sklypo padalijimą ir žemės sklypą padalinti į atskirus žemės sklypus, kurie sudarys atskirus nekilnojamojo turto vienetus ir turės atskirus kadastrinius numerius.
Tad dažnai žemės sklypų bendrasavininkai vis dėl to renkasi trečiąjį žemės sklypo atidalijimo būdą, siekdami užsitikrinti visapusišką savo turimo žemės sklypo disponavimą.
Kaip ir antruoju atveju, žemės sklypo atidalijimas vykdomas rengiant teritorijų planavimo dokumentus, tai yra detaliuoju planu arba žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektu.
Atidalijant, kaip ir padalijant yra suformuojami atskiri žemės sklypai, kurie sudarys atskirus nekilnojamojo turto vienetus ir turės atskirus kadastrinius numerius, bet šiuo atveju šie žemės sklypai priklausys kiekvienam bendrasavininkui atskirai.
Kaip pradėti žemės sklypo padalijimo ar atidalijimo eigą?
Vienas iš žemės sklypo savininkų, arba jo įgaliotas asmuo ar rengėjas, kreipiasi su prašymu į savivaldybės administracijos direktorių dėl galimybės pradėti rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą arba detalųjį planą.
Pažymėtina, kad jeigu žemės sklypas priklauso keliems bendrasavininkams, prašymą rengti detalųjį planą arba žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą gali pateikti vienas iš savininkų, bet vėliau parengtą projektą turi suderinti visi žemės sklypo bendrasavininkai.
Prašymas yra rašomas pagal žemės sklypo lokaciją priklausančioje savivaldybėje, arba pateikiamas užpildant atitinkamą formą elektroninėje žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje (ŽPDRIS) arba Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinės sistemos (TPDRIS).
Pateiktame prašyme nurodomas projekto rengimo tikslas - žemės sklypo padalijimas ar atidalijimas.
Kartu su prašymu yra pateikiami ir papildomi dokumentai: žemės sklypo planas, žemės sklypo nekilnojamo turto registro išrašas ir kitus aktualius dokumentus.
Gavus leidimą rengti projektą, asmuo kreipiasi į projekto rengėjus dėl tolimesnius veiksmų vykdymo.
Po to projektas teikiamas patikrinimui.
Su savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Jums dar reikia kreiptis į matininką, kad kiekvienam pagal projektą naujai suformuotam žemės sklypui būtų atlikti kadastriniai matavimai, kuriuos atlieka kvalifikuotas matininkas.
Taigi, žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plano parengimas yra labai greitas procesas ir užtrunka apie 1 savaitę.
Žemės sklypo padalijimo ar atidalijimo kaina priklauso nuo keleto pagrindinių aspektų, tokių kaip: koks teritorijų planavimo dokumentas tam bus pasirinktas, koks numatomas planuojamos teritorijos plotas, kiek sklypų dalyvauja padalijime ar atidalijime, bei kiek naujų žemės sklypų pagal projektą bus suformuota ir t.t.
Sodyba buvo išpirkta dviejų savininkų - žento ir uošvio vardu, registrų centre įregistruoti abu savininkai kaip turintys po 1/2 visų pastatų. Namas yra dviejų atskirų butų, bet kažkodėl registruotas kaip vieno buto gyvenamas namas.
Už pasodybinį sklypą sumokėjo anyta, jos vardu žemėtvarkos skyriuje yra kvitai.
Paveldėtas įmokas investiciniais čekiais už namų valdos žemės sklypą galima užskaityti sudarant to žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį iš valstybės, taip tampant sklypo savininku.
Tačiau namų valdos žemė parduodama tik pastatų, stovinčių toje žemėje, savininkui/-ams.
Dukra, paveldėjusi šias įmokas, jomis pasinaudoti ir sudaryti valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutarties negalės tol, kol nebus pastatų ar jų dalies savininkė. Tikriausiai ja galėtų tapti po tėvo/uošvio mirties, galimai paveldėdama jo nuosavybės dalį.
Taigi, kol toji dukra nėra pastatų savininkė, jai iš jos turimų paveldėtų įmokų nėra jokios naudos - ji neturi teisinio pagrindo nei pirkti to sklypo, nei tas įmokas panaudoti kitaip.
Kol kas vienintelis racionalus būdas neprarasti jų vertės - įmokas notariškai patvirtintomis sutartimis perleisti (padovanoti) tame žemės sklype stovinčių pastatų savininkams po 1/2 dalį. Šie, turėdami savo dalis, jas galėtų užskaityti sudarant to ž. skl. pirkimo - pardavimo iš valstybės sutartį.
Bandykit tartis gražiuoju. 1/2 įmokų jūsų rankose realiai turi 1/2 to sklypo vertės, perkant ją iš valstybės.
NT bendrasavininkų teisės
Siekiant išvengti galimų nesutarimų visi bendrasavininkai turi gerai žinoti savo teises:
- Teisė gauti pajamas. Kiekvienas iš bendrasavininkų proporcingai savo daliai turi teisę į bendro turto duodamas pajamas. Tai reiškia, jog jei iš bendro turto naudojimo, valdymo, disponavimo yra gaunamos pajamos, kiekvienas bendrasavininkas turi teisę į gaunamas pajamas, bet tik į tokią pajamų dalį, kuri yra proporcinga jo valdomam, naudojamam ir disponuojamam turtui.
- Teisė disponuoti savo dalimi. Kiekvienas bendrasavininkas turi teisę valdyti, naudoti ir disponuoti savo turima turto dalimi kaip savininkas. Svarbu tai, kad jeigu dalis bendrosios nuosavybės parduodama pašaliniam asmeniui, tai kiti bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyviai turi pirmenybę pirkti parduodamą dalį ta kaina, kuria ji parduodama.
- Teisė atsidalinti. Kiekvienas bendrasavininkas turi teisę reikalauti atidalyti jį iš bendro turto. Reikia žinoti, kad atidalijant pasikeičia turto teisinis statusas - suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai, kurie valdomi ir naudojami bei jais disponuojama individualios nuosavybės teise, o bendrosios dalinės nuosavybės teisė pasibaigia.
NT bendrasavininkų pareigos
Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad bendrasavininkų pareigos yra ne ką mažiau reikšmingos nei teisės:
- Finansinė atsakomybė. Kiekvienas bendrasavininkas atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru turtu, taip pat privalo dalyvauti išlaidose, daromose jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitiems mokėjimams.
- Atsakomybė prieš kitus bendrasavininkus. Kiekvienas bendrasavininkas privalo raštu pranešti kitiems bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyviams apie ketinimą parduoti savo dalį pašaliniam asmeniui ir kartu nurodyti kainą bei kitas sąlygas, kuriomis ją parduoda.
Kaip elgtis bendrasavininkų nesutarimo atveju?
Vis dėlto kartais nutinka taip, kad nesutarimai tarp bendrasavininkų - neišvengiami. Įvyksta gyvenimas, išsiskiria nuomonės, poreikiai, planai. Dažniausiai sprendžiant nesutarimus, susijusius su bendru turtu, rekomenduojama kreiptis į profesionalus, kurie gali padėti rasti geriausią problemos sprendimą.
Tokie bendrasavininkai gali būti keli fiziniai ar juridiniai asmenys, šie subjektai ir valstybė, kelios valstybės, t.y. keli subjektai - savininkai. Jie gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys, valstybė, savivaldybės. vieningas objektas - koks nors daiktas ar daiktų visuma.
Bendroji dalinė nuosavybė valdoma, naudojama ir ja disponuojama visų jos dalyvių sutikimu. Esant nesutarimui, valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarką nustato teismas bet kuriam iš jos dalyvių pateikus ieškinį.
Kiekvienas iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyvių turi teisę perleisti kitam asmeniui savo dalį bendrosios nuosavybės teisėje. Dalies bendrosios nuosavybės teisėje pardavėjas privalo raštu pranešti kitiems bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyviams apie ketinimą parduoti savo dalį pašaliniam asmeniui ir kartu nurodyti kainą bei kitas sąlygas, kuriomis ją parduoda. Kai parduodama dalis gyvenamojo namo bendrosios nuosavybės teisėje ar buto daugiabučiame name, tai pranešama per notarinę kontorą.
Kiekvienas iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyvių turi teisę reikalauti atidalyti jį iš bendro turto.
Bendrojoje jungtinėje nuosavybėje kiekvieno savininko turto dalys nėra nustatytos ir griežtai įvardytos. Bendrosios jungtinės nuosavybės teisės gali atsirasti tik įstatymo nustatytais atvejais, pavyzdžiui sutuoktinių turtas yra laikomas bendrąja jungtine nuosavybe.
Kiekvienas šios rūšies nuosavybės turėtojas turi teisę sudarinėti sandorius, susijusius su bendrosios nuosavybės turto valdymu bei naudojimu, jeigu kitaip nenumatyta tarp jų sudarytame susitarime. Tačiau tokiu atveju reikalingas kitų bendraturčių sutikimas. Jeigu vienas bendraturčių sudaro sandorį neturėdamas reikalaujamo kitų bendrosios jungtinės nuosavybės turėtojų sutikimo, tai toks sandoris kitų bendraturčių reikalavimu gali būti pripažintas negaliojančiu.
Ar galiu priversti kitą turto bendrasavininką parduoti bendrą turtą?
pirmo žvilgsnio.
pinigais.
priėmimo arba po santuokos nutraukimo.
turtu disponuojant.
bendrasavininkų sutikimas.
išspręsti tik teismas.
asmeniui.
nustatyti gali tik teismas pagal vieno iš bendrasavininkų ieškinį.
Kaip minėta to padaryti negalima.
atidalinti bendrasavininko dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės.
neproporcingos žalos jo paskirčiai (t. y. bendrasavininkų, o kitam - atitinkamą kompensaciją pinigais.
įmanoma nepakenkiant jo paskirčiai.
neatitiks kitų įstatyme nustatytų reikalavimų.
bendrasavininkui ir iš jo gauti piniginę kompensaciją.
kompensaciją pinigais.
nekilnojamojo turto objektus.
dalimis“.
ginčą sprendžia teismas.
vieno turto, kitam bendrasavininkui kito turto dalys.
bendrasavininkai tampa atskirų turto objektų savininkais.
yra ne vienodos vertės, šiame procese įmanoma ir priemoka, t. y. turto dalis.
bendrasavininkas.
t. y. tačiau už tą pačią kainą, kokią siūlė bendrasavininkui.
y. nesutarimai ir teisminiai ginčai.
Advokatė Agnija Frejerė
Adresas A. Goštauto g.
+370 7077 108
El. p.
tags: #kaip #tampama #nuosavo #namo #bendrasavininku