Nekilnojamojo turto (NT) mokesčiai Lietuvoje yra svarbi tema kiekvienam būsto savininkui ar planuojančiam įsigyti nekilnojamąjį turtą. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius NT mokesčio aspektus, tarifus, lengvatas ir apmokestinimo tvarką.
Pagrindiniai teisės aktai ir mokesčio tarifai
Pagrindinis teisės aktas - Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymas (toliau - NTMĮ). Mokesčio mokėtojai - Lietuvos ir užsienio valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys.
Mokesčio objektas:
Mokesčio objektas yra nekilnojamasis turtas, esantis Lietuvos Respublikoje, išskyrus:
- Faktiškai nenaudojamą nekilnojamąjį turtą, kurio statyba neužbaigta Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka.
- Valdžios ir privataus subjektų partnerystės, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos investicijų įstatyme, pagrindu sukurtą ar įgytą nekilnojamąjį turtą, kol vykdoma atitinkama valdžios ir privataus subjektų partnerystės sutartis ir šis nekilnojamasis turtas naudojamas pagal toje sutartyje nustatytą paskirtį.
Mokesčio tarifai:
Nekilnojamojo turto mokesčio tarifą, intervale nuo 0,5 procento iki 3 procentų nekilnojamojo turto mokestinės vertės, nustato savivaldybės, atsižvelgdamos į vieną arba kelis iš šių kriterijų:
- Nekilnojamojo turto paskirtį.
- Naudojimą.
- Teisinį statusą.
- Jo technines savybes.
- Priežiūros būklę.
- Apleistumą.
- Mokesčio mokėtojų kategorijas (dydį ar teisinę formą, ar socialinę padėtį).
- Nekilnojamojo turto buvimo savivaldybės teritorijoje vietą (pagal strateginio planavimo ir teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus prioritetus).
Fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausančių ar jų įsigyjamų gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinių (patalpų), žuvininkystės statinių ir inžinerinių statinių bendrai mokestinės vertės daliai, viršijančiai:
- Neapmokestinamąjį dydį (150 000 eurų), tačiau neviršijančiai 300 000 eurų, taikomas 0,5 procento mokesčio tarifas.
- 300 000 eurų, tačiau neviršijančiai 500 000 eurų, taikomas 1 procento mokesčio tarifas.
- 500 000 eurų, taikomas 2 procentų mokesčio tarifas.
O asmenims, auginantiems tris ir daugiau vaikų (įvaikių) iki 18 metų, ir asmenims, auginantiems neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, taip pat vyresnį neįgalų vaiką (įvaikį), kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, nuosavybės teise priklausančio ar jų įsigyjamo gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinių (patalpų), žuvininkystės statinių ir inžinerinių statinių bendrai mokestinės vertės daliai, viršijančiai:
- Neapmokestinamąjį dydį (200 000 eurų), tačiau neviršijančiai 390 000 eurų, taikomas 0,5 procento mokesčio tarifas.
- 390 000 eurų, tačiau neviršijančiai 650 000 eurų, taikomas 1 procento mokesčio tarifas.
- 650 000 eurų, taikomas 2 procentų mokesčio tarifas.
Mokestinis laikotarpis - Nekilnojamojo turto mokesčio mokestinis laikotarpis yra kalendoriniai metai.
Nekilnojamojo turto mokesčio tarifai
| Mokestinė vertė | Tarifas (standartinis) | Tarifas (šeimoms su vaikais) |
|---|---|---|
| Iki 150 000 EUR | Netaikomas | Netaikomas (iki 200 000 EUR) |
| 150 000 - 300 000 EUR | 0,5% | 0,5% (200 000 - 390 000 EUR) |
| 300 000 - 500 000 EUR | 1% | 1% (390 000 - 650 000 EUR) |
| Virš 500 000 EUR | 2% | 2% (virš 650 000 EUR) |
Pagrindinės lengvatos ir išimtys
Nekilnojamojo turto mokesčiu neapmokestinamas gyventojų NT, naudojamas pajamoms iš žemės ūkio veiklos gauti (uždirbti), švietimo darbui, socialinei globai ir socialinei priežiūrai, fizinio asmens, turinčio meno kūrėjo statusą NT naudojamas kaip kūrybinės dirbtuvės (studijos) individualiai kūrybinei veiklai, taip pat NT, esantis kapinių teritorijoje.
Nekilnojamojo turto mokesčiu taip pat neapmokestinami fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausantys ar jų įsigyjami gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statiniai (patalpos), žuvininkystės statiniai ir inžineriniai statiniai, kurių bendra vertė neviršija 150 000 eurų, o asmenims, auginantiems tris ir daugiau vaikų (įvaikių) iki 18 metų, ir asmenims, auginantiems neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, taip pat vyresnį neįgalų vaiką (įvaikį), kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, nekilnojamojo turto mokesčiu neapmokestinamoji vertė didinama iki 200 000 eurų.
Neapmokestinamas užsienio valstybių diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų, tarptautinių tarpvyriausybinių organizacijų ar jų atstovybių nekilnojamasis turtas, valstybės ar savivaldybių nekilnojamasis turtas, laisvųjų ekonominių zonų įmonių, bankrutavusių įmonių, tradicinių religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų nekilnojamasis turtas, o kitų religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų nekilnojamasis turtas (ar jo dalis), jei naudojamas tik nekomercinei veiklai arba kulto apeigų reikmenų gamybai.
Taip pat neapmokestinamas juridinių asmenų, kurių daugiau kaip 50 procentų pajamų per mokestinį laikotarpį sudaro pajamos iš žemės ūkio veiklos, įskaitant kooperatinių bendrovių (kooperatyvų), kurios gauna pajamas už parduotus, įsigytus iš savo narių, šių narių pagamintus žemės ūkio produktus, nekilnojamasis turtas, jeigu visas turtas ar jo dalis naudojami pajamoms iš žemės ūkio veiklos ir (ar) kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) pajamoms už parduotus įsigytus iš savo narių šių narių pagamintus žemės ūkio produktus gauti (uždirbti), daugiabučių namų savininkų bendrijų, namų statybos bendrijų, garažų eksploatavimo ir sodininkų bendrijų NT (arba jo dalis) naudojamas tik nekomercinei veiklai, mokslo ir studijų institucijų, švietimo įstaigų, socialines paslaugas teikiančių įstaigų, profesinių sąjungų, juridinių asmenų, veikiančių pagal Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymą, Lietuvos banko, juridinių asmenų, veikiančių pagal Lietuvos Respublikos meno kūrėjų ir meno kūrėjų organizacijų statuso įstatymą, nekilnojamasis turtas (taip pat ir perimtas iš fizinių asmenų).
Neapmokestinamas juridinių asmenų (taip pat ir perimtas iš fizinių asmenų) NT, naudojamas aplinkos ir priešgaisrinei apsaugai, esantis kapinių teritorijoje, taip pat nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), naudojamas teikiant tik sveikatos priežiūros paslaugas.
Savivaldybės savo biudžeto sąskaita gali atleisti fizinius ir juridinius asmenis nuo mokesčio arba jį sumažinti, išskyrus tais atvejais, kai fiziniai asmenys nekilnojamojo turto mokestį moka, kai jiems priklausančio nuosavo ir (arba) įsigyjamo nekilnojamojo turto vertės viršija NTMĮ 7 straipsnio 1 dalies 6 ar 7 punkte nurodytus neapmokestinamuosius dydžius.
Deklaravimas ir sumokėjimas
Fiziniai asmenys už nuosavybės teise priklausančius ir jų įsigyjamus gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinius (patalpas), žuvininkystės statinius ir inžinerinius statinius, kurių bendra vertė viršija 150 000 eurų arba 200 000 eurų, nekilnojamojo turto mokestį deklaruoja (pateikiant Deklaracijos KIT715 formą) ir sumoka iki einamojo mokestinio laikotarpio gruodžio 15 d.
Nekilnojamojo turto mokestis už kitą mokesčių mokėtojų (tiek fizinių, tiek juridinių asmenų) nuosavybės teise priklausantį ar įsigyjamą nekilnojamąjį turtą turi būti sumokėti ir deklaraciją pateikta metams pasibaigus, iki kitų metų vasario 15 d. Deklaracijos KIT711 forma turi būti pateikta ir nekilnojamojo turto mokestis turi būti sumokėtas mokestiniam laikotarpiui pasibaigus, iki kitų metų vasario 15 d.
Juridiniai asmenys metų eigoje taip pat turi mokėti avansinius mokesčius, po ¼ metinės mokesčio sumos, tris kartus per metus: iki kovo 15, birželio 15 ir rugsėjo 15 dienos. Juridiniai asmenys avansinius mokesčius turi mokėti tik už einamųjų kalendorinių metų sausio 1 d. nuosavybės teise turimą ir (arba) įsigyjamą nekilnojamąjį turtą, tačiau juridiniai asmenys, už jiems einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną nuosavybės teise priklausantį ir (arba) įsigyjamą nekilnojamąjį turtą, neprivalo mokėti avansinių nekilnojamojo turto mokesčių, jeigu metinė juridiniam asmeniui priklausančio mokėti nekilnojamojo turto mokesčio suma už einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną nuosavybės teise turėtą nekilnojamąjį turtą neviršija 500 eurų.
Nekilnojamojo turto (statinių), vertinamo masiniu būdu, mokestines vertes, nustatytas 2021 m. sausio 1 d., kurios naudojamos mokesčiui apskaičiuoti 5 metus (2021, 2022, 2023, 2024, 2025 metais), galima rasti VĮ ,,Registrų centras" interneto svetainėje įvedus statinio unikalų numerį skyrelyje ,,Mokestinės vertės paieška pagal unikalų numerį". Nuo 2021 m. sausio 1 d. masiniu būdu vertinamo nekilnojamojo turto mokestinę vertę eurais galima sužinoti VĮ „Registrų centras" interneto tinklalapyje (www.registrucentras.lt), naudodami unikalų nekilnojamojo turto numerį.
Mokesčiai parduodant butą
Parduodamas butą ar namą Lietuvoje privalai susimokėti Gyventojų pajamų mokestį. Visų pirma, reikia žinoti, kad pajamų mokestis apskaičiuojamas ne nuo visos pardavimo kainos, o tik nuo pelno, kurį gavote parduodamas butą. Pavyzdžiui, jeigu butą pirkote už 100000 eurų, o pardavėte už 125000, pajamų mokestis bus apskaičiuojamas tik nuo 25000 eurų. 15% nuo 25000 eurų bus 3750 eurų.
Jei butas jums buvo padovanotas ar jį paveldėjote, vis tiek nereikės mokėti mokesčio nuo visos pardavimo kainos. Mat bus traktuojama taip, tarsi jūs būtumėte pirkęs butą už tą kainą, kuri buvo tuo metu, kai jį gavote dovanų ar paveldėjote. Taigi, jei paveldėjote butą, vertą 100000 eurų, o jį pardavėte po metų už 105000 eurų, mokėsite mokesčius nuo 5000 eurų.
Yra keli atvejai, kai pajamų mokesčio parduodant butą mokėti išvis nereikia:
- Jeigu parduodate butą pigiau, nei įsigijote, arba už tą pačią kainą.
- Jeigu parduodate butą, kurį pirkote prieš 10 metų ar seniau. Todėl, jeigu nuo buto įsigijimo praėjo 8 ar 9 metai ir ketinate jį parduoti, gali būti naudinga palaukti dar metus.
- Jeigu parduodate savo gyvenamąjį butą - nesvarbu, kada jį būtumėte pirkęs. Tačiau pragyvenęs ten (deklaravęs gyvenamąją vietą) turite būti ištisus 2 metus iki pardavimo, todėl išvengti mokesčio prisiregistravus parduodamame bute pardavimo išvakarėse nepavyks.
Kaip apmokestinamos nekilnojamojo turto pardavimo pajamos?
Gyventojų pajamų mokestis (GPM) yra apskaičiuojamas taip:
GPM = (pardavimo pajamos* - įsigijimo kaina** - privalomi mokėjimai***) x 15 proc.
Kur:
- *pardavimo pajamos - tai suma, už kurią pardavėte nekilnojamąjį turtą.
- **įsigijimo kaina - nekilnojamojo turto pirkimo kaina, o kai turtas įsigytas kitu (ne pirkimo) būdu jo įsigijimo kaina nustatoma pagal teisės aktuose nustatytas taisykles.
- ***privalomi mokėjimai - tai išlaidos, kurios privalomai patiriamos parduodant turtą (pvz., atlygis notarams, mokestis už VĮ Registrų centro atliekamus registravimo veiksmus ir pan.).
Nekilnojamojo turto pardavimo pajamoms apmokestinti taikomas 15 proc. pajamų mokesčio tarifas, tačiau jeigu šių ir kitų su darbo santykiais nesusijusių apmokestinamųjų pajamų metinė suma viršija 120 vidutinių šalies darbo užmokesčių dydžio (VDU) sumą (2025 m. 120 VDU 253065,60 Eur; 2024 m. 120 VDU 228324 Eur; 2023 m. 120 VDU 202188 Eur; 2022 m. 120 VDU 180492 Eur; 2021 m. 120 VDU 162324 Eur; 2020 m. 120 VDU 148968 Eur), tuomet šį dydį viršijanti pajamų dalis apmokestinama taikant 20 proc. pajamų mokesčio tarifą.
Į 120 VDU metinę pajamų sumą neįskaičiuojamos individualios veiklos pajamos, pajamos iš paskirstytojo pelno, autoriniai atlyginimai, gauti iš darbdavio, tantjemos bei atlygis už veiklą stebėtojų taryboje, valdyboje, paskolų komitete, mažosios bendrijos vadovo (ne bendrijos nario) pajamos už vadovavimą.
Nauji NT mokesčio siūlymai
Jeigu Seimas pritartų naujai pasiūlytam nekilnojamojo turto (NT) mokesčiui, nuo kitų metų už trijų kambarių naujos statybos butą Vilniuje tektų susimokėti apie 500 eurų per metus. Jeigu būtų pritarta dabartiniam NT mokesčio pakeitimui, nuo kitų metų už 200 tūkst. eurų vertės butą tektų mokėti apie 500 eurų metinį mokestį. Vis dėlto politikai tikina, kad mokėti reikės mažiau ir žada didinti neapmokestinamąją ribą.
Politikai teigia, kad dabartinė pasiūlyta 20 tūkst. eurų neapmokestinama riba galėtų būti didinama iki 60 ar 80 tūkst. eurų.
Šiuo metu už savo turimą nekilnojamąjį turtą moka tie, kurių būsto vertė yra didesnė nei 150 tūkst. eurų. Vis dėlto siūloma šią kartelę sumažinti iki 20 tūkst. Asmenys, kurių NT vertė siektų nuo 20 iki 150 tūkst. eurų, būtų apmokestinami 0,2 proc. siekiančiu mokesčiu. Nuo 150 iki 300 tūkst. eurų - 0,5 proc., nuo 300 iki 500 tūkst. eurų - 1 proc., o nuo 500 tūkst. eurų - 2 proc.
Įgyvendinus šiuos pokyčius, papildomais mokesčių mokėtojais taptų apie 760 tūkst. Skaičiuojama, kad šie pakeitimai į biudžetą galėtų įnešti apie 54 mln. eurų, kai iki šiol iš NT mokesčio būdavo surenkama apie 12 mln. eurų.
NT ekspertai įspėja, kad nesumažinus siūlomų didžiųjų NT tarifų, brangaus NT savininkai gali bandyti vengti mokėti NT mokestį. NT mokestis yra mažiau žalingas ekonomikos augimui nei pajamų ar pelno mokesčiai. „Todėl daugelis institucijų rekomenduoja valstybėms turėti platesnės apimties NT mokesčius. Vis dėlto N. Čia ir užfiksuota problema, kalbant apie būstą, kurio vertė didesnė nei 150 tūkst. Po NT verčių perskaičiavimo didelė dalis vidurinės klasės turės mokėti NT mokestį, galintį siekti 1 tūkst. eurų per metus. Tai tikrai būtų daug. Progresyvumą reikia išlaikyti, tačiau vertėtų galvoti apie mažesnius tarifų pokyčius, tarkime, iki 0,2 proc. punkto“, - sako N.
Kalbėdamas apie didžiausią 2 proc. tarifą, kuris galėtų būti taikomas NT vertei virš 500 tūkst. „Palyginti su kitomis šalimis, tai tikrai yra daug. Tokį tarifą būtų galima apsvarstyti nebent kalbant ne apie pirmąjį būstą“, - siūlo N. „Gerai tai, kad dabartinis modelis yra paprastesnis. „Vis dėlto kartelė sumažinta drastiškai ir didžioji dalis žmonių turės mokėti. Nėra daug turto, kuris būtų įvertintas iki 20 tūkst. eurų, nebent mažesniuose miesteliuose“, - priduria R.
NT paslaugų bendrovės „Inreal“ investicijų ir analizės vadovas Tomas Sovijus Kvainickas daugiausia pastebėjimų turi dėl aukščiausių NT mokesčio laiptelių. Jis atkreipia dėmesį, kad savivaldybės komerciniam turtui įprastai taiko 0,7-1 proc. NT mokestį, kai dabartinis siūlymas - gyvenamajam NT nuo 300 tūkst. eurų taikyti 1 proc., o nuo 500 tūkst. eurų - 2 proc.
„Gyventojams, turintiems nuosavas įmones, atsiranda paskata perleisti turtą įmonei, jį nuomotis iš įmonės ir taip mokėti mažesnį NT mokestį. T. S. „Tokiam būstui bus taikomas arba mažesnis mokesčio tarifas, arba apskaičiuojama NT vertė galės būti šiek tiek mažesnė. Vis dėlto nėra aišku, ar dabartiniai pasiūlyti mokesčio tarifai atguls ir ant Seimo stalo.
Ministras pirmininkas Gintautas Paluckas teigė, kad minėta minimali kartelė tikrai bus aukštesnė nei 20 tūkst. „Pirminė informacija, kuri buvo pateikta dėl NT verčių, tikrai yra netiksli. Atnaujinus Registrų centro pateiktą informaciją apie 2025 m. vertes, tos apatinės ribos bus keičiamos“, - žurnalistams Seime ketvirtadienį sakė G.
Tuo tarpu „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis teigė, kad partija teiks siūlymą neapmokestinamąją kartelę padidinti iki 60 tūkst. eurų vietoje 20 tūkst. „Dėl NT mokesčio, siūlau neskubėti jo įvedinėti, koks jis dabar pasiūlytas - reikia Registrų centro, kokia bus skaičiuojamoji vertė nuo kitų metų sausio 1 d. Galime šnekėti apie 60 tūkst.
Pavyzdžiai, kaip keistųsi mokesčiai
Paskutinį kartą NT mokestinės vertės buvo nustatytos 2021 m., o 2026 m. jos bus perskaičiuotos iš naujo. Kaip pažymi Registrų centras, tikėtina, kad 2026 m. nustatytos mokestinės vertės bus apie 70 proc.
Pavyzdžiui, Vilniuje, Vytenio gatvėje, esančio blokinio 1970 m. statybos 38 kv. m buto mokestinė vertė, nustatyta 2021 m., siekia 59,7 tūkst. eurų. Šiuo metu tokio būsto savininkas NT mokesčio nemoka. Jei būtų pritarta naujam NT siūlymui, jam per metus tektų susimokėti apie 80 eurų. Jei darysime prielaidą, kad perskaičiavus NT mokestines vertes 2026 m. jos bus apie 70 proc.
Šnipiškėse esančio naujos statybos trijų kambarių ir 58 kv. m buto mokestinė vertė, nustatyta 2021 m., siekia 111 tūkst. eurų. Už tokį būstą šiandien taip pat mokėti nereikia, o pritarus pasiūlymui mokestinė metinė vertė sudarytų apie 182 eurus.
Nukeliaukime į mažesnį miestą. Anykščiuose esančio trijų kambarių ir 63 kv. m būsto mokestinė vertė siekia 22 tūkst. eurų. Tokio būsto savininkui šiuo metu NT mokesčio mokėti nereikia, o pritaikius siūlomus tarifus mokestinė vertė išaugtų iki keturių eurų per metus.
Prabangaus būsto savininkui, kurio NT vertė apie 550 tūkst. eurų, šiuo metu NT mokestis kasmet siekia apie 3,8 tūkst. eurų. Jei būtų pritarta naujai tvarkai - mokestinė vertė išaugtų iki 4 tūkst.
PRIEŠ 5 MIN.: Australijos NAUJASIS mokesčių dirbtinis intelektas sukurtas siekiant pažeisti jūsų privatumą
Mokesčių reforma baigta, Seimas nusileido tik ūkininkams
Nuo 2026 m. sausio 1 d. įsigalioja nauja nekilnojamojo turto (NT) mokesčio sistema, kuri palies kiekvieną gyventoją, turintį nekilnojamojo turto, - nuo turinčių tik vieną būstą iki valdančių kelis objektus. Keičiasi ir gyventojų pajamų mokesčio (GPM) apskaičiavimo taisyklės, parduodant nekilnojamąjį turtą.
- GPM pardavimo atvejais: neapmokestinama, jei turtas išlaikytas ≥ 5 m. Nuo 2026 m. pagrindinis būstas į šią sistemą įtraukiamas tik tada, kai jo vertė viršija 450 000 eurų. Sutuoktiniams taikoma bendra - 900 000 eurų - riba. Viršijančiai daliai galioja tarifas nuo 0,1 iki 1 %, nustatomas konkrečios savivaldybės.
Tad labai svarbu sekti konkrečios savivaldybės sprendimus dėl apmokestinamosios vertės ir tarifų patvirtinimo. Tikėtina, kad mokesčiai ženkliai skirsis gyvenantiems didmiesčiuose ar kurortinėse vietovėse ir mažuose miesteliuose. Savivaldybės gali taikyti aukštesnį tarifą - net iki 4-5 % - neprižiūrimam ar nenaudojamam turtui.
Komercinės paskirties turtas (pavyzdžiui, biurai, sandėliai, prekybinės patalpos) taip pat priskiriamas prie apmokestinamo NT. Šiam turtui galios tie patys progresiniai tarifai (0-1 %), tačiau savivaldybės galės taikyti atskirus tarifus, priklausomai nuo paskirties.
Gyventojams sudaromos sąlygos nelaukti 10 metų, jei norima parduoti NT nemokant GPM. Nuo 2026 m. sausio 1 d. 10 metų laikymo reikalavimas trumpinamas iki 5 metų.
- Vienerių metų panaudojimo lengvata - jei deklaracija truko < 2 m., bet gautas pelnas per 12 mėn.
- Svarbus aspektas - deklaracija turi atitikti realybę. Svarbu įsivertinti konkrečios savivaldybės taikomus tarifus ir pasirūpinti apleisto turto sutvarkymu, kad nebūtų permokama.
