Nuosavas būstas - nenugalima ir nekintanti daugelio lietuvių svajonė. Tapę buto arba namo savininku jaučiamės saugesni. Tačiau prieš įsigyjant šią savo svajonę tenka atsakyti į daugybę klausimų. Daugeliui būsto pirkimas yra vienas svarbiausių gyvenimo sprendimų. Tad kaip išsirinkti tinkamą būstą pagal savo poreikius ir galimybes?
Namo statyba - svarbus žingsnis siekiant savo svajonių būsto.
Finansinės galimybės ir biudžeto planavimas
Įsigyjant būstą labai svarbu atsakingai ir tiksliai įvertinti savo biudžetą bei tai, kokią jo dalį gali sudaryti būsimos būsto paskolos įmokos. Savo gaunamų pajamų bei esamų išlaidų analizė padės suprasti, kokio dydžio paskolos įmoką galime sau leisti mokėti, o tuo pačiu - kiek galėtų kainuoti mūsų būsimas būstas. Rekomenduojame apmąstyti įvairias gyvenimo situacijas ir su jomis susijusias galimas išlaidas bei veiksmus. Galbūt planuojate sukurti šeimą ar susilaukti kūdikio? Kas nutiktų, jei sumažėtų pajamos?
Kaip įvertinti projektus: 5 paprasti žingsniai iki pelningos kainos
Būsto paskolų rinkos tendencijos
Nors lietuviai vis dažniau svarsto apie nuosavo namo statybą, kol kas dažniausiai iš banko skolinamasi buto pirkimui. Didesnę šalies nekilnojamojo turto dalį sudaro daugiabučiai namai, tad natūraliai rinkoje didesnių pokyčių pagal turto tipą nėra. Vis dėlto, perkantys butus gyventojai vis dažniau ima dairytis į naujos statybos būstą. Tai lemia geresnė būsto kokybė bei sutaupomos išlaidos būsto išlaikymui.
Būsto paklausa didžiuosiuose miestuose
Būsto paklausa dėl natūralių vidinės migracijos tendencijų yra didžiausia sostinėje, todėl daugiausia „Swedbank“ būsto finansavimo sutarčių pasirašoma Vilniaus mieste.
Būsto kainų dinamika Vilniuje.
Gyventojų pajamos ir būsto kainos
Pastaraisiais metais gyventojų pajamos augo sparčiau nei būsto kainos, o tai apie pirmojo būsto įsigijimą svarstantiems gyventojams suteikė ir daugiau galimybių, ir sąlygas greičiau sukaupti pradiniam įnašui reikalingą nuosavų lėšų dalį. Tiesa, būta nemažai baimių, kad pasikartos 2009 metų scenarijus ir pandemijos sukeltas ekonominis nuosmukis į dugną „nusitemps“ ir nekilnojamo turto rinką. Šįkart ir vystytojų, ir gyventojų finansinė padėtis buvo kur kas geresnė.
Kainų augimas didžiuosiuose miestuose
„Swedbank“ duomenimis, būsto rinkos aktyvumo tendencijos trijuose didžiuosiuose šalies miestuose buvo panašios, tačiau kainos dėl skirtingos būsto rinkos struktūros stipriai išsiskyrė. Kaune ir Klaipėdoje, kur dominuoja senos statybos būstas, kainų augimas nežymiai sulėtėjo ir siekė atitinkamai 7,2 proc. Vilniuje ir toliau būsto rinkos pokyčiams įtakos turi dideli svyravimai sandorių struktūroje. Naujos statybos būsto kainos 2020-ųjų trečiąjį ketvirtį augo 0,5 proc., o senos statybos traukėsi 1,8 proc. Nepaisant pastarųjų ketvirčių kainų augimo sulėtėjimo, Vilniuje būstas trečiąjį praėjusių metų ketvirtį buvo 12 proc. brangesnis nei prieš metus.
Populiariausi būsto dydžiai
„Swedbank“ duomenys rodo, kad dažniausiai klientai renkasi 36-75 kv. m. ploto butus ir 101-150 kv. m. namus. Žvelgiant detaliau galima pastebėti, kad šiek tiek auga didesnių nei 100 kv. m. butų populiarumas, keičiasi ir perkamų namų tendencijos - klientai dažniau renkasi namus, kurių plotas iki 150 kv. m.
Populiariausių būstų planai ir dydžiai.
Finansinių įsipareigojimų vertinimas
Tai natūralu, nes naujai statomo būsto pirkimas yra gana ilgas procesas: pirkėjai rezervuoja būstus gerokai iki statybų pabaigos ir įsipareigoja rangovams. Atsisakymas pirkti būstą gyventojams dažnu atveju reikštų ir finansinius nuostolius, todėl nesant rimtos grėsmės asmeniniams finansams jie sandorio nenutraukia. Įvertinkite savo finansinę padėtį ir perspektyvas - finansiniai įsipareigojimai neturėtų viršyti 40 proc. pajamų.
Parama būsto atnaujinimui ir modernizavimui
Parama išmokama po namo modernizavimo. Atlikus numatytus namo atnaujinimo darbus bei gavus B ar aukštesnės klasės namo energinio naudingumo sertifikatą reikės užpildyti išlaidų kompensavimo prašymą. Pagal statybos techninio reglamento 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“ reikalavimus siekiant pastato B ar aukštesnės energetinės klasės, kai namo atnaujinimui gaunate paramą iš valstybės, būtina atlikti namo sandarumo matavimus.
Finansuojamos energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonės, numatytos pastatų energinio naudingumo eksperto sertifikavimo pažymoje (skaičiavimuose). Pvz.: stogo ar perdangos, sienų, pamatų, grindų apšiltinimas, durų ir langų keitimas, ir pan. Būtina sąlyga - įgyvendinus šias priemones po modernizavimo namas turi pasiekti B energinio naudingumo klasę, o skaičiuojamosios šiluminės energijos suvartojimo sąnaudos turi sumažėti ne mažiau kaip 40 %, palyginus su skaičiuojamosios šiluminės energijos sąnaudomis iki namo atnaujinimo.
- Kompensacijos dydis apskaičiuojamas naudingą namo plotą padauginus iš fiksuoto 75 Eur/kv. m. dydžio.
- Maksimali kompensacinė išmoka gyvenamajam namui (pagal unikalų namo Nr.) bei pareiškėjui (pagal asmens kodą) - 14 500 Eur.