Ką galima statyti sklype: gidas būsimiems statytojams Lietuvoje

Daugeliui žmonių kyla klausimas, ką galima statyti savo nuosavame žemės sklype. Lietuvoje statybos reikalavimai ir taisyklės priklauso nuo sklypo paskirties, o tam tikrose teritorijose galima statyti pastatus be statybos leidimo. Tačiau yra tam tikrų atvejų, kai galima statyti mažesnius namus ar kitus statinius be statybos leidimo, laikantis nustatytų taisyklių.

Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius aspektus, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį planuojant statybas savo sklype.

Statybos leidimas: kada jis reikalingas?

Pagal Lietuvos statybos įstatymus, gyvenamosios paskirties namas arba kitas statinys gali būti statomas namų valdos sklype be statybos leidimo, jei atitinka kelis svarbius reikalavimus. Tai leidžia statyti mažesnius, sezoninius ar pagalbinius pastatus be biurokratinių procedūrų.

Pagal galiojančius teisės aktus, namuose valdos sklype galima statyti mažesnius gyvenamuosius pastatus, kurie atitinka tam tikras ribas, nesukeliant būtinybės gauti statybos leidimą:

• Gyvenamasis namas arba vasarnamis, kurio naudingojo ploto dydis neviršija 80 m².
• Paskirtis - namas turi būti skirtas sezoniniam naudojimui.
• Žemės paskirtis - namas turi būti statomas namų valdos sklype, kuris yra skirtas gyvenamajai statybai.
• Teritorijų planavimas - statant namą arba pagalbinį pastatą, būtina įsitikinti, kad statymas atitinka vietinius teritorijų planavimo reikalavimus.

Lietuvoje, namų valdos sklypuose galima statyti gyvenamąjį namą arba ūkinį pastatą, kurio dydis neviršija 80 m² ir kuris naudojamas sezoniniam gyvenimui, be statybos leidimo. Tokie pastatai gali būti naudojami kaip vasarnamiai, poilsio nameliai ar pagalbiniai ūkiniai pastatai.

Kada reikalingas oficialus projektas?

Nors kai kada statyboms leidimas ir nebūtinas, net ir nesudėtingo statinio statybai reikalingas oficialus projektas. Kada jis būtinas? Ogi tada, kai pagal STR 1.07.01:2002, 6 priedą reikalingi statybą leidžiantys dokumentai (SLD) - rašytiniai pritarimai statinio projektui. Jų reikia, kai jie yra kultūros paveldo objektuose ar specifinėse teritorijose, pavyzdžiui, Kuršių nerijoje.

Na, o jei ketinate statyti nedidelį namelį (iki 80 kv. m ploto ir ne aukštesnį kaip 8,5 m), miesto taisyklės reikalauja gauti SLD.

Sklypo paskirtis ir statybos galimybės

Lietuvoje statybos reikalavimai ir taisyklės priklauso nuo sklypo paskirties, o tam tikrose teritorijose galima statyti pastatus be statybos leidimo.

Lietuvoje galima statyti be statybos leidimo tik tam tikrose paskirties žemėse, tačiau reikia atkreipti dėmesį į keletą svarbių kriterijų, įskaitant pastato paskirtį ir dydį.

Sodo sklypai ir daržo žemė

Sodo sklypai ir daržo žemė yra viena iš paskirčių, kuriose galima statyti be leidimo tam tikro dydžio ir tipo pastatus. Vasarnamiams ir sodo nameliams: galima statyti iki 80 m² dydžio gyvenamąjį pastatą. Svarbu paminėti, kad sodo ir daržo paskirties žemėje statomas pastatas turi būti naudojamas tik sezoniniam gyvenimui ar kitoms nenuolatinėms veikloms.

Žemės ūkio paskirties žemė

Žemės ūkio paskirties žemėje taip pat galima statyti pastatus, tačiau tai priklauso nuo tam tikrų apribojimų.

• Ūkinius pastatus: ūkiniai pastatai, tokie kaip tvartai, sandėliai, malkinės, garažai ir kt., neturėtų viršyti 80 m² dydžio.
• Pavieniai statiniai: galima statyti ir kitus pagalbinius statinius, tačiau jie turi būti naudojami tik ūkinėms reikmėms.

Žemės ūkio paskirties žemėje statyti gyvenamuosius pastatus galima tik tada, kai žemės paskirtis pakeičiama į gyvenamąją.

Žemės ūkio paskirties žemė

Gyvenamosios paskirties žemė

Gyvenamosios paskirties žemėje galima statyti gyvenamuosius pastatus be leidimo tik tada, jei pastatas atitinka tam tikrus reikalavimus. Mažesniems gyvenamiesiems namams: iki 80 m² dydžio pastatai gali būti statomi be leidimo. Tai apima ir nedidelius sodo namelius, vasarnamius, nedidelius gyvenamuosius namus.

Miesto ir komercinės paskirties sklypai

Miesto ir komercinės paskirties sklypuose statybos leidimas yra beveik visuomet reikalingas. Daugeliu atvejų statybos leidimas nereikalingas tik labai mažiems statiniams, pavyzdžiui, nedidelėms pavėsinėms ar kiemo konstrukcijoms, kurios atitinka nustatytus dydžio ir aukščio apribojimus.

Daugelyje žemės paskirčių pastatai, kurių plotas neviršija 80 m², gali būti statomi be leidimo.

Ūkininko sodyba

2014 m. sausio 1 d. Teisės aktuose ūkininko sodyba apibrėžiama kaip nuosavos žemės sklype pastatytas vienas gyvenamasis pastatas, kuriame yra pagalbiniai ūkiai ir kitos paskirties (ūkiai, fermos, šiltnamiai, kaimo turizmas), reikalingos ūkininkų veiklai. Tokios sodybos gali būti statomos tik ne mažesnėje kaip 0,5 hektaro žemės ūkio paskirties žemėje, o kita žemės ūkio paskirties žemė, esanti miestams nepriskirtose teritorijose.

Nuo 2014 metų sausio 1 d. Įsigaliojus naujai Žemės planavimo įstatymo redakcijai, pagalbinių pastatų statybai nebebus privaloma rengti kaimo statybos žemės planus ūkininkų sodyboms parinkti ir (ar) sprendiniams. Statinys gali būti statomas tik pagal kaimo plėtros žemėtvarkos projektą.

Poilsio paskirties pastatai

Teisės aktai numato, kad laisvalaikio paskirties pastatai - tai laisvalaikiui skirti pastatai (poilsio namai, turizmo centrai, kempingų pastatai, kaimo turizmo pastatai, vasarnamiai, medžioklės nameliai ir kiti laisvalaikio pastatai). Ar statant poilsio paskirties pastatus (įskaitant ir laikinus pastatus) statytojui reikės statybą leidžiančio dokumento, priklauso nuo konkretaus pastato tipo, dydžio, teritorijos, kurioje yra konkretus žemės sklypas (pavyzdžiui, ar žemės sklypas patenka į miestų, kultūros paveldo teritorijas) ir kitų teisės aktuose numatytų aplinkybių.

Taigi, vien pagal pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą tiksliai atsakyti į klausimą, ar bus reikalingas statybą leidžiantis dokumentas, taip pat kokiomis procedūromis reikės įforminti statinio užbaigimą, sudėtinga.

Kiti svarbūs aspektai planuojant statybas

Prieš pradedant statybas, būtina atkreipti dėmesį į daugelį svarbių aspektų, kurie gali turėti įtakos statybos procesui ir galutiniam rezultatui:

Sklypo vieta ir susisiekimas

Sklypo VIETA yra vienas esminių dalykų, nustatančių sklypo vertę. Perkant sklypą reikia įvertinti:

• Koks susisiekimas su miestu?
• Kokia privažiavimo kelių būklė statybiniai tecnikai, statybos laikotarpiu, kokios kelio perspektyvos gyvenant žiemą ar rudenį?
• Kur yra artimiausia darželis, mokykla, ar kursuoja viešasis transportas?
• Kur artimiausia parduotuvė?

Pagrindiniai dokumentai

Reikia atkreipti dėmesį į šiuos dokumentus:

• Nuosavybės dokumentas (atkreipkite dėmesį, koks žemės naudojimo būdas ir pobūdis? Kokie yra sklypo naudojimo apribojimai, servitutai?).
• Sklypo planas (svarbu - apsaugos zonos, apribojimai, servitutai per sklypą).
• Topo nuotrauka (gali ir nebūti).
• Detalusis planas (jei jis buvo rengtas, būtina atkreipti dėmesį į pagrindinį ir inžinerinį brėžinius. Jei nebuvo rengtas, pasižiūrėkite pagal sklypo vietovę galiojančius bendruosius, specialiuosius planus.

Sklypo gruntas

Perkant sklypą svabu įverinti, ar sklype neauga pelkiniai augalai, ar nėra šlapia, ar aplinkinių sklypų atžvilgiu nėra žemiausia sklypo vieta. Labai svarbu išsiaiškinti, koks yra gruntas: pasiklausiti aplinkinių kaimynų (jei yra), numatomoje namo vietoje su kastuvu iškasti 1,2m duobę ir jei gruntas kelia įtarimų, o rimtai galvojate pirkti sklypą, verta pasidaryti geologinį tyrimą, kuris preliminariai kainuoja apie 290 eur. Nuo to priklauso, kokie pamatai bus projektuojami. Jei gruntas prastas, t.y. nėra "kieto pagrindo", pamatai kainuos dvigubai brangiau (gali būti ir brangiau), nei įprasti pamatai. Tokio pobūdžio informaciją būtų geriau žinoti prieš nusiperkant sklypą, nei netikėtai sužinoti pradedant statybas.

Sklypo orientacija pagal pasaulio kryptis

Optimaliausia, kai įmanoma namo garažą ar automobilio stoginę suprojektuoti iš šiaurinės pusės, o, pavyzdžiui, miegamuosius iš rytinės ar vakarinės pusės, svetainę iš pietinės ar vakarinės pusės ir tt..

Inžineriniai tinklai

Inžineriniai tinklai yra vienas esminių dalykų, nustatančių sklypo vertę.

• Ar yra pažymėti esami tinklai reiktų žiūrėti topografinėje nuotraukoje. Ji turėtų būti daryta ne seniau, nei prieš metus. Joje atkreipkite dėmesį, ar yra tinklų atvadai (kanalizacijos šulinukas, elektros įvadinė dėžutė) įvesti į jūsų sklypą.
• Jei vandentiekis parodytas gatvėje ar kažkur netoliese reiktų pasidomėti kam priklauso tas tinklas, ir ar bus galima prie jo prisijungti. Pagrindinis dalykas yra, ar tinklai topografinėje nuotraukoje, pažymėti kaip esami ar detaliajame plane ar kitokiame projekte kaip projektuojami ar planuojami tinklai.

Jeigu perkate sklypą be inžinerinių tinklų - ši dalis jums mažiau aktuali, tik verta pasidomėti, kokios perspektyvos laukia pasirinktos vietovės. Tada visą dėmesį sutelkti į elektros įvadą į sklypą. Jei jo nėra prie sklypo ribos, pasidomėkite, kur arčiausiai yra transformatorinė. Jeigu jos nėra - domėkites elektros įvedimo projektu, terminais. Geriausia tai daryti elektrą tiekiančioje įmonėje. Jeigu elektros nėra, pagalvokite, kaip gaminsite elektrą statybos metu, ar įmanoma statybos laikotarpiui laikinai pasijungti elektrą.

Jeigu vandentiekio ir kanalizacijos tinklai tik planuojami, tada reiktų naudotis vietiniais inžineriniais tinklais - šachtiniu šuliniu ar giluminiu gręžiniu, sertifikuota nuotekų kaupimo talpa, ir, jei yra galimybė suprojektuoti vietinius valymo įrengimus (tai padaryti paprasčiau kai šalia sklypo yra upelis, melioracijos griovys, sklypas didesnis nei 15 arų, kai tai numatyta detaliajame plane ).

Dujotekis rečiausiai pasitaikantis inžinerinis tinklas. Dujų tiekimo įmonėje pasidomėkite.

Drenažiniai vamzdžiai

DRENAŽINIAI vamzdžiai labai dažnai pasitaiko rajoniniuose sklypuose . Tą matysite tik topo nuotraukoje, o jei jos nėra, informacijos galite gauti melioracijos skyriuje arba savivaldybėje pagal jūsų sklypo buvimo vietą . Jeigu drenažas yra - reikia atkreipti dėmesį: koks diametras ir ar jis neina per numatomos statybos vietą. 100mm ir didesnio diametro drenažą paprastai draudžiama naikinti, o apvedimai brangiai kainuoja, bet jie būtini. Patikslintos drenažo linijos apsaugos zona - 5 m, projektinės -15 m. Apsaugos zonoje statyti negalima, bet galima patikslinti, o patikslinus drenažo vietą nežinia į kurią pusę ji pasistums.

Reikalavimai statiniams sklypo ribose

Asmenims, statantiems pastatus, paprastai yra žinoma, kad statinių išdėstymas greta esančių sklypų atžvilgiu net ir nuosavame sklype yra reglamentuotas teisės aktuose ir šių reikalavimų privalu laikytis.

Statybos inspekcija primena, kad statinių išdėstymo namo sklype gretimų sklypų atžvilgiu reikalavimai vienbučių ir dvibučių namų statyboms nustatyti statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ (reglamentas STR 2.02.09:2005) 8 priede.

Atstumas nuo sklypo ribos

Remiantis statybos techninio reglamentu STR 1.07.01:2010, 3 m atstumu nuo sklypo ribos statinio (pastato ar stogą turinčio inžinerinio statinio) bet kurių konstrukcijų aukštis, skaičiuojant jį nuo žemės sklypo ribos žemės paviršiaus altitudės, negali būti didesnis kaip 8,5 m; didesniais atstumais statinių konstrukcijų aukštis gali būti didinamas išlaikant reikalavimą - kiekvienam papildomam virš 8,5 m aukščio metrui atstumas didinamas po 0,5 m.

Kiti reikalavimai:

1. Pastatai turi būti statomi ne mažesniu kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau visais atvejais - kad jie nedarytų žalos kaimyninio sklypo naudotojui.
2. Medžius ir krūmus mėgėjiško sodo teritorijoje sodininkai tvarko ir prižiūri savo nuožiūra. Atskirti sodo sklypą nuo kaimyninio sklypo gyvatvore per šių sklypų ribą galima turint rašytinį kaimyninio sklypo savininko sutikimą, o kai sklypas ribojasi su bendrojo naudojimo teritorija - rašytinį sodininkų bendrijos valdybos ar pirmininko sutikimą.
3. Želdinių sodinimas nesilaikant nustatytos tvarkos, ir tuo pažeidžiant kaimynų interesus ir jų sklypų ribas sukelia konfliktus. Gyvatvorę ar medžius reikia sodinti savo sklypo ribose ir išlaikant atstumus, nurodytus Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. Jose yra nurodyti mažiausi leistini atstumai iki kaimyninio sklypo ribos, kai želdiniai veisiami be kaimyninio sklypo savininko, valdytojo ar įgalioto asmens raštiško sutikimo.
4. Medžius ir krūmus, kurie gali užaugti arba formuojami aukštesni kaip 3 m, iš šiaurinės pusės leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 5 m nuo kaimyninio sklypo ribos, o iš kitų pusių - ne arčiau kaip už 3 m. Galinčius užaugti nuo 2 iki 3 m aukščio arba formuojamus iki 3 m aukščio iš visų pusių leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 2 m, o galinčius užaugti arba formuojamus iki 2 m aukščio iš visų pusių leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 1 m nuo kaimyninio sklypo ribos.

Tvoros

Užtvaros (tvoros) su cokoliais neturi kliudyti paviršiniam vandeniui nuo gretimo žemės sklypo ar laisvos valstybinės žemės (teritorijos) nutekėti.

Sklypo reljefo keitimas

Pažymėtina, kad teisės aktai nereglamentuoja maksimalaus gretimų žemės sklypų aukščio skirtumo ties tokių sklypų riba. Statybos techninio reglamento STR2.02.09.2005 yra reglamentuojamas didžiausias sklypo reljefo nuolydis - jis turi būti ne didesnis kaip 12 proc.

Kai statinio statyba užbaigta, žemės sklypo savininkas, pertvarkydamas savo sklypo reljefą, privalo užtikrinti, kad paviršinės nuotekos nepatektų į gretimus žemės sklypus. Paviršinės nuotekos sklype turi būti nuvedamos į išleistuvą sklypo lietaus nuotakynu ar reljefo paviršiumi, latakais ir pan., o iš sklypo - į komunalinį ar vietinį lietaus nuotakyną nuotekų išleistuvu. Jeigu tokio nuotakyno nėra, į griovius, kanalus arba reljefo paviršiumi į atvirus vandens telkinius ir pan. Iškasti grioviai ir kanalai nėra priskiriami statiniams, todėl juos galima įrengti prie sklypo ribos neperžengiant sklypo ribos be kaimyno sutikimo. Bet kokie statiniai neturi kliudyti paviršiniam vandeniui nuo gretimo žemės sklypo nutekėti.

Patarimai prieš perkant sklypą

Jei visus punktus įvertinote ir ruošiatės pirkti sklypą prieš pasirašydami pirkimo sutartį įvertinkite ar viskas, kas yra žadama pardavėjo yra įtraukta į sutartį . Taip pat darbų atlikimo terminai ir atsakomybė.

Jei sklypas yra Šiaulių mieste ar Šiaulių rajone, mūsų įmonė gali suteikti išsamią informaciją apie jūsų pasirinktą sklypą. Jeigu sklypą norite įsigyti kituose Lietuvos mietuose ir rajonuose galime pakonsultuoti, o geriausia užeiti pas vietinį architektą ar į savivaldybę.

Tačiau ir tai dar ne viskas - konkrečios paskirties ir naudojimo būdo žemės sklype leidžiamą veiklą papildomai gali riboti žemės sklypui nustatyti servitutai, specialiosios naudojimo sąlygos ir kitos teisės aktuose numatytos aplinkybės. Tad prieš imantis statybų ne tik kitos paskirties žemės rekreacinėse teritorijose ar atskirųjų želdynų teritorijose, bet ir bet kokiuose kituose žemės sklypuose, patartina visada pasitarti su atitinkamais specialistais, kad paskui nekiltų problemų su statinių statybų užbaigimo procedūromis ir nekiltų atsakomybė už savavališkas statybas.

Jei visus punktus įvertinote ir ruošiatės pirkti sklypą prieš pasirašydami pirkimo sutartį įvertinkite ar viskas, kas yra žadama pardavėjo yra įtraukta į sutartį . Taip pat darbų atlikimo terminai ir atsakomybė.

Atminkite, kad kiekvienas atvejis yra individualus, todėl prieš pradedant statybas būtina pasikonsultuoti su specialistais ir išsiaiškinti visus reikalavimus bei apribojimus, taikomus jūsų sklypui.

tags: #kaip #suzinoti #ka #galima #statyti #sklype