Artimo žmogaus netektis visada yra sudėtingas ir emociškai sunkus etapas. Be sielvarto, artimiesiems dažnai tenka tvarkyti ir praktinius, teisinius reikalus, iš kurių vienas svarbiausių - paveldėjimo klausimai. Centrinė šio proceso ašis neretai būna klausimas: „O gal palikėjas buvo surašęs testamentą?“. Šis dokumentas gali iš esmės pakeisti turto padalijimo tvarką, nustatytą įstatymu. Tačiau kaip sužinoti, ar testamentas apskritai egzistuoja? Kur jo ieškoti ir kokie žingsniai yra būtini?
Nežinomybė kelia nerimą, todėl šiame straipsnyje detaliai ir žmogiškai paaiškinsime visą testamento paieškos procesą Lietuvoje. Nuo pirmųjų žingsnių artimiausioje aplinkoje iki esminio notaro ir Testamentų registro vaidmens - viskas, ką reikia žinoti norint rasti atsakymus šiuo jautriu laikotarpiu.
Kas Yra Testamentas ir Kodėl Jo Paieška Tokia Svarbi?
Prieš pradedant paieškas, svarbu suprasti, ką tiksliai reiškia šis dokumentas ir kokią teisinę galią jis turi. Paprastai tariant, testamentas yra vienašalis sandoris - asmeninis, rašytinis palikėjo nurodymas, kam ir kokiomis dalimis po jo mirties turi atitekti jam priklausantis turtas (ir pareigos).
Jei testamento nėra, paveldima pagal įstatymą. Tai reiškia, kad turtas dalijamas griežtai apibrėžta eile: pirmoje eilėje yra palikėjo vaikai (taip pat įvaikiai) ir sutuoktinis, antroje - tėvai ir vaikaičiai, ir taip toliau. Testamentas leidžia šią tvarką pakeisti: turtą palikti giminaičiui, kuris nėra pirmos eilės įpėdinis, draugui, labdaros organizacijai ar net visiškai pašaliniam asmeniui.
Būtent todėl testamento paieška yra kritiškai svarbi - nuo jos priklauso, ar bus laikomasi įstatymo nustatytos tvarkos, ar bus įgyvendinta paskutinė mirusiojo valia.
Du Pagrindiniai Testamentų Tipai: Kur Gali Slypėti Atsakymas?
Lietuvos teisėje iš esmės yra dvi pagrindinės testamentų rūšys, ir nuo to priklauso jų paieškos strategija:
- Notarinis testamentas. Tai pats saugiausias ir dažniausiai pasitaikantis būdas. Tokį testamentą surašo ir tvirtina notaras. Dokumentas surašomas laikantis griežtų formos reikalavimų, vienas egzempliorius lieka notarų biure, o pats testamento sudarymo faktas yra privalomai registruojamas specialioje valstybinėje duomenų bazėje.
- Asmeninis (naminis) testamentas. Tai palikėjo ranka surašytas ir pasirašytas dokumentas. Jam keliami griežti reikalavimai: jis turi būti parašytas visiškai ranka (ne kompiuteriu), jame turi būti nurodyta sudarymo data (diena, mėnuo, metai) ir vieta, ir, žinoma, jis turi būti pasirašytas. Šio testamento problema - jo saugumas. Palikėjas jį gali laikyti bet kur: stalčiuje, seife, tarp knygų ar net perduoti saugoti patikimam asmeniui.
Akivaizdu, kad notarinio testamento paieška yra kur kas paprastesnė ir patikimesnė, tuo tarpu asmeninio testamento radimas kartais gali priminti adatos paiešką šieno kupetoje.
Pirmieji Paieškos Žingsniai: Artimiausia Aplinka
Prieš pradedant oficialias teisines procedūras, logiška pradėti paiešką nuo artimiausios palikėjo aplinkos. Nors tai retai duoda rezultatų ieškant notarinio testamento (nes jo turinys slaptas), tai gali būti vienintelis būdas rasti asmeninį testamentą.
Atidžiai peržiūrėkite:
- Asmeninius dokumentus: segtuvus, bylas, vokus, kuriuose mirusysis laikė svarbius popierius (sutartis, nuosavybės dokumentus, pasą).
- Seifą ar rakinamus stalčius: Jei palikėjas turėjo seifą namuose ar darbe, tai viena iš logiškiausių vietų ieškoti.
- Rašomąjį stalą, knygų lentynas: Kartais žmonės paslepia svarbius dokumentus netikėčiausiose vietose.
Pokalbiai su artimaisiais: Pasikalbėkite su kitais šeimos nariais, artimiausiais draugais. Galbūt palikėjas yra kam nors prasitaręs apie savo planus, paliktą testamentą ar net vietą, kur jį laiko.
Palikėjo advokatas ar finansų patarėjas: Jei žinote, kad mirusysis naudojosi teisininko ar finansų konsultanto paslaugomis, verta susisiekti ir su jais. Nors jie gali neatskleisti konfidencialios informacijos, jie gali patvirtinti arba paneigti testamento buvimo faktą.
Jei šios paieškos nedavė rezultatų (arba jei ieškote notarinio testamento), laikas pereiti prie oficialaus ir patikimiausio metodo.
Svarbiausias Įrankis: Lietuvos Testamentų Registras
Pats patikimiausias būdas sužinoti, ar buvo sudarytas notarinis testamentas, yra kreiptis į notarą, kuris atliks patikrinimą Testamentų registre.
Kas Yra Testamentų Registras?
Testamentų registras - tai valstybės (tvarkytojas - Centrinė hipotekos įstaiga) administruojama duomenų bazė, kurioje kaupiami duomenys apie Lietuvoje sudarytus (ir priimtus saugoti) testamentus.
Svarbu suprasti, kas jame registruojama:
- Faktai apie visus notaro patvirtintus testamentus.
- Faktai apie notarui perduotus saugoti asmeninius (naminius) testamentus. (Jei asmeninis testamentas buvo tiesiog laikomas stalčiuje, registras apie jį nežinos).
- Faktai apie priimtus palikimus ir pradėtas paveldėjimo bylas.
Šis registras yra kertinis akmuo visame paveldėjimo procese, užtikrinantis, kad notaro patvirtinta palikėjo valia nebus „pamesta” ar nuslėpta.
Kaip Patikrinti Testamentų Registrą? Esminis Notaro Vaidmuo
Čia slypi svarbiausias momentas, kurį daugelis supranta klaidingai: jūs patys, kaip potencialūs įpėdiniai, negalite tiesiog prisijungti prie Testamentų registro ir atlikti paieškos. Teisę tikrinti šį registrą turi tik notarai.
Procesas veikia taip:
- Kreipimasis į Notarą dėl Paveldėjimo Bylos Užvedimo
Po asmens mirties, jūs (ar bet kuris kitas asmuo, manantis, kad yra įpėdinis) turite kreiptis į notarą dėl paveldėjimo bylos užvedimo. Tai yra būtinas pirmas žingsnis norint priimti palikimą.
Svarbus terminas: Palikimui priimti yra nustatytas 3 mėnesių terminas nuo palikėjo mirties dienos. Praleidus šį terminą be svarbių priežasčių, galite prarasti teisę į palikimą. Todėl delsti negalima.
Pas kurį notarą kreiptis? Paveldėjimo byla vedama pas notarą, dirbantį mirusiojo paskutinės nuolatinės gyvenamosios vietos teritorijoje. Jei gyvenamoji vieta nebuvo deklaruota arba jos nežinote, tuomet kreipiamasi pagal didžiąją dalį nekilnojamojo turto buvimo vietą.
- Notaro Patikrinimas Registre
Kai jūs pateikiate notarui prašymą priimti palikimą ir pateikiate reikiamus dokumentus (savo asmens dokumentą, palikėjo mirties liudijimą, giminystę įrodančius dokumentus), notaras privalo atlikti patikrinimą Testamentų registre.
Notaras nedelsdamas pateikia užklausą registrui. Registras akimirksniu atsako ir pateikia vieną iš dviejų atsakymų:
- Atsakymas Nr. 1: „Duomenų apie palikėjo sudarytus testamentus registre nėra.” Tai reiškia, kad asmuo arba nebuvo sudaręs notarinio testamento, arba neperdavė notarui saugoti asmeninio testamento. Tokiu atveju pradedamas paveldėjimas pagal įstatymą.
- Atsakymas Nr. 2: „Registre yra duomenys apie sudarytą testamentą.” Sistema nurodo, kada testamentas buvo sudarytas ir kuris notaras jį tvirtino arba saugo.
Ką Registras Parodo ir Ko Neparodo?
Labai svarbu atskirti du dalykus: testamento buvimo faktą ir jo turinį.
Testamentų registras parodo TIK FAKTĄ, kad testamentas egzistuoja, ir nurodo, kur yra jo originalas (pas kurį notarą).
Registras NEPARODO testamento TURINIO. Testamento turinys yra konfidencialus (apsaugotas notaro paslapties) iki pat paveldėjimo bylos užvedimo ir testamento paskelbimo momento. Net ir sužinojęs, kad testamentas yra, notaras jo turinio jums neatskleis tol, kol nebus atliktos visos procedūros.
Jei testamentas yra pas tą patį notarą, pas kurį kreipėtės, jis jį paskelbs. Jei jį saugo kitas notaras (pvz., kitame mieste), jūsų notaras pareikalaus atsiųsti testamento nuorašą ir prijungti jį prie paveldėjimo bylos.
O Kas, Jei Testamentas Yra Asmeninis (Naminis) ir Nebuvo Perduotas Notarui?
Tai - sudėtingiausias scenarijus. Kaip minėta, Testamentų registras apie tokį dokumentą nežinos. Vienintelis būdas jį rasti - fizinė paieška palikėjo daiktuose.
Tarkime, jums pavyko. Perkraustydami mirusiojo butą, senoje knygoje radote ranka rašytą lapą, kuris atitinka visus asmeninio testamento požymius (visas tekstas rašytas ranka, yra data, vieta, parašas).
Privalomas Pateikimas Notarui
Radus tokį dokumentą, jį privaloma kuo greičiau, bet ne vėliau kaip per vienerius metus nuo palikėjo mirties dienos, pateikti notarui (tam pačiam, kuris veda paveldėjimo bylą). Nuslėpti testamentą yra neteisėta.
Teismo Procedūra: Būtinas Patvirtinimas
Skirtingai nei notarinis testamentas, kuris galioja iš karto, asmeninis (naminis) testamentas turi būti patvirtintas teismo.
Notaras, gavęs tokį testamentą, sustabdo paveldėjimo procedūras ir kreipiasi į teismą. Teismas, išnagrinėjęs bylą (gali prireikti liudininkų, rašysenos ekspertizės, jei kyla abejonių dėl autentiškumo), priima nutartį - patvirtinti testamentą arba pripažinti jį negaliojančiu.
Tik gavęs teismo nutartį, kad testamentas yra galiojantis, notaras gali tęsti paveldėjimo procedūras pagal jame išdėstytą valią.
Dažniausi Mitas ir Klausimai Apie Testamento Paiešką
Paveldėjimo procesas apipintas įvairiais mitais. Panagrinėkime kelis populiariausius.
Mitas Nr. 1: „Testamentą galima rasti internete.”
Netiesa. Kaip jau minėjome, Testamentų registras yra uždara duomenų bazė, prieinama tik notarams. Testamento turinys apskritai niekur nėra viešinamas internete dėl konfidencialumo ir asmens duomenų apsaugos.
Klausimas: „Ar notaras man praneš, jei esu paminėtas testamente?”
Nebūtinai automatiškai. Notaras, užvedęs paveldėjimo bylą, turi pareigą informuoti visus jam žinomus įpėdinius (tiek pagal įstatymą, tiek pagal testamentą) apie bylos pradžią. Tačiau jei jūs esate tolimas giminaitis ar pašalinis asmuo, paminėtas testamente, o kiti įpėdiniai apie jus neinformavo notaro, galite ir nesužinoti.
Pati aktyviausia pozicija - jei manote, kad galėjote būti paminėtas testamente, per 3 mėnesius nuo mirties dienos pats kreipkitės į notarą palikimo atsiradimo vietoje.
Mitas Nr. 2: „Jei yra testamentas, visi kiti įpėdiniai nieko negauna.”
Netiesa. Tai vienas svarbiausių paveldėjimo teisės aspektų. Net jei palikėjas visą savo turtą testamentu paliko vienam asmeniui (pvz., kaimynui), Lietuvos įstatymai saugo pažeidžiamiausius artimuosius per privalomosios palikimo dalies institutą.
Teisę į privalomąją palikimo dalį turi:
- Palikėjo vaikai (įvaikiai), kuriems mirties dieną reikalingas išlaikymas (t.y., jie yra nepilnamečiai arba suaugę, bet pripažinti nedarbingais).
- Palikėjo sutuoktinis, kuriam mirties dieną reikalingas išlaikymas (dėl amžiaus ar sveikatos būklės).
- Palikėjo tėvai (įtėviai), kuriems mirties dieną reikalingas išlaikymas.
Šie asmenys paveldi, nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą. Pavyzdžiui, jei mirusysis turėjo du sūnus (vieną suaugusį ir vieną nepilnametį) ir viską testamentu paliko draugui. Nepilnametis sūnus vis tiek turės teisę į 1/4 palikimo (pusę to, ką gautų pagal įstatymą, t.y., 1/2 dalinta iš 2).
Klausimas: „Ką daryti, jei manau, kad testamentas yra slepiamas arba sunaikintas?”
Jei įtariate, kad kažkuris iš įpėdinių rado asmeninį testamentą (kuris, pavyzdžiui, palankus jums) ir jį sunaikino arba slepia, tai yra labai rimta situacija. Testamento slėpimas ar klastojimas yra neteisėti veiksmai.
Deja, vienintelis kelias tokiu atveju - kreiptis į teismą. Jums tektų pateikti ieškinį ir bandyti įrodyti savo įtarimus. Tai sudėtingas procesas, reikalaujantis svarių įrodymų (liudininkų parodymų, laiškų, netiesioginių įkalčių). Įrodinėjimo našta tektų jums. Būtent todėl notarinis testamentas, įregistruotas registre, yra šimtus kartų saugesnis - jo nei paslėpti, nei sunaikinti neįmanoma.
Testamento Paieška Užsienyje
Vis daugiau lietuvių gyvena ar turi turto užsienyje. Ką daryti, jei palikėjas gyveno Airijoje, Jungtinėje Karalystėje ar Norvegijoje?
Procesas tampa sudėtingesnis. Jei palikimas atsiranda Europos Sąjungos šalyje (išskyrus Daniją ir Airiją), taikomas ES Paveldėjimo reglamentas, kuris leidžia gauti Europos paveldėjimo pažymėjimą ir palengvina procedūras.
Lietuvos notarai taip pat turi prieigą prie Europos testamentų registrų tinklo (ARERT), per kurį gali patikrinti, ar testamentas nebuvo sudarytas kitoje ES šalyje narėje.
Tačiau jei kalbame apie šalis, nepriklausančias ES (pvz., JK, Norvegija, JAV), testamento paieška ir paveldėjimo procedūros vyks pagal tos šalies nacionalinę teisę. Tokiu atveju būtina kreiptis į vietinius teisininkus (solicitorius, advokatus), kurie specializuojasi paveldėjimo teisėje.
Paveldėjimo būdai
Turto paveldėjimas galimas dviem būdais: pagal testamentą arba pagal įstatymą, primena teisininkė Iveta Jarašiūnaitė. Pagal testamentą paveldi tie asmenys, kurie jame nurodyti, o pagal įstatymą paveldi įpėdiniai, kurių eilės nurodytos Civiliniame kodekse.
Pagal įstatymą mirusio asmens turtą paveldi įpėdiniai, kurių eiliškumas yra numatytas Civiliniame kodekse. Įstatyme išskiriamos šešios įpėdinių eilės:
- Pirmoje įpėdinių eilėje rikiuojasi palikėjo vaikai (įvaikiai), kartu ir sutuoktinis, jei toks yra.
- Antroje eilėje yra palikėjo tėvai (įtėviai) ir anūkai.
- Trečioje eilėje rikiuojasi palikėjo seneliai ir proanūkiai.
- Ketvirtoje eilėje - palikėjo broliai ir seserys, proseneliai ir prosenelės.
- Penktoje eilėje - palikėjo sūnėnai ir dukterėčios, dėdės ir tetos.
- Šeštoje eilėje - pusbroliai ir pusseserės.
„Penktai ar šeštai įpėdinių eilei palikimas retai kada atitenka. Dažniausiai turtą paveldi pirmos eilės įpėdiniai arba, jeigu pirmoje eilėje įpėdinių nėra, - antrosios eilės įpėdiniai“, - reziumuoja I. Jarašiūnaitė.
Jeigu nėra visų šešių eilių įpėdinių, palikimas atitenka valstybei.
Lietuva taip pat gauna turtą tų žmonių, kurių artimieji nesikreipė dėl palikimo priėmimo arba visi įpėdiniai jo atsisakė.
Paveldėjimas, jei nėra „vidurinės“ įpėdinių eilės
I. Jarašiūnaitė pasakoja dažnai susidurianti su atvejais, kai asmens tėvai miršta anksčiau senelių. Tuomet įpėdinių eilės šiek tiek persiskirsto.
„Už mirusį tėvą ar motiną, kuris iš senelių būtų paveldėjęs turtą, paveldi jo vaikai. Kitaip tariant, jie „įstoja“ į savo tėvų vietą. Anūkai už mirusius tėvus paveldi senelių turtą ir tais atvejais, kai pirmoje eilėje yra kitų įpėdinių. Pavyzdžiui, seneliai turi savo vaikų, iš kurių vienas ar keli mirę. Todėl pirmoje eilėje yra likę gyvi vaikai, o vietoje mirusiųjų į palikimą pretenduoja jų vaikai, kad ir kiek jų būtų“, - paaiškina I. Jarašiūnaitė.
Teisininkė pateikia dvi hipotetines situacijas.
- 1 situacija. Miršta močiutė arba senelis. Sutuoktinio jis/ji nebeturi. Velionis turėjo du vaikus - vienas gyvas, kitas miręs anksčiau. Tokiu atveju būtų buvę du pirmos eilės įpėdiniai, bet vienas iš jų jau yra miręs. Vadinasi, močiutės/senelio palikimą paveldi gyvas vaikas ir mirusiojo vaikai (anūkai). Tai vadinama paveldėjimu atstovavimo teise.
- 2 situacija. Miršta močiutė arba senelis. Sutuoktinio jis/ji nebeturi. Velionis turėjo du vaikus, bet nespėjus priimti palikimo vienas iš jų miršta. Tuomet palikimą paveldi gyvas vaikas, ir mirusiojo įpėdiniai, kurie šiuo atveju gali būti ne tik vaikai.
Žinoma, jeigu mirusio senelio arba močiutės sutuoktinis yra gyvas, turtą paveldi ir jis, ir kiti įpėdiniai pagal eilę.
Sugyventiniai negauna nieko - tai pakeistų partnerystės įstatymas
„Labai svarbu žinoti, kad sugyventiniai pagal dabartinius Lietuvos įstatymus nėra šeimos nariai ir įstatyminiai įpėdiniai. Todėl jeigu paveldėjimas vyksta pagal įstatymą, sugyventinis nepaveldi nieko“, - pažymi I. Jarašiūnaitė.
Tokiu atveju su partneriu ne santuokoje gyvenusio asmens turtas pereina teisėtiems paveldėtojams. Jeigu asmuo gyveno su mylimuoju ir neturėjo vaikų, jo palikimas atitenka jo tėvams. Jeigu partneriai turėjo vaikų, turtas pereina vaikams. Kitais atvejais palikimą gauna tolimesni teisėti įpėdiniai, o jei tokių nėra nė vieno - valstybė.
Pagal įstatymą žmogus savo partnerio turto negali paveldėti ir kitu, teisėtiems įstatyminiams įpėdiniams populiariu būdu - faktiniu valdymu, t. y. net jei jį valdė, juo rūpinosi.
Vadinasi, jeigu pora gyveno vieno iš partnerių bute, o tas asmuo turėjo vaikų iš ankstesnių santykių, pagal įstatymą po jo mirties viskas, įskaitant ir butą, atitenka vaikams. Yra buvę situacijų, kad vaikai ilgametę tėvo ar motinos antrąją pusę tiesiog išvaro iš namų.
Dėl tokių ir panašių situacijų teisininkė pataria kartu gyvenančioms poroms susimąstyti ir aptarti, kas po kiekvieno iš jų mirties paveldės turtą. Ir, jeigu nenori savo partnerio palikti be skatiko kišenėje, priimti sprendimą: arba sudaryti santuoką, arba parašyti testamentą.
„Pabrėžiu, kad kartu nesantuokoje gyvenantiems žmonės reikėtų reikėtų aptarti tą nemalonią temą apie mirtį ir palikimo paveldėjimą. Pasverti visus atvejus, kas būtų, jeigu vienas iš partnerių mirtų, o kas būtų - jeigu kitas. Taip pat apsvarstyti ir sudaryti bent asmeninį testamentą“, - sako I. Jarašiūnaitė.
Pakeisti situaciją galėtų partnerystės įstatymas. Nors visuomenėje priimta manyti, kad jis išspręs homoseksualių porų problemas, anot I. Jarašiūnaitės, partnerystės įstatymas padėtų daugeliui heteroseksualių porų.
„Žmonės labai priešinasi partnerystės įstatymui, nes į jį žiūri per homoseksualių asmenų partnerystės prizmę. Tačiau teisiškai partnerystės įstatymas duotų daug naudos ir heteroseksualiems asmenims, kurie gyvena kartu ne santuokoje. Dabar problemų kyla ne tik paveldėjimo klausimais - teisiškai sugyventiniai negali nei turėti turto bendrąja jungtine nuosavybe, nei jo paveldėti be testamento iš savo antrosios pusės, nei priimti svarbių medicininių sprendimų ir pan.“, - paaiškina teisininkė.
Testamentas: dvi rūšys - skirtingi niuansai
Turtą dalintis paprasčiau, kai žmogus palieka testamentą - tada palikimą gauna tie asmenys, kurie nurodyti dokumente. Tačiau ir testamentų būna skirtingų, todėl reikėtų žinoti tam tikrus niuansus.
Testamentai būna dviejų rūšių: asmeninis ir oficialusis.
- Asmeninis testamentas parašytas ranka. Tokiame testamente turi būti nurodyta:
- testatoriaus vardas ir pavardė;
- testamento sudarymo vieta;
- testamento sudarymo data (metai, mėnuo, diena);
- išreikšta aiški testatoriaus valia (nurodyta, apie kokį turtą kalbama, tiksliai ir suprantamai parašyta, kokiems asmenims jis paliekamas);
- testamentas turi būti pasirašytas.
- Oficialusis testamentas sudarytas raštu dviem egzemplioriais ir patvirtintas notaro arba kitos valstybės konsulinio pareigūno, kai asmuo yra ne Lietuvoje.
Abiejų rūšių testamentai yra teisėti, bet oficialusis yra geriau apsaugotas. Kadangi vienas oficialiojo testamento egzempliorius laikomas pas notarą, mažesnė tikimybė, kad jis bus sunaikintas arba sugadintas.
Oficialusis testamentas turi ir daugiau privalumų. Pavyzdžiui, jei žmogus ranka parašo asmeninį testamentą, o vėliau pas notarą sudaro oficialųjį, laikoma, kad oficialusis yra aukštesnės galios. Be to, oficialųjį testamentą sunkiau nuginčyti teisme.
„Kadangi asmeniniai testamentai surašomi ranka, gali pasitaikyti klaidų ar kilti tam tikrų klausimų (pavyzdžiui, ar žmogus testamentą surašė pats savo valia, ar jam niekas nedarė įtakos). Tuo metu oficialusis testamentas surašomas pas notarą, todėl kyla mažiau dvejonių. Be to, tokio testamento surašyme gali dalyvauti ir liudininkai. Taigi vėliau šį dokumentą sunkiau nuginčyti“, - paaiškina I. Jarašiūnaitė.
Testamento pripažinimas negaliojančiu
Dėl palikimo šeimos dažnai susipyksta. Didžiausias nepasitenkinimas kyla tada, kai pagal velionio testamentą kas nors iš šeimos narių negauna turto.
Kai kuriais atvejais giminės netgi ima bylinėtis, kad tik prisiteistų, jų nuomone, jiems priklausančią palikimo dalį. Vis dėlto teismai atskirų šeimos narių užgaidų netenkina.
Kaip pažymi I. Jarašiūnaitė, dėl testamento pripažinimo negaliojančiu galima kreiptis tik su rimta priežastimi, pavyzdžiui, jei testamentą parašė neveiksnus žmogus arba testatorius buvo verčiamas, jei testamentas suklastotas ir panašiai. Vien tai, kad kažkas iš šeimos narių negavo palikimo, nėra priežastis testamentą pripažinti negaliojančiu.
Taigi ir grasinimai, kad kažkas testamentą nuginčys siekdami „atgauti“ savo dalį, neturi pagrindo, sako I. Jarašiūnaitė.
Gauti testamente neapibrėžtą turto dalį gali tik tie mirusiojo šeimos nariai, kuriems reikalingas išlaikymas. Tokiu atveju į teismą kreipiamasi dėl privalomosios palikimo dalies išskyrimo.
Pagal Civilinį kodeksą teisę į privalomąją palikimo dalį turi palikėjo vaikai (įvaikiai), sutuoktinis, tėvai (įtėviai), kuriems palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas, t. y. jie pensinio amžiaus, neįgalūs ar dėl kitų priežasčių negali savęs išlaikyti.
Taigi, jei tėvas visą turtą paliko mylimajai, bet turi nepilnamečių vaikų, galima kreiptis į teismą dėl privalomosios palikimo dalies išskyrimo jiems. Nepaisant testamento turinio, jie paveldi pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą (privalomoji dalis), jeigu testamentu neskirta daugiau.
Nepražiopsokite priimti palikimo
Žmogus mirė, testamentas yra, įpėdiniai aiškūs - ką daryti toliau?
I. Jarašiūnaitė primena, kad pirmasis ir labai svarbus žingsnis - kreiptis dėl palikimo priėmimo.