Susidūrus su antstoliais, svarbu žinoti, kokį turtą jie gali areštuoti ir kaip apsaugoti savo teises. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip sužinoti, kokį turtą antstolis sulaikė, kokia tvarka vyksta turto areštas ir kokie veiksmai gali padėti išvengti neteisėto išieškojimo.
Ką svarbu žinoti apie antstolių veiklą?
Vykdymo proceso teisės normų pažeidimų galima rasti apie 95 proc. antstolių vykdomų bylų. Praktiškai visose vykdomose bylose antstoliai nepagrįstai didina vykdymo išlaidas, neteisingai įkainodami paslaugas.
Nors įkainiai yra aiškiai apibrėžti ir fiksuoti, tačiau antstoliams tai nė motais. Vienas patvarkymas bankui dėl sąskaitų arešto antstoliui kainuoja 5 Lt, dar pridėti reikėtų ir siuntimo paštu išlaidas. Tuo tarpu skolininkas apmokestinamas šešis kartus didesne suma, t.y., apie 55 proc. Kaip rodo „Juridinės Konsultacijos“ atliktas tyrimas, dauguma gyventojų turi bent mažiausiai po dvi sąskaitas, taigi išlaidos dvigubėja.
Antstolis be įvairių užklausų ir areštų taip pat atlieka ir kitokio pobūdžio veiksmus, kurie nėra įstatymo įkainoti, todėl už jų atlikimą ima valandinį antstolio darbo valandos tarifą. Viena valanda tokio antstolio darbo kainuoja 60 Lt. Būtina atidžiai peržiūrėti, kokie darbai atlikti ir įvertinti, kiek realiai sugaišta tam laiko.
Be išpūstų vykdymo išlaidų, neretai pažeidžiama ir pati vykdymo proceso tvarka. Pasak „Juridinės Konsultacijos“ vadovės, nemaža dalis skolininkų suvokia, kad permoka antstoliams už jų atliktus darbus, tačiau patys yra nepajėgūs apskųsti antstolių. Tikslaus ir argumentuoto skundo surašymui reikalinga didelė šios teisinės srities kompetencija. Įprastus juristų surašytus skundus teismai netrunka atmesti.
Antstolių veiksmai pridaro ir netiesioginių nuostolių. Kiekvienas banko sąskaitos areštas griauna finansinių institucijų pasitikėjimą gyventoju ar įmone. Tai gali turėti didelę reikšmę bandant gauti asmeninę paskolą ar finansuojant verslą. Susidūrus su antstoliais ir nors kiek abejojant išieškomos sumos ar atliktų veiksmų teisėtumu, „Juridinės Konsultacijos“ rekomenduoja patarimo kreiptis į specialistus.
Paveldėtas turtas ir finansiniai įsipareigojimai
Netekę artimo žmogaus, galime paveldėti ne tik jo sukauptą turtą - būstą, santaupas ar kitus vertingus daiktus - bet ir finansinius įsipareigojimus, pavyzdžiui, būsto paskolą. Tokiomis aplinkybėmis turime žinoti ne tik teisinius, bet ir finansinius žingsnius, kuriuos reikėtų apsvarstyti laiku.
Dažnai artimojo netektį išgyvenantys žmonės susitelkia į emocinį ir praktinį palikimo aspektą - butą, sodo sklypą ar pinigines lėšas. Tačiau, anot ekspertės, neretai pamirštama, kad palikimas gali būti ir būsto paskolos, automobilių lizingai ar kitos skolos.
Svarbu žinoti, kad paveldėdami artimojo turtą visada priimame jį kaip visumą. Tai yra, negalime priimti tik naudingosios palikimo dalies, pavyzdžiui, nekilnojamojo turto, bet atsisakyti su tuo susijusių skolų. Taigi, sprendimą dėl palikimo reikėtų priimti tik įvertinus visą turto ir įsipareigojimų apimtį.
Ką daryti paveldėjus turtą su skolomis?
- Kreiptis į notarą: Pirmasis žingsnis mirus artimajam ir paveldėjus jo turtą - kreiptis į notarą. Šis inicijuoja palikimo bylą, surenka informaciją apie velionio turtą ir finansinius įsipareigojimus bei padeda nustatyti, kas turi teisę į paveldėjimą.
- Pasitarti su šeimos nariais: Jei sužinote, kad velionis turėjo paskolų, pasitarkite su šeimos nariais, įvertinkite savo finansinę situaciją ir nutarkite, kokiu būdu turtą perimsite. Šis etapas gali kelti daug neaiškumo, ypač jei iki šiol nesusidūrėte su paveldėjimo procesu. Todėl naudinga nebijoti klausti, pasitarti, o prireikus - kreiptis ir į banko specialistus dėl papildomos informacijos ar pagalbos.
- Palikimo priėmimas: Pasak L. Žukovės, palikimas priimamas dvejopai: bendra tvarka arba pagal turto apyrašą.
Priėmus palikimą bendra tvarka, paveldėtojas prisiima visą atsakomybę už mirusiojo įsipareigojimus - tiek paveldėtu, tiek savo turtu. Tai reiškia, kad atsiradus papildomiems įsiskolinimams, jie tampa paveldėtojo atsakomybe. Kitu atveju palikimą priimti galite pagal turto apyrašą. Turto apyrašas sudaromas antstolio pagal paveldėtojo prašymą. Šis sprendimas ypač rekomenduojamas tais atvejais, kai paveldėtojas neturi visos informacijos apie mirusiojo turtą. Tokiu būdu galite išvengti rizikos susidurti su netikėtais finansiniais įsipareigojimais.
Paveldėta paskola - ne jūsų vardu?
Sužinojus, kad velionis turėjo būsto paskolą, tačiau pats nebuvote bendraskolis, kuo greičiau kreipkitės į banką ir informuokite apie paskolos turėtojo mirtį. Svarbiausia nedelskite. Nors įmokų mokėjimas nesustoja automatiškai, bankas gali pasiūlyti laikinas pagalbos priemones - įmokas atidėti arba peržiūrėti. Kuo anksčiau informuosite banką, tuo lengviau išvengsite delspinigių ir kitų papildomų rūpesčių.
Priešingu atveju, bankas gali pateikti užklausą į Registrų centro Testamentų registrą, kad išsiaiškintų, kas paveldėjo turtą ar kreipėsi į notarą dėl mirusio žmogaus turto paveldėjimo. Tuomet paveldėtojai oficialiai informuojami apie atsakomybę ir yra priverčiami vykdyti numatytus įsipareigojimus.
Galimas paveldėjimo žingsnis - pasidomėti, ar velionis turėjo gyvybės draudimą, kuriame numatyta kompensacija mirties atveju. Tokios išmokos gali padėti padengti dalį ar visą paskolos likutį.
Jeigu nesate tikri, ar velionis buvo apsidraudęs, verta pasikalbėti su kitais artimaisiais arba kreiptis į draudimo bendroves.
Ar antstoliai gali neperspėję atimti jūsų nekilnojamąjį turtą?
Pirmas dalykas, kurį turėtumėte žinoti, yra tas, kad antstoliai negali atimti iš jūsų nekilnojamo turto, jeigu nėra tai leidžiančio teismo sprendimo. Be to, įstatymai nurodo, kokia eilės tvarka galima areštuoti asmens turtą. Taigi, nors teoriškai tai yra įmanoma, praktiškai antstoliams reikia nueiti ilgą teisinį kelią, kad būtų galima areštuoti skolininko turtą, ir tik tuo atveju, jeigu nėra tam tikrų apribojimų.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 663 straipsnis numato, kokie apribojimai taikomi išieškant iš fizinio asmens turto. Skolos išieškojimas taip pat negali būti nukreipiamas į skolininko turtą, jeigu skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, kad išieškotiną sumą ir vykdymo išlaidas galima išieškoti per šešis mėnesius, o išieškant iš skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena, - per aštuoniolika mėnesių.
Svarbi ir skolininko šeiminė padėtis - jeigu būste taip pat registruoti vaikai, neįgalūs arba socialiai remtini asmenys, teismas skolininko ar jo šeimos narių prašymu gali nustatyti, kad iš šio būsto nebūtų išieškoma skola. Tai teismas gali nustatyti atsižvelgdamas į būste registruotų asmenų materialinę padėtį, interesus ir būtinumą gyventi šiame būste.
Išieškojimo iš skolininko turto eilė
Civilinio proceso kodeksas taip pat numato išieškojimo iš skolininko turto eilę, kurios antstoliai privalo laikytis. 664 straipsnis išieškojimo iš skolininko fizinio asmens turto eilę apibrėžia taip:
- Pirmąja eile išieškoma iš hipotekos ir įkeisto turto, jeigu išieškoma hipotekos kreditoriaus ar įkaito turėtojo naudai.
- Trečiąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto, išskyrus nurodytą šio straipsnio 4 ir 5 dalyse.
- Ketvirtąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančios žemės ūkio paskirties žemės, jeigu skolininko pagrindinis verslas yra žemės ūkis.
Taigi, būsto, kuriame šiuo metu gyvena skolininkas, areštavimas yra paskutinėje penktojoje eilės vietoje. Tai reiškia, kad jeigu skolą išieškoti galima iš skolininko gaunamų pajamų ar turimo nekilnojamo turto (pavyzdžiui, automobilio) ir jo vertės pakanka padengti išieškotiną sumą bei vykdymo išlaidas, antstolis neturi teisės areštuoti dar ir nekilnojamojo turto.
Varžytynės ir skolininko teisės
Jeigu teismas leido areštuoti skolininko turimą turtą - žemės sklypą, pastatus, butą ar automobilį - jis vėliau gali būti parduodamas varžytinėse. Varžytynės - tai speciali turto pardavimo forma, kurią apibrėžia Civilinio proceso kodekso 700 straipsnis.
Įstatymai taip pat numato, kad iki varžytynių pradžios skolininkas gali pats arba pavesti kitiems asmenims surasti iš varžytynių parduodamo turto pirkėją. Jeigu iki varžytynių pradžios sumokama ne mažesnė pinigų suma kaip turto arešto akte nurodyta realizuojamo turto vertė, arba mažesnė suma, kurios užtenka visiškai padengti įsiskolinimams ir vykdymo išlaidoms, turto pardavimas iš varžytynių nutraukiamas.
Fizinio asmens bankrotas
Asmuo, kuris negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, gali kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Teismas įvertins asmens mokumą, sąžiningumą ir kitas aplinkybes, kad nuspręstų, ar iškelti bankroto bylą.
Iškėlus bankroto bylą, būtų rengiamas fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planas, siekiama kreditorių pagalba atstatyti pareiškėjo mokumą, todėl tai labiau atitiktų tiek pareiškėjo, tiek kreditorių interesus. Be to, iškėlus bankroto bylą, kils pareiga bankroto administratoriui patikrinti pareiškėjo sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo ir pareikšti ieškinius dėl sandorių, galėjusių turėti įtakos tam, kad fizinis asmuo negali įvykdyti prievolių kreditoriams, pripažinimo negaliojančiais.
Teismas taip pat įvertins, ar asmens prašoma suma mėnesinė suma yra protinga bei nepažeidžia kreditorių interesų.
Kaip sužinoti, kokį turtą antstolis sulaikė?
Norėdami sužinoti, kokį turtą antstolis sulaikė, galite:
- Kreiptis tiesiogiai į antstolį, kuris vykdo išieškojimą.
- Peržiūrėti teismo sprendimą, kuriame nurodoma, koks turtas gali būti areštuotas.
- Patikrinti informaciją Registrų centre.
Svarbi informacija
Žinokite savo teises ir nebijokite ginti savo interesų. Jei manote, kad antstolis viršija savo įgaliojimus, kreipkitės į teisininkus ir pateikite skundą.
Ši informacija yra skirta tik informaciniams tikslams ir neturėtų būti laikoma teisine konsultacija.