Kaip sužinoti, ar antstolis areštavo turtą?

Į valstybės įmonę Centrinę hipotekos įstaigą dažnai kreipiasi asmenys dėl jiems „netikėtos“ naujienos, kad jų turtas areštuotas. Nereti atvejai, kai to paties asmens turtas areštuotas kelių institucijų, o įregistruotų turto arešto aktų yra keli ar keliolika. Tokiems asmenims dažnai būna nelengva susigaudyti, kas ir kada areštavo turtą - anksčiau ar vėliau šią problemą reikia išspręsti, kadangi skola savaime neišnyks.

Šiame straipsnyje aptarsime, kaip sužinoti, ar jūsų turtas yra areštuotas, ir kokie žingsniai turėtų būti atliekami tokioje situacijoje, kaip panaikinti nekilnojamojo turto areštą Lietuvoje, kokie dokumentai reikalingi ir kur kreiptis.

Kas yra antstolis ir kada į jį kreiptis?

Antstolis - tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam pavesta vykdyti teismų sprendimus ir kitus vykdomuosius dokumentus (pvz., notaro patvirtintas sutartis, administracinių organų nutarimus dėl baudų ir kt.). Pagrindinė antstolio funkcija yra užtikrinti, kad teisingumas būtų įgyvendintas ir įpareigojimai, nustatyti oficialiuose dokumentuose, būtų įvykdyti priverstiniu būdu, jei to nepadaro pats skolininkas.

Į antstolį reikia kreiptis, kai norima priverstinai įvykdyti teismo sprendimą arba kitą vykdomąjį dokumentą, o skolininkas (arba įpareigotas asmuo) nevykdo savo pareigų savanoriškai. Reikia turėti vykdomąjį dokumentą (originalą arba jo patvirtintą kopiją su originaliu teismo ar institucijos antspaudu).

Svarbu: Antstolio atlyginimą ir visas vykdymo proceso išlaidas (pvz., turto vertinimo, transportavimo, saugojimo išlaidas) privalo apmokėti skolininkas.

Kaip sužinoti, kas areštavo turtą?

Norint sužinoti, kas, kada ir dėl ko areštavo turtą nėra sudėtinga. Tai galima padaryti neišvykstant iš namų, o fiziniams asmenims duomenis, tvarkomus registruose, kartą per metus galima gauti neatlygintinai.

Norint gauti Turto arešto aktų registro duomenis, reikia žinoti:

• Turto arešto identifikavimo kodą;
• Asmens, kurio turtas areštuotas, asmens kodą;
• Turto identifikavimo numerį (pavyzdžiui, automobilio VIN kodą ar nekilnojamojo daikto unikalų numerį Nekilnojamojo turto registre).

Jei fizinis asmuo neregistruotas Lietuvos Respublikos gyventojų registre, būtina nurodyti vardą, pavardę ir gimimo datą.

Kaip patikrinti, ar turtas areštuotas?

Norėdami sužinoti, ar jūsų turtas yra areštuotas, turėtumėte kreiptis į Centrinę hipotekos įstaigą. Duomenys apie turto areštą įrašomi į Turto arešto aktų registrą.

Būdai patikrinti turto areštą:

• Elektroniniu būdu: Prisijungę per elektroninę bankininkystę arba su elektroniniu parašu, duomenis apie save galite gauti vieną kartą per metus nemokamai.
• Per registrą: Jei apie turto areštą sužinoma registre, kuriame registruotas turtas (pvz., Kelių transporto priemonių, Nekilnojamojo turto), šalia fakto apie turto areštą nurodomas ir turto arešto akto numeris.

Turto arešto aktų registro išrašo kainos: Nuo 4,34 Eur iki 11 Eur, priklausomai nuo informacijos išsamumo.

Kada turtas gali būti areštuotas?

Turtas gali būti areštuojamas, jei mokesčių mokėtojas ilgiau kaip du mėnesius vėluoja sumokėti mokesčius ir su jais susijusias sumas (pvz., delspinigius ar palūkanas). Taip pat, jei VMI gauna informacijos, kad turto areštas būtinas, kad mokesčiai būtų sumokėti, pavyzdžiui:

• Iš prokuratūros, FNTT, kitų institucijų ar bankų gauta informacija apie mokesčio mokėtojo atžvilgiu atliekamus tyrimus, susijusius su finansiniais, ekonominiais, turtiniais ar mokesčių nusikaltimais.

Tačiau yra ir išimčių, pavyzdžiui, kai įmonė turi daug turto ir mažai skolų arba skola VMI sudaro ne daugiau kaip 20 proc. sumos, kuri apskaičiuojama iš įmonės turto atėmus kitas skolas.

Turto arešto panaikinimo procedūra

Centrinė hipotekos įstaiga neturi įgaliojimų panaikinti turto arešto - nesvarbu, kad areštas taikytas labai seniai, automobilis nevažiuojantis ar išardytas. Būna atvejų, kad nebėra institucijos, taikiusios turto areštą - jos funkcijas vykdo kita institucija. Net ir tokiais atvejais negali būti taikomos išimtys - Turto arešto aktų registrui turi būti pateikiamas sprendimas dėl turto arešto panaikinimo, tik tada turto arešto aktas galės būti išregistruotas.

Gavus tokį sprendimą, turto arešto akto išregistravimas negali trukti ilgiau nei 8 darbo valandas - taip numato teisės aktai.

Antstolis turi teisę panaikinti turto areštą tik tuomet, jeigu turtas areštuotas antstolio.

Svarbu! Turto areštas įsigalioja nuo turto arešto akto paskelbimo skolininkui, o jeigu nėra galimybės paskelbti, - nuo turto arešto akto įregistravimo turto arešto aktų registre.

Ką daryti, jei antstolis areštavo jūsų banko sąskaitą ar turtą?

Jei antstolis areštavo jūsų banko sąskaitą ar turtą,( taip pat antstolis gali areštuoti bedarbio pašalpą) tai reiškia, kad prieš jus yra pradėta vykdomoji byla ir antstolis imasi priverstinio vykdymo veiksmų.

Tokiu atveju svarbu:

• Nedelsiant susisiekti su antstoliu: Išsiaiškinkite arešto priežastį, skolos dydį ir vykdomojo dokumento detales. Antstolio kontaktus rasite antstolio atsiųstuose dokumentuose arba Antstolių informacinėje sistemoje.
• Suteikti informaciją: Antstoliui pateikite visą reikalingą informaciją apie savo finansinę padėtį, galimus pajamų šaltinius, kurie neturėtų būti areštuoti (pvz., socialinės išmokos, alimentai).
• Aptarti mokėjimo galimybes: Jei neturite visos sumos, pabandykite su antstoliu susitarti dėl skolos mokėjimo dalimis, pateikite pagrįstą mokėjimo grafiką.

Ką daryti, jei areštas liko nepanaikintas po skolos sumokėjimo?

Įvairių keblumų kyla ir tada, kai po skolų sumokėjimo lieka areštuotas asmenų turtas, kadangi įstatymai draudžia tokiu turtu disponuoti. Jeigu automobilis kažkada buvo areštuotas ir jo areštas liko nepanaikintas, šio automobilio nepavyks išregistruoti iš Kelių transporto priemonių registro ir oficialiai parduoti net metalo laužo supirkėjams.

Jeigu vykdomosios bylos po reformos nepateko į privačių antstolių kontoras, šiuo metu iškylančius banko sąskaitų ir turto arešto klausimus gali išspręsti tik teismas. Tačiau prieš kreipiantis į teismą, būtina pasirūpinti įrodymais, kad skola tikrai yra sumokėta.

Žingsniai, kuriuos reikia atlikti:

1. Išsiaiškinkite banke, kokia teismo antstolių kontora buvo areštavusi lėšas arba turtą, koks buvusių antstolių patvarkymo numeris ir tiksli data.
2. Nuvykite į teismą, prie kurio iki antstolių reformos veikė minėta teismo antstolių kontora.
3. Pateikite teismo archyvui rašytinį prašymą, nurodant visus savo, kaip buvusio skolininko, duomenis ir kitas iš banko dokumentų paaiškėjusias sąskaitos arešto aplinkybes.
4. Teismo archyve pasidarykite dokumentų kopijas, įrodančias, kad skola yra išieškota.

Išskirtinais atvejais, kai labai sena archyvinė byla jau sunaikinta ir dokumentinių įrodymų nebelikę, kartu su prašymu panaikinti areštą teismui galima pateikti bankinių pavedimų kopijas bei rašytinius išieškotojų patvirtinimus, kad su jais yra visiškai atsiskaityta.

Prašymą panaikinti areštą pateikite tam pačiam apylinkės teismui, kuriame yra archyvinė vykdomoji byla. Toks prašymas teismui žyminiu mokesčiu neapmokestinamas.

Senų užsilikusių areštų būna ir tais atvejais, kai teismai taikydavo laikinąsias apsaugos priemones ieškinio užtikrinimui.

Jeigu iš pirminės informacijos aiškiai žinoma, kad areštą taikė būtent teismas, bet ne teismo antstolių kontora arba kita šią teisę turinti institucija, reikėtų iš karto raštu kreiptis į tą teismą, kuriam nagrinėjant bylą buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės.

Prašyme teismui reikėtų nurodyti, kokią konkrečią bylą nagrinėjant buvo paskirtas areštas kaip laikinoji apsaugos priemonė, ir prašyti teismo šį areštą panaikinti, taip pat pridedant prievolės įvykdymą patvirtinančius įrodymus.

Suprantama, kad visos minėtos procedūros atima laiko ir sukelia žmonėms tam tikrų nepatogumų, tačiau paprastesnio būdo ištaisyti senas klaidas šiandien nėra. Panašių bylų nagrinėjimas teismuose neužtrunka ilgai, kadangi sprendžiami klausimai nėra sudėtingi“.

Nekilnojamojo turto mokestis ir areštas

Nekilnojamojo turto mokestis (NT mokestis) yra skaičiuojamas nuo visų Jums priklausančių NT objektų bendros mokestinės vertės. Objekto mokestinę vertę galima sužinoti Valstybės įmonės Registrų centro svetainėje įvedus NT unikalų numerį.

Kaip sužinoti NT mokestinę vertę?

• Elektroniniu būdu: Per Registrų centro klientų savitarnos sistemą.
• El. paštu: Išsiuntus užpildytą ir e. parašu pasirašytą laisvos formos prašymą.

Jei išraše esančio NT objekto vertės nustatymo būdas yra „Atkuriamoji vertė“ ir nustatymo data yra anksčiau nei 5 metai, kreipkitės į Registrų centrą ir užsakykite NT vidutinės rinkos ir / ar mokestinės vertės perskaičiavimą.

NT mokesčio tarifai:

NT mokestis yra apskaičiuojamas ir deklaraciją KIT715 pateikti reikia tuo atveju, kai NT objektų bendra mokestinė vertė viršija nustatytą NT neapmokestinamąjį dydį:

• Bendras neapmokestinamasis nekilnojamojo turto dydis yra 150 000 eurų.
• Neapmokestinamasis nekilnojamojo turto dydis yra 200 000 eurų asmenims, auginantiems tris ir daugiau vaikų (įvaikių) iki 18 metų, ir asmenims, auginantiems vaiką su negalia (įvaikį) iki 18 metų.

Bendrai mokestinei vertei viršijus šias ribas, taikomi skirtingi mokesčio tarifai (0,5 proc., 1 proc., 2 proc.).

Ar galima areštuoti turtą, kurio vertė mažesnė nei skola?

Taip, galima areštuoti turtą, kurio vertė mažesnė nei skolos likutis. Antstolis negali areštuoti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Taigi, turto areštas mažesnės vertės turtui nėra ribojamas.

Pavyzdžiui, jei automobilis yra bendras sutuoktinių turtas, jis gali būti areštuotas nepriklausomai nuo to, kurio vardu jis registruotas.

Patarimas: Jei norite parduoti areštuotą turtą, susisiekite su antstoliu ir tartis dėl tolimesnių veiksmų. Taip būtų pagreitinamas ne tik skolos padengimas, bet ir palengvinamas galvos skausmas dėl vietą užimančios neeksploatuojamos TP.

Turto areštas - ar antstolis gali areštuoti turtą be skolininko žinios?

„Antstoliai elgiasi visiškai teisėtai, iš anksto neinformuodami skolininkų apie jų turto ar banko sąskaitų areštus. Nei vienoje pasaulio šalyje nerastume tokios tvarkos, kad skolininkai apie areštus būtų iš anksto įspėjami. Antstoliai tada nebeturėtų ko išieškoti, nes didelė dalis nesąžiningų skolininkų būtinai pasirūpintų, kad iki arešto momento jų sąskaitose nebeliktų pinigų, o jiems priklausantis turtas pereitų kitų asmenų nuosavybėn.

Tačiau teigti, kad sąskaitos ar turto areštas skolininką užklumpa kaip perkūnas iš giedro dangaus, vis dėlto negalima. Juk pradėdamas skolos išieškojimo procesą, antstolis išsiunčia skolininkui raginimą įvykdyti sprendimą geruoju. Kaip numatyta Civilinio proceso kodekso (CPK) 655 straipsnyje, šiuo raginimu skolininkui pranešama, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad per antstolio nustatytą terminą neatlikus reikiamų veiksmų, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra.

Tačiau įstatyme yra įtvirtina keletas išimčių. Pagal Civilinio proceso kodekso 661 straipsnį raginimas įvykdyti sprendimą nesiunčiamas, jeigu sprendimo įvykdymo terminai nurodyti įstatymuose arba vykdomajame dokumente.

Vykdant nedidelių skolų - iki 100 eurų - išieškojimą taikomos supaprastintos procedūros. Sprendimų vykdymo instrukcijos 13 punkte įtvirtinta, kad skolos ir išieškojimo išlaidų suma pirmiausia nukreipiama į skolininko banko sąskaitoje esančias pinigines lėšas. Jeigu per 30 dienų skola ir jos išieškojimo išlaidos iš sąskaitoje esančių lėšų, neišieškomos, antstolis gali pradėti vykdyti išieškojimą bendra tvarka.

Tais atvejais, kai nėra galimybių įteikti skolininkui raginimo siunčiant paštu, jis įteikiamas viešo paskelbimo būdu - paskelbiamas oficialioje interneto svetainėje www.antstoliai.lt . Raginimo paskelbimo šiuo būdu diena laikoma raginimo įteikimo diena.

Išimtiniais atvejais, kai yra pavojus, kad skolininkas gali turtą paslėpti, įstatymas leidžia antstoliui areštuoti turtą nedelsiant, kai tik išsiunčiamas ar įteikiamas raginimas. Apie tai, kad asmens turtas arba bankuose esančios lėšos yra areštuotos, antstoliai paprastai praneša skolininkams per tris dienas. Pagal CPK 679 straipsnį turto arešto aktas ir turto aprašas, jeigu jis yra sudarytas, įteikiami išieškotojui ir skolininkui pasirašytinai. Jeigu įteikti šiuos dokumentus nėra galimybės, jie siunčiami registruotu laišku.

Tačiau neretai atsitinka taip, kad šią nemalonią naujieną banko sąskaitų savininkai greičiau sužino patys, kai bando pasinaudoti savo lėšomis ir negali to padaryti.

Patarimas skolininkams: kad netektų patirti nepatogumų dėl sąskaitų arešto, gavus antstolio raginimą, reikėtų atsiskaityti per jame nurodytą terminą. Jeigu tai neįmanoma, vertėtų atvykti pas antstolį ir aptarti visas galimybes, kaip įvykdyti sprendimą su mažiausiomis sąnaudomis.

Turint neapmokėtų skolų ir ruošiantis išvykti į užsienį, reikėtų pasistengti susimokėti skolas prieš kelionę. Antraip atostogų poilsį ar tarnybinę komandiruotę gali labai apkartinti nemalonumai, kurie užgriūna netekus galimybės atsiskaityti banko kortele, kai areštuojama banko sąskaita. Tais atvejais, jeigu su antstoliu ir kreditoriumi yra suderintas skolos mokėjimo dalimis grafikas, būtina įspėti antstolį, jog dėl išvykos eilinė įmoka gali vėluoti, arba tiesiog sumokėti ją iš anksto. Priešingu atveju, pamatęs, jog skolininkas nevykdo savo įsipareigojimo geranoriškai mokėti skolą, antstolis gali imtis priverstinių išieškojimo veiksmų ir areštuoti sąskaitas.

Kartais skolininkai stebisi ir piktinasi tuo, kad antstolis, areštuodamas jų sąskaitose esančias lėšas, nueina lengviausiu keliu. Žmonės būna įsitikinę, kad antstolis galėjo areštuoti kitą turtą ir išieškoti skolą mažiau skausmingu būdu. Tačiau antstolis tokio pasirinkimo dažniausiai neturi, nes CPK 664 straipsnyje yra detaliai nustatyta išieškojimo iš fizinio asmens turto eilė. Įstatymas reikalauja, kad pirmąja eile būtų išieškoma iš įkeisto turto, antrąja eile - iš skolininkui priklausančių pinigų, turtinių teisių, vertybinių popierių, darbo užmokesčio, stipendijos ar kitų pajamų arba kilnojamojo turto.

Lietuvos antstolių rūmų atstovo paaiškinimai grindžiami Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais.

Ar turto savininkas gali pakeisti antstolio nurodytą kainą, jeigu ją laiko nepagrįstai žema?

Ne tik skolininkas, bet ir išieškotojas turi teisę betarpiškai dalyvauti nustatant turto vertę. Tačiau pagal įstatymus antstolis praneša skolininkui tik apie atliktą turto arešto veiksmą, kad turtas iki arešto nebūtų perleidžiamas tretiesiems asmenimis. Tai nereiškia, skolininkas arba išieškotojas negali pareikšti savo nuomonės dėl areštuojamo turto kainos arba jos ginčyti.

Įstatymas suteikia galimybę keisti skolininkui arba išieškotojui nepriimtinas turto kainas, tik terminai prieštaravimams reikšti yra gana trumpi, kad šios procedūros netaptų išieškojimo vilkinimu. Pagal Civilinio proceso kodekso 681 straipsnį skolininkas arba išieškotojas, dalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas, skaičiuojant nuo turto arešto dienos. Jeigu turtas buvo areštuotas jiems nedalyvaujant, prieštaravimus galima reikšti ne vėliau kaip per penkias dienas nuo tos dienos, kai skolininkas arba išieškotojas gauna turto arešto aktą. Turto arešto aktas išieškotojui ir skolininkui įteikiamas pasirašytinai, o jeigu to padaryti nėra galimybės - siunčiamas registruotu laišku.

Antstolis gali kreiptis į turto vertinimo ekspertus arba nustatyti areštuojamo turto kainą pats, atsižvelgdamas į padėtį rinkoje, turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo bei skolininko nuomones. Prieštaravimus dėl antstolio nustatytos areštuoto turto kainos antstoliui reikėtų pateikti raštu.

Kai nuo turto arešto dienos iki skelbiamų varžytynių praeina nemažai laiko, turto vertė gali būti pasikeitusi dėl rinkos pokyčių. Tokiu atveju antstolis perkainoja turtą savo patvarkymu. Jeigu antstolis to nepadaro savo iniciatyva, skolininkas arba išieškotojas gali raštu kreiptis į antstolį ir prašyti perkainoti turtą, o antstoliui nepatenkinus tokio prašymo - skųsti jo sprendimą teismui.

Nesutikdami su antstolio nustatyta turto kaina arba antstolio pasirinkto turto vertinojo išvada, skolininkas arba išieškotojas gali antstolio prašyti atlikti pakartotinį areštuoto turto vertinimą, dėl kurio būtų kreipiamasi į kitą ekspertą. Pateikdamas tokį prašymą antstoliui, išieškotojas turėtų raštu išdėstyti motyvuotus prieštaravimus dėl jau nustatytos turto vertės.

Vienas iš argumentų galėtų būti išieškotojo pateikti panašių nekilnojamojo turto objektų pardavimo skelbimai, iš kurių būtų matyti, kad rinkoje tokio turto vertė yra kitokia (mažesnė arba didesnė). Skolininkas arba išieškotojas prieš skiriant papildomą ar pakartotinę turto vertinimo ekspertizę turi į antstolio depozitinę sąskaitą įmokėti sumas, kurių reikia ekspertų darbui apmokėti. Tačiau ieškotojas gali motyvuotu prašymu kreiptis į antstolį, kad jis atidėtų tokių išlaidų apmokėjimą iki teismo sprendimo įvykdymo.

Išnagrinėjęs prašymą skirti papildomą ar pakartotinę turto vertinimo ekspertizę, antstolis priima patvarkymą. Jeigu antstolis atsisako skirti ekspertizę, toks jo patvarkymas negali būti skundžiamas teismui. Tačiau paprastai antstoliai visada sutinka skirti prašomas ekspertizes, jeigu tik neįžvelgia skolininko pastangų dirbtiniu būdu vilkinti išieškojimo procesą. Ekspertams įkainojus turtą, nebelieka abejonių, ar antstolio nustatyta turto kaina atitinka rinkos kainą. Tai padeda išvengti rizikos, kad varžytynės teisme bus pripažintos neteisėtomis ir antstoliui vėliau teks atlyginti pripažintą žalą.

Be to, antstoliai suinteresuoti skirti reikiamas ekspertizes ir dėl to, kad jų tikslas yra ne tik kuo greičiau išieškoti skolą, bet ir sugrąžinti išieškotojui kuo didesnę dalį pinigų. Bet koks neobjektyvus turto kainos nustatymas šiam tikslui trukdo - nustačius per didelę kainą, varžytynės gali neįvykti, o pardavus turtą pernelyg pigiai, skola gali likti nepadengta.

Pagal Civilinio proceso kodekso 634 straipsnio 2 dalį „antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas ir padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus“.

Kartais skolininkai nerimauja, kad į varžytynes susirinks per mažai pirkėjų ir turtas bus parduotas už pernelyg žemą kainą. Tokiais atvejais patartina patiems pasirūpinti papildomu informacijos skleidimu. Skolininkas turi teisę savo iniciatyva ieškoti pirkėjų, skelbti apie išvaržomo turto pardavimą interneto svetainėse ar spaudoje. Siekdamas kuo greitesnio skolos padengimo, tai gali daryti ir išieškotojas. Tačiau šios išlaidos vėliau nebūtų kompensuojamos, todėl reikėtų pasverti, kiek verta papildomai investuoti, siekiant brangiau parduoti areštuotą turtą.

Lietuvos antstolių rūmų paaiškinimai grindžiami Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais.

tags: #kaip #suzinot #kokia #anstolie #arestavo #turta