Lietuvoje, kur apie 35 tūkst. daugiabučių namų, pastatytų iki 1993 m., laukia renovacijos, daugiabučių atnaujinimas tampa vis aktualesnis. Vis dėlto, gyventojams dažnai kyla klausimų dėl finansavimo, kompensacijų ir pačio proceso.
Šiame straipsnyje aptarsime, kaip apmokėti renovaciją daugiabutyje, kokios yra galimybės gauti valstybės paramą, kokie dokumentai reikalingi ir kokie yra dažniausiai užduodami klausimai.
Valstybės parama daugiabučių renovacijai
Aplinkos ministerija skatina gyventojus atnaujinti daugiabučius, kad šie po renovacijos pasiektų aukščiausią pastato energinio naudingumo klasę, t. y. A. Per dešimtmetį Lietuvoje atnaujinta 4 tūkst. daugiabučių.
Nuo šių metų lapkričio 11 dienos Aplinkos projektų valdymo agentūra priima paraiškas daugiabučių atnaujinimo (modernizavimo) projektų finansavimui gauti. Šiuo naujuoju kvietimu daugiabučių gyventojams suteikiama Europos investicijų banko Modernizavimo fondo parama, kurios suma siekia 165 mln. eurų.
Šiuo tęstiniu kvietimu, kitaip nei ankstesniais kartais, gyventojų paraiškos priimamos ne konkurso būdu. Tai reiškia, kad į daugiabučio renovacijos finansavimą galės pretenduoti visi daugiabučiai, tačiau finansavimas bus suteikiamas tol, kol bus išnaudotos paskirtos lėšos.
Daugiabučių priežiūra ir administravimu užsiimančios „Civinity“ renovacijos skyriaus vadovas Ignas Daunys atkreipia dėmesį, kad paramą gaus tie daugiabučiai, kurie dėl finansavimo kreipsis pirmieji.
Veiksmai, kuriuos reikia atlikti, norint gauti finansavimą
- Namo renovaciją svarstantys daugiabučio butų ir kitų patalpų savininkai pirmiausia turėtų kreiptis į administratorių, kuris organizuoja susirinkimą ir pateikia visą informaciją apie kvietimo esmę bei procedūras, taip pat organizuoja balsavimą dėl investicinio plano parengimo.
- Gavus gyventojų daugumos pritarimą dėl investicinio plano parengimo, administratorius samdo išorės ekspertus, kurie parengia investicinį planą.
- Parengtas investicinis planas teikiamas daugiabučių gyventojams tvirtinimui.
- Gavus daugumos pritarimą, administratorius Aplinkos projektų valdymo agentūrai pateikia paraišką paramai gauti.
Nuo paraiškos paramos gavimui pateikimo iki rangos darbų pradžios paprastai praeina apie pusantrų metų. Pateikus paraišką finansavimui dabar, galima tikėtis, kad daugiabučio rangos darbai prasidės pirmąjį 2026 metų pusmetį, o namas pradės taupyti energiją tų pačių metų rudenį.
Kiek teks mokėti už renovaciją
Valstybės parama suteikiama daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto parengimo, projekto administravimo ir statybos techninės priežiūros, taip pat namo atnaujinimo (modernizavimo) priemonių įgyvendinimo išlaidoms iš dalies dengti.
Naujuoju kvietimu keičiasi paramos apskaičiavimas: anksčiau taikius procentinę paramos išraišką, nuo šiol valstybės parama apskaičiuojama fiksuotu įkainiu, kuris priklauso nuo daugiabučio dydžio ir siekiamos energetinio naudingumo klasės.
Gyvenant standartiniame 45 - 55 kvadratinių metrų ploto bute, įskaičius valstybės paramą ir išdėsčius sumą per 20 metų laikotarpį, už daugiabučio renovacija teks mokėti apie 140 - 180 eurų per mėnesį, įskaitant lengvatinės paskolos palūkanas. Tačiau po renovacijos gyventojai taip pat per mėnesį vidutiniškai sutaupo 40 - 50 eurų šildymui ir 10 eurų pastato priežiūros darbams, taigi galutinė renovacijos kaina per mėnesį tokiam butui sieks apie 90 -120 eurų.
Gyventojams, turintiems teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją, valstybė pilnai dengia visas su daugiabučio renovavimu susijusias išlaidas, taigi renovacija nepasiturintiems gyventojams visiškai nekainuoja.
Griežtėja energetinio naudingumo reikalavimai
Naujuoju kvietimu iš dalies finansuojami daugiabučių atnaujinimo (modernizavimo) projektai, kuriais siekiama B klasės arba didesnio energetinio naudingumo. Kuo aukštesnė klasė, tuo mažiau šilumos energijos namas sunaudoja. A klasės namai šilumos energijos sunaudoja mažiausiai.
Pasak I. Daunio, C klasės paramos atsisakymas atspindi bendras Europos sąjungos tendencijas ir reguliavimą, kuriuo siekiama, kad pastatai būtų kuo labiau tvarūs ir tausojantys aplinką.
Kas privalo mokėti už renovaciją?
Jei gyventojų dauguma nuspręs, kad renovacija reikalinga, mokėti teks visiems, teigia UAB „Teisinių paslaugų grupė“ teisininkas Dovydas Cvetkovas.
„Sprendimas dėl daugiabučio renovavimo priimamas visų namo gyventojų balsų dauguma. Jei daugiau kaip pusė butų savininkų nusprendžia, kad renovacija būtina, mokėti turi visi, tame name turintys patalpų. Tai įtvirtinta Civiliniame kodekse bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegijos nutartyje“, - pranešime spaudai cituojamas teisininkas.
Ši taisyklė bendrosios dalinės nuosavybės objektams taikoma nepaisant jo funkcinės paskirties ir to, ar bendraturtis juo naudojasi ar nesinaudoja.
Pašnekovas akcentuoja, kad sąvoka „renovuoti“ gali apimti ne tik namo apšiltinimą, kaip tai dažnai suprantama, bet ir bendrojo naudojimo patalpų (laiptinių, rūsių, stogo) ir bendrojo naudojimo įrenginių (elektros, šilumos įrenginių, nuotekų ir kt. komunikacijų) remontą ir renovavimą.
Išlaidas (proporcingai turimam naudingam plotui) namo bendrojo naudojimo objektams tvarkyti privalo padengti net ir negyvenamųjų patalpų, esančių name, savininkai.
Tačiau labai svarbu žinoti, kad atliekami darbai turi būti susiję su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Kitaip tariant, gyventojas neprivalo mokėti už namo renovavimą ar remontą, jeigu jis daromas „dėl prabangos“, o ne dėl būtinybės, kurios ribos apibrėžtos Statybos techniniame reglamente.
Kompensacijos už renovaciją socialiai remtiniems asmenims
Socialiai remtini asmenys gali kreiptis dėl kompensacijų už renovacijos išlaidas. Kompensacijos dydis priklauso nuo šeimos pajamų ir kitų faktorių. Dėl konkrečios informacijos rekomenduojama kreiptis į savivaldybės socialinės paramos skyrių.
Svarbu, kad paramos gavėjo statusas būtų įregistruotas VĮ Registrų centro registruose. Pasitikrinti, ar jūsų bendrija įregistruota paramos gavėja ir gali gauti paramą, galima VMI elektroninėje sistemoje įvedus juridinio asmens pavadinimą arba kodą.
Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvata už remonto darbus
Nuo 2019 m. sausio 1 d. dalį būsto remonto išlaidų bus galima susigrąžinti pasinaudojant gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvata. Maksimali išlaidų suma, nuo kurios galės būti susigrąžinta dalis GPM už minėtas paslaugas, yra 2000 eurų. Maksimali suma, kurią galės susigrąžinti vienas asmuo, yra 400 eurų, jei jo pajamos buvo apmokestintos 20 proc.
Svarbu, kad minėtus darbus atliktų ir paslaugas suteiktų Lietuvoje registravęs veiklą gyventojas ar įmonė. Už atliktus darbus reikės pateikti dokumentus, patvirtinančius darbų / paslaugų suteikimą ir mokėjimą už juos.
GPM lengvata netaikoma už remonto, apdailos darbams reikalingų medžiagų, detalių, mechanizmų, sistemų, įrankių ir kt. priemonių įsigijimui.
Patarimai perkantiems būstą daugiabutyje
Prieš nusprendžiant įsigyti būstą konkrečiame name, rekomenduojama atkreipti dėmesį į daugiabučio namo fasadą, stogą ir bendrą techninę būklę. Sužinoti apie daugiabučio būklę gali padėti administratorius, kuris privalo ne rečiau kaip kartą per metus atlikti pastato techninę apžiūrą ir įvertinti jo būklę.
Taip pat svarbu suprasti, kiek daugiabučio savininkai yra sukaupę lėšų namo remontui ir kitoms būtinoms išlaidoms. Jeigu sukauptų lėšų nėra, vadinasi, už bet kokį daugiabutyje vykdomą remontą iš karto teks mokėti iš savo kišenės.
Dažniausios klaidos teikiant prašymus
- Nepateikiami visi reikalingi dokumentai. Dažnai trūksta pajamų pažymų, šeimos sudėties įrodymų ar informacijos apie būsto nuosavybę.
- Neatitikimas energinio naudingumo reikalavimams. Kompensacija netaikoma, jei po renovacijos pastatas nepasiekia bent C klasės.
- Informacijos apie pajamų pokyčius nepranešimas.
- Pasitikėjimas administratoriais, kurie neatlieka visų formalumų tinkamai. Svarbu patikrinti, ar projektas registruotas BETA sistemoje, ar sutartys su rangovais ir bankais sudarytos pagal reikalavimus.
Kad išvengtumėte šios problemos, prieš pateikdami prašymą pasitikrinkite dokumentų sąrašą savivaldybėje arba BETA puslapyje. Norint sklandžiai gauti kompensaciją, svarbiausia pasiruošti iš anksto. Prieš pradedant darbus verta pasidomėti reikalavimais ir dokumentais, kad projektas atitiktų visus valstybės nustatytus kriterijus.
DUK: Dažniausiai užduodami klausimai apie kompensacijas
- Kas gali gauti kompensaciją už renovaciją? Kompensacija skiriama mažas pajamas gaunantiems gyventojams, socialiai remtiniems asmenims bei tiems, kurie jau gauna būsto šildymo ar vandens kompensacijas. Ji taip pat taikoma daugiabučių namų gyventojams, dalyvaujantiems valstybės remiamuose modernizacijos projektuose.
- Kaip sužinoti, ar man priklauso kompensacija? Reikia kreiptis į savo savivaldybės socialinės paramos skyrių arba Būsto energijos taupymo agentūrą (BETA). Čia specialistai įvertins jūsų pajamas, šeimos sudėtį ir patvirtins, ar atitinkate nustatytus kriterijus.
- Kokius dokumentus reikia pateikti? Paprastai reikia pateikti prašymą, asmens dokumentą, duomenis apie pajamas ir šeimos sudėtį, bei informaciją apie nuosavybės teises į būstą. Jei renovacija vykdoma daugiabutyje - reikia nurodyti projekto pavadinimą ir administruojančios įmonės kontaktus.
- Kiek kompensacijos galima gauti? Mažesnes pajamas turintiems gyventojams gali būti kompensuojama iki 100 % renovacijos išlaidų. Kitiems gyventojams taikoma dalinė kompensacija - paprastai nuo 30 iki 50 %, priklausomai nuo pajamų ir projekto pobūdžio.
- Ar kompensacija išmokama tiesiogiai man? Ne. Kompensacija pervedama administruojančiai įmonei arba bendrijai, kuri sumažina ar visiškai panaikina jūsų įmokas. Tokiu būdu užtikrinama, kad lėšos būtų panaudotos tik renovacijos darbams.
- Ar galiu prašyti kompensacijos, jei renovaciją atlikau savarankiškai? Ne, kompensacija taikoma tik tiems projektams, kurie patenka į valstybės remiamą renovacijos programą. Savarankiškai atlikti ar nepatvirtinti darbai nėra kompensuojami.
- Ką daryti, jei mano pajamos pasikeitė po kompensacijos gavimo? Apie pajamų pasikeitimą būtina informuoti savivaldybę. Jei to nepadarysite, kompensacija gali būti sustabdyta, o neteisėtai gautos sumos gali tekti grąžinti.
- Ar reikia mokėti už renovaciją, kol sprendžiamas prašymas dėl kompensacijos? Kol savivaldybė vertina jūsų prašymą, mokėjimai gali būti atidedami. Tačiau jei kompensacija nebus patvirtinta, teks padengti susidariusią sumą. Todėl svarbu prašymą teikti kuo anksčiau - dar prieš prasidedant darbams.
APVA parama namo renovacijai 2025 m.
APVA parama namo renovacijai 2025 m. yra galimybė gauti kompensaciją už energinio efektyvumo didinimą, padedant gyventojams atnaujinti savo namus. APVA parama namo renovacijai 2025 m. suteikia galimybę kompensuoti investicijas į energinio efektyvumo didinimą, įskaitant langų keitimą, sienų, pamatų, grindų, stogo apšiltinimą, šildymo sistemos atnaujinimą ir kitas priemones.
APVA parama individualaus namo renovacijai 2025 m. gali siekti iki 14 500 eurų vienam projektui, priklausomai nuo namo dydžio ir atliktų darbų.
Svarbu žinoti, kad modernizavimo darbai turi būti atlikti iki 2026 metų pabaigos - t. y. per 15 mėnesių nuo kvietimo pabaigos.
Reikalingi dokumentai paraiškai teikti
- Energinio naudingumo sertifikatas renovacijai.
- Namo nuotraukos iš visų pusių prieš renovaciją.
- Pažyma APVA su eksperto rekomenduotais atnaujinimo darbais.
- Atnaujinto namo nuotraukos iš visų pusių, taip pat atnaujintų konstrukcijų ar inžinerinių sistemų.
Šie dokumentai yra būtini norint pateikti paraišką APVA paramai namo renovacijai 2025 m.
Daugiau informacijos galite rasti susisiekę su klientų aptarnavimo centru telefonu +370 700 55966 arba el. paštu.
Lėšų kaupimas daugiabučio namo atnaujinimui
Civilinio kodekso 4.82 str. 4 dalis nurodo: „Butų ir kitų patalpų savininkai taip pat privalo reguliariai kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus. Šios lėšos yra butų ir kitų patalpų savininkų bendroji dalinė nuosavybė. Į šias lėšas negali būti nukreiptas išieškojimas pagal atskiro buto ir kitų patalpų savininko prievoles. Perleidus butą ar kitas patalpas naujam savininkui, su kaupiamosiomis lėšomis susijusios teisės ir prievolės atitenka naujam savininkui. Lėšų kaupimo, jų dydžio apskaičiavimo, sukauptų lėšų apsaugos tvarką nustato Vyriausybė.
Kaupiamosios lėšos - tai gyventojų sutaupyti (sukaupti) pinigai planuojamiems namo atnaujinimo (remonto) darbams. Pastarosios lėšos gali būti naudojamos tik tiksline paskirtimi - namo bendrojo naudojimo objektų (stogo, sienų, laiptinių langų, šildymo mazgo ir pan.) remontui.
tags: #kaip #susimoketi #uz #renovacija