Šiame straipsnyje aptarsime detalaus sklypo plano reikalavimus Lietuvoje, įskaitant planavimo tikslus, procedūras ir svarbius aspektus. Detalusis planavimas vėl tapo itin aktualus, todėl teikiame atnaujintą straipsnio versiją, atitinkančią dabartinį teisinį reguliavimą.
Bendrai apžvelgsime tipines procedūras, apimančias tiek naujo detaliojo plano rengimą, tiek esamo koregavimą (bendra tvarka) bei keitimą. Detalusis planas - tai teritorijų planavimo dokumentas, kuriame užfiksuota informacija apie teritorijas, žemės sklypus arba jų grupes, jų tvarkymo ir plėtojimo reikmes, sąlygas bei tvarką.
Detalusis sklypo planas yra svarbus dokumentas, nustatantis teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimą. Detalusis planas (priešingai nei toponuotrauka) rodo ne esamą situaciją, bet norimą situaciją. Nors dabar detalieji planai daugeliu atveju nebėra būtini, ten, kur jie yra, jų vis tiek reikia laikytis.
Kada Reikalingas Detalusis Planas?
Žemės sklypai gali būti padalijami, atidalijami, sujungiami ar perdalijami. Miestuose, kaimuose ar miesteliuose nuolat vyksta teritorijų planavimas, nes privalu atsižvelgti į esamų statinių ir kitų žemės sklypų išplanavimą - tiksliai išlaikyti ribas ir aplinkos formavimo reglamentus, plėtros viziją ir strategiją.
Detalieji planai reikalingi kompleksiškai planuojant teritorijas ir daromi miestų, miestelių ar jų kvartalų teritorijose. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai - tai naujų žemės sklypų formavimas, esamų sklypų sujungimas, padalijimas, įsiterpusių žemės sklypų prijungimas prie esamų žemės sklypų. Amalgamacija - žemės sklypų ribų keitimas, nerengiant formavimo pertvarkymo projekto.
Žemės sklypų padalijimas - tai toks žemės sklypų pertvarkymo būdas, kai žemės sklypas yra padalijamas į du ar daugiau žemės sklypų. Žemės sklypo atidalijimas - tai toks procesas, kai iš bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, vieno ar daugiau bendraturčių prašymu yra atskiriamos jiems priklausančios žemės sklypo dalys.
Teisinis Reguliavimas
2014 m. sausio 1 d., įsigaliojus LR teritorijų planavimo įstatymo redakcijai, įstatymu nustatomos dvi teritorijų planavimo dokumentų rūšys. Jos keičia iki įstatymo įsigaliojimo rengtų teritorijų planavimo dokumentų rūšis (bendrieji, specialieji ir detalieji teritorijų planavimo dokumentai). Taip pat įstatymu numatyta, kad detalieji planai nebėra rengiami neurbanizuotose ir neurbanizuojamose teritorijose.
Iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėti rengti teritorijų planavimo dokumentai, dėl kurių rengimo kreiptasi planavimo sąlygų, gali būti baigiami rengti, derinami, tikrinami ir tvirtinami pagal iki minėto įstatymo įsigaliojimo galiojusį teritorijų planavimo teisinį reguliavimą.
Vadovaujantis LR Teritorijų planavimo įstatymu, detalusis planas rengiamas ne mažesnei nei kvartalo teritorijai. Keičiant ar koreguojant detalųjį planą, planuojama teritorija gali neatitikti kvartalo apibrėžties, jeigu detaliuoju planu anksčiau suplanuota teritorija mažesnė kaip kvartalas arba detaliojo plano sprendinius numatoma keisti mažesnėje kaip kvartalas suplanuotos teritorijos dalyje.
Šiais atvejais planavimo darbų programoje papildomai nurodoma nagrinėjama (numatomų sprendinių įtaką patirianti) teritorija, atitinkanti kvartalo apibrėžtį.
Kada Detalusis Planas Turi Būti Keičiamas?
Detalusis planas turi būti keičiamas, kai numatomi sprendiniai neatitinka teritorijos planavimo sąlygų, išduotų rengiant patvirtintą detalųjį planą, ir reikia kreiptis visų naujų teritorijos planavimo sąlygų visoje anksčiau suplanuotoje teritorijoje ir (ar) kai visoje anksčiau suplanuotoje teritorijoje numatoma keisti visas galiojančiame detaliajame plane pagal teritorijų planavimo lygmenį nustatytas teritorijos naudojimo privalomąsias nuostatas, privalomuosius reikalavimus arba privalomą teritorijos naudojimo reglamentą.
Detalusis planas taip pat turi būti keičiamas, kai šio dokumento sprendinių įgyvendinimo stebėsenos ataskaitoje nurodoma, kad jį reikia keisti.
Detaliojo Plano Koregavimo Procedūra
Jei yra galiojantis detalusis planas, visų pirma būtina nustatyti ar jis turi būti koreguojamas, ar keičiamas. Detalusis planas turi būti keičiamas, kai numatomi sprendiniai neatitinka teritorijos planavimo sąlygų, išduotų rengiant patvirtintą detalųjį planą, ir reikia kreiptis visų naujų teritorijos planavimo sąlygų visoje anksčiau suplanuotoje teritorijoje ir (ar) kai visoje anksčiau suplanuotoje teritorijoje numatoma keisti visas galiojančiame detaliajame plane pagal teritorijų planavimo lygmenį nustatytas teritorijos naudojimo privalomąsias nuostatas, privalomuosius reikalavimus arba privalomą teritorijos naudojimo reglamentą.
Detaliojo plano koregavimo procedūra paprastai pradedama teikiant prašymą savivaldybei. Detaliojo plano iniciatyvos teisę turi fiziniai ir juridiniai asmenys. Planavimo iniciatoriaus pasiūlyme dėl teritorijų planavimo proceso inicijavimo nurodomi planavimo tikslai, planuojamos teritorijos vieta, preliminarus plotas, pridedama siūlomos planuoti teritorijos schema.
Papildomus reikalavimus prašymui, jo formai ar priedams paprastai nustato kiekviena savivaldybė. Detaliojo plano organizatorius (savivaldybė) sprendimą tenkinti prašymą ar pateikti argumentuotą atmetimą turi per 10 darbo dienų. Atsakingas savivaldybės atstovas priėmęs sprendimą dėl teritorijų planavimo dokumento rengimo, keitimo ar koregavimo ir (ar) finansavimo ir planavimo tikslų teritorijų planavimo proceso inicijavimo pagrindu, per 5 darbo dienas raštu apie tai praneša planavimo iniciatoriui, pateikdamas inicijavimo sutarties projektą ir nurodydamas šios sutarties pasirašymo vietą ir laiką.
Terminas sutarčiai pasirašyti negali būti ilgesnis kaip 10 darbo dienų nuo tokio pranešimo pateikimo planavimo iniciatoriui. Šios sutarties esmė - planavimo organizatorius leidžia planavimo iniciatoriui rengti detaliojo plano korektūrą. Pasirašyta sutartis turi būti skelbiama savivaldybės interneto tinklapyje ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje (TPDRIS).
Pasirašius inicijavimo sutartį ir ją įkėlus į TPDRIS, detaliojo planavimo iniciatoriui, ar jo pasirinktam rengėjui suteikiamos teisės prisijungti prie šios sistemos. Inicijavimo sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo dienos ir galioja iki teritorijų planavimo dokumento tvirtinimo dienos, tačiau ne ilgiau kaip 7 metus.
Planavimo iniciatorius ar jo paskirtas rengėjas naudodamasis TPDRIS gali pateikti prašymą planavimo sąlygoms gauti. Jos turi būti išduodamos per 10 darbo dienų. Labai svarbu tinkamai išsiaiškinti, kurių institucijų planavimo sąlygos bus reikalingos. Pavyzdžiui, atliekant planavimo procedūras Kultūros paveldo saugomoje teritorijoje, būtina užsakyti Kultūros paveldo departamento planavimo sąlygas.
Gali atsitikti taip, kad neturint visų būtinų sąlygų ir neatlikus derinimo darbų su jas išdavusiomis institucijomis, visas procesas gali užstrigti jau pačioje pabaigoje, tikrinant detaliojo plano sprendinius VTPSI. Svarbu, kad rengiamo detaliojo plano sprendiniai neprieštarautų aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentams, pavyzdžiui, savivaldybės teritorijos bendrajam planui.
Neretas atvejis kai koreguojamas patvirtintas detalusis planas leidžia daugiau nei vėliau patvirtintas bendrasis planas. Parengus detaliojo plano sprendinius jie teikiami savivaldybės vyriausiojo architekto peržiūrai. Detaliojo plano derinimas prieš viešinimą dėl kažkokių priežasčių vykdomas ne TPDRIS. Taigi, prašymas teikiamas bendra tvarka savivaldybei. Prašymo įvykdymo terminas - 20 darbo dienų.
Nereta praktika, kai savivaldybė teikia vis naujas pastabas jau atsakius į senas, kartais nesiremiant nei planavimo sąlygomis, nei planavimo darbų programa ar kitais dokumentais. Apie parengtus detaliojo plano sprendinius, galimybes su jais susipažinti, pasiūlymų teikimo tvarką, viešo susirinkimo datą ir kitą teisės aktuose numatytą informaciją turi būti pranešama seniūnijos, kurios teritorijoje rengiamas teritorijų planavimo dokumentas skelbimų lentoje, savivaldybės tinklapyje ir TPDRIS sistemoje.
Visuomenės supažindinimui su detaliojo plano sprendiniais turi būti skiriama ne mažiau kaip 10 darbo dienų, iš jų ne mažiau kaip 5 darbo dienos viešai detaliojo plano ekspozicijai. Įvykdžius visas aukščiau aprašytas viešinimo procedūras, skelbimuose nustatyta data rengiamas viešas svarstymas, kurio metu visuomenei pristatomi detaliojo plano sprendiniai, taip pat atsakoma į kylančius klausimus.
Planavimo organizatorius ar jo įgaliotas asmuo registruoja dalyvius ar jų įgaliotus asmenis, teikiamus pasiūlymus ir sudaro dalyvių sąrašą. Sąrašą pasirašo planavimo organizatorius ar jo įgaliotas asmuo. viešam svarstymui ar baigiamajam susirinkimui pirmininkauja planavimo organizatorius arba jo įgaliotas asmuo. Susirinkimo protokolas turi būti surašytas per 3 darbo dienas nuo viešo svarstymo dienos.
Pasiūlymai dėl teritorijų planavimo dokumentų planavimo organizatoriui teikiami raštu ar TPDRIS per visą teritorijų planavimo dokumentų rengimo laikotarpį iki viešo svarstymo pabaigos (pasiūlymus galima teikti ir žodžiu), išskyrus pakartotinį viešą svarstymą. Atsakymo į visuomenės atstovų pasiūlymus terminas nei Teritorijų planavimo įstatyme, nei poįstatyminiuose teisės aktuose nereglamentuotas.
Detaliojo plano korektūros byla su visuomenės dalyvavimo ataskaita keliama į TPDRIS derinimui. Detalųjį planą derina Teritorijų planavimo komisija, sudaryta iš savivaldybės atstovų, planavimo sąlygas išdavusių ir kitų Teritorijų planavimo įstatyme nurodytų institucijų. Derinimo terminas - 10 darbo dienų nuo prašymo derinti pateikimo dienos. Jeigu detaliajam planui nepritariama, pateikiami nepritarimo motyvai.
Atlikus detaliojo plano sprendinių derinimo procedūras, per TPDRIS teikiamas prašymas šio teritorijų planavimo dokumento patikrinimui valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančiai institucijai - Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai (VTPSI). Jeigu detaliojo plano patikrinimo aktas per numatytą terminą nepateikiamas planavimo organizatoriui ir nenurodomos nepritarimo detaliajam planui priežastys, laikoma, kad teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekanti institucija patikrino ir pritarė parengtam detaliajam planui.
Detalusis planas teikiamas tvirtinti tik tuo atveju, kai ištaisomi VTPSI patikrinimo akte nurodyti trūkumai ir VTPSI pritaria detaliojo plano teikimui tvirtinti. Prašymas tvirtinti detalųjį planą teikiamas per TPDRIS sistemą.
Teritorijų planavimo dokumentai registruojami Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre (TPDR). Detalusis planas TPDR turi būti užregistruotas per 9 darbo dienas. Priešingu atveju centrinė registro tvarkymo įstaiga arba registro tvarkymo įstaiga sustabdo registravimo procedūrą ir per 5 darbo dienas nuo dokumentų gavimo apie tai raštu informuoja duomenų teikėją, nurodydama netikslumus ir reikalaudama juos ištaisyti.
Detalusis planas įsigalioja kitą dieną po jo įregistravimo ir paskelbimo TPDR, jeigu sprendime dėl detaliojo plano patvirtinimo nenustatyta vėlesnė jo įsigaliojimo data.
Detalieji planai, keičiantys pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į kitos paskirties žemę, rengiami, jei toks keitimas numatytas savivaldybės ar jos dalies bendruosiuose, taip pat specialiuosiuose planuose. Detaliuoju planu nustatant teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimą miestuose, miesteliuose ir jų įtakos zonose, planavimo sąlygose nurodomi reikalavimai inžineriniams tinklams prisijungti prie savivaldybės infrastruktūros.
Inžineriškai neparengtose teritorijose, kuriose numatoma statyti komunalinius inžinerinius tinklus, detalieji planai pastatų ir statinių statybai rengiami tais atvejais, jeigu jų planavimo tikslams įgyvendinti yra parengti būtinos inžinerinės infrastruktūros plėtros planai.
Teritorijų planavimo dokumento sprendinių pasekmių vertinimo etapas yra reikalingas teritorijų planavimo dokumento sprendinių poveikiui Vyriausybės nustatyta tvarka įvertinti. Rengiant detalųjį planą strateginis teritorijų planavimo dokumento sprendinių pasekmių aplinkai vertinimas atliekamas tik tuo atveju, kai tai numato įstatymai ir kiti teisės aktai.
Prieš pradėdamas rengti detaliojo planavimo dokumentus planavimo organizatorius Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka kreipiasi į savivaldybės administracijos valstybės tarnautoją - savivaldybės vyriausiąjį architektą, kad pateiktų planavimo sąlygas. Planavimo sąlygos išduodamos per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos.
Detaliųjų planų rengimo, svarstymo, derinimo, tikrinimo, tvirtinimo ir galiojimo tvarką nustato šis Įstatymas ir Aplinkos ministerijos patvirtintos detaliųjų planų rengimo taisyklės. Detaliuosius planus tvirtina savivaldybės taryba arba savivaldybės administracijos direktorius tarybos pavedimu.
Detalusis planas tvirtinti neteikiamas, jeigu valstybinės teritorijų planavimo priežiūros institucijos išvada dėl detaliojo plano tvirtinimo yra neigiama.
Tais atvejais, kai siūloma detalųjį planą tvirtinti, savivaldybės taryba ar jos įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius, atsisakę detalųjį planą tvirtinti, privalo planavimo organizatoriui pateikti motyvuotą atsakymą per 20 darbo dienų nuo plano pateikimo dienos.
Kauno Miesto Savivaldybės Informacija Apie Detaliuosius Planus
Kauno miesto savivaldybė teikia informaciją apie rengiamus detaliuosius planus įvairiose miesto teritorijose. Štai keletas pavyzdžių:
- Žemės sklypo Baltijos g. 48A detalusis planas: Planavimo tikslas - keisti žemės sklypo naudojimo būdą ir sujungti su gretimu sklypu. Planavimo sprendiniai turi neprieštarauti Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrajam planui.
- Žemės sklypų Baltų pr. 49C ir Baltų pr. 49D detalusis planas: Planavimo tikslas - koreguoti žemės sklypų ribas ir sujungti gretimus sklypus.
- Žemės sklypo Kranto al. 4 ir žemės sklypo Kranto al. 6 detalusis planas: Keitimo tikslas - pakeisti suplanuotos teritorijos naudojimo reglamentus ir nustatyti papildomus suplanuotos teritorijos naudojimo reglamentus žemės sklypuose Kranto al. 4 ir Kranto al.
- Žemės sklypo Eidintų g. detalusis planas: Koreguoti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. A-1154 "Dėl žemės sklypo Girios g. 48 B, Kaune, detaliojo plano patvirtinimo" patvirtinto detaliojo plano koregavimą žemės sklype Eidintų g.
- Žemės sklypo Vandžiogalos pl. 90B detalusis planas: Planavimo tikslas - pakeisti žemės sklypo žemės naudojimo būdą, nustatyti teritorijos naudojimo reglamentus, vadovaujantis Kauno m. sav.
- Žemės sklypų Islandijos pl. 51B, 51C, 51D detalusis planas: Planavimo tikslai ir uždaviniai - keisti žemės sklypų Islandijos pl. 51B, 51C, 51D, Kaune, detalųjį planą, patvirtintą Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. lapkričio 6 d. įsakymu Nr. A-3881 „Dėl 1748 kv. m teritorijos prie Islandijos pl. detaliojo plano patvirtinimo", siekiant, kad žemės sklypai, kurių kadastro Nr. 1901/0056:207, 1901/0056:216, Islandijos pl.
Žemės Paskirties Keitimas
Žemės paskirties keitimas yra procesas, kuris dažniausiai reikalingas norint vykdyti tam tikrą ūkinę veiklą ar statyti tam tikros paskirties pastatus ir esama paskirtis neleidžia to padaryti. Žemės paskirties keitimas - tai procesas, kurio metu keičiamas žemės sklypo naudojimo tikslas.
Pavyzdžiui, žemės ūkio paskirties sklypas gali būti pertvarkytas į namų valdą (kita paskirtis, būdas - vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos), o miško paskirties žemė - į visuomeninės paskirties, bendro naudojimo ar atskirųjų želdynų teritorijas.
Paskirties keitimą dažniausiai riboja savivaldybių bendrieji ir kiti teritorijų planavimo dokumentai bei teisės aktai. Pavyzdžiui, jei tam tikra teritorija pagal bendrąjį savivaldybės planą nėra numatyta urbanizacijai, o skirta žemdirbystei, miškų ar želdynų plėtrai, paskirties pakeisti nebus galima.
Be to, miškų ūkio paskirties keitimą į kitą riboja Miškų įstatymas, kuris tai leidžia tik išskirtiniais atvejais. Jei paskirties keitimas galimas pagal savivaldybės bendruosius planus ir kitus teritorijų planavimų dokumentus ir reikalingas sklypo pertvarkymas (sklypo dalijimui arba sklypo ar servituto formavimas susisiekimo komunikacijoms) , tada bus reikalingas formavimo ir pertvarkymo projektas arba jei toje teritorijoje pagal savivaldybės bendruosius planus neleidžiamas tada - detalusis planas.
Formavimo ir pertvarkymo projektus atlieka matininkai-projektuotojai turintys formavimo ir pertvaryko projektų pažymėjimus. Pirmiausia, kad pradėti rengti formavimo ir pertvarkymo projektą reiktų užpildyti prašymą zpdris.lt sistemoje gauti leidimą - įsakymą ir su suteiktu paslugos numeriu kreiptis į projektuotoją.
Galiausiai, kai visi procesai užbaigti, reikia registruoti naujų žemės sklypų paskirtį registrų centre. Jei yra dalijami sklypai tarp bendrasavininkų tada prieš registraciją Registrų centre reikia notarinio patvirtinimo, sklypų pasidalijimo pagal atliktus kadastrinių matavimų planus pas notarą.
Vilniaus rajone, kaip ir kitur Lietuvoje, žemės paskirties keitimo procesas yra panašus. Tačiau kaip ir kaip kiekvienoje savivaldybėje yra tam tikrų specifinių reikalavimų susijusių su šioje savivaldybėje galiojančias teritorijų planavimo dokumentais, teisės aktų interpretacijomis ir kt.
Sklypo Padalijimas
Žemės sklypo padalijimas gali atrodyti kaip sudėtingas procesas, tačiau tinkamai pasiruošus, jis gali būti sklandus ir efektyvus. Žemės sklypo padalijimas yra naudingas sprendimas, kai norite dalį savo turto atskirti ir parduoti, dovanoti ar kitaip panaudoti.
Kiekvienas sodininkas žino, kad tik tvarkingu ir tinkamai prižiūrimu žemės sklypu galima mėgautis bei džiaugtis. Akivaizdu, kad pagaliau atėjo metas tinkamai pasirūpinti savo brangiu turtu ir atlikti geodezinius matavimus.
Visgi, prieš pradedant, būtina išsiaiškinti konkrečias vietos savivaldybės taisykles ir reikalavimus, nes jie gali skirtis priklausomai nuo regiono. Prieš pradėdami verta pasidomėti, ar yra apribojimų, susijusių su kultūros paveldu, saugomomis teritorijomis ar kitomis specialiosiomis žemės naudojimo sąlygomis.
Dėl visų šių veiksnių rekomenduojama kreiptis į kvalifikuotus matininkus ir architektus, kurie padės išvengti klaidų bei užtikrins, kad procesas vyktų sklandžiai ir laikantis teisės aktų. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į sklypo reljefą, susisiekimo galimybes bei inžinerinių tinklų prieinamumą - tai gali turėti įtakos tiek pačiam padalijimo procesui, tiek būsimiems sklypo naudojimo planams.
Sklypo dalinimo būdai:
- Padalijimas nekeičiant žemės paskirties ir būdo.
- Padalijimas keičiant žemės paskirtį ir būdą.
Sklypo dalinimo projektai:
- Sklypo padalijimas formavimo ir pertvarkymo projektu.
- Sklypo padalijimas bendruoju planu.
Sklypo padalijimo procesas žingsnis po žingsnio:
- Pasikonsultuokite su specialistais.
- Gaukite leidimus.
- Pasirašykite sutartį su projektuotoju.
- Geodezinių matavimų planas.
- Topografinis planas.
- Leidimas vykdyti sklypo padalijimo projektą.
- Registruokite pakeitimus.
Žemės Sklypų Padalijimas Esant Bendrai Nuosavybei
Žemės sklypų padalijimas - tai žemės sklypų pertvarkymo būdas, kuomet vienas žemės sklypas padalijamas į du ar daugiau žemės sklypų. Jei dalijamas žemės sklypas priklauso keliems savininkams, tai padalijus žemės sklypą, naujai suformuoti žemės sklypai ir toliau bus valdomi bendros nuosavybės teise.
Reikia atkreipti dėmesį, kad žemės sklypai gali būti atidalijami. Atidalijus žemės sklypą, naujai suformuoti sklypai bus valdomi kiekvieno savininko atskirai ir nebeliks bendros nuosavybės teise valdomų sklypų. Dažniausiai šis poreikis kyla paveldėjimo atveju arba kai planuojama statyba.
Nusprendus padalinti ar atidalinti žemės sklypą visų pirma reiktų išsiaiškinti ar sklypas gali būti dalomas.
Kaip pradėti žemės sklypo padalijimo ar atidalijimo eigą?
Vienas iš žemės sklypo savininkų, arba jo įgaliotas asmuo ar rengėjas, kreipiasi su prašymu į savivaldybės administracijos direktorių dėl galimybės pradėti rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą arba detalųjį planą.
Pažymėtina, kad jeigu žemės sklypas priklauso keliems bendrasavininkams, prašymą rengti detalųjį planą arba žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą gali pateikti vienas iš savininkų, bet vėliau parengtą projektą turi suderinti visi žemės sklypo bendrasavininkai.
Prašymas yra rašomas pagal žemės sklypo lokaciją priklausančioje savivaldybėje, arba pateikiamas užpildant atitinkamą formą elektroninėje žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje (ŽPDRIS) arba Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinės sistemos (TPDRIS).
Pateiktame prašyme nurodomas projekto rengimo tikslas - žemės sklypo padalijimas ar atidalijimas. Kartu su prašymu yra pateikiami ir papildomi dokumentai: žemės sklypo planas, žemės sklypo nekilnojamo turto registro išrašas ir kitus aktualius dokumentus.
Gavus leidimą rengti projektą, asmuo kreipiasi į projekto rengėjus dėl tolimesnius veiksmų vykdymo. Po to projektas teikiamas patikrinimui. Su savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Jums dar reikia kreiptis į matininką, kad kiekvienam pagal projektą naujai suformuotam žemės sklypui būtų atlikti kadastriniai matavimai, kuriuos atlieka kvalifikuotas matininkas.
Kadastriniai Matavimai
Jeigu nebuvo atliktas tikslinimas, tuomet atsakymas į klausimą: „Ar reikalingi geodeziniai matavimai parduodant sodo sklypą?“ yra „Taip“. Geodezinių arba kadastrinių matavimų apibrėžimas aiškiai nurodo, kad tokie matavimai yra reikalingi, kuomet norima disponuoti savo NT, o tarp jų yra ir pardavimas.
Jeigu planuojate parduoti savo sodo sklypą, tvirtai rekomenduojame kreiptis dėl geodezinių matavimų. Ši paslauga padės tiksliai nustatyti ne tik sklypo ribas, tačiau ir sužymėti visus kitus, svarbiausius objektus bei gauti daug naudos bei tiksliausią informaciją apie savo turtą.
Kuo skiriasi kadastriniai matavimai nuo geodezinių?
Daug kam gali kilti klausimas - Kuo skiriasi kadastriniai matavimai nuo geodezinių? Daug kas šiuos du terminus vartoja, kaip sinonimus ar net analogus. Jeigu labai norėtumėte rasti skirtumus ir gilintis į terminų specifiką, tuomet geodeziniai matavimai yra ta paslauga ir tie matavimai, kurie tiksliai apibūdina kokio nors, konkretaus žemės sklypo duomenis.
Na, o kadastriniai matavimai yra dažniau susiję su NT plotu ir į matavimus įtraukiant kitus sklypo matavimo rezultatus. Visgi tam, kad būtumėte visiškai tikri, kalbant apie kadastrinius ir geodezinius matavimus tarp šalių, verta pasitikslinti ar viena pusė kitą gerai supranta. Dėl to, kad terminai vartojami, kaip sinonimai, dažnai gali būti painiojama vieno ar kito termino reikšmė. Tai gali sukelti nepatogias situacijas.