Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, daugėja sergančių psichikos ligomis žmonių. Psichikos ir elgesio sutrikimai sudaro apie 12 proc. visų ligų. Šilainių poliklinikos Psichikos sveikatos centre įgyvendinama programa padeda ligoniams integruotis į visuomenę, gerina jų gyvenimo kokybę.
Statistika rodo, kad Lietuvoje daugėja smurto atvejų prieš vaikus, o tai reiškia, jog šalyje didėja socialinių darbuotojų poreikis bei jų darbo apimtis. Socialiniai darbuotojai atlieka svarbų vaidmenį padedant pažeidžiamoms visuomenės grupėms, įskaitant psichikos ligomis sergančius asmenis, kurie dažnai tampa sukčių aukomis.
Į pensininkus nusižiūrėję sukčiai labai operatyviai keičia kaukes. Pavasarį Klaipėdoje jie prisistatinėjo socialinės rūpybos darbuotojais, o visai neseniai tapo „valstybinio socialinio draudimo atstovais”. Trečiadienį į Klaipėdos 1-ąjį PK kreipėsi Kauno gatvėje gyvenanti pensininkė Zosė S.
Priklausomybė nuo raminamųjų vaistų
Daugelis raminamųjų vaistų veikia panašiai kaip alkoholis - svaigina. Vartojami siekiant slopinti nerimą, depresiją, gerinti miegą. Vartojant juos nepasitarus su gydytoju, galimas neigiamas poveikis. Raminamieji ir migdomieji vaistai sukelia mieguistumą, lėtina mąstymą, mažina įtampą, nerimą, sutrikdo koordinaciją, silpnina reakciją. Dėl šios priežasties juos vartojantiems asmenims negalima vairuoti automobilio ar dirbti su mechaniniais įrenginiais.
Šių preparatų negalima vartoti kartu su alkoholiu, nes poveikis stiprėja ir yra sunkiai prognozuojamas. Dažnai vartojant raminamuosius ir migdomuosius organizmas prie to pripranta ir poveikiui patirti reikia vis didesnių dozių. Organizmas, įgijęs toleranciją (atsparumą poveikiui) benzodiazepinų grupės vaistams, turi stipresnį atsparumą ir alkoholiui. Jei asmuo dažnai vartoja raminamuosius ir nuolat didina dozę, rizikuoja tapti priklausomas nuo jų.
Bandant nutraukti įprastų dozių vartojimą, jaučiamas nerimas, baimė, panika, nemiga. Gali atsirasti ir traukulių. Taigi abstinencija nuo barbitūratų kur kas sunkesnė nei nuo heroino ir negydoma gali baigtis mirtimi. Geriamos tabletės, injekcijos. Tai vaistai, padedantys žmonėms įveikti krizines situacijas; paprastai skiriami ligoniams, kankinamiems nemigos, turintiems rimtų asmeninių problemų. Slopina nervų sistemą, sukelia mieguistumą, lėtina mąstymą, mažina įtampą bei nerimą.
Suvartojus didesnę dozę raminamųjų, kūno judesiai tampa nestabilūs, kalba neaiški, prasideda haliucinacijos, lengvai prarandama sąmonė. Vartojant ilgiau negu keletą mėnesių, atsiranda psichologinė priklausomybė, tam pačiam poveikiui sukelti reikia vis didesnio vaistų kiekio. Galima depresija, neprognozuojamo, agresyvaus elgiasio priepuoliai.
Dažniausi raminamieji vaistai yra šie: diazepamas, temazepamas, nitrazepamas, kiti benzodiazepinai bei panašios medžiagos (tai jų cheminiai pavadinimai).
Rizikos ir pasekmės
- Mieguistumas
- Lėtina mąstymą
- Sutrikdo koordinaciją
- Silpnina reakciją
- Agresyvus elgesys
- Haliucinacijos
Svarbu paminėti, kad socialiniai darbuotojai, dirbantys su psichikos ligoniais, turėtų būti apmokyti atpažinti sukčiavimo požymius ir mokyti savo klientus, kaip apsisaugoti nuo sukčių. Taip pat svarbu užtikrinti, kad psichikos ligoniai turėtų prieigą prie patikimos informacijos ir paramos, kad jie galėtų priimti pagrįstus sprendimus dėl savo finansų ir sveikatos.
Ką daryti, kai mylimas žmogus nepriima pagalbos dėl savo psichinės sveikatos problemos
Prevencinės priemonės
Siekiant apsaugoti psichikos ligonius nuo sukčių, būtina imtis prevencinių priemonių:
- Šviesti visuomenę apie sukčiavimo pavojus.
- Mokyti psichikos ligonius, kaip atpažinti sukčius.
- Užtikrinti, kad psichikos ligoniai turėtų prieigą prie patikimos informacijos ir paramos.
- Bendradarbiauti su teisėsaugos institucijomis, siekiant patraukti sukčius atsakomybėn.
Socialiniai darbuotojai, šeimos nariai ir globėjai gali padėti psichikos ligoniams apsisaugoti nuo sukčių, būdami budrūs ir pranešdami apie bet kokią įtartiną veiklą.
Pensinio amžiaus ilginimas Lietuvoje
Pastaruoju metu vėl pasigirsta kalbų apie pensinio amžiaus ilginimą Lietuvoje. Visų pirma dėl to, kad susilygino vyrų ir moterų pensinis amžius - nuo šių metų jis siekia 65 metus. Perėjimas prie tokio pensinio amžiaus truko daugiau nei dešimtmetį.
Lietuva nėra tokioje prastoje situacijoje vyresnio amžiaus žmonių užimtumo prasme. 55-64 metų žmonių užimtumas Europos Sąjungoje siekia 65 procentus, Lietuvoje - 69 procentus.
Sulaukus 60-ies tai nėra lengva. Dabar reikia džiaugtis pasiektu rezultatu ir stebėti tendencijas, ką dar galime padaryti, kad pensijos nebūtų labai mažos. „Sodros“ biudžetas yra subalansuotas, kaupiamas rezervas, kurio neliečiame.
Tie, kurie turi aukšto lygio kvalifikaciją, ypatingų žinių, motyvacijos, sveikatos ir noro įsitraukti, dalyvauja darbo rinkoje. Darbdaviai džiaugiasi, kai patirties turintys ir didelę pridėtinę vertę kuriantys darbuotojai pasilieka. Į šią kategoriją patenka mokytojai, dėstytojai, gydytojai ir kiti darbuotojai, dirbantys tiek viešajame, tiek privačiame sektoriuje.
tags: #kaip #socialiniai #darbuotojai #apsaugojo #psichikos #ligones