Daugelis svajoja gyventi nuosavame name, turėti žalią pievelę po langais, kurioje saugiai galėtų žaisti vaikai. Žinoma, namas turėtų būti erdvus, su daug kambarių ir didele vonia. Tačiau namą „pagal save“ rasti labai sunku, o statytis pačiam, ko gero, įmanoma tik pabaigus statybų mokslus. Nuo ko pradėti įgyvendinti svajonę apie savo namus? Ką reikėtų žinoti prieš statant ir kokie dalykai yra svarbiausi namo statybos procese?
Prieš statant namą labai svarbu turėti jo viziją. Anot A.Endriukaitytės, lengviau yra tiems, kurie jau gyvena name, nes dažniausiai jie jau žino, kas nepatinka ir ką reikėtų padaryti kitaip. Gyvenantys butuose dažnai užsimoja statyti labai didelius namus ir pridaro per daug patalpų, kurios paskui būna nelabai funkcionalios.
Taigi pirmas dalykas, kurį žmogus turėtų pajausti, tai kokios erdvės reikalingos jo gyvenimo būdui. „Ateiti pas architektą ir pasakyti, kad turiu tokį sklypą ir noriu namo, neužtenka. Žinoma, jis pasiūlys atitinkamą variantą pagal landšaftą ir savo suvokimą, bet gal tai visiškai neatitiks jūsų poreikio ar supratimo. Pirmiausia yra užsakovo vizija ir aiškus žinojimas: kokios klasės ir kelių aukštų turi būti namas, koks jo stogas - šlaitinis ar plokščias, kiek ir kokio dydžio kambarių turėtų būti.
Svarbiausi Aspektai Statant Energetiškai Efektyvų Namą
Antras svarbus dalykas yra projektas, kurį A.Endriukaitytė vadina visko „karaliumi“. Anksčiau projektas dažnai būdavo reikalingas tik tam, kad gautum leidimą statybai arba turėtum bendrą namo vaizdą.
Statant A klasės namus, labai svarbu atlikti energinio naudingumo skaičiavimus ir įvertinti, kokio rezultato tikimasi. Anot A.Endriukaitytės, gali būti taip, kad suskaičiavus ir padarius projektą pasirodys, kad niekaip neišeina norima A+ ar dar aukštesnė klasė. Tada gali tekti dar kartą peržiūrėti projektą ir kažkur padaryti tinkamus pataisymus, kad pagerintume charakteristikas. Tai sudėtingas dalykas, bet jis labai svarbus, nes visus pakeitimus lengviausia yra padaryti projektinėje stadijoje.
Trečia grandis visame šiame žaidime, pašnekovės teigimu, yra statybininkas. „Kuo išmanesnį namą mes statome, tuo svarbiau turėti patyrusį ir profesionalų statybininką, kuris puikiai skaito brėžinius ir žino, kaip ką daryti. Tiems, kurie statosi namą pusiau ūkio būdu ir neturi pagrindinio rangovo, o pamatams samdo vienus darbininkus, o stogui - kitus, tenka patiems domėtis daugeliu dalykų, žinoti darbų eiliškumą. Kitas variantas - turėti gerą patarėją ir techninį prižiūrėtoją, kuris galėtų kontroliuoti visus vykdomus darbus.
Jeigu būtų pasirinkti aliumininiai profiliai, šilumos nuostoliai būtų labai dideli, kadangi aliuminio šilumos laidumas yra 160, o plastikinių ryšių - mažiau nei 1.
Kadangi namas pareikalauja vos ne pusės gyvenimo santaupų, natūralu, kad statybos procese, kaip ir kasdienybėje, tikimasi sutaupyti, pasirenkant pigesnes medžiagas. „Namo konstruktyvo - pamatų, sienų ir stogo - kokybė statant yra svarbiausia, nors tai dalykai, kurie yra nematomi plika akimi. Susidėjus prastesnes grindis, jas galima pasikeisti po kelerių metų, tačiau blogai įrengus pamatus, jų neapšiltinus ar blogai apšiltinus, atitaisyti klaidas kainuos daug ir bus ypač sudėtinga.
Kaip išsirinkti geriausią izoliaciją savo namams | „Pasidaryk pats“ namo renovacija
Anot A.Endriukaitytės, anksčiau statybos buvo paprastesnės, buvo mažiau kreipiamas dėmesys į sandarumą ir namai išeidavo tokie, kokie išeidavo. Renkantis mūrą svarbiausia yra jo stiprumas, tačiau labai svarbios ir šiluminės savybės. Vienos šiluminės izoliacinės medžiagos gaminamos iš organinės kilmės medžiagų, t.y. įvairių plastikų, ir yra degios. Todėl šiais laikais, kai ypač didelis dėmesys kreipiamas į energinį namų efektyvumą, stengiamasi rinktis medžiagas, kurių sinergija sukurtų patį geriausią rezultatą.
Šilumos laidumo koeficientas ir sandarumas
Pastato energinis naudingumas - energijos kiekis, reikalingas naudojant pastatą pagal paskirtį. Išreiškiamas pastato energijos vartojimo rodikliu ir žymimas raide C. Remiantis statinių energinio naudingumo klasių skirstymo duomenimis, A klasės namas yra statinys, kurio C < 0,5, o A+ klasės namas yra statinys, kurio C < 0,375. A ir A+ energinio naudingumo klasės namai naudoja labai mažai energijos.
Du pagrindiniai aspektai, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį, norint, kad statinys būtų tinkamai priskirtas energinio naudingumo klasei:
- Šilumos laidumo koeficientas.
- Sandarumas (oro apsikeitimas).
Įrengiant aukšto sandarumo lygio namus, reikia sandariai sujungti atskiras namo konstrukcijas ir kuo labiau sumažinti šalčio tiltelius. Namo (ar jo dalies) sandarumas užtikrina ne tik pastovų temperatūros išlaikymą namo viduje, bet ir triukšmo lygio sumažinimą. Rodiklis, žymintis oro apsikeitimo (natūralios infiltracijos) lygį energijos mažai naudojančiuose statiniuose (atitinka A, A+, A++ energinio naudingumo klases) yra n50≤0,6h-1.
Atsinaujinantys energijos šaltiniai ir mechaninė vėdinimo sistema
A arba A + energinio naudingumo klasės namų eksploatacijai naudojami atsinaujinantys energijos šaltiniai: vėjas, saulės energija, aeroterminiai, hidroterminiai ir geoterminiai ištekliai, biomasė, biodujos. Skirtingų, atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimas priklauso nuo individualus projekto, šalies, kurioje namas yra statomas ir klimatinių sąlygų.
Mažai energijos naudojančiuose namuose įrengtos aukštos kokybės ir didelio našumo mechaninės vėdinimo sistemos sukuria komfortabilų ir malonų gyvenimui mikroklimatą.
Nauji Reikalavimai A++ Energinio Naudingumo Klasei
Nuo 2021 m. visi nauji pastatai (ar jų dalys) turės atitikti A++ energinio naudingumo klasei keliamus reikalavimus. Namas, priskiriamas energinio naudingumo A++ klasei, yra pastatas, beveik nenaudojantis šiluminės energijos.
Norint, kad naujas statinys atitiktų aukščiausiai A++ klasei keliamus reikalavimus, privaloma užtikrinti, kad jo sandarumas būtų pakankamas. Todėl reikia sandariai sujungti visas atskiras konstrukcijas, visiškai sumažinti šalčio tiltelius bei pasirinkti efektyviausią namo apšiltinimo būdą. Rodiklis, žymintis oro apsikeitimo (natūralios infiltracijos) lygį A++ klasės (taip pat ir A bei A+ klasės) pastatuose yra lygus n50≤0,6h-1.
A++ klasės energinio naudingumo name didžioji dalis namui reikalingos energijos yra gaunama iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Dažniausiai naudojami atsinaujinantys energijos šaltiniai: vėjas, saulės energija, aeroterminiai, hidroterminiai ir geoterminiai ištekliai, biomasė, biodujos. Atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimas yra vienas ekologiškiausių šiuolaikinių energijos gavimo būdų.
Dar vienas aspektas, padedantis pasiekti aukščiausią A++ energinio naudingumo klasę yra mechaninės vėdinimo sistemos įrengimas.
Drėgmės Įtaka Medžiagų Šiluminėms Savybėms
Nustatant pasirinktos medžiagos šiluminį laidumą, matavimai atliekami absoliučiai sausai medžiagai, tačiau svarbu prisiminti, kad drėgmė į statybines konstrukcijas patenka tiek pastato statybos, tiek jo eksploatavimo metu. Normaliomis eksploatacijos sąlygomis akytojo betono konstrukcijose drėgmės kiekis iki pastovios drėgmės išsilygina jau po pirmojo šildymo sezono ir vidutiniškai siekia 4-6 proc. rodiklį. Šis likutinės drėgmės kiekis sienose yra įvertinamas atliekant namo energinio naudingumo skaičiavimus, pritaikant pataisos koeficientą Δλω pagal STR 2.01.03:2009.
Svarbu prisiminti, kad akytasis betonas drėgmės netraukia - tik yra laidus vandens garams ir turi didesnį įmirkį dėl savo porėtumo ir vanduo pakyla medžiaga ne aukščiau nei 4 cm nuo vandens paviršiaus, nes uždaros poros yra nutraukusios medžiagoje kapiliarus, kuriais vanduo galėtų kilti į viršų. Galima sakyti, kad kiekviena medžiaga traukia drėgmę, netgi stiklas.
Grafike matome rasos taško liniją, kuri priklauso nuo vandens garų koncentracijos ir temperatūros. Susiformuojantis rasos taškas sienoje arba namo kampe ne tik gali sugadinti pastato interjerą ar eksterjerą, bet dažnai ir sudaro sąlygas atsirasti pelėsiui.
Norint užtikrinti tinkamą patalpos mikroklimatą, svarbu, kad pastato sienų vidinio paviršiaus temperatūros svyravimai būtų minimalūs, jeigu išorinės temperatūros svyravimai yra dideli. Nedidelis akytojo betono šiluminis laidumas ir gera šilumos akumuliacijos savybė (šilumos inercija) užtikrina patalpoje stabilią temperatūrą.
Pavyzdys: B Klasės Namo Reikalavimai
Kokius reikalavimus turi atitikti gyvenamasis namas, kad atitiktų B energinio naudingumo klasę? Ekspertas atliko skaičiavimus klientui, kad jo namas po renovacijos atitiktų B efektyvumo klasę.
Siūloma silikatinio mūro sienas šiltinti putų polistirolu Termoporas EPS 70. Šiltinti 10 cm storio sluoksniu. Termoporo šiluminio laidumo koef. 0,033 W/mK ). Cokolinė pamato dalis šiltinama Polistireno plokštėmis Geoporas 100. Šilumos laidumo koef. 0,036 W/mK), apšiltinimo storis 100 mm. Šaltų palėpių zonoje esanti perdanga papildomai šiltinama 30 cm akmens vata. Antro aukšto kambarių lubos ir stogo plokštumos šiltinamos 30 cm vata. Akmens vata. (vatos tankis 38 kg/m3, vatos šiluminio laidumo koef.
Pirmo aukšto langai su 2 stiklų paketu. Antro aukšto langai su 3 stiklų paketu. Lauko durų keitimas. Senos medinės nesertifikuotos durys keičiamos plastikinėmis durimis su trijų stiklų paketu ir 44 mm termo plokšte. Šilumos perdavimo koef. Visose pirmo aukšto patalpose esamą betono ir keramikinių plytelių dangą planuojama išardyti. Šiuos grindų plotus šiltinti polistirenu Termoporas EPS 80 laidumo koef.
Apšiltinus sienas, bendrus namo šilumos nuostolius galima sumažinti apie 30%, o tai leidžia sutaupyti apie 25% kuro per metus. Vadinasi sienų šiltinimui išleistos lėšos visiškai atsipirks per 4 metus.
Praktiniai Patarimai ir Reikalavimai Naujiems Pastatams (A++)
2021 01 01 įsigaliojo nauji energiniai reikalavimai naujai statomiems pastatams - A++ (tiems, kuriems prašymas gauti statybų leidimą pateiktas po 2021 01 01). Tai kėlė paniką 2020 metų pabaigoje - visi skubėjo derinti projektus, kad dar spėtų į A+ traukinį. Tai kelia klausimų ir šiandien. Kam taikoma, kaip išvengti, ar privaloma ir pan.?
Aplinkos ministerija pranešimuose spaudai rašo, kad statybų sektorius gana lengvai prisitaikė pakeitimams nuo A iki A+. Neva tiesiog A++ energinės klasės pastatuose ne mažiau kaip 50 proc. energijos turi būti pagaminta naudojant atsinaujinančius energijos šaltinius (biokuras, vėjo, saulės, geoterminė energija, šilumos siurbliai). Tačiau praktikoje matome, kad reikalavimai išties pagriežtėjo. Jeigu A+ name dar galima naudoti dujas, tai A++ dujas jau galima pamiršti. Netgi įsirengus šilumos siurblį oras-vanduo - nėra garantijos, kad namas atitiks A++ klasę. Greičiausiai papildomai dar reikės ir saulės baterijų.
50m2 ribojimas: Vadinasi, 2021 metais statant, kad ir naują namą, kurio bendras plotas 49m2 - energiniai reikalavimai nėra nustatomi. Taigi, jei tiek m2 užtenka - puiku.
Sodų paskirties pastatai: Pasakyta, kad naudojamiems tik šiltu laikotarpiu. Nei ilgiau nei 4 mėnesius per metus. Čia klausimas kaip ir kas tai tikrina, kontroliuoja? Tikriausiai niekas stipriai (bent jau kol kas) nekontroliuoja. Tačiau pvz. iš praktikos galime pasakyti, kad jeigu sodo pastato kadastrinėje byloje pažymėta, jog pastatas šildomas - reikalavimai energiniam taikomi. Praktikoje perkant/parduodant tokį pastatą notaras tikrai paprašys energinio sertifikato. Ar būtinai A++? Tikriausiai ne.
Reikalavimai A++ klasės namui
- Išorinių sienų šilumos perdavimo koeficiento U(A++) vertė 0,102 (W/(m2K)).
- Šlaitinio stogo šilumos perdavimo koeficiento U(A++) vertė 0,100 (W/(m2K)).
- Grindų ant grunto šilumos perdavimo koeficiento U(A++) vertė 0,133 (W/(m2K)).
- Oro apykaitos pastate rodiklio n50 vertė ne didesnė negu 0,60 (1/h).
Langai numatyti plastikiniai 3 stiklų, 2 selektyvinių stiklų, šilumos perdavimo koeficiento vertė turi būti ne didesnė negu 0,80 (W/(m2K)), orinio laidžio 4 klasė.
Durys numatytos plastikinės, šilumos perdavimo koeficiento vertė turi būti ne didesnė negu 1,20(W/(m2K)), orinio laidžio 4 klasė.
Įvertinta, jog pastate šilumos šaltinis šildymo sistemai yra šilumos siurblys, kai energija yra paimama iš oro, kurio naudingumo koeficientas turi būti ne mažesnis negu 4,60 arba SPF rodiklis turi būti ne mažesnis negu 4,14. Būtina įrengti termines pavaras ant grindinio šildymo skirstymo kolektorių. Būtinas patalpų arba išorės termostatas.
Numatyta priverstinė vėdinimo sistema su oro pašildymu, rekuperatorių skaičiuojamasis šilumos sugrąžinimo naudingumo koeficientas turi būti ne mažesnis už 0,80, o ventiliatoriaus elektros energijos kiekis turi būti ne didesnis už 0,45 Wh/m3. Šildymui naudojamas elektrinis kaloriferis.
Įvertinti 4 vnt. po 1,54 m2 (kolektoriaus plotas, neįskaitant rėmo) monokristalinio silicio saulės elementai, kurie yra vidutiniškai vėdinami, sumontuoti ant stogo 30o kampu, orientuoti į pietvakarių.