Juridinių asmenų pateiktos ataskaitos didina verslo ir organizacijų skaidrumą, prisideda prie visuomenės pasitikėjimo verslo aplinka. Tačiau ne visi jas teikia. Registro centro duomenimis, finansinių ataskaitų laiku nepateikė beveik 60% privalėjusiųjų. Taigi, mažiau nei pusė juridinių asmenų finansines ataskaitas pateikė laiku. Teigiama, kad yra šioks toks progresas, palyginti su ankstesniais metais.
Dažniausia to priežastis praktikoje - įmonės veiklos sustabdymas ar nevykdymas. Visgi, jei įmonė jau kurį laiką nevykdo veiklos, jai vis tiek reikia teikti metinių finansinių ataskaitų rinkinius. Teisės aktai nenumato jokių išimčių. Šiuo klausimu aiškiai ir nedviprasmiškai pasisakė ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nurodęs, kad ataskaitas privaloma teikti net ir tuomet, kai įmonės veikla sustabdyta, o vadovas atšauktas iš pareigų ir apie tai pranešta kitoms institucijoms.
Pažymėtina ir tai, kad Registrų centro tvarkomame Juridinių asmenų registre nėra registruojami juridinio asmens sprendimai dėl veiklos sustabdymo. Todėl remiantis teisės aktais metinių finansinių ataskaitų rinkinius turi teikti juridiniai asmenys nepriklausomai nuo to, ar jie ataskaitiniais metais vykdė veiklą. Taip pat, nepriklausomai nuo to, kad pvz. Finansinės ataskaitos atskleidžia pagrindinę informaciją apie juridinį asmenį ir jo veiklą per pastaruosius metus.
Finansinių ataskaitų nepateikimo pasekmės
Nuo 2024 m. metų vidurio už nepateiktą finansinę ataskaitą vadovui automatiškai bus paskirta bauda. Administracinių nusižengimų kodekse numatyta, kad finansinių ataskaitų nepateikimas laiku užtraukia baudą juridinio asmens vadovui nuo 200 iki 3 tūkst. eurų.
Nepateikus ataskaitų laiku, dėl tokios įmonės gali būti pradėta likvidavimo procedūra. Esant minėtoms aplinkybėms, Registrų centras turi išsiųsti pranešimą apie numatomą inicijuoti juridinio asmens likvidavimą į juridinio asmens buveinę ir juridinių asmenų registre nurodytais valdymo organo narių adresais. Paprastai toks pranešimas siunčiamas visais turimai kontaktais, t. y. tiek paštu, tiek el. paštu, tiek per e-pristatymo sistemą.
Tuo atveju, kai nėra galimybės pranešimo apie numatomą inicijuoti juridinio asmens likvidavimą išsiųsti į juridinio asmens buveinę ar adresais, registro tvarkytojas viešai paskelbia juridinių asmenų registro nuostatuose nurodytame šaltinyje ir šį pranešimą įteikia kitais juridinių asmenų registro nuostatuose nurodytais būdais.
Jeigu per tris mėnesius nuo pranešimo apie numatomą inicijuoti juridinio asmens likvidavimą išsiuntimo ar viešo paskelbimo juridinis asmuo registro tvarkytojui nepateikia nustatytų dokumentų, Registrų centras priima sprendimą inicijuoti juridinio asmens likvidavimą ir juridinis asmuo įgyja juridinio asmens, kuriam inicijuojamas likvidavimas, statusą. Inicijuojamas likvidavimas gali būti atšauktas teismo sprendimu. Negavęs teismo pranešimo apie sprendimą atšaukti inicijuojamą juridinio asmens likvidavimą, Registrų centras priims sprendimą likviduoti juridinį asmenį ir išregistruos jį iš Registro. Juridinis asmuo pasibaigia nuo jo išregistravimo iš Registro.
Taigi, privalomo registravimo procedūra padaryta taip, kad palikta pakankamai laiko ir būtų galima „persigalvoti“ imantis aktyvių veiksmų. Tačiau net ir esant informavimo sistemai ir pakankamai ilgam procesui, pasitaiko atvejų (būtų tai pateisinamos priežastys ar tiesiog dėl dalyvių aplaidumo), kad juridinis asmuo likviduojamas, nors turi vertingo turto (pvz. nekilnojamo turto).
Išimtys ir specialūs atvejai
Yra ir keletas išimčių. Labdaros ir paramos fondai, asociacijos, viešosios įstaigos įstatymų nustatytais atvejais, jei nevykdo veiklos, gali teikti metinę ataskaitą, o ne finansinės atskaitomybės rinkinį. Individualios įmonės, komanditinės ir tikrosios ūkinės bendrijos finansines ataskaitas privalo teikti tik tuomet, jei tai nurodyta jų steigimo dokumentuose.
Metinių finansinių ataskaitų rinkinį gali teikti juridinio asmens vadovas, taip pat atstovas, kuriam išduotas įgaliojimas elektroniniu būdu teikti finansinių ataskaitų rinkinius.
Kam atitenka turtas po likvidavimo?
Taigi, šiuo metu klausimas, kam atitenka po juridinio asmens likvidavimo ir išregistravimo supaprastinta tvarka, jo vardu registruotas turtas, nėra atskirai reglamentuotas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 15 str. 1 d. 6 p. akcininkai turi turtinę teisę gauti likviduojamos bendrovės turto dalį.
Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių 73 straipsnio 13 dalyje nustatyta, jog likviduojama bendrovė pirmiausia turi atsiskaityti su bendrovės kreditoriais, laikantis Civilinio kodekso nustatytos kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės. Atsiskaičius su likviduojamos bendrovės kreditoriais, išmokamas sukauptas dividendas privilegijuotųjų akcijų su kaupiamuoju dividendu savininkams.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.8 straipsnio 1 dalis numato, jog civilinės teisės normų nesureglamentuotiems civiliniams santykiams taikomi panašius santykius reglamentuojantys civiliniai įstatymai (įstatymo analogija). Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad akcininkai turi teisę gauti likviduojamos bendrovės turto dalį.
Šiuo atveju sprendžiant kam po juridinio asmens likvidavimo ir išregistravimo supaprastinta tvarka atitenka turtas, pagal įstatymo analogiją, būtina vadovautis minėta ABĮ 15 straipsnio 1 dalimi.
"Paskolos iš fizinių ar juridinių asmenų juridiniams asmenims, jų apskaita ir deklaravimas"
2020 m. birželio 22 d. buvo užregistruotas Lietuvos Respublikos juridinių asmenų likvidavimo ir išregistravimo supaprastinta tvarka laikinojo įstatymo projektas. Tačiau minėtas projektas nebuvo patvirtintas. Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas nurodė, kad šis įstatymo projektas, ta apimtimi, kuria juridinių asmenų nuosavybės teisė besąlygiškai būtų paneigta vien remiantis aplinkybe, kad juridinis asmuo nevykdo veiklos, galimai neatitinka Konstitucijos 23 straipsnio nuostatų.
Likviduojamų ir/ar išregistruojamų juridinių asmenų turtą perdavus valstybei, tokiu būdu būtų ribojama kitų Europos Sąjungos valstybių narių investuotojų, investavusių į likviduojamus ir/ar išregistruojamus juridinius asmenis, teisė pasinaudoti kapitalo judėjimo laisve.
Teismuose buvo nagrinėjamas atvejis dėl likviduojamos įmonės turto priskyrimo akcininkams. Valstybinės institucijos bandė grįsti savo pozicija minėta nuostata, kad likviduoto ir išregistruoto juridinio asmens turtą kaip bešeimininkį perima valstybė. Manau tokia Teisės ir teisėtvarkos komiteto ir teismų pozicija yra pagrįsta ir tinkama, nes turto perleidimas valstybei šiuo atveju būtų per daug neproporcinga sankcija už ataskaitų neteikimą.
tags: #kaip #regia #pazymeti #beseimininki #turta