Socialinis būstas yra svarbi paramos priemonė, padedanti užtikrinti būstą tiems, kuriems jo labiausiai reikia. Tačiau, norint išvengti nemalonių pasekmių, gyventojai turi laikytis sutarties sąlygų, laiku teikti duomenis bei deklaracijas, o būstą naudoti tik pagal paskirtį. Kitu atveju gyventojai būsto gali netekti.
Šiame straipsnyje aptarsime, ką svarbu žinoti apie socialinį būstą, kaip pranešti apie įvairias problemas ir kaip išsaugoti teisę į šią paramą.
Kada ir kam pranešti?
Atsižvelgiant į situaciją, reikia kreiptis į atitinkamas tarnybas:
- Esant tiesioginei grėsmei gyvybei, sveikatai, saugumui, aplinkai ar turtui: skambinkite skubiosios pagalbos tarnybų telefono numeriu 112 ir, priklausomai nuo aplinkybių, kvieskite policiją, greitąją pagalbą ar ugniagesius.
- Įvykus vandentiekio avarijai bute: kreipkitės į daugiabutį prižiūrinčią organizaciją.
- Sugedus elektros apskaitos prietaisams, pastebėjus plombų ar kitus pažeidimus, elektros įtampos svyravimą, nelegalaus elektros vartojimo atvejus: kreipkitės į ESO telefonu nr. +370 5 277 9090 ar el. paštu [email protected].
- Pastebėjus sutrikimus vidiniame elektros tinkle: turite pasirūpinti jų pašalinimu.
- Jei radiatoriai šalti: gali būti, kad šildymo sistemoje atsirado oro ir reikia nuorinti radiatorių.
- Apie dujų nuotėkį: skambinkite telefonu 1804 (dujų avarinė tarnyba) arba bendruoju pagalbos telefonu 112.
Socialinio būsto sąrašai ir jų sudarymo principai
Šeimų ir asmenų, turinčių teisę į socialinį būstą, sąrašai sudaromi pagal prašymo įregistravimo savivaldybės vykdomojoje institucijoje datą. Duomenys apie jų gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, o neturinčiųjų gyvenamosios vietos - apie savivaldybę, kurios teritorijoje gyvena, yra įrašyti į Lietuvos Respublikos gyventojų registrą.
Dokumentai, reikalingi norint pretenduoti į socialinį būstą
Norint pretenduoti į socialinį būstą, reikia pateikti šiuos dokumentus:
- Prašymą.
- Pažymą apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą.
- Savivaldybės administracijos seniūnijos pažymą apie šeimos sudėtį.
- Neįgalumą, likusių be tėvų globos asmenų statusą patvirtinantys dokumentai.
- Gydymo įstaigos pažymą, patvirtinančią, kad asmuo (šeimos narys) serga lėtinės ligos, įrašytos į Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, sunkia forma.
- Asmens (šeimos narių) paso, asmens tapatybės kortelės, gimimo liudijimo, prireikus - ištuokos liudijimo, mirties liudijimo - kopijos.
Socialinio būsto nuomos sutarties keitimas
Asmuo ar vienas iš šeimos narių dėl socialinio būsto nuomos sutarties keitimo kreipiasi į savivaldybės administraciją, pateikdamas prašymą ir dokumentus, patvirtinančius teisę į kitokio naudingojo ploto socialinį būstą, arba dokumentus, patvirtinančius teisę į neįgaliesiems specialiai pritaikytą socialinį būstą.
Socialinio būsto nuomos mokestis
Savivaldybės būsto nuomos mokesčio dydį apskaičiuoja savivaldybės administracija ar kitas subjektas, turintis teisės aktų suteiktus įgaliojimus, pagal amortizacinius atskaitymus nusidėvėjimui atkurti, vietovės pataisos koeficientą, būsto naudingąjį plotą, nusidėvėjimą, aprūpinimą komunaliniais patogumais ir rinkos pataisos koeficientą, vadovaudamiesi Vyriausybės patvirtinta metodika.
Socialinio būsto plėtra Lietuvoje
Savivaldybės nuolat stengiasi plėsti socialinių būstų pasiūlą. Tai daroma perkant būstus privataus būsto rinkoje, statant naujus namus ir atliekant tuščių savivaldybės gyvenamųjų patalpų remontus. Dažniausiai socialinių būstų plėtra vykdoma atlaisvintus savivaldybės butus perkeliant į socialinio būsto fondą.
Sutarties sąlygų pažeidimai ir pasekmės
Socialinio būsto gyventojai netenka nuomos sutarties dažniausiai dėl nuomos sutarties sąlygų pažeidimų. Pavyzdžiui, sutartis nutraukiama, jei nuomininkai įsigyja nuosavą būstą (išskyrus atvejus, kai įsigyto būsto plotas yra mažesnis nei nustatyta), jų deklaruoto turto vertė ar pajamos viršija nustatytus dydžius, arba jie išvyksta gyventi į kitą savivaldybę ar valstybę.
Taip pat svarbu laiku pateikti reikalingus duomenis. Jei pasibaigus kalendoriniams metams, iki kitų metų gegužės 1 dienos (arba dėl svarbių priežasčių - iki kitų metų birželio 1 dienos) gyventojai nepateikė turto ir pajamų deklaracijos, jie netenka teisės į socialinį būstą. Be to, jo netekti galima, jei įsiskolinimas už nuomą ir (ar) komunalines paslaugas viršija 6 mėn. nuomos mokesčio sumą ir jie atsisako socialinių paslaugų ar nebendradarbiauja su savivaldybe dėl šių paslaugų teikimo, arba jei socialinis būstas naudojamas ne pagal paskirtį.
Teisės į socialinį būstą nustatymo kriterijai
Nustatant teisę į socialinio būsto nuomą, vertinama, ar gyventojai yra deklaravę turtą ir gautas pajamas, deklaruoto turto vertė ir pajamos, ar žmogus turi savo būstą (jei turi, žiūrima, kiek jis yra nusidėvėjęs arba ar vienam žmogui tenkantis gyvenamojo ploto plotas yra mažesnis nei nustatyta). Norint gauti socialinį būstą, vieno asmens metinės pajamos ir turto vertė negali viršyti nustatytų ribų, kurios priklauso nuo šeimos dydžio.
Štai orientaciniai pajamų ir turto apribojimai:
| Šeimos dydis | Maksimalios metinės pajamos | Maksimali turto vertė |
|---|---|---|
| Vienas asmuo | 10 166 EUR | 20 553 EUR |
| 2-3 asmenų šeima | 20 111 EUR | 37 128 EUR |
| 4 ir daugiau asmenų šeima (kiekvienam asmeniui) | 5 746 EUR | 16 575 EUR |
Socialinio būsto suteikimas ne eilės tvarka
Kai kuriais atvejais socialinis būstas gali būti išnuomotas ir ne eilės tvarka, pavyzdžiui, netekusiems būsto dėl gaisrų, potvynių ar kitų aplinkybių, asmenims su negalia, senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, didelėms šeimoms ir likusiems be tėvų globos asmenims.