Apsisprendimas investuoti į nekilnojamąjį turtą neapsiriboja jo paieška, ketinimų įforminimu ir įsigijimu. Pirkėjai vis dažniau atkreipia dėmesį į įsigyjamo NT duomenis, registruotus Nekilnojamojo turto registre. Jau įprasta, kad, įsigyjant NT, domimasi, ar turtas nėra įkeistas, areštuotas, ar nėra apribota savininko teisė juo disponuoti.
Šiame straipsnyje aptarsime, kaip Lietuvoje patikrinti, ar turtas yra areštuotas ar apribota teise, kokie registrai naudojami šiam tikslui ir ką reikia žinoti prieš įsigyjant nekilnojamąjį turtą.
Nekilnojamojo turto registro svarba
Praktikoje neretai susiduriama su situacijomis, kai faktinė turto būklė skiriasi nuo duomenų, kurie yra įregistruoti viešuosiuose registruose, ypač jei jis buvo rekonstruotas ar atlikti kiti statybos darbai. Jei nekilnojamasis turtas yra įkeistas, tai savaime neužkerta kelio sudaryti NT pirkimo-pardavimo sutartį, jeigu hipotekos (įkeitimo) sutartyje nenustatyta kitaip ir yra gaunamas atitinkamas kreditoriaus sutikimas, o pirkėjas sutinka prisiimti galimas rizikas.
Pirkėjui ne mažiau svarbu išsiaiškinti ir tai, ar tretieji asmenys neturi kitų Nekilnojamojo turto registre įregistruotų daiktinių teisių į planuojamą įsigyti nekilnojamąjį turtą, tokių kaip nuoma, panauda, servitutas ir pan. Atsižvelgiant į tai, kad pagal teisės aktus nėra privaloma visas trečiųjų asmenų daiktines teises, įskaitant nuomą ir panaudą, registruoti Nekilnojamojo turto registre, visuomet rekomenduotina pasidomėti, ar pardavėjas tokių sutarčių nėra sudaręs, o atitinkamą pardavėjo patvirtinimą (pareiškimą) numatyti ir NT pirkimo-pardavimo sutartyje.
Nekilnojamojo turto registro duomenys
Turto arešto aktų registras (TAAR)
Nuo 2002 m. veikiančio Turto arešto aktų registro tikslas - sukurti galimybę centralizuotai registruoti valstybės institucijų ir pareigūnų priimamus turto arešto aktus. Turto arešto aktų registras nuolat keičiasi duomenimis su kitais Registrų centro ir kitų valstybės institucijų tvarkomais registrais bei informacinėmis sistemomis.
Kiekvieną dieną į Registrų centro tvarkomą Turto arešto aktų registrą patenka šimtai prašymų areštuoti vienokį ar kitokį skolininkų turtą. Jau beveik du dešimtmečius veikiančiame Turto arešto aktų registre (TAAR) šiuo metu yra įregistruota per 370 tūkst. galiojančių turto arešto aktų. Didžiąją dalį duomenų į registrą pateikia ne kas kitas, o už skolų išieškojimą atsakingi antstoliai.
Vien per praėjusius metus Lietuvoje įregistruota beveik 69 tūkst. naujų turto arešto aktų. Didžiąją dalį areštuotų objektų sudarė butai, pastatai, žemės sklypai. Pavyzdžiui, praėjusiais metais buvo areštuoti „Rolex“ laikrodžiai, veisliniai arkliai, galvijai, vestuvinės suknelės ir net žaislai.
Skolų išieškojimui užtikrinti buvo apribota teisė naudotis tokiais įprastais daiktais, kaip mobilieji telefonai, kavos aparatai, buitinės technikos prietaisai, soliariumas ar žoliapjovė. Be abejo, pernai buvo areštuojami ir įprasti turto objektai, tokie kaip kelių transporto priemonės, bankų sąskaitose esančios piniginės lėšos, žemės ūkio technika ar ginklai.
Norint patikrinti, ar turtas yra areštuotas ar apribota teise, reikia kreiptis į Registrų centrą ir užsisakyti išrašą iš Turto arešto aktų registro (TAAR) arba Nekilnojamojo turto registro. Tai galima padaryti internetu arba atvykus į Registrų centro skyrių.
Išraše bus nurodyta, ar turtui yra taikomi kokie nors apribojimai, areštai ar įkeitimai. Taip pat rekomenduojama pasidomėti, ar pardavėjas nėra sudaręs sutarčių dėl nuomos ar panaudos, kurios nėra įregistruotos Nekilnojamojo turto registre.
Svarbu!
Kaip gauti duomenis apie turto areštą
Dažnai skolininkams kyla klausimų, kaip gauti duomenis apie turto areštą ir kiek ši paslauga kainuoja. Patekus į tokią situaciją, pirmiausia reikėtų kreiptis į Centrinę hipotekos įstaigą. Iš atitinkamų institucijų gauti duomenys įrašomi į Turto arešto aktų registrą. Norint gauti duomenis apie turto areštą, nebūtina vykti į Centrinę hipotekos įstaigą ar vieną iš jos filialų. Paprasčiau ir greičiau duomenis gauti elektroniniu būdu.
Kiekvienas elektroninio parašo ar elektroninės bankininkystės naudotojas duomenis apie save kartą per metus gali gauti elektroniniu būdu neatlygintinai, tad sužinoti, kas ir kodėl areštavo turtą, nėra sudėtinga. Jei paiešką norima atlikti daugiau nei vieną kartą ar norima gauti duomenis apie kitą asmenį, tokia paslauga yra mokama. Priklausomai nuo informacijos išsamumo, registro išrašas kainuos nuo 4,34 Eur iki 11 Eur.
Jei apie turto areštą sužinoma registre, kuriame registruotas turtas, pavyzdžiui, Kelių transporto priemonių, Nekilnojamojo turto, Ginklų ar kitame registre, paprastai šalia fakto apie turto areštą nurodomas ir turto arešto akto numeris, kurį žinant dar paprasčiau gauti norimus duomenis iš Turto arešto aktų registro.
Ar antstolis gali parduoti turtą už mažesnę nei rinkos kainą?
Varžytynes skelbia antstolis ir jos vyksta pagal aiškias taisykles. Antstolis dažniausiai pasitelkia turto vertintojus arba nustato areštuojamo turto kainą pats, atsižvelgdamas į padėtį rinkoje, turto nusidėvėjimą bei išieškotojo bei skolininko (turto savininko) nuomones.
Pradinė varžytynėse parduodamo turto kaina pagal įstatymą sudaro 80 proc. rinkos kainos. Jei turtas turi didelę paklausą, jis gali būti parduotas ir brangiau. Kartais galutinė pardavimo kaina 2-3 kartus viršija pradinę. O kartais per pirmąsias varžytynes siūlomu turtu niekas nesusidomi. Tada skelbiamos antrosios varžytynės, kurių metu pradinė pardavimo kaina yra dar mažesnė - 60 proc.
Varžytynėse parduodamo turto pradinė kaina įprastai mažesnė už rinkos kainą dėl papildomų turto valdymo apribojimų. Juk varžytynėse nekilnojamas turtas gali būti parduodamas 20 proc. ar net 40 proc. mažesne kaina už rinkos kainą, o skolininko pasiūlytas pirkėjas sumoka visą turto arešto akte nurodytą kainą arba kainą, kurios pakanka skolai ir priverstinio išieškojimo išlaidoms padengti. Sudaromas paprastas pirkimo-pardavimo sandoris, tik šiuo atveju pardavimo aktą tvirtina antstolis, o ne notaras.
Varžytynių laimėtoją - dalyvį, pasiūliusį didžiausią kainą - išrenka elektroninė sistema. Beje, Lietuvos antstoliai perkėlė varžytynės į internetą pirmieji Baltijos šalyse. Norintieji dalyvauti varžytynėse jungiasi prie portalo evarzytynes.lt ir sumoka varžytynių dalyvio mokestį, kuris sudaro 10 proc. pradinės turto pardavimo kainos.
Skaidrus elektroninis procesas užtikrina dalyvių konfidencialumą. Apie tai, kas varžosi dėl parduodamo turto, nieko nežino nei kiti potencialūs pirkėjai, nei varžytynes paskelbęs antstolis. Kiekvienam užsiregistravusiam dalyviui elektroninių varžytynių sistema rodo tik jo paties pasiūlytą kainą ir didžiausią pasiūlytą kainą. Tik varžytynėms pasibaigus, antstoliui tampa žinoma informacija apie pirkėją, kuris pasiūlė didžiausią kainą.
Skolingas asmuo turi galimybių išsaugoti turtą arba pasirūpinti, kad jis būtų parduotas už kuo didesnę kainą. Pirkėjais gali būti ir skolininko šeimos nariai, giminaičiai, ir visiškai pašaliniai žmonės, besidomintys parduodamu nekilnojamu turtu.
Iš viso 2017 m. varžytynių dalyviai įsigijo 3 182 nekilnojamo ir kilnojamo turto objektus. Vidutinė vieno pirkinio kaina - 12,7 tūkst.
Elektroninės varžytynės
Nekilnojamojo turto registravimo tvarkos supaprastinimas
Nuo 2005 metų vasario 1 dienos supaprastinta nekilnojamojo turto registravimo tvarka. Skubantys gali kreiptis ne į Registrų centrą, bet į notarus. Notarai teiks nekilnojamojo turto registravimo paslaugas - už nedidelį mokestį patys internetu užsakys pažymą iš Registrų centro.
Pasak Registrų centro vadovo Kęstučio Sabaliausko, naujovės esmė tai, kad fizinis klientų aptarnavimas perkeliamas į elektroninę sritį: “Kol kas centre darbo dėl to nesumažės,- sakė K.Sabaliauskas. - Dar neaišku, kada virtualioji sandorių sritis pasieks tokį lygį, kad būtų galima atsisakyti tikrinti duomenis. Todėl išliks ankstesnė tvarka, kai klientas pats užsakydavo pažymas Registrų centre.
Bendrame Registrų centro ir Lietuvos notarų rūmų projekte dalyvauja dauguma Lietuvos notarų. “Pagal naujus nuostatus už nekilnojamojo turto dokumentus atsako notaras. Susisiekęs su Registrų centru, nekilnojamojo turto duomenų bazėje notaras patikrins, ar paklausimo metu nekilnojamas turtas nėra areštuotas, ar turto valdytojų valdymo teisės nėra apribotos”,- sakė Notarų rūmų prezidentė Ona Adomavičienė. Notaras taip pat privalo patikslinti, ar pareiškėjas nenuslėpė duomenų apie sutuoktinį ir vaikus.
Klaipėdos pirmojo notarų biuro notaras, Lietuvos notarų rūmų prezidiumo narys Marius Stračkaitis sakė, jog ilgainiui visa nekilnojamojo turto registracija bus pavesta notarams, nes to reikalauja Europos Sąjungos direktyvos. Iki 2007 metų pradžios Lietuva įsipareigojo įdiegti visapusišką elektroninį nekilnojamojo turto įforminimą, taip pat pripažinti kitus elektroninius dokumentus.
Elektroninis nekilnojamojo turto įforminimas truks kur kas trumpiau. Juk Registrų centro išduodamos pažymos galioja tik 30 dienų, todėl klientai priversti skubėti. Įforminant notarui, pažymos galiojimo laiko nebebus, nes notaras pats užklaus apie nekilnojamąjį turtą Registrų centro duomenų bazėje.
Pirmasis žingsnis elektroninėje nekilnojamojo turto duomenų perdavimo sistemoje, kaip prisimena M.Stračkaitis, žengtas 2001 metų liepą, įsigaliojus Civilinio kodekso pokyčiams. Tada notarai žymas apie nekilnojamojo turto perleidimą pradėjo perduoti elektroniniu būdu.
Dabartinė naujovė - vaizdžiai tariant, antrasis žingsnis, kai nekilnojamojo turto pažymą elektroniniu būdu išduoda ir tikrina notaras. Dabar klientai gali sutaupyti laiko ir atlikti tik 4 veiksmus, kai nebereikia pirmiausiai eiti į Registrų centrą, užsakyti dokumentų, o vėliau jų pasiimti (tai yra nereikia atlikti a ir b veiksmų).
Trečiasis žingsnis bus žengtas po kelerių metų, iki 2008-ųjų - tada nuosavybės registravimas ir duomenų perdavimas bus atliekami elektroniniu būdu. Klientams reikės atlikti tik du veiksmus d ir e, tai yra visus dokumentus užsakyti notarui, o paskui juos pasiimti.
Nekilnojamojo turto pažymų gavimas tarpininkaujant notarui dabar kainuos 5-10 Lt brangiau nei ankstesnė procedūra. Mokėti bus galima banke arba elektroniniu būdu.
Kaip praktiškai notarai tarpininkaus įforminant nekilnojamąjį turtą? Ar notarai pasirengę priimti didelį lankytojų srautą? Pasak M.Stračkaičio, svarbiausia, kad klientai turėtų visus dokumentus, kad netektų grįžti dėl kokio nors popierėlio. Klientai, iš notaro gavę sandorio sudarymo pažymą, už ją banke sumokės tam pačiam Registrų centrui.
M.Stračkaičio nuomone, ši naujovė nesukels konkurencijos tarp kadastro ir registro specialistų bei notarų, nes darbo pakaks visiems.
Nekilnojamojo turto mokestis
Nekilnojamojo turto (toliau ― NT) mokestis yra skaičiuojamas nuo visų Jums priklausančių, įsigyjamų NT objektų (gyventojams už komercinės paskirties, o juridiniams asmenims už visą nuosavybės teise priklausantį, įsigyjamą ar ir perimtą iš fizinio asmens nekilnojamąjį turtą (arba jo dalį)), bendros mokestinės vertės.
Masiniu būdu vertinamo nekilnojamojo turto objekto mokestinę vertę galima sužinoti Valstybės įmonės Registrų centras svetainėje įvedus NT unikalų numerį.
- Unikalus numeris yra suteiktas kiekvienam registruotam objektui:
- Naujai nustatytos NT objektų mokestinės vertės nekilnojamojo turto mokesčiui apskaičiuoti naudojamos 5 metus, pradedant nuo 2021 m. mokestinio laikotarpio.
- Gyventojai neatlygintinai vieną kartą per mokestinį laikotarpį gali užsisakyti Nekilnojamojo turto mokestinės vertės išrašą vienam NT objektui arba (savininkui paprašius) visiems NT objektams esantiems viename registre.
Registrų centras per 7 darbo dienas parengia ir įteikia Nekilnojamojo turto registro išrašą, kuriame nurodoma nekilnojamojo turto objekto mokestinė vertė.
Į Registrų centrą dėl pažymos užsakymo galite kreiptis keliais būdais:
- Elektroniniu būdu per Registrų centro klientų savitarnos sistemą išskyrus turtui, kuris turi būti vertinamas išlaidų (kaštų) metodu.
- El. paštu išsiuntus užpildytą ir e. parašu pasirašytą laisvos formos prašymą el.
Jeigu išraše esančio NT objekto vertės nustatymo būdas yra „Atkuriamoji vertė“ ir nustatymo data yra anksčiau nei 5 metai, arba neradote ieškomo NT objekto mokestinės vertės Registrų centro internetinėje svetainėje, pvz.: Jums reikia kreiptis į Registrų centrą ir užsakyti NT vidutinės rinkos ir / ar mokestinės vertės perskaičiavimą vienu iš aukščiau nurodytų būdų.
Vidutinės rinkos vertės apskaičiavimas išlaidų (kaštų) metodu atliekamas NT, kurio vidutinė rinkos vertė nėra nustatoma masinio vertinimo būdu (pvz. sandėliavimo, pramoniniai ir inžineriniai statiniai, kūrybinės dirbtuvės ir pan.). Apskaičiuotos vidutinės rinkos vertės mokesčiams galioja ne ilgiau nei 5 metus.
Jei jums priklauso tik dalis NT objekto, tuomet tos dalies mokestinė vertė apskaičiuojama visą NT objekto vertę padauginus iš turimos dalies. Pvz.: jums priklauso 1/3 administracinės patalpos, kurio mokestinė vertė yra 12 000 eurų, tai turimos dalies mokestinė vertė 12 000 eurų x 1/3 = 4 000 eurų.
| Mokesčio tarifas | Nekilnojamojo turto mokestinė vertė |
|---|---|
| Nuo 0,5% iki 3% | Nustatoma savivaldybių |
Mokesčio tarifus nustato savivaldybės - nuo 0,5 procento iki 3 procentų nekilnojamojo turto mokestinės vertės. Savivaldybių sprendimus dėl nekilnojamojo turto mokesčio tarifų rasite čia.
Nekilnojamojo turto mokesčio deklaracijos KIT711 formoje yra nurodoma savivaldybėje esančio nuosavo ar perimto nekilnojamojo turto, apmokestinamo pagal nurodytą tarifą, vertė. Nekilnojamojo turto (toliau ― NT) mokestis yra skaičiuojamas nuo visų Jums priklausančių, įsigyjamų NT objektų (gyventojams už komercinės paskirties, o juridiniams asmenims už visą nuosavybės teise priklausantį, įsigyjamą ar ir perimtą iš fizinio asmens nekilnojamąjį turtą (arba jo dalį)), bendros mokestinės vertės.
Pagrindiniai žingsniai perkant būstą
Įprastai būsto įsigijimas vyksta keliais etapais. Pirmiausia pasirašoma preliminari, o vėliau - notaro patvirtinta pirkimo - pardavimo sutartis, kartais prieš šias pasirašoma ir rezervacijos sutartis.
Na, o tada reikės atlikti pagrindinių 9 žingsnių seką, - dėsto I. Pukelienė ir pateikia su tais žingsniai susijusius niuansus, patarimus bei paaiškinimus. Ši seka galioja įsigyjant būstą su kreditu.
- Turto išsirinkimas ir apžiūra. Pradėjus ieškoti būsto, būtina neskubėti ir aplankyti bent 5 projektus. Reikia patikrinti ne tik, ar turtas atitinka dabarties poreikius, bet ir susirasti kuo daugiau informacijos apie plėtojamų projektų privalumus.
- Finansinės galimybės. Planuodami biudžetą nusistatykite mažiausią sumą, už kurią galėtumėte nusipirkti norimą būstą, ir didžiausią, kurios negalite viršyti. Itin svarbu pagalvoti apie pradinį įnašą: išsiaiškinkite, kokią sumą galėtumėte pasiskolinti būsto įsigijimui ir kiek reikės pradinio įnašo.
- Planuojamo įsigyti būsto dokumentai. Svarbi ne tik faktinė būsto būklė, bet ir jo teisinė registracija, tad prašykite pardavėjo pateikti Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą, turto įsigijimą patvirtinančius dokumentus, kadastrinę bylą, informuoti apie turto nuosavybės formą. Patikrinkite, ar turtas nėra areštuotas, įkeistas, nuomojamas, ar nėra kitų suvaržymų arba apribojimų bei išsiaiškinkite visas turto išlaikymo išlaidas.
- Sandorio šalys. Įsidėmėkite, kad turtą parduoti gali tik to turto savininkas, nebent jis būtų išdavęs įgaliojimą veikti jo vardu ir interesais. Jei patys, kaip pirkėjai negalėsite asmeniškai dalyvauti visame būsto įsigijimo procese, jums taip pat reikės notarinės formos įgaliojimo.
- Preliminarioji sutartis. Šio etapo sutartis garantuoja, kad pardavėjas jūsų išsirinkto būsto neparduos kitam pirkėjui, o jums parduos už sutartą kainą. Visada ją sudarykite. Preliminarioji sutartis turi būti rašytinė.
- Pagrindinė sutartis. Sandorio šalys gali laisvai pasirinkti notarą ar notarų biurą, kuriame bus tvirtinama pagrindinė sutartis. Pirmiausia, dokumentus notarui turi pateikti turto savininkas, kad notaras gautų jo sutikimą turto duomenų tikrinimui, patikrintų juos viešuose registruose bei užtikrintų sandorio teisėtumą.
- Hipotekos sutartis. Hipotekos sutartis tvirtinama notarine tvarka. Iki jos tvirtinimo turite sudaryti kredito sutartį su kredito įstaiga. Hipotekos sutartis Sutarčių ir teisių suvaržymų registre registruojama tuo pačiu, vieno langelio principu. Po jos įregistravimo pirkėjo kreditorius išmoka pirkėjui suteiktą kreditą.
- Galutinis atsiskaitymas. Šis nepelnytai užmirštas žingsnis yra labai svarbus, nes ateityje gali turėti pasekmių. Pirkėjui galutinai ir tinkamai atsiskaičius su pardavėju, pardavėjas turi tai patvirtinti. Pareiškimo pagrindu notaras išduoda liudijimą apie galutinį atsiskaitymą pagal pirkimo-pardavimo sutartį.
- Faktinio turto priėmimo-perdavimo aktas. Šiuo aktu pirkėjui aktualu užfiksuoti faktinę perduodamo turto būklę, perduodamus baldus, buitinę techniką, patekimo į turtą prietaisus (raktus, pultelius ar pan.) ir skaitiklių rodmenis.
Apsisprendimas investuoti į nekilnojamąjį turtą neapsiriboja jo paieška, ketinimų įforminimu ir įsigijimu. Pirkėjai vis dažniau atkreipia dėmesį į įsigyjamo NT duomenis, registruotus Nekilnojamojo turto registre. Jau įprasta, kad, įsigyjant NT, domimasi, ar turtas nėra įkeistas, areštuotas, ar nėra apribota savininko teisė juo disponuoti.
tags: #kaip #patikrinti #ar #turtas #arestuotas #ar