Kaip patikrinti, ar nekilnojamas turtas areštuotas?

Dažnai skolininkams kyla klausimų, kaip gauti duomenis apie turto areštą ir kiek ši paslauga kainuoja. Patekus į tokią situaciją, pirmiausia reikėtų kreiptis į Centrinę hipotekos įstaigą.

Iš atitinkamų institucijų gauti duomenys įrašomi į Turto arešto aktų registrą.

Duomenų gavimas apie turto areštą

Norint gauti duomenis apie turto areštą, nebūtina vykti į Centrinę hipotekos įstaigą ar vieną iš jos filialų. Paprasčiau ir greičiau duomenis gauti elektroniniu būdu. Kiekvienas elektroninio parašo ar elektroninės bankininkystės naudotojas duomenis apie save kartą per metus gali gauti elektroniniu būdu neatlygintinai, tad sužinoti, kas ir kodėl areštavo turtą, nėra sudėtinga.

Jei paiešką norima atlikti daugiau nei vieną kartą ar norima gauti duomenis apie kitą asmenį, tokia paslauga yra mokama. Priklausomai nuo informacijos išsamumo, registro išrašas kainuos nuo 4,34 Eur iki 11 Eur.

Jei apie turto areštą sužinoma registre, kuriame registruotas turtas, pavyzdžiui, Kelių transporto priemonių, Nekilnojamojo turto, Ginklų ar kitame registre, paprastai šalia fakto apie turto areštą nurodomas ir turto arešto akto numeris, kurį žinant dar paprasčiau gauti norimus duomenis iš Turto arešto aktų registro.

Turto arešto aktų registras (TAAR)

Jau beveik du dešimtmečius veikiančiame TAAR šiuo metu yra įregistruota per 370 tūkst. galiojančių turto arešto aktų. Vien per praėjusius metus Lietuvoje įregistruota beveik 69 tūkst. naujų turto arešto aktų. Didžiąją dalį areštuotų objektų sudarė nekilnojamieji daiktai - butai, pastatai, žemės sklypai. Skolų išieškojimui užtikrinti buvo apribota teisė naudotis tokiais įprastais daiktais kaip mobilieji telefonai, kavos aparatai, buitinės technikos prietaisai, soliariumas ar žoliapjovė.

TAAR tikslas - sukurti galimybę centralizuotai registruoti valstybės institucijų ir pareigūnų priimamus turto arešto aktus. Turto arešto aktų registras nuolat keičiasi duomenimis su kitais Registrų centro ir kitų valstybės institucijų tvarkomais registrais bei informacinėmis sistemomis.

Ar antstolis gali parduoti turtą už mažesnę nei rinkos kainą?

Varžytynes skelbia antstolis ir jos vyksta pagal aiškias taisykles. Antstolis dažniausiai pasitelkia turto vertintojus arba nustato areštuojamo turto kainą pats, atsižvelgdamas į padėtį rinkoje, turto nusidėvėjimą bei išieškotojo bei skolininko (turto savininko) nuomones.

Pradinė varžytynėse parduodamo turto kaina pagal įstatymą sudaro 80 proc. rinkos kainos. Jei turtas turi didelę paklausą, jis gali būti parduotas ir brangiau. Kartais galutinė pardavimo kaina 2-3 kartus viršija pradinę. O kartais per pirmąsias varžytynes siūlomu turtu niekas nesusidomi. Tada skelbiamos antrosios varžytynės, kurių metu pradinė pardavimo kaina yra dar mažesnė - 60 proc.

Varžytynėse parduodamo turto pradinė kaina įprastai mažesnė už rinkos kainą dėl papildomų turto valdymo apribojimų. Juk varžytynėse nekilnojamas turtas gali būti parduodamas 20 proc. ar net 40 proc. mažesne kaina už rinkos kainą, o skolininko pasiūlytas pirkėjas sumoka visą turto arešto akte nurodytą kainą arba kainą, kurios pakanka skolai ir priverstinio išieškojimo išlaidoms padengti. Sudaromas paprastas pirkimo-pardavimo sandoris, tik šiuo atveju pardavimo aktą tvirtina antstolis, o ne notaras.

Varžytynių laimėtoją - dalyvį, pasiūliusį didžiausią kainą - išrenka elektroninė sistema. Beje, Lietuvos antstoliai perkėlė varžytynės į internetą pirmieji Baltijos šalyse. Norintieji dalyvauti varžytynėse jungiasi prie portalo evarzytynes.lt ir sumoka varžytynių dalyvio mokestį, kuris sudaro 10 proc. pradinės turto pardavimo kainos.

Skaidrus elektroninis procesas užtikrina dalyvių konfidencialumą. Apie tai, kas varžosi dėl parduodamo turto, nieko nežino nei kiti potencialūs pirkėjai, nei varžytynes paskelbęs antstolis. Kiekvienam užsiregistravusiam dalyviui elektroninių varžytynių sistema rodo tik jo paties pasiūlytą kainą ir didžiausią pasiūlytą kainą. Tik varžytynėms pasibaigus, antstoliui tampa žinoma informacija apie pirkėją, kuris pasiūlė didžiausią kainą.

Skolingas asmuo turi galimybių išsaugoti turtą arba pasirūpinti, kad jis būtų parduotas už kuo didesnę kainą. Pirkėjais gali būti ir skolininko šeimos nariai, giminaičiai, ir visiškai pašaliniai žmonės, besidomintys parduodamu nekilnojamu turtu.

Iš viso 2017 m. varžytynių dalyviai įsigijo 3 182 nekilnojamo ir kilnojamo turto objektus. Vidutinė vieno pirkinio kaina - 12,7 tūkst.

Nekilnojamojo turto registravimo tvarkos supaprastinimas

Nuo 2005 metų vasario 1 dienos supaprastinta nekilnojamojo turto registravimo tvarka. Skubantys gali kreiptis ne į Registrų centrą, bet į notarus. Notarai teiks nekilnojamojo turto registravimo paslaugas - už nedidelį mokestį patys internetu užsakys pažymą iš Registrų centro.

Pasak Registrų centro vadovo Kęstučio Sabaliausko, naujovės esmė tai, kad fizinis klientų aptarnavimas perkeliamas į elektroninę sritį: “Kol kas centre darbo dėl to nesumažės,- sakė K.Sabaliauskas. - Dar neaišku, kada virtualioji sandorių sritis pasieks tokį lygį, kad būtų galima atsisakyti tikrinti duomenis. Todėl išliks ankstesnė tvarka, kai klientas pats užsakydavo pažymas Registrų centre.

Bendrame Registrų centro ir Lietuvos notarų rūmų projekte dalyvauja dauguma Lietuvos notarų. “Pagal naujus nuostatus už nekilnojamojo turto dokumentus atsako notaras. Susisiekęs su Registrų centru, nekilnojamojo turto duomenų bazėje notaras patikrins, ar paklausimo metu nekilnojamas turtas nėra areštuotas, ar turto valdytojų valdymo teisės nėra apribotos”,- sakė Notarų rūmų prezidentė Ona Adomavičienė. Notaras taip pat privalo patikslinti, ar pareiškėjas nenuslėpė duomenų apie sutuoktinį ir vaikus.

ES šalių pavyzdžiu

Klaipėdos pirmojo notarų biuro notaras, Lietuvos notarų rūmų prezidiumo narys Marius Stračkaitis sakė, jog ilgainiui visa nekilnojamojo turto registracija bus pavesta notarams, nes to reikalauja Europos Sąjungos direktyvos. Iki 2007 metų pradžios Lietuva įsipareigojo įdiegti visapusišką elektroninį nekilnojamojo turto įforminimą, taip pat pripažinti kitus elektroninius dokumentus.

Elektroninis nekilnojamojo turto įforminimas truks kur kas trumpiau. Juk Registrų centro išduodamos pažymos galioja tik 30 dienų, todėl klientai priversti skubėti. Įforminant notarui, pažymos galiojimo laiko nebebus, nes notaras pats užklaus apie nekilnojamąjį turtą Registrų centro duomenų bazėje.

Pirmieji žingsniai

Pirmasis žingsnis elektroninėje nekilnojamojo turto duomenų perdavimo sistemoje, kaip prisimena M.Stračkaitis, žengtas 2001 metų liepą, įsigaliojus Civilinio kodekso pokyčiams. Tada notarai žymas apie nekilnojamojo turto perleidimą pradėjo perduoti elektroniniu būdu.

Dabartinė naujovė - vaizdžiai tariant, antrasis žingsnis, kai nekilnojamojo turto pažymą elektroniniu būdu išduoda ir tikrina notaras. Dabar klientai gali sutaupyti laiko ir atlikti tik 4 veiksmus, kai nebereikia pirmiausiai eiti į Registrų centrą, užsakyti dokumentų, o vėliau jų pasiimti (tai yra nereikia atlikti a ir b veiksmų).

Trečiasis žingsnis bus žengtas po kelerių metų, iki 2008-ųjų - tada nuosavybės registravimas ir duomenų perdavimas bus atliekami elektroniniu būdu. Klientams reikės atlikti tik du veiksmus d ir e, tai yra visus dokumentus užsakyti notarui, o paskui juos pasiimti.

Nekilnojamojo turto pažymų gavimas tarpininkaujant notarui dabar kainuos 5-10 Lt brangiau nei ankstesnė procedūra. Mokėti bus galima banke arba elektroniniu būdu.

Kaip praktiškai notarai tarpininkaus įforminant nekilnojamąjį turtą? Ar notarai pasirengę priimti didelį lankytojų srautą? Pasak M.Stračkaičio, svarbiausia, kad klientai turėtų visus dokumentus, kad netektų grįžti dėl kokio nors popierėlio. Klientai, iš notaro gavę sandorio sudarymo pažymą, už ją banke sumokės tam pačiam Registrų centrui.

M.Stračkaičio nuomone, ši naujovė nesukels konkurencijos tarp kadastro ir registro specialistų bei notarų, nes darbo pakaks visiems.

Nekilnojamojo turto mokestis

Nekilnojamojo turto (toliau ― NT) mokestis yra skaičiuojamas nuo visų Jums priklausančių, įsigyjamų NT objektų (gyventojams už komercinės paskirties, o juridiniams asmenims už visą nuosavybės teise priklausantį, įsigyjamą ar ir perimtą iš fizinio asmens nekilnojamąjį turtą (arba jo dalį)), bendros mokestinės vertės.

Masiniu būdu vertinamo nekilnojamojo turto objekto mokestinę vertę galima sužinoti Valstybės įmonės Registrų centras svetainėje įvedus NT unikalų numerį.

1. Unikalus numeris yra suteiktas kiekvienam registruotam objektui.
2. Naujai nustatytos NT objektų mokestinės vertės nekilnojamojo turto mokesčiui apskaičiuoti naudojamos 5 metus, pradedant nuo 2021 m. mokestinio laikotarpio.
3. Gyventojai neatlygintinai vieną kartą per mokestinį laikotarpį gali užsisakyti Nekilnojamojo turto mokestinės vertės išrašą vienam NT objektui arba (savininkui paprašius) visiems NT objektams esantiems viename registre.

Registrų centras per 7 darbo dienas parengia ir įteikia Nekilnojamojo turto registro išrašą, kuriame nurodoma nekilnojamojo turto objekto mokestinė vertė.

Į Registrų centrą dėl pažymos užsakymo galite kreiptis keliais būdais:

• Elektroniniu būdu per Registrų centro klientų savitarnos sistemą išskyrus turtui, kuris turi būti vertinamas išlaidų (kaštų) metodu.
• El. paštu išsiuntus užpildytą ir e. parašu pasirašytą laisvos formos prašymą el.

Jeigu išraše esančio NT objekto vertės nustatymo būdas yra „Atkuriamoji vertė“ ir nustatymo data yra anksčiau nei 5 metai, arba neradote ieškomo NT objekto mokestinės vertės Registrų centro internetinėje svetainėje, pvz.: Jums reikia kreiptis į Registrų centrą ir užsakyti NT vidutinės rinkos ir / ar mokestinės vertės perskaičiavimą vienu iš aukščiau nurodytų būdų.

Vidutinės rinkos vertės apskaičiavimas išlaidų (kaštų) metodu atliekamas NT, kurio vidutinė rinkos vertė nėra nustatoma masinio vertinimo būdu (pvz. sandėliavimo, pramoniniai ir inžineriniai statiniai, kūrybinės dirbtuvės ir pan.). Apskaičiuotos vidutinės rinkos vertės mokesčiams galioja ne ilgiau nei 5 metus.

Jei jums priklauso tik dalis NT objekto, tuomet tos dalies mokestinė vertė apskaičiuojama visą NT objekto vertę padauginus iš turimos dalies. Pvz.: jums priklauso 1/3 administracinės patalpos, kurio mokestinė vertė yra 12 000 eurų, tai turimos dalies mokestinė vertė 12 000 eurų x 1/3 = 4 000 eurų.

Mokesčio tarifus nustato savivaldybės - nuo 0,5 procento iki 3 procentų nekilnojamojo turto mokestinės vertės. Savivaldybių sprendimus dėl nekilnojamojo turto mokesčio tarifų rasite čia.

Nekilnojamojo turto mokesčio deklaracijos KIT711 formoje yra nurodoma savivaldybėje esančio nuosavo ar perimto nekilnojamojo turto, apmokestinamo pagal nurodytą tarifą, vertė. Jei turite keletą NT objektų vienoje savivaldybėje, tuomet jų vertes turite sudėti, jei tiems objektams yra taikomas tas pats mokesčio tarifas.

Turto arešto aktų registro duomenys

tags: #kaip #patikrinti #ar #nekilnojamas #turtas #neikeistas