Kaip efektyviai apšildyti butą: patarimai ir sprendimai

Šiuolaikinių pastatų vidaus klimatui šiandien keliami aukšti reikalavimai. Žiema prabėga su skirtingu komfortu: vos tik atėjus šaltiems orams ir įjungus šildymą, kai kuriuose namuose pasidaro tvanku, o kitų namų gyventojai turi apsikloti šiltais drabužiais - šilumos nepakanka.

Šildymas sudaro nuo 48 iki 69 procentų bendro energijos suvartojimo namuose 24 ES šalyse iš 28. Kauniečiams ir jurbarkiečiams miesto šilumą tiekiančios bendrovės „Kauno energija“ specialistai pasidalino 10 praktinių patarimų, kaip galima reikšmingai sumažinti šilumos sunaudojimą patalpų šildymui, o kartu ir sumažinti šildymo sąskaitas.

10 praktinių patarimų, kaip sumažinti šilumos sunaudojimą

1. Užsandarinkite langus ir duris. Jei yra nesandarumų, pro kuriuos patiriami šilumos nuostoliai, būtina langus ir duris sureguliuoti, įsitikinti, kad sandarinimo juostos yra gerai prigludusios prie rėmų. Plyšius rekomenduojama užsandarinti silikoninėmis ar kitomis izoliacinėmis medžiagomis. Tai atlikus temperatūra patalpoje gali pakilti net keliais laipsniais.
2. Nuorinkite radiatorius. Jeigu radiatorius šyla netolygiai, tikėtina, kad vanduo jame pasiskirstęs netolygiai arba jis užkalkėjęs. Problemą išspręs iš radiatoriaus išleistas oras. Jei tai nepadeda, gali tekti pakeisti radiatorių. Tuomet šiluma nuo viso radiatoriaus paviršiaus tolygiai sklis į patalpą.
3. Neuždenkite radiatorių. Žaliuzės, užuolaidos, skalbiniai, baldai yra natūrali kliūtis šilumai, todėl juos rekomenduojama atitraukti ne mažesniu kaip 10 cm atstumu nuo radiatoriaus. Taip pat nepamirškite reguliariai nuvalyti nuo radiatorių dulkes, nes jos mažina šilumos atidavimą aplinkai.
4. Nakčiai nuleiskite pakeliamas žaliuzes. Dvigubai įstiklintas langas su nuleistomis žaliuzėmis prilygsta trigubai įstiklintam langui.
5. Užklijuokite šilumą atspindinčius ekranus. Už radiatoriaus užklijuokite šilumą sulaikančius ir atspindinčius ekranus (primena foliją), kurie atspindi iki 90 proc. infraraudonųjų spindulių. Taip patalpos temperatūrą padidinsite net 1-2 laipsniais.
6. Pravėdinkite namus. Optimali vėdinimo trukmė - 3-5 minutės plačiai atvėrus langus.
7. Sumažinkite temperatūrą išvykdami iš namų. Jeigu radiatoriaus yra su termostatiniais ventiliais, išvykdami ilgesniam laikui sumažinkite temperatūrą iki 15-17 laipsnių. Tiek užteks optimaliai šilumai patalpoje palaikyti, o jūs sumažinsite šilumos sąnaudas ir sutaupysite pinigų.
8. Įstiklinkite balkonus. Taip sumažinsite šalto oro skverbimąsi į butą. Šilumos nuostolius dar labiau sumažins balkone įrengtos medinės grindys ir po jomis paklotas izoliacinės medžiagos sluoksnis.
9. Saulėtomis dienomis atitraukite užuolaidas ir žaliuzes. Pasinaudokite saulės teikiama nemokama šiluma - leiskite saulės spinduliams apšviesti ir sušildyti jūsų būstą.
10. Jau dabar galvokite apie kitą šildymo sezonui ir pradėkite ruoštis atlikti mažąją renovaciją.

Ekspertų teigimu, atnaujinus seną šilumos punktą, energijos sąnaudos pastate sumažės apie 15 proc., o kartu įgyvendinant kitas priemones bus galima sutaupyti ir 25 proc. suvartojamo šilumos kiekio.

Naujausia ataskaita rodo, kad apie 70 milijonų Europos namų galėtų ženkliai sumažinti energijos kaštus, atnaujindami šildymo sistemas termostatiniais radiatorių vožtuvais. Jūs galite valdyti termostatą išmaniajame telefone, naudodami programėlę ir užtikrinti visišką komfortą patalpose. Jį lengvą montuoti ir konfigūruoti.

Jei bute yra skersvėjis, jo atsiradimo priežastis gali būti atvira ventiliacija. Norint išspręsti šią problemą, žiemą rekomenduojama užsandarinti vėdinimo groteles magnetiniu dangteliu.

Šildymo sistemos pasirinkimas

Mąstote apie buto šildymo variantus?

Paprasčiausias ir ekonomiškiausias variantas jūsų atveju, būtų įsirengti šilumos siurblius oras-oras (nei santechnikos, nei remonto darbų nereikalauja), papildomai vėsinimo funkcija atsiranda. Įrengimas greitas paprastas , efektas labai geras, reikia tik parinkti tinkamas vietas ir įrangą. Jei planuojate daryti remontus ar įsirengti vandeninę šildymo sistemą tuomet oras-vanduo tiktų, aukštesnis komforto lygis.

Ekonomiškiausias variantas būtų bute įsirengti šilumos siurblį oras-vanduo. Šiai sistemai reikalingas grindinis šildymas arba radiatoriai. Jei šildymo sistemos bute nėra, tuomet galima rinktis šilumos siurblį oras-oras. Jo veikimas panašus kaip kondicionieriaus, tačiau gali efektyviai ne tik vėsinti patalpas vasara, bet ir šildyti žiema. Šilumos siurblys oras-vanduo gali jums pašildyti ir buitinį vandenį. Pasirinkus šilumos siurblį oras-oras, reikės vandens šildytuvo, kuris vandenį šildytų elektros pagalba.

Galimi ir kiti šildymo būdai, tačiau jų eksploatacija bus brangesnė, nei šilumos siurblių.

Šį butą galima apšildyti šilumos siurbliu oras-vanduo 5 kW monoblokas, Panasonic firmos. Nes jis išlaiko 5 kW šildymo galingumą net iki -15C kieme! Patikrinta Lietuvos sąlygomis, kviečiame pažiūrėti veikiančius objektus. Galime įrengti visą centralinį šildymą su fankoilais, grindinį arba parinkti tinkamus radiatorius. Jūsų atveju pats ekonomiškiausias variantas šildomos grindys ir šilumos siurblys oras-vanduo.

Su geoterminiu siurbliu išvengsime priklausomybės nuo lauko temperatūros. Geoterminis šilumos siurblys- pats ekonomiškiausias sprendimas, lyginant su kitomis šilumos siurblių grupėmis.

Alternatyvūs šildymo būdai

Infraraudonieji spinduliai yra labai natūralus dalykas. Juk sėdėdami prie laužo jaučiame šilumą. Tai dėl infraraudonųjų spindulių, kuriuos skleidžia liepsna. Tai pats natūraliausias šilumos šaltinis, nes ir žmogaus kūnas spinduliuoja šilumą.

Šiuolaikiniai infraraudonųjų spindulių šildytuvai namams yra skirtingo galingumo. 1000-2000 vatų galingumo šildytuvo pakanka, kad per keliolika minučių būtų apšildoma 20-25 kv. m. ploto patalpa. Pramoniniuose objektuose naudojami dar galingesnis šildytuvai, tačiau dabar susitelkiame ties namų sprendimais. Infraraudonųjų šildytuvų efektyvumas yra gana didelis - apie 80 proc. visos energijos verčiama šiluma (likusi dalis - šviesa).

Antra didelė grupė šildytuvų, naudojamų namuose yra konvekciniai šildytuvai. Oras cirkuliuoja aplink šildymo elementą ir taip sukuriama konvekcija. Vieni populiariausių šiuolaikinių šildytuvų primena paprastas dėžutes kurios paima šaltą orą iš apačios ir pašildžiusios atiduoda jį viršuje. Didžiausi šių šildytuvų privalumai yra du: jie dirba visiškai tyliai. Antras privalumas - dėl plokščios formos gali būti tvirtinami ant sienos arba pastatomi patalpos viduje.

Vienas iš populiariausių ir efektyviausių šildytuvų rūšių veikia iš esmės kaip konvekcinis šildytuvas. Kaip ir visi kiti radiatoriai. Jo forma yra skirta oro cirkuliavimui sukurti. Šiuolaikiniai radiatoriai primena paprastas dėžute, o ne storas „dešras“ sujungtas apačioje ir viršuje.

Tepaliniai radiatoriai veikia gana paprastai. Skardinis radiatorius yra užpildomas silikono alyva, kuri turi geresnes šilumos sulaikymo savybes, nei įprastas vanduo (jis atvėsta labai greitai). Kaitinimo elementas pakaitina alyvą, termostatas reguliuoja šilumą ir perkaitimą - kai patalpa įšyla iki norimos temperatūros, tepalinis radiatorius paprastai išsijungia pats. Tai patogus namų priedas. Kad patogiau būtų jį transportuoti, radiatoriaus apačioje pritaisomi ratukai.

Vis dar dažnai pasitaikanti problema - netolygus šilumos paskirstymas butuose. Kitaip tariant, vienuose butuose gyventojai dūsta nuo karščio ir priversti net žiemą laikyti atidarytus langus, o kiti to paties namo gyventojai skundžiasi vos šiltais radiatoriais, todėl net ir mokėdami dideles sąskaitas už šildymą yra priversti šalti.

Šąlančių ar perkaitintų butų problemą lemia nesubalansuota daugiabučio namo šildymo sistema. Pasitaiko atvejų, kad sistema išsibalansuoja ir dėl gyventojų savavališkai atliktų remonto darbų. Jeigu viename bute radiatoriai pakeičiami našesniais ar didesniais, atiduodančiais daugiau šilumos nei numatyta projekte, tai tolimesniuose šildymo sistemos taškuose esantiems butams pradeda trūkti šilumos.

„Pasenusios, išsibalansavusios sistemos nebegali paskirstyti šilumos srauto taip, kad visi butai būtų šildomi vienodai. Tai stipriai didina šilumos energijos sąnaudas ir mažina šių sistemų teikiamą komfortą. Vos išgirdę apie šias problemas gyventojams primename apie namų administratorių pareigas. Šiuo atveju namo šilumos ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas privalo nustatyti tinkamą cirkuliacinio siurblio greitį ir šildymo sistemoje užtikrinti optimalų radiatoriuose cirkuliuojančio karšto vandens kiekį.

Ekspertas primena, kad taupyti padeda ir tinkamai šilumos punkte parinktas ir nustatytas vidaus sistemų darbo grafikas. Jo pagalba galima nustatyti tokį šilumos režimą, kad, pavyzdžiui, nakties metu į radiatorius būtų tiekiama mažiau šilumos, būtų žemesnė ir karšto vandens temperatūra. Taip galima sutaupyti iki 10 proc.

Vidaus šildymo sistemų balansavimas ir šilumos punktų tinkamas darbo režimų nustatymas yra vienas iš tų darbų, kuriuos privalo atlikti namo prižiūrėtojas. Verta prisiminti, kad šilumos punkto tinkamas sureguliavimas turi tiesioginę įtaką efektyviam šilumos vartojimui ir gyvenimo komfortui.

„Išvykdami atostogų ar dėl kitų priežasčių gyventojai radiatorius užsuka arba palieka ant minimalaus režimo ilgesniam laikui. Vis dėlto net ir tokiu atveju bute temperatūra paprastai išlieka artima norminei, t. y. 18-22 °C. Tokia temperatūra išsilaiko, nes šiluma į nešildomą butą per vidines pertvaras patenka iš gretimų butų ir patalpų. Prisiminkime elementarius fizikos dėsnius - šiluma juda ten, kur šalčiau, todėl butas šildomas šalia esančių kaimynų sąskaita“, - sako VŠT Klientų aptarnavimo departamento direktorius Laurynas Jakubauskas.

Siekiant apginti kitų vartotojų interesus, teisės aktuose nustatytas minimalios tolygaus šildymo sąlygos koeficientas, kuris leidžia apskaičiuoti, kiek nešildomas ar minimaliai šildomas butas suvartojo energijos gretimų butų ir patalpų sąskaita. Vartotojui, nesilaikančiam tolygaus šildymo sąlygos, t. y. Pavyzdžiui, kai pagal buto (patalpos) šilumos skaitiklių rodmenis šilumos suvartojimas lygus 0, tokių butų (patalpų) savininkams papildomai priskiriamas šilumos kiekis bendrosioms reikmėms sudaro 40 % (taikomas tolygaus šildymo koeficientas - 0,4) vidutinio šilumos kiekio, tenkančio pastato vienam kvadratiniam metrui šildyti. Šis dydis skaičiuojamas visų butų faktines šilumos sąnaudas šildymui pagal butų šilumos skaitiklių rodmenis padauginant iš tokio buto (patalpos) ploto.

„Girdime ir apie gyventojų nesutarimus dėl radiatorių bendro naudojimo patalpose, pavyzdžiui, laiptinėse. Užsukti radiatorių laiptinėse taip pat nereikėtų, nes šiluma ir taip išeina per lauko duris. Jeigu laiptinėje radiatoriai užsukami, šiluma vėlgi per sienas keliauja į šaltesnes patalpas, todėl gyventojai nesutaupo. Labai džiaugiamės klientų pastangomis taupyti ir šilumą vartoti efektyviai, tačiau rekomenduojame radiatorius reguliuoti taip, kad nuolat būtų palaikoma bent 18 °C temperatūra“, - sako L. Jakubauskas.

Langų, durų sandarinimas ir profilaktinė patikra. Jeigu name langai yra nekokybiški arba seni, reikėtų pasirūpinti, kad šiluma per juos neišeitų į lauką. Plyšius tarp stiklo ir lango rėmo bei tarp lango rėmo ir sienos rekomenduojama užsandarinti silikoninėmis ar kitomis izoliacinėmis medžiagomis. Taip būstas bus geriau apsaugotas nuo šalčio ir kambaryje temperatūra pakils.

Šilumą atspindintys ekranai. Nuo šilumos prietaisų sklindanti šiluma neretai tenka ne kambariui, o įsigeria į lauko sieną, todėl ant už radiatorių esančios sienos rekomenduojama priklijuoti šilumą atspindinčius ekranus. Tai - foliją primenanti kiek storesnė medžiaga, kuri atspindi iki 90 proc. infraraudonųjų spindulių ir lemia patalpos oro temperatūros padidėjimą 1-2 laipsniais. Ją nebrangiai galima įsigyti statybinių prekių parduotuvėse.

Neužstatyti radiatoriai. Patartina neužstatyti radiatorių baldais, neuždengti užuolaidomis, nedžiaustyti skalbinių, nes tai trukdo šilumai sklisti į kambarį.

Teisingas patalpų vėdinimas. Patalpas reikėtų vėdinti ne ilgiau kaip 10-15 minučių iki galo atidarius langus ir sudarius trumpalaikį skersvėjį, kuris pakankamai išvėdintų patalpą, padėtų išvengti drėgmės ir kvapų kaupimosi. Jeigu bute ant radiatorių yra termostatiniai ventiliai, vėdinimo momentu juos reikia nustatyti ant * arba 0 padalos. Geriau vėdinti intensyviai, bet trumpai, negu vėdinti ilgą laiką. Išeinant iš kambario reikėtų uždaryti langus ir orlaides. Tai leis namuose palaikyti pastovią temperatūrą.

Infraraudonųjų spindulių šildymas veikia ne mums įprastu (konvekciniu) būdu. Taip pat, buto šildymas infraraudonaisiais spinduliais pasižymi mikroklimato reguliacijos poveikiu. Taip pat, dėka šilumos „įsigėrimo“ į paviršius savybių, prikaupta šiluma laikosi paviršiuose.

Vis dėlto, įrengimo galimybės naujuose ir senesnės statybos butuose šiek tiek skiriasi. Infraraudonųjų spindulių grindinį šildymą yra gana paprasta įsirengti naujos statybos pastatuose. Senesnės statybos butai įprastai neturi tokio elektros įvado, kuris galėtų užtikrinti reikiamą energijos tiekimą grindinio šildymo sistemai. Tokiu atveju, galite rinktis mažesnio galingumo (60-80W) infraraudonųjų spindulių plėvelę. Tai reiškia, kad nors centrinis šildymas ir toliau išliks jūsų pagrindine šildymo sistema, vis tik jūs galėsite įsijungti papildomą grindinio šildymo sistemą.

Bene paprasčiausias patarimas - dieną užuolaidas atitraukti, kad į butą skverbtųsi saulės spinduliai ir jį šildytų. Temperatūrą kambaryje galite pakelti abiem būdais, tačiau jie veiks skirtingai. Naudojant sandariai užtrauktas užuolaidas viskas aišku - jos tikrai veikia. Jei pučia pro langus, jos blokuos šaltį. - Saulės šviesa tikrai šildo net žiemą. Keliais laipsniais pakelti temperatūrą visai įmanoma, bet tik tuo atveju, jei šalis yra saulėta. Nes šviesa ir tiesioginiai saulės spinduliai nėra tas pats.

Norint sukurti šilumą atspindintį ekraną, namų ekspertai rekomenduoja naudoti bet kokią statybinę plėvelę, pritvirtintą prie putų plastiko. - Viena vertus, ekranas atspindės infraraudonųjų spindulių bangas nuo akumuliatoriaus į kambarį. Jei sienos plonos, o radiatorius labai karštas, už radiatoriaus esantis plotas bus šildomas “per” ir padidės šilumos nuostoliai. Tokiu atveju ekranas gana efektyviai nukreips šilumą į patalpą.

Burbulinę plėvelę gana lengva pritvirtinti. Pakanka sudrėkinti stiklą vandeniu ir prispausti prie jo plėvelę. - Jei sumontuotas dvigubo stiklo langas, kuris pagamintas nepažeidžiant technologijos, jo viduje yra maksimaliai reta aplinka. Norint perduoti šiluminę energiją, dalelės turi susidurti, bet jei dėl retinimo dalelių yra nedaug, susidūrimų būna mažai.

Bene labiausiai paplitęs mūsų senelių naudotas būdas - kilimai. - Tarp mūsų ir šalčio šaltinio sukuriame tam tikrą sluoksnį, kuriame bus sulaikytas oras, taip neleisdamas šaltoms grindims atimti šilumos energijos. Ir kilimas geriau jaučiasi liečiant. Nors čia esama ir sudėtingesnio poveikio. Tas pats metalo gabalas lytėjimo pojūčiu yra šaltesnis už medžio bloką, net jei termometras rodo, kad jų temperatūra yra lygiai tokia pati. Šis metodas veiksmingiausias tiems, kurie gyvena butuose pirmame aukšte arba privačiame name. Daugiabučiuose namuose, kur šiluma sklinda iš visų pusių, senasis izoliacijos būdas praranda savo efektyvumą. O šiltoms grindims kiliminė danga apskritai nepatartina, nes ji ne padidins, o sumažins temperatūrą patalpoje.

Šildymo būdų palyginimas

Pateikiame šildymo būdų palyginimą, atspirties taškas -150 kvadratinių metrų namas, sunaudojantis per metus 20,5 tūkst. kilovatvalandžių.

Gan sparčiai brangsta šildymasis elektra: nuo 11 tūkst. litų per metus iki 27 tūkst. litų po trejų metų. Panaši situacija ir po šešerių metų - pigiausias lieka šildymasis kietu kuru (18 tūkst. litų), o brangiausia - geoterminiu šilumos katilu (52 tūkst. litų), tačiau pastarąjį vejasi šildymasis elektra, kuriam per šešerius metus išleisite apie 51 tūkst. litų. Taip pat pamažu susilygina išlaidos šildantis dujų katilu ir aeroterminiu šilumos siurbliu.

Po dešimties metų kietojo kuro katilas neužleidžia pigiausio šildymosi būdo pozicijos. Brangiausia šildytis tampa elektra. O lyginant dujų katilą su aeroterminiu šilumos siurbliu, po dešimties metų dujų katilas užleidžia pigesnio šildymo būdo pozicijas aeroterminiam šilumos siurbliui.

tags: #kaip #pasisildyti #buta