Turto sunaikinimas ar sugadinimas: kas tai?

Turto sunaikinimas ar sugadinimas yra rimtas nusikaltimas, numatytas Lietuvos Respublikos Baudžiamajame kodekse. Dažnai tai siejama su gaisrais, padegimais ar kitais veiksmais, kurie sukelia didelę žalą asmenims ar įmonėms. Šiame straipsnyje panagrinėsime, ką reiškia turto sunaikinimas ar sugadinimas pagal BK 187 straipsnį, aptarsime kelis atvejus Lietuvoje ir atkreipsime dėmesį į susijusias problemas.

Baudžiamojo kodekso 187 straipsnis: Turto sunaikinimas ar sugadinimas

Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 187-asis straipsnis reglamentuoja atsakomybę už turto sunaikinimą ar sugadinimą. Šio straipsnio 2-oji dalis numato:

Tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu arba išardydamas ar sugadindamas įrenginį ar agregatą, jeigu dėl to galėjo nukentėti žmonės, arba sunaikino ar sugadino didelės vertės svetimą turtą ar didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki 5 metų.

Ši nuostata apibrėžia, kad už turto sunaikinimą ar sugadinimą visuotinai pavojingu būdu, dėl kurio galėjo nukentėti žmonės, arba sunaikinus didelės vertės turtą, gresia baudžiamoji atsakomybė.

Gaisras Gariūnuose: Ikiteisminis tyrimas

Vilniaus apskrities priešgaisrinėje gelbėjimo valdyboje (PGV) buvo informuota, kad dėl naktinio gaisro Gariūnuose pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 187-ojo straipsnio 2-ąją dalį. Tyrimo veiksmus pavesta atlikti Vilniaus apskrities VPK 2-ojo policijos komisariato pareigūnams.

Motyvuodami ikiteisminio tyrimo paslaptimi, tyrėjai ir jų vadovai apie gaisro priežastis kol kas nelinkę viešai svarstyti, tačiau tikinama, jog tiriamos visos įmanomos įvykio versijos. Kaip žinoma, praėjusią naktį bene didžiausią Europoje Gariūnų turgavietę nusiaubė gaisras, kurį 42 ugniagesiai gesino ilgiau nei puspenktos valandos.

Vilniaus apskrities PGV Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus (VPPS) viršininkas Artūras Vaišnoras sakė, jog naktiniai Gariūnų įvykiai vertinami kaip vienas didžiausių ir sunkiausių šiųmečių gaisrų sostinėje. Anot VPPS vadovo, prielaidas ugniai įsisiautėti sudarė ir gesinimo darbus apsunkino atsainus pačių prekybininkų požiūris į priešgaisrinę saugą.

A.Vaišnoras paaiškino, jog padėtį komplikavo tai, kaip prekybininkai sandėliavo savo turtą. Ant prekybos paviljono perdangų buvo sudėta itin daug prekių. Kai kurie stelažai buvo taip aukštai, jog užkelti ir nuimti prekes buvo galima tik laipiojant kopėčiomis. Užsidegus žemiau sukrautoms dėžėms, ugnis staigiai pakildavo į stelažų viršutinę dalį. Per gaisrą konstrukcijoms griūvant, degančių prekių „bokštai“ krito ir leido ugniai plisti į šonus.

Gariūnuose pati dirbanti ir Gariūnų prekybininkų iniciatyvinei grupei atstovaujanti verslininkė Irina Antulienė sakė, kad prekeiviai patyrė šoką, nes jų turtas nebuvo draustas, tad nuostoliai bus didžiuliai. Prekybininkų atstovė taip pat stebėjosi, kad tokiame dideliame angare nebuvo imtasi jokių priešgaisrinės apsaugos priemonių.

Kiti gaisrai ir ikiteisminiai tyrimai

Policijos departamentas informavo, kad Kaune, daugiabučio namo laiptinėje kilo gaisras, kurio metu apgadintos laiptinės grindys, sienos ir skardinės plokštės. Anot ugniagesių, buvo gautas pranešimas, kad daugiabučio namo laiptinėje pilna dūmų. Atvykus paaiškėjo, kad namo 9-ame ir 12-tame aukštuose degė šiukšlės. Gaisrą užgesino patys gyventojai.

Plungėje, daugiabučiame name kilo gaisras, kurio metu apdegė durų kilimėlis ir durys. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas informavo, kad buvo gautas pranešimas, jog daugiabučio namo laiptinėje pilna dūmų. Atvykus, išorinių gaisro požymių nesimatė. Namo 4-ame aukšte degė kilimėlis, esantis prie buto durų. Gaisro metu sudegė kilimėlis, apdegė medinės buto durys. Suveikė bute įrengtas dūmų detektorius. Įtariamas padegimas.

Dėl šių įvykių pradėti ikiteisminiai tyrimai pagal LR BK 187 str. 2 d. (turto sunaikinimas ar sugadinimas).

Taip pat, Kaišiadorių rajone, po gaisro užeigoje „Bajorkiemis“, Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Gaisrų tyrimo poskyrio viršininkas Arūnas Kilšauskas aiškino, kad techninių gaisro priežasčių nerasta, ir tai panašu į Baudžiamojo kodekso 187 straipsnio antrą dalį, todėl viskas perduota policijai.

Prevencinės priemonės ir saugumas

Siekiant išvengti turto sunaikinimo ar sugadinimo, būtina imtis prevencinių priemonių ir užtikrinti tinkamą saugumą. Tai apima:

• Priešgaisrinės saugos priemonių įgyvendinimą ir priežiūrą prekybos vietose ir gyvenamuosiuose namuose.
• Atsakingą turto sandėliavimą, ypač komercinėse patalpose.
• Dūmų detektorių įrengimą ir priežiūrą.
• Gyventojų švietimą apie gaisro saugos taisykles ir elgesį gaisro atveju.

Efektyvus prevencinių priemonių įgyvendinimas gali padėti sumažinti gaisrų ir kitų incidentų, sukeliančių turto sunaikinimą ar sugadinimą, riziką.

Policijos registruojamų įvykių registro (PRĮR) duomenys, susieti su geografinėmis koordinatėmis ir apibendrinti statistinėmis gardelėmis, teikiami kaip atviri duomenys. Peržiūros paslaugoje spalvos rodo įvykių skaičiaus vienam gyventojui kategoriją - nuo žemiausios iki didžiausios pagal tipus: įvykiai prieš asmenį (ASM); turto vagystė, sunaikinimas ar sugadinimas (TUR); įvykiai, susiję su narkotikais (NAR); viešosios tvarkos pažeidimai (VTP); eismo saugumo įvykiai (ESM); kiti įvykiai (KIT).

Duomenų rinkinyje teikiami Valstybės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos informacinės sistemos duomenys: kolektyvinės apsaugos statiniai, evakuacijos punktai, sirenos ir priedangos. Duomenis į sistemą teikia atitinkamos savivaldybės. Atsiradus naujiems duomenims, juos apjungia ir rinkinius atnaujina Valstybės duomenų agentūra.

Nurodyti evakuacijos punktų tipai:

• Gyventojų surinkimo punktai - tai vietos, į kurias turės susirinkti gyventojai. Ten jie bus registruojami ir išvežami į saugias teritorijas.
• Tarpiniuose gyventojų evakavimo punktuose tikrinamas iš užterštos teritorijos atvežtų gyventojų cheminis ar radiologinis užterštumas, jeigu reikia - atliekamas sanitarinis švarinimas, jie perlaipinami į švarias (neužterštas) transporto priemones ir siunčiami į gyventojų priėmimo punktus.
• Gyventojų priėmimo punktai - tai vietos, į kurias turi atvykti nuosavu ar savivaldybės transportu atvykstantys gyventojai.

Atviri Eismo įvykių informacinės sistemos (EĮIS) duomenys, susieti su geografinėmis koordinatėmis ir peržiūrai smulkesniu masteliu apibendrinti statistinėmis gardelėmis. Pateikiama informacija apie eismo įvykius, nurodomas įvykio pobūdis, žuvusių ir sužeistų dalyvių skaičius, kitos aplinkybės.

Pavojingieji objektai - veiklos vykdytojų kontroliuojamos teritorijos, kuriose bent viename įrenginyje, įskaitant įprastą ir susijusią infrastruktūrą, kuriame vykdoma įprastinė ir susijusi veikla, yra pavojingųjų medžiagų. Pavojingieji objektai yra išsidėstę gamybinėse teritorijose, apimančiose visą infrastruktūrą, įrangą ir medžiagas.

Pavojingosios medžiagos - cheminės medžiagos arba cheminiai mišiniai, nurodyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintame pavojingųjų medžiagų ir mišinių sąraše arba atitinkantys Vyriausybės nustatytus kriterijus. Pavojingosios medžiagos gali būti žaliavos, produktai, šalutiniai produktai, liekanos ar tarpiniai produktai.

Valstybės sienos apsaugos duomenų rinkinį sudaro: Valstybės sienos apsaugos tarnybos padalinių informacija, sienos apsaugos ribos, pasienio ruožo ribos, pasienio kontrolės punktai. Duomenis galima naudoti tik nekomerciniais tikslais. Pasienio kontrolės punktus prižiūri Pasienio kontrolės punktų direkcija (PPKD), o erdvinius duomenis PPKD leidimu teikia VSAT.

Ši lentelė apibendrina svarbiausius Baudžiamojo kodekso straipsnius, susijusius su turto apsauga:

tags: #pagt #turto #sunaikinimas