Moderni virtuvė ir gartraukis yra tapę neatsiejamu deriniu. Šis įtaisas naudingas tuo, kad ne tik valo orą, tačiau ir sugeria gaminamo maisto kvapus. Rasojantys būsto langai ir pelijančios sienos rodo viena - namai nėra tinkamai išvėdinami.
Egzistuoja įvairios vėdinimo sistemos, tarp kurių - orlaidės languose, mini rekuperatoriai, centrinė oro ištraukimo sistema, plokšteliniai, plokšteliniai priešpriešinių oro srautų bei rotaciniai rekuperatoriai.
Šiame straipsnyje aptarsime, kaip pasirinkti tinkamą gartraukį savo butui, atsižvelgiant į įvairius aspektus, tokius kaip gartraukio tipas, galingumas, triukšmo lygis, filtrai ir montavimo ypatumai.
Gartraukio tipai
Gartraukiai būna dviejų tipų - pakabinami arba įmontuojami į baldus.
Ruduoja pušys? Kaip apžiūrėti spyglius ir atpažinti problemą
Galingumas
Vienas pagrindinių rodiklių, pagal kuriuos pasirenkami gartraukiai, yra oro ištraukimo pajėgumas. Teisingiausias pateikiamas galingumas, išmatuotas pagal metodiką, pateikta EN - 61591 standarte.
Vėlgi teisinga būtų, jei gamintojas pateiktų maksimalų ir minimalų gartraukio galingumą, arba visų galios pakopų, kurių galia iki 4-5, galingumą.
Virtuvės dydžio skaičiavimo formulė:
Virtuvės tūrį padauginti iš 10. Virtuvėms, kurios yra sujungtos su kitais kambariais, gali prireikti galingesnio gartraukio.
Grubiai skaičiuojant, toks skaičiavimas galėtų tikti, tačiau paprastai kuo gartraukis brangesnis, tuo jis turi daugiau galios, yra tylesnis, patogesnis naudoti, estetiškiau atrodo. Jei gartraukio galingumas mažesnis nei 200 kubinių metrų per valandą, jis tiks tik mažai virtuvei.
Ne visuomet teisinga manyti, kad pasirinkus itin galingą prietaisą, jis veiks efektyviai. Kad gartraukis veiktų efektyviai, reikia, kad įrengtas ortakis būtų ne mažesnio diametro nei gartraukio gamintojo numatytas - įprastai tai būna 125-150 mm.
Taip pat reikia, kad ortakis būtų kiek įmanoma trumpesnio ilgio ir jame nebūtų daug alkūnių, kadangi kiekviena sistemoje esanti alkūnė gartraukio ištraukimo pajėgumą sumažina 10-20%. Taip pat rekomenduojama įrengiamą ortakį apšiltinti ir sumontuoti atbulinį vožtuvą, kuris dažnai jau būna gartraukio komplektacijoje.
Ortakis turėtų būti lygiasienis. Varikliai gali būti turbininiai arba ventiliatoriniai. Jų detalės dažniausiai yra plastikinės, nors kai kurios firmos deda metalines detales, kurios, žinoma, atitinkamai ir kainuoja.
Gartraukiai vizualiai gali atrodyti vienodai, tačiau kokybę išduos kaina.
Triukšmo lygis
Jis matuojamas decibelais ir yra tiesiogiai susijęs su paties gartraukio galingumu - paprastai kuo galingesnis gartraukis, tuo didesnį garsą jis sukelia. 50 db triukšmą keliantį gartraukį jau galima laikyti garsiu, tuo tarpu 45 db gartraukis jau yra santykinai tylus.
Rinkoje egzistuoja ir gartraukių, kurie kelia vos 42 db garsą, tačiau jie kainuoja brangiau.
Filtrai
Virtuvėje susidaro riebalingi, drėgni, dažnai turintys kvapą garai, tad gartraukiuose montuojami skirtingi filtrai, kurių paskirtis - valyti orą. Pirminis gartraukyje įtaisytas filtras būna iš aliuminio. Jį reikia plauti.
Kaip dažnai - priklauso nuo to, kiek riebalingas jūsų maistas, nes riebalingi garai užkemša mikroskylutes. Tais atvejais, kai oro srautų išvesti į išorę nėra įmanoma, vykdoma oro recirkuliacija.
Gartraukiuose, dirbančiuose recirkuliacijos režime, montuojami papildomi angliniai filtrai. Oras yra košiamas per pagrindinį metalinį arba aliumininį filtrą, po to filtruojamas per anglinį filtrą, kuris sulaiko kvapą. Tokiu būdu pravalytas oras grąžinamas atgal į patalpą.
Dizainas ir išvaizda
Taip pat svarbi ir gartraukių išvaizda - tuo atveju, jei renkatės neįmontuojamą prietaisą, norėsite, kad jis būtų pritaikytas prie virtuvės interjero. Laisvai kabantys gartraukiai būna cilindro, piramidės, T formos, pleišto ir apvalios formos.
Pastaruoju metu gamintojai iš tiesų pradėjo pataikauti interjero dizaineriams. Egzistuoja nemažas įvairiausių spalvų, ornamentų, formų ir medžiagų gartraukių pasirinkimas. Jie gali būti su stiklo, odos, medžio, akmens apdaila.
Montavimo ypatumai
Renkantis gartraukį reikėtų tiksliai apskaičiuoti ir žinoti virtuvės bei jos buitinės technikos ir baldų matmenis, taip pat rinktis platesnį gartraukį, nei įrengta kaitlentė.
Viršutinės ribos montavimui nėra, tačiau jei gartraukis kabos per aukštai, jis bus mažiau efektyvus. Ribojamas minimalus atstumas tarp kaitlentės ir gartraukio. Jei jį montuojate virš elektrinės viryklės, minimalus atstumas turėtų būti 55 cm.
Nerekomenduojama be priežiūros palikinėti kaitlenčių įjungtų, nes ant filtro susikaupę riebalai yra degūs, o karštis gali sukelti gaisrą.
Visų gartraukių naudojimas yra pakankamai elementarus - jie įjungiami gaminant maistą. Reikia prisiminti, kad gartraukis veiks efektyviai tik tuomet, kai patalpoje bus užtikrinamas pakankamas šviežio oro pritekėjimas iš lauko, pavyzdžiui, jei gaminimo metu bus pravertas langas.
Taip pat patarčiau gartraukį įjungti maksimaliu pajėgumu keletui minučių prieš pradedant gaminti, kad susidarytų oro apykaita patalpoje. Pradėjus gaminti, gartraukio pajėgumą pagal poreikį galima sumažinti iki vidutinio arba minimalaus.
Priežiūra
Kaip ir daugelį stambių virtuvės įtaisų, gartraukius svarbu prižiūrėti. Jų priežiūra yra paprasta, tačiau svarbiausia - prisiversti. Svarbiausia reguliariai prižiūrėti, neužleisti.
Jokių ypatingų priemonių tam nereikia. Užtenka laiku išplauti metalinius riebalų filtrus - juos galima plauti ir indaplovėje. Tuo atveju, jeigu naudojami angliniai filtrai, juos reikėtų reguliariai keisti. Taip pat reikėtų valyti patį gartraukio paviršių, tam yra pakankamai specializuotų valymo priemonių.
Papildomos funkcijos
Standartiniai gartraukiai turi kelias oro ištraukimo pakopas ir apšvietimo lemputę. Apšvietimo tipas gali skirtis - vienuose gartraukiuose gali būti įmontuotos kaitrinės lemputės, kituose naudojamos halogeninės lempos, o naujausių modelių gartraukiai apšviečiami ir LED apšvietimu.
Naujausi gartraukiai turi sensorinį valdymą, kai kurie iš jų būna komplektuojami su distancinio valdymo pulteliu ar net gali būti valdomi mobiliuoju telefonu. Be jau minėtų apšvietimo ir valdymo sprendimų, jie gali turėti filtro užterštumo indikatorius.
Didelį populiarumą įgauna perimetrinio traukimo gartraukiai. Gartraukio apačia, priklausomai nuo modelio, yra pridengiama plienine arba stikline plokšte ir tik pačiuose kraštuose visu perimetru paliekamos ertmės garo sutraukimui. Taip pat populiarėja prie lubų montuojami gartraukiai, skirti salos tipo virtuvėms.
Ką daryti, jei kaimynai prijungė gartraukį prie bendros ventiliacijos sistemos?
Klausimas: Gyvename devynaukščio namo septintame aukšte. Kaimynai gyvenantys aštuntame aukšte yra prijungę gartraukį prie bendros namo ventiliacinės sistemos (virtuvėje). Viršuje gyvenantys kaimynai įsijungę gartraukį, pastoviai rūko dieną, naktį. Baisiausia, kad jie rūko, o mes kvėpuojame jų rūkomos cigarečių ir žolės smarve ir kitomis kancerogeninėmis medžiagomis. Kaip mes suprantame, kaimynai aštuntame aukšte prisijungę prie ventiliacinės namo sistemos gartraukį, išbalansavo vos veikiančią ventiliacinę sistemą (namas senas apie 1970 m.) ir visa cigarečių smarvė per nutraukimo angą nusileidžia mūsų buto virtuvėje, kuris jau išplito į koridorių ir kambarį. O pats baisiausias momentas būna, kai lauke 30-35 laipsniai karščio, cigarečių smarvė dar labiau veržiasi į butą. Gal yra kokia protinga išeitis?
Komentarai:
- Kaimynas neturėjo teisės jungtis garų surinkėją prie bendros ventiliacijos šachtos.
- Vienintelis būdas išvengti kvapų yra užsandarinti ventiliacijos angas Jūsų bute. Tuomet galima sumontuoti mini rekuperatorius per lauko sienas, kad užtikrinti oro kokybę namuose.
- Tai dažnai pasitaikanti situacija daugiabučiuose gyvenamuose namuose, kuriuose įrengti uždarinio tipo vėdinimo kanalai.
- Nedetalizuojant, kodėl ir kaip vyksta oro srautų maišymasis tarp Jūsų ir kaimynų butų, aišku viena - norint išspręsti paminėtą problemą Jums reikėtų įsirengti autonominę vėdinimo sistemą savo butui.
- Sisteminių sprendimų yra ne vienas. Tačiau bet kuriame iš jų bus vienas ar keli nuolatos veikiantys ventiliatoriai, eikvojantys elektros energiją. Koks sprendimas būtų racionaliausias Jūsų atveju, galime pasakyti tik po apsilankymo pačiame objekte.
- Sumontuokite aukšto slėgio ištraukimo ventiliatorių, kuris pastoviai veikdamas neleis į patalpas patekti orui iš vėdinimo kanalo.
Recirkuliacinis gartraukis ir vėdinimo sistema
Namuose su įrengta rekuperacine vėdinimo sistema rekomenduojama naudoti recirkuliacinį virtuvės gartraukį su riebalų filtrais. Pagrindinė virtuvės gartraukio užduotis yra surinkti riebalų daleles. Vėdinimo sistemos, kuri paprastai virtuvėje ištraukia pastovų 60 m3/h oro kiekį, pakanka virtuvės kvapams pašalinti bei užtikrinti, kad jie nepasklistų po namus.
Papildomai, jei to reikia, maisto ruošimo metu vėdinimo sistemos intensyvumą galima laikinai padidinti iki maksimalaus režimo (pvz. nuotoliniu jungikliu arba pultu). Toks nustatymas oro kiekį padidina iki 40%.
Kodėl ne ištraukiantysis virtuvinis gartraukis?
Ištraukiantysis gartraukis turi du didelius trūkumus:
- Jis sutrikdo bendrą vėdinimo pusiausvyrą, nes jo ištraukiamas oro kiekis yra kelis kartus didesnis nei to reikia higieniškai oro apykaitai, taip gerokai padidindamas vėdinimo šilumos nuostolius.
- Moderniuose, sandariuose namuose lauko oro pritekėjimas įmanomas tik per specialiai tam tikslui įrengtas oro pritekėjimo angas. Jei tokios angos neįrengiamos, gartraukis vakuumuoja patalpas ir gali sutrikdyti šildymo katilo veikimą ar į patalpas traukti degimo produktus (dūmus, išmetamas dujas). Be to, oras iš WC ir vonių per vėdinimo ortakius gali patekti į virtuvę.
Jei naudojamas ištraukiantysis gartraukis, išmetantis orą tiesiai į lauką, rekomenduojama virtuvės patalpoje numatyti kontroliuojamo oro pritekėjimo angas arba sistemą, neleidžiančią įjungti virtuvinio gaubto, jei nepravertas langas.
Tačiau net jei yra įrengtos oro pritekėjimo sistemos, šaltas oras per jas teka tiesiai iš lauko, dažnai sukeldamas skersvėjo pojūtį. Todėl praktikoje oro pritekėjimo angos yra dažniausiai uždaromos, taip sukeliant aukščiau aprašytas problemas.
Kodėl neintegravus gartraukio į vėdinimo sistemą?
Higieniškai šviežio oro apykaitai namuose pakanka apie 120-180 m3/h (butuose 60-150m3/h) rekuperacinės vėdinimo sistemos oro kiekio. Gartraukis veikia dažniausiai su gerokai didesniu virš 400 m3/h oro kiekiu. Gartraukio negalima integruoti į vėdinimo sistemą, nes abiejų sistemų oro kiekiai yra per daug skirtingi.
Gartraukio slegiamas oras į vėdinimo ortakių sistemą galėtų ištekėti voniose ir WC. Be to, nešvarumai ir riebalai tiesiai iš maisto gaminimo vietos patektų į ortakių sistemą.
Ar pakanka rekomenduojamo recirkuliacinio gartraukio?
Recirkuliacinis gartraukis ir du rekuperacinės vėdinimo sistemos oro šalinimo difuzoriai abipus gartraukio. Šie riebalai yra vieni iš didžiausių kvapų šaltinių. Pašalinus riebalus žymiai sumažėja ir blogų kvapų sklidimas.
Vėdinimo sistema, iš virtuvės zonos pastoviai šalinanti min. 60 m3/h oro, iš vienos pusės užtikrina nedidelį neigiamą slėgį, tam, kad virtuvės oras nesklistų į kitas patalpas, ir iš kitos pusės - šalina užterša orą.
Kam nepakanka įprasto riebalų filtro veiksmingumo, gali į gartraukį papildomai įdėti aktyvintos anglies filtrus. Tačiau dažniausiai to nereikia. Ir be anglies filtrų neilgai trukus po valgio visi kvapai pašalinami.
Taip pat šiam laikotarpiui rekuperacinės vėdinimo sistemos intensyvumą galima padidinti iki maksimalios pakopos, taip padidinant iš virtuvės zonos šalinamo oro kiekį apie 40%.
Ar galima visiškai atsisakyti gartraukio?
Tai nerekomenduojama, nes visi riebalai nusės patalpoje ir pateks į vėdinimo sistemą. Tik dideliu recirkuliuojamo oro kiekiu ir su pakankamai didelio ploto riebalų fitru riebalai gali būti visiškai pašalinti iš oro.
Išvada
Namuose su įrengta rekuperacine vėdinimo sistema recirkuliacinis virtuvės gartraukis su riebalų filtrais yra teisingas pasirinkimas. Jis išvalo orą nuo riebalų, o užterštą orą su nemaloniais kvapais šalina rekuperacinė vėdinimo sistema.
Šaltinis: “Komfortlüftungsinfo Nr.
Vėdinimo sistemos butui
Centralizuota vėdinimo sistema bute yra vienas geriausių sprendimų, pasirūpinančių gaiviu oru, malonia temperatūra ir garso izoliacija patalpose, kuriose praleidžiate daugiausia laiko.
Dėl riboto butų ploto vienas didžiausių iššūkių įrengiant vėdinimo sistemas - lubų aukščio išsaugojimas tam, kad bute nesumažėtų erdvės.
Yra du populiariausi vėdinimo ortakių tipai: 7,5 cm diametro lankstūs ortakiai ir 10 cm diametro cinkuoti ortakiai.
AIRY specialistai rekomenduoja atkreipti dėmesį į hibridinį įrenginį, kur rekuperatorius įrengtas kartu su gartraukiu virš virtuvinės viryklės.
Didesniuose - apartamentų tipo - butuose reikalingi galingesni įrenginiai tam, kad išvalytą orą paskirstytų po visą patalpų plotą.
Ieškantys šiuolaikinių sprendimų, ortakius gali montuoti tiek lubose, tiek grindyse, rinktis išmanius įrenginius.
Ką verta žinoti apie vėdinimo sistemą butui?
Norėdami turėti ilgaamžę ir efektyvią vėdinimo sistemą savo bute, rinkitės kokybišką įrangą. Mūsų ekspertai padės pasirinkti geriausią sprendimą - nuo rekuperatoriaus iki ortakių ar sistemos priedų.
Nors vėdinimo sistema sukuria didžiulį pokytį gyvenimo kokybei, jos įrengimas bute yra greitas ir nesudėtingas procesas, kai jį atlieka profesionalai. Bute vėdinimo įrenginys gali būti įrengtas ir per vieną dieną (be apdailos darbų).
Kodėl svarbu vėdinti patalpas?
Kiek kartų per dieną atveriate langą ar kitais būdais vėdinate savo butą? Ekspertai atkreipia dėmesį, kad namų erdvėse reikia nuolat užtikrinti oro apykaitą.
Nevėdinamose patalpose smegenys gauna mažiau deguonies, todėl žmonės net ir po miego jaučiasi mieguisti ir pavargę. Nevėdinant patalpų taip pat didėja drėgmės kiekis, tai gali išduoti dažnai rasojantys langai. Tai tinkama terpė kauptis bei plisti bakterijoms ir virusams.
„Gerą patalpų vėdinimą galima pasiekti reguliariai atveriant langus ir leidžiant patalpose esančiam orui pasikeisti nauju. Tai natūralus vėdinimas be jokių papildomų resursų. Šį veiksmą būtina atlikti kiekvieną dieną ir bent kelis kartus. Žinoma, esant neigiamai temperatūrai ar siaučiant vėjui nesinori atverti lango.
Ji atkreipia dėmesį, kad senos statybos pastatai nėra sandarūs, juose patalpos vėdinasi dėl natūralaus papildomo oro pritėkio per tokias pastato vietas kaip jungtys, nesandarūs langai, mikrotarpai, todėl oro kaita ir vėdinimas susidaro beveik natūraliai.
Kitokia situacija yra naujos statybos namuose, kurie yra itin sandarūs ir ten neišvengiamas kombinuotas vėdinimas su natūraliu arba mechaninis vėdinimas su rekuperacija. Pastarasis veikia, kai išleidžiamas iš patalpos oras atiduoda savo šilumą ateinančiam šviežiam orui iš lauko.
„Naujos statybos A, A+ ir A++ klasės pastatai yra labai sandarūs - tai ne tik teoriškai apskaičiuojama, bet ir faktiškai išmatuojama pastato atidavimo metu, todėl papildomai pritekėti orui nėra galimybių. Taigi jeigu nebus kombinuoto vėdinimo su natūraliu arba mechaninio vėdinimo, įskaitant ir reguliarų lango atvėrimą, šviežio oro į patalpas nepateks.
Be to, visu pajėgumu įjungtas gartraukis gali pradėti traukti orą iš pašalinių vidinių sistemų, tokių kaip kanalizacijos ar šachtos. To nereikėtų išsigąsti - tai tik rodo, kad pastatas yra labai sandarus“, - teigia R. Pasak R. Pečiulaitės, sandariuose pastatuose suprojektuotos natūralios vėdinimo sistemos, kaip angos virtuvėje ir vonioje, neatvėrus lango neveikia.
„Tik atvėrus langą susidaro slėgių skirtumas ir pro langą patenkantis šviežias oras per esamas natūralaus vėdinimo angas automatiškai išstumia esantį patalpoje“, - pasakoja R.
Oro kokybės svarba
Kokybišką mikroklimatą namuose lemia ne tik temperatūra ir santykinio oro drėgnumo rodiklis. Ekspertų teigimu, itin svarbus oro kokybės faktorius - CO2 dujų kiekis jame: kuo jų mažiau, tuo kvėpuojate sveikesniu oru.
Šį parametrą parodo specialūs CO2 dalelių matuokliai, nurodantys, kiek procentų oro tūrio sudaro anglies dioksidas. Jei šviežiame lauko ore CO2 koncentracija yra apie 400PPM, rekomenduojama, kad šis rodiklis patalpose būtų iki 1000.
Todėl itin svarbu nuolat kokybiškai vėdinti erdves. CO2 dalelių kiekis, viršijantis 1000PPM, jau yra nerekomenduojamas, o viršijantis 2500 - net žalingas sveikatai. Prastą oro kokybę indikuoja padidėjęs mieguistumas, labai prastą - migreninis galvos skausmas.
Ieškantiems būsto vėdinimo sistemos, specialistai taip pat rekomenduoja atkreipti dėmesį ir į dar vieną aspektą - oro kiekį, kurį toks įrenginys gali įleisti į patalpą. Vieno kambario butui reikalingas oro srautas - 38 m3 per valandą.
Tad jei rekuperatorius apie vieną minutę pučia orą į patalpą, tada apie vieną minutę traukia jį iš patalpos į lauką, vadinasi, per valandą į patalpą pateks maždaug pusė minėto kiekio oro. Taip pat siūloma pasidomėti filtravimo klasėmis. G3 ar G4 filtrai nepašalins smulkių lauko dulkių ir žiedadulkių - visos jos nusės ant baldų ir jūsų plaučiuose.
Išsirinkus įrenginį, taip pat nereikėtų pamiršti numatytu dažnumu keisti vėdinimo įrenginio filtrus, vėdinimo sistemos neišjungti, tačiau, jei tik įmanoma, reguliuoti jos galią priklausomai nuo žmonių kiekio patalpose ar veiklos pobūdžio. Natūralu, kad sugužėjus didesniam būriui draugų, reikalingas intensyvesnis vėdinimas, o miegant pakanka mažesnio.
Siekiantiems sveiko patalpų klimato ir maksimalaus komforto, „Oxygen“ profesionalai rekomenduoja būste sumontuoti rekuperatorių su ortakiais. Įrenginys veikia tokiu principu: per vieną ortakį iš lauko įleidžiamas oras į rekuperatorių, čia jis filtruojamas, sušyla rekuperatoriaus šilumokaityje ir tik tada įleidžiamas į patalpą.
Ištraukiamas iš kambario oras taip pat prateka per rekuperatoriuje esantį šilumokaitį, jame atiduodamas savo šiluminę energiją iš lauko įeinančiam oro srautui.
„Rinkdamiesi rekuperatorių, klientai įvertina savo poreikius ir būsto galimybes. Tiek fizinėse, tiek elektroninėje parduotuvėje dažniausiai ieškoma tvarių produktų, taupančių energiją ir mažinančių CO2 tankį ore.
Dar vienas namų vėdinimo sprendimas - oro aktyvaus ištraukimo sistema, kai per lange įrengtą specialią orlaidę į patalpą įleidžiamas šviežias oras, o iš patalpos panaudotą orą ištraukia ventiliatorius. Abi sistemos dalys veikia sinergiškai: jeigu kambaryje intensyviau kvėpuojama, padidėja oro santykinė drėgmė, orlaidės sklendė daugiau prasiveria, taip įleisdama didesnį oro kiekį iš lauko.
Oro ištraukimas patalpose, kuriose įrengti ištraukiamieji ventiliatoriai, taip pat intensyvėja, padidėjus drėgmės kiekiui, pavyzdžiui, maudantis vonioje. Tuomet plačiau atsiveria oro šalinimo grotelės, taip leisdamos sistemos ventiliatoriui ištraukti didesnį oro kiekį. Pastarojo garsas girdimas, bet nežymiai.
Vis tik ekspertai atkreipia dėmesį į tai, kad naudojant šią sistemą, oro įleidimo srautas į patalpą nėra valdomas. Todėl per orlaidę į patalpą įeinantis oras yra toks, koks lauke - jis nėra šildomas.
Apibendrinimas
Pasirinkdami gartraukį savo butui, atsižvelkite į jo tipą, galingumą, triukšmo lygį, filtrus ir montavimo ypatumus. Taip pat nepamirškite apie oro kokybės svarbą ir reguliarų patalpų vėdinimą. Jei susiduriate su problemomis dėl kaimynų prijungto gartraukio prie bendros ventiliacijos sistemos, apsvarstykite galimybę įsirengti autonominę vėdinimo sistemą savo butui.
tags: #kaip #pasirnkti #garetraukai #bute