Tikriausiai visi sutiksite, kad kiekvienam žmogui reikalingi draugai. Manau, kad draugai itin svarbūs žmogaus gyvenime.
Kiekviena žmonijos dvasinės kultūros sritis, kuri yra įleidusi šaknis istorijoje ir kuri savo raidoje remiasi įgyjamų vertybių perėmimu, yra iškėlusi didžių asmenybių, su kuriomis paprastai asocijuojasi visa ši kultūrinės kūrybos šaka. Tačiau ir didžios asmenybės, nors jas dažniausiai sunku palyginti, nebūna vienodai reikšmingos, todėl net didžiųjų žmonių areopage neprilygstamas autoritetas pripažįstamas tik nedaugeliui, ir jų vardai įgyja tiesiog simbolinę prasmę.
Pastaruoju metu pastebima tendencija, kad spartėjant gyvenimo tempui, tobulėjant technologijoms ir nykstant riboms tarp darbinių ir draugiškų (kolegiškų) santykių, kiek kinta ir pati draugystės sąvoka. Žmonės nebemoka draugauti realybėje, jų gyvenime atsiranda daug nerimo, dažnas suserga depresija, neranda gyvenimo prasmės. Viskas priklauso nuo to, kaip mes patys vertiname save ir aplinkui mus esančius žmones, ar mokame nustatyti ribas tarp darbo ir kitų artimų ryšių ir tų apribojimų laikytis.
Svarbu suvokti, kam mus reikalingi draugai. Ar jie mums reikalingi tam tikriems specifiniams poreikiams tenkinti, pavyzdžiui, kad nesijaustume vieniši ir turėtume su kuo pabendrauti? Tokiu atveju draugai tarsi suteikia mums didesnę „psichologinę vertę“. Itin daug draugų turintieji dažniausiai jaučiasi tikrai svarbūs, ypatingi ir pan.
Draugystės tikslas
Kita vertus, kiti atidžiai renkasi draugus ir daug laiko praleidžia su jais, nes nori gilesnio ryšio, nori patirti daug daugiau kartu su savo draugais. Juk vis dėlto giliausias žmogaus poreikis yra būti mylimam.
Nereikia savęs apgaudinėti - draugai daro mums įtaką ir mes jiems taip pat. Tačiau tik nuo mūsų poreikių, asmeninių savybių ar patirties priklauso, kas bus šalia mūsų. Galbūt tai bus žmonės, kurie leis mums būti savimi, nebijos konfliktų, nekaups nuoskaudų. Arba gali būti ir taip, kad gana paviršutiniškai bendrausime su tais, su kuriais tik smagu leisti laiką arba tik dirbama kartu.
Bet iš esmės draugai tikrai daro mums įtaką, ypač jeigu su jais praleidžiame daug laiko ir mus sieja panašūs pomėgiai. Manau, kad draugų įtaką lemia daug įvairių priežasčių, nėra tik vienos, pavyzdžiui, baimės. Galbūt labiausiai draugų įtaka juntama tuomet, kai nepasitikime savimi, kai kiti gali mumis manipuliuoti arba išgyvename tam tikrus krizinius gyvenimo etapus. Dažnai daryti įtaką sau, ypač neigiamą, leidžiame patys. Taip yra dėl ankstyvoje vaikystėje išaugusios baimės nepritapti, būti nemylimam. Dažnam iš mūsų reikalingi „stiprūs, įtakingi“ draugai.
Gerai, jei tų žmonių įtaka teigiama, kelianti iššūkius ir skatinanti tobulėti. Deja, kartais būna visiškai atvirkščiai. Tačiau noras būti tokiu kaip visi dažnesnis paauglystėje. Draugų įtaka mums gali padidėti ar sumažėti dėl tam tikrų gyvenimo aplinkybių. Dažnai nuo draugų atitolstame dėl fizinio atsikyrimo, pavyzdžiui, jie išvyksta į kitą miestą ar net šalį. Gyvenime dažnai atsiranda naujų draugų, kurie pakeičia nebe patrauklius senuosius draugus. Draugystei didelę įtaką turi ir atsiradę mylimieji, sukurta šeima. Draugystė dažnai išyra dėl pasikeitusios socialinės padėties.
Draugystė ir laimė pagal Aristotelį
Po laimės reikėtų pakalbėti apie draugystę, nes ji yra dorybė arba glkaudžiai su ja susijusi. Tai reikalingiausias gyvenime dalykas. Nė vienas negalėtume gyventi be draugų, nors ir turėtų visas gėrybes.
Juk kokia nauda iš pasiturimo gyvenimo,l kai nėra galimybės daryti gera, nes vertingiausia geradarybė pasireiškia kaip tik draugų atžvilgiu. Ir kaip išsaugoti savo gerovę be draugų? Mat kuo didesnė gerovė, tuo daugiau jai gresia pavojų. O varguose ir kitose nesėkmėse draugai yra vienintelė užuovėja. Draugystė apsaugoja jaunus nuo klaidų, seniems patarnauja ir padeda, kai jėgos nusilpsta, o vyrus pačiame amžiaus stiprume jis paskatina kilniems darbams - „dviese drauge eidami“.
Draugystė ne tik reikalinga , bet ir kilni. Bet dėl draugystės daug ginčijamasi. Vieni ją laiko tam tikru panašumu ir mano, kad panašūs žmonės yra draugai. Todėl sakoma: „toks tokį pažino“, „Varnas varnui akies nekirs“.
O kiti, atvirkščiai,sako, kad panašūs yra varžovai: „puodžius pavydi puodžiui“. Yra trys dalykai, dėl kurių žmonės draugauja. Kai turima galvoje negyvi daiktai, apie draugystę nekalbama, nes iš negyvų daiktų negalima ssulaukti atsako ir nelinkima jiems gero - būtų juokinga vynui linkėti gero; jeigu iš viso čia galima ko nors linkėti, tai tik vynas gerai išsilaikytų, kad jo turėtum. O draugui, sakoma, reikia linkėti gero dėl paties draugo.
Tie trys motyvai dėl kurių užsimezga draugystė, vienas nuo kito skiriasi rūšimi. Panašiai skiriasi draugiškumas ir draugystė. Taigi yra trys draugystės rūšys - jos atitinka tris rūšis to, ką verta mylėti; kiekvienu šiuo atveju atvirai atsakoma į draugystę, ir draugaujantieji linki vienas kitam gero pagal mylėjimo motyvą.
Tie, kurie vienas kitą myli dėl naudos, myli ne pačius draugus, bet draugauja dėl to, ką vienas iš kito gali gauti gero. Taip pat ir tie , kurie draugauja dėl malonumo. Kai draugystės pagrindas yra nauda, žmonės myli dėl to, kad siekia sau naudos, o kai malonumas - dėl to, kad siekia malonumo, vadinasi, draugauja ne dėl žmogaus, o tik tiek, kiek jis teikia naudos ar malonumo.
Tokia draugystė yra atsitiktinė, nes draugas, čia vvertinamas ne už tai, kad jis yra toks, koks yra o už tai, kad jis teikia naudą ir malonumą. Tokios draugystės lengvai išyra, jeigu draugai pasikeičia : jei jie pasidaro nenaudingi arba nebeteikia malonumo, tuoj nustojama draugauti.
Naudinga ne visuomet tas pats, bet vienąkart - viena, kitąkart - kita. O kai dingsta draugystės pagrindas, nutrūksta ir draugystė , nes ji tik dėl to buvo ir užmegzta. Tokia draugystė dažniausiai būna senatvėje - mat tokio amžiaus žmonės greičiau siekia naudos, o ne malonumo.bet ją aptinkame pačiame amžiaus stiprume, ir tarp jaunų žmonių, jeigu jie siekia naudos.
Tokie žmonės ne visada sugyvena vieni su kitais. Kartais jie net būna nemalonūs vieni su kitais. Jie ir nejaučia poreikio draugauti, jeigu iš draugystės nematyti naudos. Jie būna malonūs ir tiek, kiek tikisi tuo ką nors laimėti.
Dorų ir savo dorybėmis panašių žmonių draugystė būna tobula. Mat jie vieni kitiems linki gero, nes yra lygiai geri, ir geri iš esmės. Tie kurie linki gero draugams dėl pačių draugų, yra geriausi draugai; jie yra draugai neatsitiktiniai, bet dėl to, kad myli vienas kito būdą. Kiekvienas iš draugų yra geras savaime ir geras draugui. Mat dorovingieji yra apskritai geri, ir vienas kitam naudingi. draugystė atitinka visas minėtas sąlygas, nes abu draugai iš esmės yra tokie pat, ir kiti dalykai yra panašūs, o tai, kas yra gera savaime, ir malonu savaime. Tokie dalykai yra labiausiai verti mylėti, todėl tokių žmonių draugystė yra geriausia ir kilniausia.
Kita draugystės rūšis remiasi vieno [iš draugų] pranašumu, pavyzdžiui, tėvo - sūnaus atžvilgiu ir apskritai vyresniojo - jaunesniojo, vyro - moters atžvilgiu ir vadovo - valdinio santykiu. Bet šitos draugystės rūšys skiriasi viena nuo kitos. Juk ne ta ppati draugystė tėvų ir vaikų ir valdančiųjų su valdiniais. Tačiau ne ta pati draugystė taip pat tarp tėvo ir sūnaus, arba vyro ir žmonos. Kiekvieno jų dorybė ir paskirtis skirtingos, skiriasi ir tų draugysčių priežastys. Todėl yra skirtingas mylėjimo būdas, ir pati draugystė.
Visose pranašumu paremtose draugystėse turi būti proporcinga ir meilė. Kadangi draugystė daugiau pasireiškia meilę teikiant ir tie, kurie su draugais elgiasi draugiškai yra ggiriami, tai atrodo, kad svarbiausias draugystės požymis yra meilė draugams. Todėl tie, kurie elgiasi su draugais pagal jų nuopelnus ir ir vertę, yra pastovūs draugai - pastovi ir jų draugystė. Šia prasme draugais galėtų būti ir nelygūs žmonės - jie ssusilygintų.
Bet išorinė ir vidinė lygybė yra draugystė; ypač svarbi lygybė dorybės atžvilgiu, nes tokie draugai būna pastovūs ir patys savaime, ir kitų atžvilgiu. Tokie draugai neprašo netinkamų patarnavimų ir patys draugams jų neteikia, - jie net trukdo draugams tai daryti.
Kaip jau buvo sakyta, draugystė yra trijų rūšių: kiekvienu atveju draugystė būna arba tarp lygių, arba vienas iš draugų būna pranašesnis. Draugystė galima tarp žmonių, kurie abu lygiai geri arba tarp gerų ir blogų, tarp tų, kurie teikia malonumus arba naudą - arba lygią naudą ar malonumą ,ar nelygią. Todėl lygūs draugai turi lygiai ir draugauti, ir visais kitais atžvilgiais susilyginti, o nelygūs turi duoti draugams pagal jų pranašumą.
Priekaištai ir skundai kyla tiktai arba dažniausiai nauda pagrįstoje ddraugystėje. Tai suprantama. Mat draugai, kurie draugauja dėl dorybės, stengiasi vienas kitam daryti gera - juk tai būdinga ir dorybei, ir draugystei, ir tie kurie vienas su kitu šiuo atžvilgiu lenktyniauja, negali vienas kitam priekaištauti ir vaidytis.
Juk niekas nesibodi tuo, kuris jį myli ir daro jam gera, bet atvirkščiai: jeigu jis yra jautrus žmogus, stengiasi palenkti savo geradėją. Mat kiekvienas žmogus siekia to kas gera. Duodantysis niekada negali patenkinti gaunančiųjų reikalavimų.
Draugystės silpnėjimas darbo vietoje
Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) atliekami tyrimai patvirtina šią tendenciją: šiandien tik penktadalis JAV darbuotojų teigia turintys geriausią draugą darbe. Taip pat nerimą kelia tai, kad tik vienas iš penkių aktyviai puoselėja šiuos santykius, nepaisant aiškių įrodymų, kad draugystė darbo vietoje didina atsidavimą, našumą ir asmeninę gerovę, rašo verslo interneto portalas „Fast Company“.
Toks socialinių ryšių silpnėjimas darbovietėse yra dar vienas šių dienų verslo iššūkis, sako specialistai. Mat darbuotojai, neturintys stiprių draugystės ryšių, dažnai jaučiasi mažiau patenkinti, mažiau efektyviai bendradarbiauja ir yra kur kas labiau linkę išeiti iš darbo.
Nors paprastai manoma, kad žmonės dažniausiai išeina iš darbo dėl prastų vadovų, Oksfordo profesorius Jan-Emmanuel De Neve nustatė, kad darbuotojai išeina ne tik dėl vadovavimo, bet ir dėl to, kad jiems trūksta priklausymo komandai jausmo. Tai keičia požiūrį į šią problemą: draugystės darbe nėra tik socializacija - jos yra labai svarbios darbuotojų išlaikymui ir verslo sėkmei, įmonės tvarumui.
Kodėl draugystės darbo vietoje silpnėja
Draugystės darbovietėje neatsiranda savaime - kaip ir gyvenime, jos vystosi per bendras patirtis, kasdienius pokalbius ir nuolatinį bendravimą. Tačiau šiandienos darbo vietos dinamika daro šių ryšių užmezgimą vis sudėtingesniu, rašo „Fast Company“.
Technologijos, kuriomis naudojamės, kad komunikacija būtų greitesnė ir efektyvesnė, turi neigiamą pusę - jos daro bendravimą labiau transakcinį. Vietoj to, kad užsuktume prie kolegos stalo pokalbiui, siunčiame jam žinutes, el. laiškus ar kitus pranešimus.
Nuotolinis ir mišrus darbo grafikas dar labiau gilina šią problemą, nes pašalina kasdienes patirtis, kurios anksčiau skatino santykių užmezgimą: kavos pertraukėles, pietus ir bendravimą su žmonėmis prieš ir po svarbių susitikimų. Kai kuriose darbovietėse net „Zoom“ susitikimai rengiami biure, nors žmonės, su kuriais susitinkama, sėdi už kelių sienų.
Be to, be technologijų, darbovietėje vis labiau akcentuojamas individualus darbo našumas, o ne komandos pasiekimai - tai dar vienas veiksnys, kuris neskatina darbuotojų puoselėti reikšmingų santykių tarpusavyje.
Gilios pasekmės
„Gallup“ tyrimai nuolat pabrėžia draugystės darbo vietoje svarbą, rodydami, kad artimus ryšius turintys darbuotojai yra 43 proc. labiau atsidavę ir 27 proc. labiau patenkinti savo darbu. Draugystė darbe taip pat suteikia svarbią palaikymo sistemą - kažką, su kuo galima švęsti pergales, juokauti, išlieti emocijas po sunkių patirčių ir bendradarbiauti taip, kad darbas taptų malonesnis. Be šių santykių darbo vietos rizikuoja tapti neįkvepiančios ir dar mažiau novatoriškos.
Taip pat nustatyta, kad rikros draugystės darbe ne tik gerina psichinę sveikatą, bet ir didina gerovę - svarbų darbuotojų našumo veiksnį. Psichiatras Robertas Waldingeris, kuris vadovauja Harvardo suaugusiųjų vystymosi tyrimui, ilgiausiai vykdomam gerovės tyrimui Amerikos istorijoje, teigia: „Aiškiausia žinia, kurią gauname iš šio 75 metų tyrimo, yra tokia: geri santykiai padeda mums būti laimingesniems ir sveikesniems. Taškas.“
Be to, Kalifornijos universiteto Riversaido teigiamos psichologijos tyrėja Sonja Lyubomirsky nustatė, kad net ir trumpas bendravimas per dieną gali padidinti laimę labiau, nei žmonės įsivaizduoja. „Bendravimas su žmonėmis daro mus laimingus“, - sako Lyubomirsky, pabrėždama, kaip paprasti socialiniai santykiai su kolegomis gali pagerinti nuotaiką, atsidavimą ir bendrą pasitenkinimą darbu.
Šią idėją dar labiau patvirtina žymaus psichologo Ed Diener tyrimai apie laimę, kurie parodė, kad labiausiai savimi patenkinti žmonės yra ne tik sėkmingi savo karjeroje, bet ir labai socialūs. Dar vienas svarbus patvirtinimas - „Deloitte“ 2020 m. tyrimas rodo, kad priklausymo jausmas - jausmas, kad esi vertinamas ir priimamas savo vadovo ir kolegų - yra pagrindinis darbuotojų gerovės veiksnys. Taip yra todėl, kad priklausymas skatina psichologinį saugumą, atsparumą ir savigarbą, o kiekvienas iš šių veiksnių yra žmogaus klestėjimo pagrindas.
Kaip vadovai gali atkurti ryšius darbo vietoje
Norėdami pakeisti šią tendenciją, vadovai turi suprasti, kad draugystės darbo vietoje nėra savaime suprantamas dalykas - jas reikia aktyviai puoselėti. Norint sukurti labiau susietą darbo vietą, reikia sąmoningų pastangų, o vieningos komandos sukūrimo nauda gerokai viršys investuotą laiką ir energiją.
Vadovai turėtų teikti pirmenybę socialinių erdvių kūrimui darbo aplinkoje, nesvarbu, ar tai būtų specialios komandos formavimo veiklos, ar neformalūs susitikimai, skatinantys darbuotojus bendrauti tarpusavyje ne tik kasdieninių užduočių vykdymo metu.
Nuotolinėms ir mišrioms komandoms ryšių stiprinimas reiškia ne tik virtualių pokalbių prie kavos puodelio organizavimą, bet ir komandos „Slack“ kanalų, skirtų bendriems interesams, kūrimą. Taip pat svarbu ir toliau reguliariai rengti susitikimus, kuriuose žmonės gali susitikti asmeniškai.
Bendrų projektų skatinimas taip pat gali suvienyti darbuotojus natūraliai, o ne priverstinai. Kai kolegos dirba siekdami bendro tikslo, draugystės susiformuoja savaime. Žmonių rotacija į skirtingas bendradarbiavimo komandas taip pat užtikrins, kad glaudesni santykiai bus kuriami platesniame darbuotojų rate.
Galiausiai, vadovai turi pripažinti, kad skatindami draugystes, vadovai ne tik kuria geresnes komandas, bet ir sukuria patrauklias darbo vietas.
Apibendrinant, draugystė yra būtina žmogaus gerovei ir visuomenės darnai. Jos puoselėjimas tiek asmeniniame gyvenime, tiek darbo aplinkoje yra investicija į laimingesnę ir produktyvesnę ateitį.
tags: #koks #pasaulis #butu #be #draugystes