Kaip Teisingai Pakabinti Lietuvos Vėliavą: Išsamus Vadovas

Artėjant garbingam Lietuvos valstybės jubiliejui, daugelis gyventojų įsigyja ar susiranda trispalvę. Tačiau, ar tikrai žinote, kokia ta vėliava turi būti ir kaip ją kabinti? Šiame straipsnyje rasite išsamius patarimus ir taisykles, kaip tinkamai iškelti Lietuvos vėliavą, kad ji atrodytų garbingai ir atitiktų visus reikalavimus.

Valstybinės Vėliavos Svarba

Nuo valstybės atkūrimo, Lietuvos kariui yra didelė garbė dėvėti uniformą, pažymėtą trispalvės vėliavos ženklu. Nors valstybingumo istoriją jau skaičiuojame beveik tūkstantmetį, o trispalvė atsirado tik prieš šimtmetį, jos vieta tarp valstybinių simbolių iškovota Nepriklausomybės kovose, tarpukariu, rezistencijos laikotarpiu ir atkūrus Nepriklausomybę. Dėl šios priežasties trispalvė tvirtinama garbingiausioje uniformos vietoje - ant dešinio kario peties.

Karinėse ceremonijose Valstybės vėliava nešama labiausiai patyrusių ir tvirtų karių, jiems skiriama ginkluota palyda. Vėliavų grupė yra pagrindinis ceremonijos simbolis ir pagarbos ašis. Trispalve vėliava taip pat uždengiami iškilmingai laidojamų karių karstai, taip simbolizuojant aukščiausią jiems atiduodamą valstybinę pagarbą.

Pagrindinės Taisyklės Keliant Vėliavą

Keliant Valstybės vėliavą svarbu patikrinti, ar ji švari, nesuglamžyta ir nesuplyšusi. Valstybės vėliava turi specifinį, tik jai būdingą sulankstymą. Jis atsirado Lietuvos kariuomenėje, praeito amžiaus dešimtajame dešimtmetyje. Vėliava neturėtų liesti žemės.

Kaip Kabinti Vėliavą Horizontaliai

Jeigu vėliavą kabinate ne ant stiebo, o prie lango, balkono ar sienos - ji turėtų būti kabinama horizontaliai, atkreipiant dėmesį, kad būtų įtempta ir gražiai pritvirtinti visi keturi kampai.

Kaip Kabinti Vėliavą Vertikaliai

Jeigu vėliava yra tvirtinama vertikaliai, tai geltona spalva turi būti kairėje pusėje. Lygiai taip pat, kaip ir horizontaliame tvirtinime, vėliava turi būti įtempta ir visi keturi kampai pritvirtinti.

Geriausias aspektas, padedantis atsiminti kaip reikia kabinti vėliavą - žmogus, žiūrintis iš gatvės pusės, vėliavos geltoną spalvą turi matyti kairėje pusėje.

Heraldinė Dešinė

Heraldinės dešinės, arba kitaip tariant garbingiausios vietos, principas susiformavo Viduramžiais. Šio principo atsiradimą galima sieti su faktu, kad riteris ginklą - kalaviją ar ietį - laikė dešinėje pusėje ir ji buvo jam svarbesnė. Atitinkamai priešui iš jo pozicijos svarbesnė (lengviau pažeidžiama) atrodė riterio kairė pusė. Vystantis heraldikai, ši pusė pagal heraldikos kanonus tapo suprantama kaip svarbesnė, garbingesnė. Svarbu atminti, jog svarbiausia vėliava yra visuomet iškeliama arba pastatoma heraldinėje dešinėje.

Vykstant ceremonijai, kurioje yra naudojamos kitų valstybių vėliavos, vienoje eilėje su kitų valstybių vėliavomis Lietuvos valstybės vėliava keliama heraldinėje dešinėje. Svarbus faktas - galima iškelti daugiau negu vieną Lietuvos valstybės arba kitą vėliavą. Taip daroma, jeigu stiebų yra daugiau negu vėliavų arba norint pagerbti renginio šeimininką, organizatorių ar pan.

Vėliavos Dydis ir Matmenys

Paprastai prie, virš ar ant pastatų keliamos Lietuvos valstybės vėliava yra 1 metro pločio ir 1,7 metro ilgio, Lietuvos valstybės istorinė vėliava - 1 metro pločio ir 1,7 metro ilgio. Iškeliant vėliavas prie pastatų, jos įstatomos į laikiklius, kurie tvirtinami prie pastato fasado taip, kad vėliavos kotas su fasadu sudarytų ne didesnį kaip 45 laipsnių kampą.

Lietuvos Respublikos valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymo pirmo skirsnio 3 straipsnio 3 dalis nurodo, kad Lietuvos valstybinė vėliava turi būti 1 metro pločio ir 1,7 metro ilgio.

Kada Kelti Vėliavą

Pagal nustatytas taisykles, Lietuvos valstybės vėliava turi būti iškeliama 7 val. ryto ir nuleidžiama 22 val., virš ar ant valstybės ir savivaldybių institucijų, kitų įstaigų, organizacijų pastatų bei gyvenamųjų namų.

Lietuva turi nemažai atmintinų ir šventinių dienų, tačiau valstybės vėliava privalo plevėsuoti per tris pagrindines valstybei svarbias datas:

• Vasario 16-ąją - Lietuvos valstybės atkūrimo dieną;
• Kovo 11-ąją - Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną;
• Liepos 6-ąją - Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną.

Dažniausiai Užduodami Klausimai

Savo veiklos pradžioje portale „Širvis“ skelbėme straipsnį „Lietuvos valstybės vėliavos iškėlimo tvarka“, kuris susilaukė didžiulio skaitytojų susidomėjimo. Po šia publikacija jau trejus metus komentarų skiltyje skaitytojai užduoda jiems iškilusius klausimus, susijusius su vėliavų iškėlimo tvarka.

Štai keletas dažniausiai užduodamų klausimų ir atsakymai į juos:

1. Ar gali gyventojas prie savo buto kabinti valstybinę vėliavą ant krūmo, prisegant skalbimo segtukais? Ne, taip elgtis negalima. Reikia gerbti valstybės simbolį.
2. Ar prie daugiabučio keliamos valstybinės vėliavos laikiklis gali būti pritvirtintas prie namo fasado taip, kad vėliavos kotas yra ne statmenai į pastato sieną, bet - lygiagrečiai? Susiklosčiusi tradicija, kad vėliavos keliamos ant stovo arba ant vertikalaus stiebo ir pritvirtinamos horizontaliai stovui šiek tiek palinkus nuo namo fasado.
3. Ar būtina iškelti valstybinę vėliavą liepos 6 d. ant komercinio pastato, kuris parduodamas? Taip, valstybinė vėliava privalo plevėsuoti per Liepos 6-ąją - Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną.
4. Ar galima iškelti vėliavą bet kada ir, ar ją nereikia nukabinti vakare? Pagal nustatytas taisykles, Lietuvos valstybės vėliava turi būti iškeliama 7 val. ryto ir nuleidžiama 22 val., virš ar ant valstybės ir savivaldybių institucijų, kitų įstaigų, organizacijų pastatų bei gyvenamųjų namų.
5. Ar gali dviejų butų kotedžas ir dar vienas namas, esantis labai arti, iškelti vieną vėliavą? Pagal įstatymo reikalavimus vėliavą reikia kelti prie kiekvieno gyvenamojo namo ar institucijos pastato. Kartais to neįmanoma padaryti arba nereikia, jei institucija yra keliuose pastatuose arba gyvenamieji namai sudaro vieną nedalomą kompleksą.

Papildomi Aspektai

Lietuvos Respublikos valstybės vėliavos protokolas rekomenduoja, kad prie, virš ar ant pastato nuolat iškelta vėliava tamsiu paros metu turi būti apšviesta.

Lietuvos Respublikos valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymo pirmo skirsnio 4 straipsnio 6 punktas nurodo: jeigu kartu iškeliamos kelios vėliavos, turi būti laikomasi eiliškumo - pirma yra Lietuvos valstybės vėliava, antra - Lietuvos valstybės istorinė vėliava.

Vėliavos Etiketas Jachtose

Žodžiai „Valstybinė vėliava“ arba „vėliava“ (vienaskaita) tekste vartojami, kaip atitikmuo žodžiams „Lietuvos Respublikos valstybinė vėliava“, arba „Namų uosto vėliava“, jei nepaminėta kitaip.

1 straipsnis. Valstybinė vėliava naudojama laivo jurisdikcinei, teritorinei, kultūros ir papročių identifikacijai.

2 straipsnis. Šliupe su bermudiniu rangautu valstybinė vėliava turi būti pritvirtinta prie flagštoko arba pakelta flag-falu. Jei grotas yra gafelinis, vėliava keliama ant gafelio gale.

3 straipsnis. Jei namų uoste jachtoje yra įgula, valstybinė vėliava turi būti iškelta ant flagštoko. Jei namų uoste jachta stovi be įgulos - vėliava turi būti nuleista.

5 straipsnis. Valstybinė vėliava turi būti stačiakampio formos ir atitikti šalies standartą - pločio ir ilgio santykis 3:5. Standartas: 1*1.7 metro. Jachtos valstybinės vėliavos ilgis: tiek colių, kiek jachta turi pėdų.

6 straipsnis. Paprastomis dienomis valstybinė vėliava jachtose turi būti nuleidžiama saulei nusileidus, bet ne vėliau, kaip 21:00 valandą. Atplaukus į svečių uostą, valstybinė vėliava pakeliama tada, kai ją iškelia didžiausias laivas, didžiausia jachta, arba ten esantis jachtklubas. Vėliavą pakelti būtina, kai jachta plaukia, arba stovi uoste. Namų uoste, nesant šeimininkui ar kitiems įgulos nariams, vėliavos iškelti nebūtina. Plaukiant nuleidus vėliavą tuoj pat įžiebiami navigaciniai žiburiai. Vėliava atviroje jūroje gali būti nuleidžiama ir dieną, kad neplyštų vėjyje.

8 straipsnis. 1/3 aukščio nuleista stiebe arba 1/2 nuleista vėliava ant flagštoko reiškia gedulą. Jachta, grįžtanti į uostą su taip nuleista vėliava, signalizuoja apie reiso metu įvykusį nelaimingą atsitikimą. Iškritus žmogui už borto, vėliava nuleidžiama taip pat. Pakeliama - žmogų iškėlus.

9 straipsnis. Jachtos pasisveikina trumpam nuleisdamos (iki 1/2 vėliavos flagštoko eigos, arba iki 1/3 stiebo aukščio) valstybinę vėliavą tuo momentu, kai sveikinamasis laivas atsiduria traverze. Vėliava pakeliama sveikinamajam laivui atsakius į pasveikinimą. Jei sveikinama eskadra,- sveikinamas flagmanas. Jei sveikinamas greitai praplaukiamas objektas ar laviai uoste, galima vėliavą vėl iškelti nelaukiant, kol visi sveikinamieji atsakys į pasveikinimą. Galimas pasisveikinimas - rankos iškėlimas atviru delnu į sveikinamąjį. Taip sveikinamasi varžybų metu.

11 straipsnis. Svetimos valstybės vėliavėlės iškėlimas po dešiniuoju zalingu remiantis 1956 metų Ženevos konferencijos „Dėl plačiųjų jūrų“ nuostatomis.

11.3 straipsnis. Geltona tarptautinio signalinio sąvado vėliavėlė “Q” keliama po kairiu zalingu atvykus į pirmą užsienio valstybės uostą tada, kai laivas turi ką deklaruoti muitinei. Nuleidžiama po muitinės procedūros atlikimo. Neturint deklaruotinų prekių, ši vėliavėlė nebūtina Europos Sąjungos (ES) jachtoms keliaujant tarp ES šalių.

13 straipsnis. Vimpelai naudojami dekoracijai. Jie gali būti iškelti ir dieną ir naktį, ir plaukiant ir stovint. Vimpelai keliami po kairiuoju zalingu ir stiebo viršūnėje. Šleifai keliami tik stiebo viršūnėje. Šliupe vimpelas keliamas po kairiuoju zalingu arba stiebo viršūnėje, o šleifas tik stiebo viršuje.

17 straipsnis. Tėviškės vimpelas yra baltos spalvos ilgas vimpelas (šleifas), kuris kabinamas pirmutinio stiebo viršūnėje jachtai grįžtant į namų uostą.

18 straipsnis. Komercinės ir reklaminės vėliavos turi reklaminę ir dekoratyvinę funkcijas, todėl gali būti nenuimamos nakties metu. Kranto flagštoke jos keliamos žemiau valstybinių vėliavų. Jachtose jos keliamos ant forštago arba achterštago. Šių vėliavų iškėlimo vietą ir aukštį pasirenka jachtos kapitonas. Nedraudžiama plaukti su iškeltomis reklaminėmis ir komercinėmis vėliavomis regatų metu tuo atveju, jei iškeltos vėliavos netrukdo kitiems laivams, jei jos netrukdo pačios jachtos valdymui bei nekenkia jachtos įgulos saugumui.

19 straipsnis. Girlianda keliama valstybinių ar buriuotojų švenčių, klubinių regatų proga. Didžioji girlianda keliama jachtai stovint uoste. Ji prasideda nuo jachtos priekio ir tęsiasi per stiebo viršų iki jachtos laivagalio.

20 straipsnis. Jachtų uosto ar Klubo flagštokas yra traktuojamas kaip laivyno flagmano stiebas, „užinkaruotas sausumoje“ be burių. Jam galioja visos vėliavų taisyklės, taikytinos jachtos stiebui. Jei flagštokas turi gafelį tai Lietuvos vėliava keliama gafelio gale, o stiebo viršuje keliamas Jachtų uosto ar Klubo vimpelas. Jachtų uosto ar Klubo flagštokas turi turėti rėją (skersinį). Ant jos dienos metu keliamos svečių vėliavos kurios turi būti iškeltos per visą laikotarpį, kol yra svečiai. Visos vėliavų vietos ant rėjos yra vienodai pagarbios. Jachtų uosto ar Klubo flagštokas negali būti „plikas“. Nesant vėliavų - iškeliamas vimpelas, arba šleifas.

21 straipsnis. Dvigubas saliutas naudojamas dideliuose laivuose oficialių vizitų metu, kai yra iškelta vėliava. Įlipant saliutuojama vėliavai, o paskui denyje budinčiam jūreiviui arba kapitonui. Jei vėliava neiškelta - saliutuojama tik vieną kartą. Užlipus į laivą saliutuojama prie borto klausiant leidimo likti denyje.

22 straipsnis. Pareigūnų vėliavos yra tos vėliavos, kurias oficialiai turi pareigūnai pagal savo rangą (Pvz.: Respublikos Prezidento, karinių pajėgų vado, Svečios šalies ambasadoriaus, LBS Prezidento, LBS klubo Komandoro vėliavos ir t.t.).

tags: #kaip #pakabinta #turi #buti #veliava