Nenaudojamo turto pajamavimas perdirbimui: Apskaitos ir mokesčių aspektai

Šiame straipsnyje aptariami nenaudojamo turto perdirbimo ir su tuo susijusių pajamų apskaitos bei mokesčių klausimai. Nagrinėjami ilgalaikio turto remonto, nusidėvėjimo ir esminio pagerinimo aspektai, kurie yra svarbūs įmonėms, siekiančioms optimizuoti savo finansinę veiklą.

Svarbus ilgalaikis turtas: programinė įranga, technika, pastatai, žemė. Be jų dažniausiai neįmanoma užtikrinti sėkmingos veiklos. Remiantis Verslo Apskaitos Standartais aptarsime svarbiausias sąvokas:

• 12-asis Verslo apskaitos standartas (toliau VAS) reglamentuoja ilgalaikį materialųjį turtą, prie kurio priskiriama žemė, pastatai;
• 13-asis VAS apibrėžia nematerialųjį turtą, į kurį įeina teisės, licencijos;
• 18-asis VAS nustato finansinio turto ir įsipareigojimų apskaitos principus - tai investicijos, paskolos bei kiti finansiniai instrumentai.

Pagrindinis kriterijus, pagal kurį turtas skirstomas į trumpalaikį ir ilgalaikį, yra jo sunaudojimas per tą laikotarpį, per kurį uždirbama pelno. Tai - svarbiausias šios turto grupės išskyrimo požymis, nes visa trumpalaikio turto vertė įskaičiuojama į vieno kurio nors ataskaitinio laikotarpio sąnaudas. Tuo tarpu ilgalaikio turto atveju - kiekvienam laikotarpiui priskiriama tik per tą laikotarpį sunaudoto (nudėvėto) ilgalaikio turto dalis.

Kartais nusprendžiama ilgalaikį turtą parduoti ar perleisti tretiesiems asmenims dėl įvairių finansinių, strateginių ar kitų priežasčių. Ilgalaikio turto perleidimo kaina priklauso nuo šio turto techninės būklės bei paklausos rinkoje. Todėl toks turtas gali būti realizuotas už kainą, lygią jo likutinei vertei, taip pat ir už didesnę negu likutinė vertė, arba net mažesnę negu likutinė vertė.

Prieš perleidžiant ilgalaikį turtą tretiesiems asmenims, jis turi būti tinkamai apskaitytas - nurašytas. Ilgalaikio materialiojo turto perleidimas registruojamas eliminuojant iš apskaitos turto įsigijimo ar pasigaminimo savikainą, visas to turto vertės pokyčių sumas ir sukauptą to turto nusidėvėjimo sumą.

Nurašius visiškai nudėvėtą turtą, gautos dalys ar medžiagos gali būti sunaudojamos veikloje ar parduodamos, apskaitoje registruojamos kaip atsargos grynąją galimo realizavimo verte (grynoji galimo realizavimo vertė nustatoma remiantis vidutine pardavimo kaina arba palyginamąja rinkos kaina). Jei nurašyto turto likvidacinė vertė didesnė už gautų dalių ir medžiagų grynąją galimo realizavimo vertę, skirtumas pripažįstamas ataskaitinio laikotarpio nuostoliu dėl turto nurašymo.

Jei nurašomas turtas ne visiškai nudėvėtas, nenudėvėta vertė pripažįstama ataskaitinio laikotarpio nuostoliu dėl turto nurašymo.

Turto nurašymo nuostoliai, ypač jeigu nurašant turtą apskaitoje realiai jo nebuvo, bus neleidžiami atskaitymai. Pavogtas, sugadintas, pamestas ar kitaip prarastas turtas apskaičiuojant pelno mokestį yra neleidžiami atskaitymai. Nemokamai gauto turto vertė yra lygi 0 Eur.

Nusprendus nurašyti nevisiškai nudėvėtą ilgalaikį turtą, tokį sprendimą reikia dokumentuoti. Įmonė neturi pasirinkimo - balanse negali būti parodytas turtas, kurio nėra.

Turto praradimų apmokestinimas 1 situacija. Kavinėje sugedo maisto prekės 2 situacija. Iš įmonė balanso dingęs krovininis automobilis turėtų sudominti mokesčių administratorių.

Svarbu! Elektronikos išmesti negalima - baudą gausite. Atliekų surinkėjai parašo priimtus kg.

Ilgalaikio turto remontas ir rekonstrukcija

Remonto darbų apskaita ir mokestinis reglamentavimas: Turto (tiek nuosavo, tiek svetimo) remonto išlaidos gali būti kaupiamos turto sąskaitoje. Sprendimą dėl atlikto remonto įforminimo priima pati įmonė. Ar didinti pastato vertę, ar nurašyti remonto išlaidas, priklausys nuo pastato būklės vertinimo. Mokesčių teisės aktai nurodo vienintelį kriterijų - turto būklę po remonto. PMĮ nereikalauja atliktų remonto darbų vertinimo derinti su patalpų savininku.

Remontuoti galima bet kokį materialųjį turtą, išskyrus žemę. Per stichinę nelaimę apgadinto turto atkūrimas apskaitoje paprastai registruojamas kaip remontas. Tokio remonto išlaidos iš karto registruojamos ilgalaikio turto sąskaitoje.

PVM skaičiuojamas tik dėl pastatų esminio pagerinimo. PVM dėl pastato pasigaminimo turėtų būti skaičiuojamas, kai pastatas pradedamas naudoti. PVM sąskaitoje faktūroje už nuomą atskira eilute nurodyta "Remonto kompensavimo išlaidos". Remonto išlaidų dalis, tenkanti automobilio savininkui, turėtų būti parduota išrašant PVM sąskaitą faktūrą.

Automobilio remonto išlaidos, patirtos iki jo naudojimo pradžios, įskaitomos į turto įsigijimo vertę. Iki naudojimo pradžios patirtos remonto išlaidos įtraukiamos į įsigyto turto vertę.

Esminis pagerinimas

Pastato esminis pagerinimas yra laikomas ilgalaikio turto pasigaminimu. PVM sąskaita faktūra, įforminanti pastato esminį pagerinimą, išrašoma tada, kai remonto darbai yra baigiami. Esminis pagerinimas deklaruojamas to mėnesio, kurį darbai buvo užbaigti, PVM deklaracijoje. Trinkelių klojimo aplink pastatą darbai dažniausiai nelaikomi esminiu pastato pagerinimu. Apmokestinant kondicionierių remonto darbus reikėtų vadovautis VMI paskelbtu statybos darbų sąrašu.

Rekonstrukcija

Rekonstruojami gali būti tik pastatai ar statiniai. Atliktų remonto ar rekonstrukcijos išlaidų suma kaupiama ruošiamo naudoti ilgalaikio turto sąskaitoje. Rekonstruojant pastatus atliktų darbų vertė nėra svarbi. Apskaitos tikslais rekonstruojamo ilgalaikio turto nusidėvėjimo skaičiavimas nėra stabdomas.

Ilgalaikio turto nusidėvėjimas

Nenaudojamo turto nusidėvėjimas pagal PMĮ yra neskaičiuojamas. Naujai įsigyto turto, kuris nebuvo pradėtas naudoti, nusidėvėjimas neskaičiuojamas nei apskaitoje, nei pagal PMĮ. Turto, kurio įmonė nebenaudos, nusidėvėjimas neskaičiuojamas nei apskaitoje, nei pagal PMĮ.

NT nusidėvėjimas pradedamas skaičiuoti nuo kito mėnesio pradėjus turtą naudoti įmonės veikloje. Parengus ilgalaikį materialųjį turtą naudoti, jo nusidėvėjimas pradedamas skaičiuoti nuo kito mėnesio 1 dienos. Ilgalaikio turto nusidėvėjimas pradedamas skaičiuoti atidavus IT eksploatuoti (faktiškai pradėjus naudoti).

Į Kultūros vertybių registrą įtrauktas turtas gali būti nudėvimas tik apskaitoje. Apskaitoje nudėvimas bet koks riboto naudojimo laiko turtas, net ir kultūros vertybės.

Finansinėje apskaitoje ir apskaičiuojant pelno mokestį, galima taikyti skirtingus nusidėvėjimo normatyvus. Tarptautiniai finansinės atskaitomybės standartai neriboja nusidėvėjimo metodų pasirinkimo galimybių. Pagal apskaitos standartų reikalavimus naudingo tarnavimo laiką reikėtų peržiūrėti kasmet ir jį keisti.

Įmonė gali skaičiuoti nusidėvėjimą, jeigu dalį pastato naudoja veiklai vykdyti. Po rekonstrukcijos nustatyta naujoji vertė naudojama apskaičiuojant nekilnojamojo turto mokestį nuo kitų metų.

PMĮ 1 priedėlyje nurodyti normatyvai yra maksimalūs. Apskaitoje ūkininkas nusidėvėjimo normatyvus nusistato pats, atsižvelgdamas į realų turto naudojimo laiką. Įmonė gali suskirstyti turto grupes į pogrupius pagal objektyvius kriterijus ir taikyti skirtingus normatyvus.

Ilgalaikio turto pardavimo pajamos

Pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau - GPMĮ) 10 straipsnį 1 dalies nuostatas, individualios veiklos (įskaitant individualią žemės ūkio veiklą) pajamoms priskiriamos pajamos iš individualios veiklos, įskaitant pajamas iš individualios veiklos turto, išskyrus nekilnojamąjį pagal prigimtį daiktą, nuomos, pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn. Šioms pajamoms priskiriamos ir tos pajamos, kurios gaunamos pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn individualios veiklos turtą, t. y. tokio turto perleidimo pajamos apmokestinamos ta pačia tvarka, kaip ir iš individualios veiklos gautos pajamos. Žemės ūkio veiklą vykdantis ūkininkas, norėdamas, kad ilgalaikio turto nusidėvėjimo, eksploatavimo, remonto sąnaudos būtų laikomos leidžiamais atskaitymais ir norėdamas atskaityti pirkimo pardavimo PVM, prieš pradėdamas individualioje veikloje naudoti ilgalaikį turtą turi mokesčių administratoriui pateikti užpildytą Fizinio asmens pranešimą apie ilgalaikio turto ar jo dalies priskyrimą vykdomai individualiai ir / arba kitai ekonominei veiklai formą - FR0457.

Visos gyventojo individualios veiklos pajamos, įskaitant ir žemės ūkio veiklos pajamas, individualios veiklos turto pardavimo pajamos ir išlaidos, apskaičiuojant mokėtiną pajamų mokestį, yra sumuojamos.

Pagal LR GPMĮ 17 str.1 d. 28 punktą gyventojų pajamų mokesčiu neapmokestinamos ne individualios veiklos turto pardavimo pajamos, gautos perleidus kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą, jei yra tenkinamos šiame punkte nustatytos sąlygos: neapmokestinamos pajamos, gautos pardavus kilnojamąjį daiktą, jeigu šiam daiktui pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus yra privaloma teisinė registracija, šis daiktas yra įregistruotas Europos ekonominės erdvės valstybėje, jeigu toks turtas įsigytas anksčiau negu prieš 3 metus iki jo perleidimo nuosavybėn; neapmokestinamos pajamos, gautos pardavus nekilnojamąjį pagal prigimtį daiktą, įregistruotą Europos ekonominės erdvės valstybėje, jeigu toks daiktas įsigytas anksčiau nei prieš 10 metų iki jo pardavimo ar kitokio nuosavybėn perleidimo.

Pagal LR GPMĮ 17 str.1 d. 53 ir 54 punktus gyventojų pajamų mokesčiu neapmokestinamos pajamos gautos :pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn Europos ekonominės erdvės valstybėje esantį gyvenamąjį būstą (įskaitant priskirtą žemę), jeigu jame pastaruosius 2 metus iki pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn buvo gyventojo gyvenamoji vieta, deklaruota teisės aktų nustatyta tvarka; pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn Europos ekonominės erdvės valstybėje esantį gyvenamąjį būstą (įskaitant priskirtą žemę), kuriame gyventojo gyvenamoji vieta, deklaruota teisės aktų nustatyta tvarka, buvo trumpiau nei 2 metus. Gautos pajamos, kurios per vienus metus nuo tokio būsto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn yra panaudojamos kito Europos ekonominės erdvės valstybėje esančio gyvenamojo būsto, kuriame gyventojas teisės aktų nustatyta tvarka deklaruoja gyvenamąją vietą, įsigijimui.

Vadovaujantis VAS standartais ir kitų mokesčių nuostatomis, yra akivaizdu, kad ilgalaikio turto perleidimo procesas turi būti kruopščiai dokumentuojamas ir atspindimas tiek finansinėje atskaitomybėje, tiek mokesčių deklaracijose.

Kitos svarbios nuostatos

Gauta turto draudimo išmoka yra neapmokestinama pelno mokesčiu, net jeigu paskui turtas nėra remontuojamas. Draudimo išmoka, net jeigu įmonė automobilio neremontuoja, laikoma neapmokestinamosiomis pajamos. Kai įmonė pastato naują statinį, jis laikomas ilgalaikiu turtu ir nudėvimas. Nekilnojamojo turto mokesčio mokėti nereikia, kol pastatas nėra baigtas ir kol jame nevykdoma ekonominė veikla.

Pavyzdys 1 Ūkininkas perleido priekabą už 1000,00 Eur (pradinė vertė 2200,00 Eur), likutinė vertė 800,00 Eur, nusidėvėjimo suma 1400,00 Eur.

Apskaitos įrašai:

• D12.. Turto įsigijimo savikainos nusidėvėjimas (-) 1400,00 Eur
• D27.. Sąskaitos bankuose 1000,00 Eur
• K12.. Turto įsigijimo savikaina 2200,00 Eur
• K54.. Ilgalaikio turto perleidimo pelnas 200,00 Eur

Pelno (nuostolių) ataskaitoje parodomas perleidimo sandorio rezultatas (+/-). Pelnas ar nuostoliai apskaičiuojami iš pajamų, uždirbtų perleidus turtą, atimant parduoto turto likutinę vertę ir visas su perleidimu susijusias išlaidas, parodomas straipsnyje „Kitos veiklos rezultatai“.

Pavyzdys 2 Nurašoma netinkama naudoti, nudėvėta gamybos įranga, kurios įsigijimo savikaina 12000,00 Eur, likvidacinė vertė 1000,00 Eur, sukauptas nusidėvėjimas 11000,00 Eur. Nurašant įrangą gautos atsarginės dalys įvertintos 600,00 Eur. Įrangos likvidacinės ir gautų atsargų grynosios galimo realizavimo vertės skirtumas 400,00 Eur pripažįstamas ataskaitinio laikotarpio nuostoliais.

Apskaitoje nurašyta įranga registruojama įrašais:

• D 12.. Mašinų ir įrangos įsigijimo savikainos nusidėvėjimas (-) 11000,00 Eur
• D 20.. Žaliavos, medžiagos ir komplektavimo detalės 600,00 Eur
• D 63.. Kitos bendrosios ir administracinės sąnaudos 400,00 Eur
• K 12.. Mašinų ir įrangos įsigijimo savikaina 12000,00 Eur

Jei likvidacinė vertė mažesnė, ataskaitinio laikotarpio pelnu.

Pavyzdys 3 Papildant prieš tai Pavyzdžio 2 sąlygą: nurašant įrangą ir gautos atsarginės dalys, kurie įvertinti 600,00 Eur, kitos medžiagos - 500,00 Eur. Įrangos likvidacinės ir gautų atsargų grynosios galimo realizavimo vertės skirtumas 100,00 Eur pripažįstamas ataskaitinio laikotarpio pelnu.

Apskaitoje šis turto nurašymas registruojamas įrašais:

• D 12.. Mašinų ir įrangos įsigijimo savikainos nusidėvėjimas (-) 11000,00 Eur
• D 20.. Žaliavos, medžiagos ir komplektavimo detalės (atsarginės dalys) 600,00 Eur
• D 20.. Žaliavos, medžiagos ir komplektavimo detalės (metalo laužas) 500,00 Eur
• K 12.. Mašinų ir įrangos įsigijimo savikaina 12000,00 Eur
• K 54.. Kitos pajamos 100,00 Eur

Pavyzdys 4 Nurašoma netinkama naudoti nenudėvėta gamybos įranga, kurios įsigijimo savikaina 12000,00 Eur, likvidacinė vertė 1000,00 Eur, sukauptas nusidėvėjimas 8000,00 Eur. Jei nurašant įrangą negaunama jokių dalių ar medžiagų, nenudėvėta turto vertė 4000,00 Eur pripažįstama ataskaitinio laikotarpio nuostoliais ir apskaitoje registruojama šiais įrašais:

• D 12.. Mašinų ir įrangos įsigijimo savikainos nusidėvėjimas (-) 8000,00 Eur
• D 63.. Kitos bendrosios ir administracinės sąnaudos 4000,00 Eur
• K 12.. Mašinų ir įrangos įsigijimo savikaina 12000,00 Eur

Pavyzdys 5 Ūkininkas individualiai veiklai vykdyti už 10000 Eur įsigijo kultivatorių ir prieš pradėdamas jį naudoti, mokesčių administratoriui pateikė FR0457 formą. Po 2 metų jis minėtą kultivatorių pardavė. Kultivatoriaus pardavimo pajamos priskiriamos individualios veiklos pajamoms ir apmokestinamos ta pačia tvarka, kaip ir kitos individualios veiklos pajamos.

Lentelė. Ilgalaikio turto perleidimo atvejai pagal VAS 12, VAS 13

tags: #kaip #pajamuoti #nurasyto #nenaudojamo #turto #perdirbima