Įsigijus senos statybos namą, šeimininkams atsiranda rūpesčių atnaujinant statinio konstrukciją, pritaikant ją šiuolaikiniams reikalavimams. Šimtmečiais kaimo sodybose buvo statomi nedidelio aukščio namai. Tokiu būdu buvo taupomos statybinės medžiagos, branginama šiluma, stengiamasi sunaudoti kuo mažiau kuro, todėl statomų namų aukštis buvo ribotas.
Dabartinėje statybos praktikoje priimta, kad medinio namo aukštis turėtų būti apie 6,5 m. Didesnio aukščio mediniai pastatai būtų nepakankamai atsparūs. Taip pat tenka spręsti, kokiame aukštyje turėtų būti vienaukščio arba dviejų aukštų namo lubos. Klausimų kelia ir mansardos aukštis.
Patalpa su aukštomis lubomis turi teigiamų savybių - ji erdvesnė ir šviesesnė. Šeimininkas pagal savo skonį turi galimybę pasirinkti lubų konstrukciją, pritaikyti atitinkamus šviestuvus. Bet aukštos lubos sukelia ir nepatogumų: padidėja statybos ir šildymo išlaidos. Iškyla daugiau klausimų dėl patalpų ventiliacijos ir kondicionavimo.
Interjeras tampa nejaukus, jeigu kambarių aukštis padidėja, o baldai išlieka senos konstrukcijos. Bet visa tai pastebima tik tada, jeigu lubų aukštis viršija optimalius matmenis. Optimalus rekomenduojamas medinio namo lubų aukštis - 2,5 m. Priešingu atveju patalpoje nebus jauku. Kai kuriais atvejais rekomenduojami 2,7-2,8 m aukščiai. Pastarieji laikomi pakankamais realizuojant dizaino sprendimus.
Mansardos aukštis ir stogo nuolydis
Mansardos aukštis tiesiogiai priklauso nuo namo matmenų ir stogo nuolydžio. Tradicinis stogo nuolydis būna 25-45 laipsnių. Įvertinant šiuos nuolydžius, skaičiuojamas stogo atsparumas. Apatinėje stogo dalyje nuolydis gali būti padidinamas iki 45-60 laipsnių.
Ką daryti, jeigu patalpų lubos ganėtinai žemos?
Patalpoje su žemomis lubomis jausite slegiančią nuotaiką ir turėsite ribotas dizaino galimybes. Yra keletas būdų, sudarančių galimybę pertvarkyti patalpas į labiau tinkamas gyventi.
Paprastas būdas didinti lubų aukštį
Paprasčiausias būdas didinti lubų aukštį yra pašalinant apatinę jų apkalą. Dažniausiai ji būna daryta iš didesnio storio lentų, kurios tvirtinamos prie lubų sijų. Jų pašalinimas sudarytų galimybę padidinti patalpos aukštį mažiausiai dešimčia centimetrų. Tokiu atveju lubų sijos tampa matomos ir pareikalauja atitinkamos apdailos. Be to, jos galėtų būti vertinamos kaip dekoratyvinis elementas.
Lubų sijos kaip dekoratyvinis elementas. Šaltinis: manojuste.lt
Tačiau toks paprastas lubų vidinės apkalos pašalinimas pavyksta ne visuose namuose. Kai kurių pastatų konstrukcija pastarąjį sprendimą daro negalimą įgyvendinti. Jeigu lubos yra vienoje plokštumoje, vadinasi, sijos, prie kurių montuojama mansardos perdanga, yra vidinėje perdangos dalyje. Todėl išmontavus apatinę lubų dalį, būtina pašalinti visa, kas yra perdangoje. Ten rasite šiltinamąsias, garso izoliacijos medžiagas.
Jei vis dėlto nusprendėte didinti lubų aukštį, būtina atkreipti dėmesį į medinio namo apšiltinimą. Nuo to priklausys ne tik šildymo sąskaitos šaltuoju metų laiku, bet ir gyvenimo komfortas bei namų jaukumas. Juk nieko nėra smagiau nei šaltą žiemos vakarą sugrįžti į natūralumu dvelkiančius medinius namus, kuriuose kūrenamo židinio šiluma, o kartu ir jaukumas, dėl puikios izoliacijos laikosi net ir šiam užgesus.
Norėdami, jog modernūs rąstiniai namai ne tik greitai sušiltų, bet ir šilumą išlaikytų bet kokiomis oro sąlygomis, pasirūpinkite kokybišku keturių svarbiausių šiltinimo darbų atlikimu.
Rastinio namo renovacija (1 dalis)
Pasirūpinkite kokybiška sienų izoliacija
Jei rąstiniame name laiką leidžiate ištisus metus, o jo plotas - didesnis, nei 30 m2, klausimo, ar nameliui reikalinga papildoma izoliacija - net nereikėtų svarstyti. Ji ne tik užtikrins, kad sušildytose patalpose šiluma laikysis ilgai, bet ir leis išvengti į namelį šaltuoju metų laiku patenkančio didelio kiekio drėgmės bei šalčio, kai šis nėra šildomas.
Tiesa, nusprendus šiltinti savo medinį namą, ypač svarbu žinoti, jog į sienų šiltinimo darbus nederėtų kibti iš karto po statybų. Jei negalite laukti, reikėtų gerai įvertinti faktą, jog po statybų medinio namo sienos sėda apie 4-6% sienos aukščio. Pavyzdžiui, jei namo siena yra 4,5 m aukščio, po nusėdimo jos aukštis sumažės apie 20 cm, todėl, esant galimybei, su namo sienų šiltinimo darbais rekomenduojama šiek tiek palaukti. Kitu atveju, labai tikėtina, kad namą šiltinant vos po jo pastatymo, priklijuotas polistirolas, putos ar kitos medžiagos bus sugadintos.
Kokybiška rąstinio namo sienų izoliacija dažniausiai siejama ir su faktu, kad visi įmanomi sienų šiltinimo darbai - dažniausiai atliekami iš išorės, nes namo šiltinimas iš vidaus - nėra praktiškas. Norint gerai apšiltinti vidines, jau pastatyto namo sienas, labai dažnai tenka ardyti grindis, o jei darbas atliekamas ne itin kokybiškai, tokio proceso metu atsiranda ir puiki terpė veistis graužikams ar pelėsiui. Iš išorės apšiltinti rąstiniai namai pasižymi ir mažesne sienų temperatūrine apkrova - sienos temperatūra išlieka stabili visais metų laikais.
Kalbant apie šiltinimui naudojamų medžiagų pasirinkimą, egzistuoja ne vienas galimos medžiagos variantas. Tačiau, renkantis šiltinimo medžiagą, labiausiai rekomenduojame atkreipti dėmesį į tai, kad naudojama medžiaga būtų laidi garams - ,,kvėpuotų“, jos neperpūstų vėjas, medžiagoje nesikauptų drėgmė, taip pat ji pasižymėtų atsparumu mikroorganizmų veisimuisi. Atkreipkite dėmesį ir į šilumos laidumo koeficientą - kuo mažesnis koeficientas, tuo mažiau šiltinimo medžiagų reikės, o laidumas ilgainiui atsilieps ir šildymo kaštams.
Pastaruoju metu ypač populiaria medžiaga šiltinimui yra laikomas polistireninis putplastis, kuris šiltinimo metu yra tiesiogiai tvirtinamas prie medinių sienų. Šiltinant medinius namus šiuo paprastu būdu, specialios poliesterio plokštės yra tiesiogiai tvirtinamos prie medienos. Tačiau, nors dėl savo paprastumo šis būdas ir sulaukia didelio populiarumo, specialistų teigimu, tai nėra aukščiausią apšiltinimo kokybę užtikrinantis pasirinkimas dėl poliesterio medžiagos nepralaidumo orui. Gerokai dažniau rekomenduojama medžiaga dėl išskirtinės savo kokybės pastaruoju metu yra laikomas poliuretanas, purškiamas tiesiai ant sienos paviršiaus. Jis pasižymi itin dideliu elastingumu, ypač dėkingu šilumos izoliacijai.
Rąstiniai namai dažnai šiltinami ir mineraline akmens vata, kas neretai įvardijama kaip dar vienas, už poliesterinį putplastį kur kas kokybiškesnis pasirinkimas. Vis dėlto, svarbu atsižvelgti į tai, kad naudojant šį būdą papildomai bus reikalinga ir polietileno plėvelė, padėsianti sugerti sienai žalingus vandens garus. Akmens vata ne retai keičiama ekovata, turinčia daugybę svarbių pliusų. Nors daugelis tiekėjų ekovatos varžą prilygina akmens vatos varžai, dėl akmens vatą sujungiančių siūlių, priešingai nei ekovatos naudojimo atveju, prarandamas ne mažas šilumos kiekis. Plaušinė medžiagos struktūra, būdinga akmens vatai, taip pat ne retais atvejais ima kaupti drėgmę, kuri bėgant laikui ardo namo sienas. Priešingai nei akmens vata, purškiamoji ekovata išleidžia susikaupusį vandenį, o vatoje esanti celiuliozė, leidžia jai gerai prisitaikyti prie medienos paviršiaus. Ekovata yra dar žinoma kaip sunkiai degi medžiaga, todėl, pasirinkę šį šiltinimo būdą, ne tik užsitikrinsite kokybišką šilumos izoliaciją, bet ir džiaugsitės papildoma apsauga nuo gaisro.
Tiesa, kad ir kokį šiltinimo būdą nuspręstumėte pasirinkti, svarbu atkreipti dėmesį į šilumos perdavimo U ir šiluminės varžos R koeficientus. Šilumos perdavimo kriterijus leis įvertinti šiluminę izoliaciją arba šilumos kiekį, kuris gali persiskverbti per šiltinimo medžiagos pertvarą. Kuo žemesnė U vertė, tuo šilumos persiskverbs mažiau. Žvelgiant į šiluminės varžos koeficientą, kuo didesnė varža, tuo šiltesnė pertvara.
Apšiltinkite grindis
Nors ieškant namų šiltinimo sprendimų dažnai didžiausias dėmesys yra skiriamas namų sienoms, šaltas grindis galime įvardinti kaip vieną pagrindinių medinių namų problemų, kurią sunku išspręsti ant grindų patiesus kilimą. Ypač inovatyvi, medinių grindų šiltinimui itin tinkama medžiaga - poliuretanas, pasižymi tuo, jog gali sujungti šilumos, hidroizoliacines bei garso izoliacijos funkcijas. Medžiaga puikiai sukimba su šiltinamu sluoksniu, yra vienalytė, todėl jos nereikia papildomai sandarinti, o jos tankis užtikrina atsparumą apkrovoms.
Poliuretaną rąstinių namų grindų šiltinimui rekomenduojama rinktis ir dėl to, nes šis, lyginant su tuo pačiu kiekiu kitų, šiltinime naudojamų medžiagų, leidžia pasiekti gerokai didesnę šilumos izoliaciją. Nusprendus naudoti poliuretaną, grindys gana dažnai tiesiogiai juo apipurškiamos iš viršaus, taip stabdant šalto oro įsiskverbimą per grindis, jei šios nėra visiškai sandarios. Vis dėlto, jei kalbame ne visai apie naują namą, kurio grindis dengia medinės lentos ar kita sena danga, prieš purškiant poliuretaną rekomenduojame ją nuardyti. Naudojant šią medžiagą grindų šiltinimui ypač svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad šiltinimo sluoksnis į sienas remtųsi ant jų užkildamas bent 10 - 15 cm, tokiu būdu išvengiant neretai šiltinant grindis susidarančių „šalčio tiltelių“.
Garantuokite stogo sandarumą
Šalčio tilteliai būdingi ne tik prastam grindų, bet ir stogo apšiltinimui, todėl norėdami, kad rąstiniai namai šilumą laikytų ilgai, rekomenduojama investuoti į stogo izoliaciją. Tiesa, jeigu stogas naudojamas kaip paprasta palėpė, dėmesį galima sutelkti ne į paties stogo, o į lubų perdangų apšiltinimą. Tam, kad šiltas oras, kildamas į viršų, pasiliktų patalpose, lubos turi būti itin sandarios - jose negali būti nei menkiausių plyšių.