Bendrijos mokestis nuomininkui: kas tai ir ką reikia žinoti

Išsinuomoti butą gali atrodyti paprasta, tačiau svarbu žinoti, kokie mokesčiai ir įsipareigojimai tenka nuomininkui. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius dalykus, kuriuos turėtų žinoti kiekvienas, planuojantis nuomotis būstą.

Šiame straipsnyje panagrinėsime, kas apibrėžia nuomininko atsakomybę, kokie įstatymai tai reglamentuoja ir kaip išvengti nesusipratimų.

Pagrindiniai mokesčiai nuomojantis būstą

Ketinant nuomotis būstą, dalyje skelbimų nurodoma, jog reikės ne tik sumokėti depozitą, sumą už einamąjį mėnesį, bet ir tarpininkavimo mokestį.

Pavyzdžiui, skelbime, kuriame nuomojamas 1 kambario butas sostinėje, nurodoma, kad agentūros mokestis siekia 200 eurų, nuoma - 280 eurų, tad iš viso reikia 580 eurų, tačiau teigiama, kad nėra depozito. Kitame skelbime 2 kambarių buto kaina siekia 450 eurų, depozitas - taip pat 450 eurų, o vienkartinis agentūros mokestis - 250 eurų. Kai kuriuose skelbimuose konkretus mokesčio dydis nenurodytas, tik akcentuojama, kad jis bus taikomas. Tačiau yra ir nemažai skelbimų, kur nurodoma, kad tarpininkavimo mokestis yra netaikomas.

Pagrindiniai mokesčiai nuomojantis butą:

• Nuomos mokestis
• Komunaliniai mokesčiai
• Tarpininkavimo mokestis
• Depozitas
• Kiti galimi mokesčiai

Nuomos mokestis

Tai yra pagrindinis mokestis, kurį nuomininkas moka nuomotojui už naudojimąsi būstu. Nuomos mokestis dažniausiai mokamas kas mėnesį, bet gali būti susitarta ir dėl kitokio mokėjimo grafiko. Svarbu, kad nuomos mokestis ir mokėjimo terminai būtų aiškiai nurodyti nuomos sutartyje.

Komunaliniai mokesčiai

Nuomininkas paprastai atsakingas už komunalinius mokesčius, tokius kaip elektra, vanduo, šildymas, šiukšlių išvežimas ir kt. Šie mokesčiai gali būti įtraukti į nuomos mokestį arba mokami atskirai. Svarbu išsiaiškinti, kokie komunaliniai mokesčiai įskaičiuoti į nuomos mokestį, o už kuriuos reikės mokėti papildomai.

Laiptinės apšvietimas, liftas, bendrijos pirmininko alga, aplinkos tvarkymas, kaupiamosios lėšos, vieno ar kito gedimo remontas - tai tik dalis paslaugų, kurias galima išvysti gavus sąskaitą už būsto administravimą ir komunalines paslaugas.

Anot jo, jeigu naudą iš paslaugų gauna pats nuomininkas, jis už tai turėtų ir susimokėti.

M. Čiulada sako: „Bet, pavyzdžiui, bendrijos pirmininko dedamoji ar laiptinės apšvietimo dedamoji... Na, gyveni tame name, namas prižiūrimas, administruojamas, laiptinė apšviečiama, suremontuojama spyna - juk nuomininkas naudojasi tuo bendru gėriu. Nereikia galvoti, kad tik tiesiogiai jo suvartojama elektra ar vanduo yra jo priedermė.“

Tačiau, priduria M. Čiulada, yra objektyvių situacija, kai nuomininkas neturėtų mokėti net ir už minėtas paslaugas. „Labai svarbu, kad tai nebūtų palikta kažkokiam vėlesniam pasiaiškinimui. Tai turi būti aprašyta arba bent jau aptarta žodžiu nuomos sutartyje pačios nuomos pradžioje“, - akcentuoja M.

Kaip patogiai mokėti komunalinius mokesčius?

• Mokėjimas tiesiogiai savininkui: Nuomininkas kiekvieną mėnesį 20-25 d. perveda pinigus savininkui.
• Naudojant www.vienasaskaita.lt: Reikia teisingai suvesti mokėtojų kodus ir laiku apmokėti (iki kiekvieno mėnesio 25-27 d.).
• Fiksuotas mokestis: Savininkas apmoka komunalinius mokesčius savarankiškai, neapkraunant nuomininkų.

Kad ir kokį būdą pasirinksite periodiškai rekomenduojama patikrinti ir pasidomėti apie komunalinių mokesčių mokėjimus, tarifus papildomus mokesčius. Nes dažnai Vilniuje pasitaiko naujovių komunalinių mokesčių mokėjimo srityje.

Tarpininkavimo mokestis

„Capital“ brokeris Darius Valkavičius LRT.lt kalbėjo, kad dažniausiai nuomos tarpininkavimo mokestis yra suprantamas kaip mokestis, kurį nuomininkas turi sumokėti nekilnojamojo turto agentui ar brokeriui už dalyvavimą nuomos procese.

Advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ asocijuotoji teisininkė Akvilė Rudaitytė LRT.lt komentavo, kad šis mokestis atsiranda iš paslaugų teikimo sutarties tarp brokerio ir vienos iš nuomos sutarties šalių (nuomotojo arba nuomininko) ir yra pagrįstas sutartiniais santykiais.

„Šalimi, įpareigota sumokėti tarpininkavimo mokestį, tampa ta nuomos sutarties šalis, kuri su nekilnojamojo turto brokeriu sudarė tarpininkavimo sutartį ir užsakė jo paslaugas (surasti nuomininką patalpoms arba surasti patalpas nuomai).

„Jei priešingai, būsto ar patalpų ieško nuomininkas, jis kreipiasi į nekilnojamojo turto brokerį su prašymu surasti ir pasiūlyti jam objektą nuomai ir su juo dėl tokių paslaugų sudaro tarpininkavimo sutartį, toks mokestis tampa tarpininkavimo sutartį sudariusios šalies - nuomininko - prievole. Sutartiniai santykiai tarp nekilnojamojo turto brokerio ir konkrečios šalies (nuomotojo arba nuomininko) yra esminis kriterijus, nustatantis, kas turi apmokėti už šią paslaugą“, - teigė A.

„Tuo atveju, jei tarpininkavimo paslaugų sutartį su nekilnojamojo turto brokeriu sudarė nuomininkas, jis atsisakyti brokeriui mokėti tarpininkavimo mokestį gali tik tarp šalių sudarytoje sutartyje nustatytais atvejais arba jeigu sutartis yra neįvykdyta.

Depozitas

Depozitas - tai pinigų suma, kurią nuomininkas sumoka nuomotojui kaip užstatą už galimus nuostolius ar žalą, padarytą nuomojamam turtui. Pasibaigus nuomos sutarčiai, depozitas grąžinamas nuomininkui, jei turtas grąžinamas tokios pat būklės, kokios buvo nuomos pradžioje, atskaičiavus galimus nuostolius.

Kiti galimi mokesčiai

• Draudimas: Nuomotojas gali reikalauti, kad nuomininkas apdraustų nuomojamą turtą.
• Remontas: Nuomos sutartyje gali būti nurodyta, kas atsakingas už smulkų remontą.

Nuomos sutartis: būtina norint išvengti nesusipratimų

Būsto nuomos sutartis nėra būtinybė, t.y. esant tam tikroms įstatyme nurodytoms sąlygoms, gyvenamasis būstas gali būti išnuomojamas ir žodžiu. Visgi, rašytinės būsto nuomos sutarties sudarymas leidžia išvengti galimų ginčų tarp nuomotojo ir nuomininko, arba, jiems kilus - juos išspręsti žymiai paprasčiau.

NT brokeris Ignas Zabarauskas pasakojo, kad sunku rasti atvejų, kuomet būstai būtų nuomojami be sutarčių. „Sutartis apsaugo ir nuomotojus, kurie nori išnuomoti savo būstą, ir nuomininkus, kurie nuomojasi. Ji visais atvejais yra reikalinga. Net jeigu būstą žmogus nuomoja giminaičiui ir atrodo, kad dėl visko pavyks susitarti, vis tiek patariu pasirašyti sutartį. Žodžiu aptartos sąlygos gali labai greitai pasimiršti, todėl ir patariu pasirašyti sutartį“, - komentavo NT brokeris.

Anot jo, sutartyse dažniausiai nuomotojai ir nuomininkai susitaria dėl kainos, depozito dydžio, termino, nuo kada iki kada nuomojamas būstas. „Svarbu aptarti, kaip vyks atsiskaitymas - grynaisiais pinigais ar pavedimu. Dar svarbu susitarti dėl turto naudojimo, jo perdavimo, grąžinimo sąlygų“, - patarė NT brokeris.

Pagrindiniai punktai, kuriuos reikėtų įtraukti į nuomos sutartį:

• Sutarties šalių identifikavimas
• Nuomos mokesčio dydis ir mokėjimo tvarka
• Komunalinių mokesčių mokėjimo tvarka
• Užstato (depozito) sumokėjimas
• Nuomos sutarties terminas
• Būsto perdavimo-priėmimo sąlygos

Sudarant būsto nuomos sutartį būtina sudaryti būsto perdavimo-priėmimo aktą, kuris gali būti surašomas kaip atskiras dokumentas, arba įtraukiamas į sudaromą nuomos sutartį. Būsto būklę ir visų jame esančių daiktų defektus rekomenduotina užfiksuoti nuotraukomis ir jas pridėti prie perdavimo-priėmimo akto. Esamų defektų aprašymas ir jų fotofiksacija leidžia išvengti ginčų ir įvairių interpretacijų nuomos sutarties pabaigoje dėl buvusios daiktų būklės jų perdavimo metu.

Kaip išvengti nesusipratimų dėl mokesčių?

• Skaitykite nuomos sutartį: Atidžiai perskaitykite nuomos sutartį ir įsitikinkite, kad suprantate visas sąlygas, įskaitant mokesčius.
• Klauskite: Jei turite klausimų dėl mokesčių, nedvejodami klauskite nuomotojo.
• Susitarkite raštu: Visi susitarimai dėl mokesčių turėtų būti užfiksuoti raštu, kad vėliau nekiltų nesusipratimų.

Teisininkė taip pat pažymi, kad nuomininkas, prieš sudarydamas nuomos sutartį, turi pilną teisę nesutikti mokėti į kaupiamąjį fondą ir pan. Tada šalys turi ieškoti sprendimo, o jei jis nėra randamas, skirstytis savais keliais.

Š. Tarutis teigia: „Pasisakau už individualų vertinimą ir visus mokesčius perkelti nuomininkui nesiūlyčiau. Tačiau, jei šalys sulygtų, jog viską dengia nuomininkas, tardamiesi dėl nuomos sąlygų, tokią sutartį valdyti būtų daug lengviau.“

Mokesčių mokėjimas VMI

Teisės departamento direktorė Rasa Virvilienė teigė, kad gyventojas, norėdamas nuomoti gyvenamosios paskirties patalpas, pavyzdžiui, butą, gali pats pasirinkti, kaip bus apmokestinamos jo nuomos pajamas.

„Galima galima įsigyti verslo liudijimą (VL) „Gyvenamosios paskirties patalpų nuoma“, už kurį sumokamas savivaldybių tarybų nustatytas fiksuoto dydžio pajamų mokestis. Šis verslo liudijimas tinka tik nuomojant šias patalpas gyventojams, o kiekvienam nuomojamam būstui privaloma įsigyti atskirą VL. Kitas būdas susimokėti mokesčius teikiant nuomos paslaugas yra pateikti metinę pajamų deklaraciją ir nuo praėjusį mokestinį laikotarpį gautų nuomos pajamų sumokėti 15 proc. pajamų mokestį“, - komentavo VMI atstovė.

R. Virvilienė sakė, kad gyventojai, nepriklausomai nuo to, trumpam ar ilgam laikui nori nuomoti gyvenamosios paskirties patalpas kitiems gyventojams, tai gali padaryti įsigiję verslo liudijimą „Gyvenamosios paskirties patalpų nuoma“.

„Atkreipiame dėmesį, kad tokiu atveju gyventojai papildomų paslaugų neteikia, pvz., kaimo turizmo paslaugos arba pusryčių paslaugos. Gyventojas, įsigydamas VL, turi iš karto sumokėti fiksuoto dydžio pajamų mokestį VMI. Fiksuotus pajamų mokesčio dydžius kiekvienai veiklos rūšiai bei galimas taikyti lengvatas nustato kiekviena savivaldybės taryba atskirai“, - komentavo VMI atstovė.

Ji pažymėjo, kad per kalendorinius metus iš verslo liudijime nurodytos vykdytos veiklos gautos ne didesnės nei 45 tūkst. eurų pajamos (kai vykdoma kelių rūšių veikla pajamos sumuojamos), apmokestinamos, sumokant savivaldybių tarybų patalpų nuomai nustatytą fiksuoto dydžio pajamų mokestį. Gautų pajamų iš patalpų nuomos dalis, viršijusi 45 tūkst. eurų, apmokestinama 15 proc. tarifu.

R. Virvilienės teigimu, bet kokio NT (ne tik gyvenamųjų patalpų) nuomos paslauga gali būti teikiama tiek gyventojams, tiek juridiniams asmenims.

„Jeigu NT nuomojamas įmonei ar gyventojams, vykdantiems individualią veiklą ir naudojantiems tą turtą veiklai vykdyti, tuomet nuo išmokamos nuomos pajamų sumos apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti 15 proc. pajamų mokestį privalo įmonė ar minėtas gyventojas. Jeigu NT nuomojamas gyventojams (įskaitant gyventojus, vykdančius individualią veiklą, bet nuomojamą turtą naudojantiems asmeninėms reikmėms), tuomet 15 proc. pajamų mokestį nuo gautų nuomos pajamų turi sumokėti NT nuoma užsiimantis asmuo. T. y. metams pasibaigus, iki kitų metų gegužės 1 d., reikia deklaruoti iš nuomos gautas pajamas ir sumokėti 15 proc. gyventojų pajamų mokestį“, - aiškino VMI atstovė.

Dažniausiai užduodami klausimai

tags: #bendrijos #mokestis #nuomininkui