Žemės ūkio paskirties žemė Lietuvoje - tai žemės plotai, skirti ūkininkavimui, augalininkystei, gyvulininkystei ar kitai žemės ūkio veiklai. Nors tai viena pigiausių nekilnojamojo turto rūšių, jos pardavimas - ne toks paprastas, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Pardavimo procesą reglamentuoja ne tik Civilinis kodeksas, bet ir specialūs įstatymai, apribojantys pirkėjų ratą bei numatantys tam tikrus reikalavimus.
Pagrindiniai žemės ūkio paskirties žemės bruožai
- Naudojama ūkininkavimui ar su žemės ūkiu susijusiai veiklai.
- Turi būti tinkamai prižiūrima ir neapleista.
- Gali būti ribojama pagal plotą ar subjektus, turinčius teisę įsigyti (ypač užsieniečiai).
- Gali būti keičiama į kitą paskirtį, tačiau tai reikalauja papildomų derinimų ir leidimų.
Šaltinis: Žemės įstatymas, 3 str.
Kas gali įsigyti žemės ūkio paskirties žemę?
Pagal galiojančius teisės aktus:
- Fiziniai asmenys gali įsigyti žemės ūkio paskirties žemę, jei:
- Yra Lietuvos Respublikos piliečiai.
- Yra ūkininkai arba turintys žemės ūkio veiklos patirties.
- Įsipareigoja dirbti įsigytą žemę 5 metus nuo įsigijimo.
- Juridiniai asmenys gali įsigyti žemę, jei:
- Jų pagrindinė veikla - žemės ūkis.
- Jie vykdo veiklą Lietuvoje ne mažiau kaip 3 metus.
- Užsieniečiai gali įsigyti žemės ūkio paskirties žemę tik ribotais atvejais - priklausomai nuo tarptautinių sutarčių ir Europos Sąjungos teisės.
Šaltinis: Konstitucinio Teismo nutarimas 2003-03-11
Simas Gudynas, advokatų kontoros "Lideika, Petrauskas, Valiūnas ir partneriai" advokatas, pažymi, jog nuo gegužės 1 d. užsieniečiai iš šalių, kurios atitinka europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus, ne žemės ūkio ir ne miškų ūkio paskirties žemės gali įsigyti tokiomis pat sąlygomis kaip ir Lietuvos piliečiai. Iki šiol Lietuvoje žemę galėjo pirkti tik užsienio bendrovės bei užsienio piliečiai, kurie Lietuvoje vertėsi ūkine veikla.
Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (NŽT) dažnai sulaukia klausimų apie tai, kokie užsienio subjektai gali Lietuvoje įsigyti žemės. NŽT primena, kad užsienio subjektų teisę įsigyti žemės Lietuvoje reglamentuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo konstitucinis įstatymas (Konstitucinis įstatymas).
Konstitucinio įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad įsigyti nuosavybės teise žemę, vidaus vandenis ir miškus gali būti leidžiama užsienio subjektams, atitinkantiems Lietuvos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus.
Konstitucinio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Lietuvos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinka užsienio juridiniai asmenys, taip pat kitos užsienio organizacijos:
- Kurios yra bent vienos iš šių sąjungų, susitarimų ar organizacijų narės:
- Europos ekonominės erdvės susitarimo (Europos Sąjungos narės, Islandija, Lichtenšteinas ir Norvegija).
Taigi Lietuvoje žemę, vidaus vandenis ir miškus gali įsigyti tie užsienio subjektai (užsienio juridiniai asmenys, kitos užsienio organizacijos, užsienio valstybių piliečiai ir šių užsienio valstybių nuolatiniai gyventojai, Lietuvos Respublikos nuolatiniai gyventojai, neturintys Lietuvos Respublikos pilietybės), kurie atitinka Lietuvos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus.
Kokie apribojimai taikomi žemės pirkimui?
Pagal Žemės įstatymą:
- Didžiausias leidžiamas plotas: fizinis ar juridinis asmuo gali turėti ne daugiau kaip 500 ha žemės ūkio paskirties žemės.
- Jei pirkėjas jau yra įsigijęs žemės ūkio paskirties žemės, būtina įvertinti bendrą visos turimos žemės plotą.
- Prieš parduodant sklypą, būtina įsitikinti, kad jis nėra nacionalizuotas, apribotas specialiosiomis žemės naudojimo sąlygomis (pvz., draustiniai, sanitarinės apsaugos zonos).
Šaltinis: Žemės įstatymas, 21 str.
Pirkėjo pirmumo teisė
Svarbu žinoti, kad žemės ūkio paskirties žemės pirkimui dažnai taikoma pirmumo teisė:
- Gretimų sklypų savininkai turi teisę įsigyti žemę pirmenybės tvarka.
- Privaloma apie planuojamą pardavimą pranešti savivaldybei, kuri informuoja pirmumo teisę turinčius asmenis.
- Jei per 30 kalendorinių dienų jie neišreiškia noro pirkti - sklypą galima parduoti laisvai.
Šaltinis: LR Civilinis kodeksas, 4.79 str.
Lietuvos verslininko viza paaiškinta / Kelkis, dirbk ir versk Europoje
Pardavimo procesas žingsnis po žingsnio
- Dokumentų paruošimas:
- Žemės nuosavybės dokumentai.
- Kadastriniai matavimai (jei reikia).
- Žemės vertinimo pažyma (neprivaloma, bet naudinga).
- Pirkėjo paieška ir pirmumo teisės procedūros.
- Notarinės sutarties sudarymas:
- Būtina pateikti visus dokumentus.
- Jei parduodamas tik dalis sklypo - reikia kadastrinių duomenų atnaujinimo.
- Registracija Registrų centre:
- Naujas savininkas turi per 30 dienų įregistruoti sandorį.
- Galima naudotis eRegistru sistema.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
- Ar galiu parduoti žemę užsieniečiui?
Tik tuo atveju, jei pirkėjas atitinka reikalavimus (ES pilietis, ūkininkas, dirbęs žemę Lietuvoje). Užsieniečiams taikomi papildomi apribojimai.
- Kiek kainuoja pardavimas?
Kainą sudaro: notaro mokesčiai (apie 0,4-0,7 % nuo sumos); Registrų centro mokestis (nuo 17,40 €); jei taikomas NT mokestis ar pelno mokestis - reikia deklaruoti VMI.
- Ar galiu pakeisti žemės paskirtį prieš parduodant?
Taip, bet tai ilgas ir sudėtingas procesas, kuris reikalauja: detalaus plano; viešo svarstymo; savivaldybės ir Nacionalinės žemės tarnybos leidimo.
Rekomendacijos prieš parduodant
- Pasitikrinkite, ar žemė neturi juridinių ar aplinkosauginių apribojimų.
- Jei žemė nuomojama - patikrinkite sutarties sąlygas, nes nuomininkas gali turėti pirmumo teisę.
- Įsivertinkite galimą mokestinę naštą, ypač jei žemė parduodama su pelnu (deklaruojamas GPM).
Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymas neatgrasė užsieniečių nuo žemės pirkimo Lietuvoje, nes jie to nedarė ir anksčiau, tačiau apsunkimo žemės įsigijimą patiems lietuviams, pastebi ekspertai.
Pasak Žemės savininkų sąjungos Vilniaus skyriaus pirmininko K. Mozerio, vadinamasis saugiklių, apribojimų įstatymas buvo taikomas, kad užsieniečiai būtų atgrasyti nuo Lietuvos žemės pirkimo. Jo nuomone, šis tikslas pasiektas, bet jis buvo pasiektas ir anksčiau.
Korporacijos „Matininkai“ prezidentas Kęstutis Kristinaitis atkreipia dėmesį, kad iki įstatymo priėmimo daugelis buvo linkę prognozuoti, jog visa Europa ir Amerika nupirks visą Lietuvos žemė, bet, K. Kristinaičio teigimu, taip nevyko ir neįvyko.
Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas J. Kraujelis pastebi, kad dabar sunkiau įsigyti žemės, tačiau Lietuvos žemdirbiai turi turėti pirmenybę prieš užsieniečius.
Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas S. Bucevičius mano, jog esminių Žemės įsigijimo įstatymo pakeitimų nereikia.
Nuo gegužės 1 d. užsieniečiai iš šalių, priklausančių ES, NATO, taip pat kai kurių kitų gali Lietuvoje įsigyti ne žemės ūkio paskirties žemės tokiomis pat sąlygomis, kaip ir Lietuvos piliečiai. Palengvėjo ši procedūra ir minėtų šalių įmonėms.
| Laikotarpis | Kreipimųsi dėl leidimo parduoti žemę | Išduota leidimų |
|---|---|---|
| Vidutiniškai per metus | ~20 000 | ~5 000 |
| 2014-01-01 - 2015-11-04 (pranešimai) | 38 880 | - |
| 2014-05-01 - 2015-11-04 (leidimai) | - | 9 977 |
Iš jų buvo išduoti leidimai vienam Danijos piliečiui ir 5 sutuoktiniams, turintiems užsienio pilietybę - Latvijos, Norvegijos, Lenkijos, Rusijos ir Prancūzijos piliečiams.