Kaip atskleisti paslėptą slaptažodį ir suprasti automobilio stiklų žymėjimus

Šiame straipsnyje aptarsime ne tik būdus, kaip atskleisti paslėptus slaptažodžius, bet ir kitus svarbius dalykus, pavyzdžiui, automobilių stiklų žymėjimus ir kibernetines grėsmes. Skaitykite toliau, kad sužinotumėte daugiau.

Automobilio stiklų žymėjimo paslaptys

Ar kada nors pastebėjote mažas raides ar skaičius ant savo automobilio priekinio stiklo ir susimąstėte, ką jie reiškia? Šie ženklai nėra atsitiktiniai - jie suteikia svarbią informaciją apie jūsų automobilio saugumą, stiklo kilmę ir netgi galimą avarijų istoriją. Žymos ant jūsų automobilio stiklų veikia kaip paslėptas „pasas“, pasakojantis jūsų automobilio istoriją. Jų patikrinimas užtrunka tik keletą minučių ir gali atskleisti, ar automobilis buvo remontuotas, perdažytas ar pateko į avariją.

Ant kiekvieno automobilio lango, ypač priekinio stiklo, yra keletas svarbių įrašų. Panagrinėkime juos atidžiau:

• „E“ apskritime (pvz., E20): Vienas iš dažniausiai pasitaikančių simbolių yra didžioji raidė „E“ apskritime, po kurios eina skaičius, pvz., E20.
• „43R“: Ženklas „43R“ rodo, kad stiklas atitinka Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos (UNECE) reglamento Nr. 43 reikalavimus.
• „AS“ ir skaičius: Taip pat galite pamatyti ženklą, kuris prasideda „AS“ ir po kurio eina skaičius.
• „M“ ir skaičius (pvz., M5): Šalia šio ženklo galite rasti raidę M, po kurios eina skaičius, pvz., M5.
• Gamintojo logotipas: Jei ant jūsų automobilio stiklo yra tik gamintojo logotipas, pvz., „Toyota“, „BMW“ ar „Volkswagen“, tai greičiausiai yra originali detalė. Tačiau jei ant žymos yra nurodyta kita prekės ženklo pavadinimas, pvz., Saint-Gobain, Pilkington arba NordGlass, tai stiklas greičiausiai buvo pagamintas tiekėjo.
• Gamybos datos kodas: Viena iš labiausiai informatyvių detalių ant automobilio stiklo yra gamybos datos kodas. Jis paprastai spausdinamas šalia kitų simbolių kaip skaičių ir taškų seka. Taškų skaičius rodo mėnesį (1 taškas = sausio mėn., 2 taškai = vasario mėn. ir t. t.). Jei stiklo gamybos data nesutampa su automobilio pagaminimo metais, tai greičiausiai reiškia, kad stiklas buvo pakeistas.

Štai lentelė, apibendrinanti dažniausiai pasitaikančius stiklų žymėjimus:

Kibernetinės grėsmės: kaip apsisaugoti

Kas iš tiesų slypi už tokių terminų kaip fišingas, ransomware, deepfake ar botnet? Šios kibernetinės atakos vis dažniau nukreipiamos ne tik į pavienius vartotojus, bet ir į organizacijas - nuo mažų įmonių iki tarptautinių korporacijų. Duomenų vagystės, reputacijos krizės, finansiniai nuostoliai ar net veiklos paralyžius - tai tik keli scenarijai, su kuriais gali tekti susidurti.

Dažniausiai pasitaikančios kibernetinės grėsmės:

1. Fišingas (angl. phishing): Nusikaltėliai siunčia suklastotus el. laiškus, SMS žinutes ar net socialinių tinklų pranešimus, apsimesdami bankais, partneriais ar net jūsų kolegomis. Pagrindinis tikslas - priversti auką atskleisti prisijungimo duomenis, slaptažodžius ar kitas jautrias detales. Efektyviausia gynyba - darbuotojų mokymai ir pažangūs el. pašto filtravimo sprendimai.
2. Išpirkos reikalaujantys virusai (angl. ransomware): Ši kenkėjiška programa užšaldo arba užrakina įmonės duomenis ir reikalauja išpirkos už jų atblokavimą. Todėl būtina turėti atsargines kopijas, patikimus skaitmeninio saugumo sprendimus ir greito reagavimo planą, leidžiantį sumažinti žalą.
3. Botnet: Tai tinklas, sudarytas iš kompiuterių, vadinamų „robotais“, kurie užkrėsti kenkėjiškomis programomis ir nuotoliniu būdu kontroliuojami kibernetinių nusikaltėlių. Prevencija - tai pažangios apsaugos sistemos ir reguliarus tinklo stebėjimas.
4. Nulinė diena (angl. Zero-day): Tai programinės įrangos saugumo spraga, kurios egzistavimas dar nėra žinomas viešai, ir dėl kurios dar nebuvo išleistas pataisymas. Reikia nuolat atnaujinti sistemas ir investuoti į pažangius saugumo sprendimus.
5. Keylogger: Tai kenkėjiška programa, skirta slaptai fiksuoti kiekvieną paspaudimą klaviatūroje. Duomenų vagystės šiuo metodu gali sukelti ne tik finansinius nuostolius, bet ir pakenkti įmonės reputacijai.
6. Tamsusis internetas (angl. Dark Web): Tai uždara ir nekontroliuojama interneto erdvė, kurioje galima pasiekti informaciją tik naudojant specializuotas naršykles. Prevencija - griežta duomenų apsauga ir nuolatinis darbuotojų švietimas.
7. Bluejacking: Tai kibernetinė ataka, kai nusikaltėliai naudoja Bluetooth technologiją, kuri siunčia nepageidaujamus ar įžeidžiančius pranešimus į šalia esančius įrenginius. Svarbu išjungti Bluetooth funkciją, kai ji nenaudojama bei būti atsargiems su nepažįstamais įrenginiais, kurie bando susisiekti su įrenginiu.
8. Doxxing: Tai kibernetinė ataka, kai be žmogaus sutikimo internete paviešinami jo asmeniniai duomenys. Paviešinta vadovų ar darbuotojų asmeninė informacija gali tapti įrankiu kibernetiniam šantažui, socialinei inžinerijai ar net tikslinei atakai prieš organizaciją.
9. Banginių medžioklė (angl. Whaling): Tai specializuota sukčiavimo ataka, nukreipta į aukščiausio lygio organizacijos darbuotojus. Organizacijos turėtų reguliariai edukuoti darbuotojus atpažinti tokio tipo atakas, naudoti papildomus autentifikacijos sprendimus ir įdiegti griežtas finansinių operacijų patvirtinimo procedūras.
10. Deepfake: Tai technologija, kuri naudoja dirbtinio intelekto metodus tam, kad sukurtų itin tikroviškus, tačiau visiškai suklastotus vaizdo ar garso įrašus. Organizacijos turėtų diegti papildomas patikros procedūras, mokyti darbuotojus atpažinti tokias grėsmes ir naudoti patikimus skaitmeninio saugumo sprendimus, padedančius laiku identifikuoti klastotes.
11. Zombie tinklas: Tai užkrėstų kompiuterių tinklas, panašus į botnet, kuris leidžia kibernetiniams nusikaltėliams nuotoliniu būdu valdyti įrenginius visiškai be vartotojo žinios.

Kaip paslėpti arba užrakinti aplikacijas "iPhone" ir "iPad" įrenginiuose

WWDC24 prezentacijos metu „Apple“ pristatydama „iOS 18“ ir „iPadOS 18“ minėjo apie „naują“ galimybę paslėpti ar užrakinti aplikacijas „iPhone“ ir „iPad“. Norint paslėpti ar „Face ID“ arba „Touch ID“ apsaugoti aplikacijas nebūtina diegti „iOS 18“ ar „iPadOS 18“, tai padaryti galima ir „iOS 17“ ir „iPadOS 17“. „iOS 18“ ir „iPadOS 18“ „Apple“ įdiegė geresnes ir patogesnes priemones norintiems paslėpti aplikacijas ar apsaugoti jas „Face ID“, „Touch ID“ ar slaptažodžiu, taip neleidžiant neautorizuotiems asmenims prieiti prie jose saugomų duomenų.

1. Pasirinkite aplikaciją, kurią norite užrakinti ir palieskite ir palaikykite jos piktogramą iki ekrane pasirodys greitų veiksmų meniu.
2. Jame pasirinkite „Require Face ID“ „Require Touch ID“ ar „Require Passcode“, visiškai taip pat kaip apsaugant aplikaciją nuo neautorizuoto atidarymo.
3. Jei pasirinkote „Face ID“ „iPhone“ ar „iPad“ prieš pritaikydamas aplikacijos rakinimą nuskenuos jūsų veidą. Jei naudojate „Touch ID“ - turėsite paliesti jutiklį patvirtindami pasirinktos aplikacijos rakinimą. Jei pasirinkote apsaugą slaptažodžiu - įveskite slaptažodį.

„Apple“ teigia, kad „informacija iš aplikacijos nebus rodoma kitose sistemos vietose, įskaitant paiešką ir pranešimus, kad kiti netyčia nepamatytų neskelbtinos informacijos“.

Norėdami rasti ir atidaryti paslėptas aplikacijas, atidarykite programėlių biblioteką („App Library“) ir raskite kategoriją „Paslėpta“ („Hidden“). Bakstelėkite ant jos, tada autentikuokitės „Face ID“, „Touch ID“ arba savo prieigos kodo pagalba, po ko visos kolekcijos aplikacijos taps matomos.

„iPhone“ ar „iPad“ aplikacijų atrakinimo ir slėpimo panaikinimo procesas yra panašus į rakinimo ar slėpimo. Norėdami atrakinti tik užrakintą programėlę, pagrindiniame ekrane, programų bibliotekoje arba „Spotlight“ paieškoje palieskite ir palaikykite jos piktogramą. Norėdami atrakinti ir atskleisti paslėptą aplikaciją, atlikite tai naudodami programų bibliotekoje esančią paslėptų programėlių kolekciją. Tada pasirinkite „Nereikalauti Face ID“ („Don't Require Face ID“), „Nereikalauti Touch ID“ („Don't Require Touch ID“) arba „Nereikalauti slaptažodžio“ („Don't Require Passcode“).

Numatytieji nustatymai leidžia užrakinti ir paslėpti aplikacijas, įdiegtas iš „App Store“. Tai yra bet kurią trečiosios šalies aplikaciją. Dėl tam tikrų priežasčių „Apple“ apribojo daugumos iš anksto įdiegtų programėlių slėpimą, tačiau vis tiek leidžia jas užrakinti. Keista, bet tai šių programėlių sąraše yra ir tos, kurios įprastai yra paslėptos pagrindiniame ekrane ir programėlių bibliotekoje. Norėdami užrakinti šias pusiau paslėptas aplikacijas, pvz. Kai kurių iš anksto įdiegtų „Apple“ programėlių negalima nei užrakinti, nei paslėpti.

Kaip atpažinti sukčių auką ir išvengti sukčiavimo

Ar žinote, kaip atrodo sukčių auka? Iš tiesų, jų galima rasti visur: nuo studentų iki pensininkų, nuo bedarbių iki verslininkų. Išvengti sukčiavimo įmanoma. Štai keletas požymių ir patarimų, kaip atpažinti sukčių auką ir apsisaugoti:

• Neprašyti pelningi investiciniai pasiūlymai.
• Skambučiai užsienio kalbomis.
• Asmeninis pasiūlymas (skirtas tik Jums).
• Apgaulingos investavimo svetainės.
• Bandymas patekti į jūsų kompiuterį.
• Spaudimas skolintis pinigų.
• Keli pervedimai. Pagrindinis sukčių tikslas - gauti kuo daugiau pervedimų į jų nurodytą sąskaitą. Atlikus vieną pavedimą, greičiausiai atsiras priežasčių, kurioms pašalinti bus prašoma dar pinigų, pvz.
• Melagingi pažadai.
• Bendraukite gimtąja kalba (pvz. rusų).
• Reklamos internete.
• Netaisyklinga kalba.
• Išankstiniai mokėjimai.
• Prašymai pateikti asmeninę informaciją.
• Užsienio banko sąskaitų pervedimai.
• Neatlikite jokių pinigų pervedimų sukčiams.
• Nedelsdami kreipkitės į savo banką ir praneškite apie incidentą policijai, jei tapote paskolų sukčių auka.
• Nepažįstami laiškų ar žinučių siuntėjai. Būkite atsargūs, jei iš nepažįstamų siuntėjų gaunate el. laiškus ar žinutes.
• Netaisyklinga kalba.
• Per didelės paveldimo turto sumos.
• Finansiniai įsipareigojimai.
• Asmeninės informacijos ieškojimas. Sukčiai el. paštu gali bandyti išvilioti asmeninę informaciją.
• Skubios operacijos.
• Suklastotos interneto svetainės. Sukčiavimo žinutėse pateikiamos nuorodos, vedančios į svetaines, kurios yra panašias į bankų ar kitų bendrovių, naudojami panašūs logotipai, dizainas ir pan.
• Finansinės pasekmės.
• Būkite atsargūs, jei gaunate el. laiškus ar tekstinius pranešimus iš nežinomų adresų ar numerių.
• Neatskleiskite privačios informacijos.
• Venkite atidaryti įtartinas žinutes, ištrinkite nežinomų siuntėjų el. laiškus ir tekstinius pranešimus.
• Suklastotos sąskaitos faktūros. Sukčiai el. paštu siunčia suklastotas sąskaitas faktūras.
• Nepageidaujamos prekės ir (arba) paslaugos. Gavėjai gauna sąskaitas faktūras už prekes ar paslaugas, kurių jie neužsakė ar nepirko.
• Kelios banko sąskaitos.
• Neatsakykite siuntėjui ir nedelsdami praneškite apie incidentą policijai.
• Įmonių ir fizinių asmenų atakos.
• Sukčiai įsilaužia į įmonės partnerės pašto dėžutę tam, kad surinktų informaciją arba stebėtų sąskaitų faktūrų išrašymą.
• Išankstinės sąskaitos faktūros.
• Apsimetinėjimo taktika.
• Jei telefonu ar el. paštu gaunate informaciją apie mokėjimo duomenų pakeitimus, skeptiškai vertinkite skambinantįjį / siuntėją. Užduokite konkrečių klausimų ir palyginkite el. pašto adresus ir telefono numerius.
• Išsamus informacijos rinkimas.
• Suklastoti el. pašto adresai. Sukčiai gali siųsti el. laiškus iš tikrųjų vadovų el. pašto adresų.
• Teiginiai apie skubumą ir konfidencialumą.
• Ne ES bankiniai pervedimai. Nukentėjusiųjų dažnai prašoma atlikti mokėjimus į bankus, esančius už Europos Sąjungos ribų.
• Tikslinė kelių departamentų veikla.
• Atsargiai elkitės su el. laiškų priedais, ypač sąskaitomis faktūromis, ir patikrinkite, ar juose nėra netikslumų. Įsitikinkite, kad el. laiškai yra iš patikimų šaltinių.
• Jei įtariate sukčiavimą, informuokite savo vadovą ir praneškite apie incidentą policijai.
• Loterijos internetinėje ir socialinėje žiniasklaidoje.
• Apsimetinėjimas žinomomis bendrovėmis. Sukčiai gali naudoti žinomos įmonės pavadinimą arba panašiai skambantį pavadinimą, kad sukurtų teisėtumo iliuziją.
• Melagingi teiginiai apie prizus. Sukčiai aukoms siunčia žinutes arba el. laiškus, teigdami, kad jie laimėjo pinigus ar prizus.
• Asmeninių duomenų ir mokėjimų prašymas.
• Būkite labai atsargūs, jei pranešimuose teigiama, kad ką nors laimėjote.
• Niekada neatskleiskite slaptos informacijos, pavyzdžiui, banko sąskaitos numerio, banko kortelės duomenų, asmens kodo, gimimo datos ar adreso.
• Praneškite apie incidentus: Jei susidūrėte su sukčiavimu loterijoje, praneškite apie tai policijai.
• Apsipirkimas internetu: ką svarbu žinoti?
• Būkite atsargūs jeigu matote neįprastai mažas kainas ir „išskirtinius“ pasiūlymus, nes netikros el. parduotuvės dažnai vilioja žemomis kainomis.
• Patikrinkite el. parduotuvės kontaktinius duomenis ir atsiliepimus.
• Saugokitės apgaulingų el. laiškų.
• Visada patikrinkite asmenų ir įmonių informaciją ir susilaikykite nuo bendravimo su sukčiais.
• Venkite naudoti tą patį slaptažodį keliose platformose.

Jei tapote sukčiavimo auka ir įtariate, kad buvo netekinti jūsų interneto banko duomenys arba buvo atlikti neteisėti pervedimai naudojantis jūsų banko sąskaita, nedelsdami imkitės veiksmų. Nedelsdami susisiekite su savo banku ir praneškite apie problemą. Laiku pranešti yra labai svarbu, nes tai leidžia mums imtis skubių veiksmų, kad apsaugotume jus ir jūsų lėšas. Kuo greičiau mums pranešę, galėsime užkirsti kelią tolesniam piktnaudžiavimui jūsų einamąja sąskaita, greitai atšaukti arba užginčyti neautorizuotus pervedimus ar kortelių operacijas ir kruopščiai užfiksuoti incidentą tolesniam tyrimui.

„Google Chrome“ atviravimai

Žodelį „nuraminti“ rašydamas apie šios naršyklės polinkį atskleisti slaptažodį kiekvienam norinčiam įrašiau kabutėse ne šiaip sau - juk tokiu būdu jį galį sužinoti kiekvienas, bent minutę praleidęs prie jūsų kompiuterio. Tačiau kadangi nuoširdžiai tikiu žmonių gerumu, paslaptį, kaip tai padaryti, atskleisiu.

Taigi, atvėrę „Google Chrome“ tinklapį, prie kurio norint prisijungti reikia slaptažodžio, patenkame į prisijungimo patvirtinimo lapą. Jei kompiuteryje prisijungimo slaptažodis išsaugotas, čia atviru tekstu rodomas prisijungimo vardas, arba, pavyzdžiui, elektroninis paštas, o po juo langelyje „password“ - eilutė taškučių.

1. Užvedus pelytės rodyklę ant tų taškučių ir paspaudus dešinįjį klavišą, pasirodo pagalbinė lentelė.
2. Joje reikia surasti paskutinį punktą „Patikrinti elementą“ ir jį parinkti paspaudus kairįjį pelės klavišą.
3. Lango apačioje atsivers į kelias dalis padalintas langas. Didžiausiame lange kairėje rodomos įvairių kodų eilutės. Tarp jų reikia surasti, kur užrašyta kažkas tokio:
4. Suradus užrašą „type=„password“ lieka užvesti pelės rodyklę virš užrašo „password“, du kartus paspausti kairįjį mygtuką ir atsiradusiame perrašomame langelyje vietoj žodžio „password“ įrašyti žodį „text“.
5. Įrašę paspaudžiame „enter“ ir vietoj taškučių matome patį slaptažodį.
6. Aišku, jį pamačius geriausia būtų vėl vietoj „text“ įrašyti „password“ - juk nenorime, kad kiekvienas matytų mūsų slaptažodžius.

Aišku, paprastai slepiamas slaptažodis yra daugiau trūkumas nei patogumas, tad, tikimės, atnaujintoje „Chrome“ versijoje tai padaryti bus sunkiau, o kol kas - VOILA!

Bevielio interneto kodo atskleidimas

Jei į svečius užėjusiam draugui norite leisti prisijungti prie namuose veikiančio bevielio ryšio, tačiau slaptažodis kažkur pasimetė, o kompiuteris jį vėlgi slepia, „Windows 7“ operacinė leidžia tokį kompiuterį „prakalbinti“.

1. Pelytės rodyklę nuvedus į dešinį apatinį ekrano kampą, kur mažytis laiptelius primenantis ženklelis rodo, ar šiuo metu kompiuteris prisijungęs prie bevielio interneto ryšio, atsistojus virš jo ir paspaudus dešinįjį pelės mygtuką, pasirodo trumpa lentelė, joje paspaudus kairįjį pelės mygtuką reikia pasirinkti „Open Network and Sharing Center“.
2. Tą patį galima pasiekti dar dviem būdais. Paprasčiausia - paspaudus mygtuką „Start“ (kairėje apatinėje ekrano dalyje) ir atsidarius lentelei tiesiog pradėti rinkti tekstą „Network and Sharing Center“, iškart atsivers lentelė, joje reikia pasirinkti būtent taip vadinamą skyrių. Kitas būdas - jį surasti atvėrus „Control panel“.
3. Kai jau kuriuo nors būdu šis skyrius atvertas, reikia pasirinkti nuorodą „Manage wireless networks“ (langelio kairėje, aukščiau).
4. Tuomet atsivers visos bevielio interneto pasijungimo paskirtys, kurias kada nors įrašėte į kompiuterį. Lieka dukart paspausti kairįjį pelės mygtuką virš reikiamos paskirties, atsivėrusioje lentelėje pasirinkti skiltį „security“ ir ten padėti varnelę langelyje „Show characters“.
5. Viskas, slaptažodį jau matote.

Gal skaitant aprašymą atrodo sudėtinga, tačiau praktiškai tai trunka gerokai trumpiau, negu surasti stalčiuje pasimetusį lapelį, kur tą slaptažodį užsirašėte.

„Windows 7“ slaptažodžiai įrašomi į „registry“ failą, tačiau ten regimas tik kodas, tad lengvai nesurasite.

tags: #kaip #padaryt #kad #slaptazodis #butu #matomas