Nusikaltimai nuosavybei nusikalstamumo struktūroje yra dominuojantys ir sudaro apie 70-75 % visų egzistuojančių nusikaltimų. Kiekvienais metais užregistruojama apie 50.000 tokių nusikaltimų. Tokia situacija, kad šie nusikaltimai dominuoja, susidarė pastarąjį dešimtmetį. Tarybiniais laikais šie nusikaltimai sudarė tik 20 %. Tokia situacija ne tik Lietuvoje, bet ir visose postkomunistinėse valstybėse.
Tai apsprendžia pagrindinis faktorius tas, kad tarybiniais laikais buvo absoliuti kontrolė politinio lojalumo ir privataus gyvenimo ir tai varžė kėsinimąsi į nuosavybę. Kitas faktorius tas, kad netikus buvusių varžtų, moralinės nuostolis įvyko labai greitai, nes subjektyviai vogti iš valdžios - nėra smerkiama. Atsirado visuomenės susisluoksniavimas ir didelis noras iš turtingųjų.
Lietuvos Respublikos Konstitucija skelbia, kad nuosavybė yra neliečiama. Ji gali būti perimta valstybės žinion tik įstatymo nustatyta tvarka ir kai tai bus atlyginta. Nuosavybės neliečiamumą saugo ir Baudžiamasis kodeksas, pripažindamas tokias veikas nusikaltimais ir baudžiamaisiais nusižengimais. Nuosavybė saugoma Apskaitos, kontrolės, įskaitant ir turto deklaravimą, nuostatomis.
Turtinių nusikalstamų veikų objektas ir jų klasifikavimo klausimai
XXVIII naujo BK skyrius pavadintas „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams“. Taigi visos turtinių nusikalstamų veikų grupės objektas neberibojamas nuosavybės santykiais, kas buvo būdinga senajam BK. Naujai suformuluotas turinių nusikalstamų veikų objektas faktiškai apima visą turtinių santykių sferą, tuo tarpu nuosavybė, kaip ji apibrėžiama Civiliniame kodekse, turi kur kas siauresnį turinį.
Nors pastaruoju metu civilinėje teisėje pradėta vystyti nauja nuosavybės teisės doktrina, kuri pagrįstai pripažįsta, kad savininko nuosavybėje gali būti ne tik materialūs daiktai, bet ir turtinės teisės, o pačios nuosavybės teisės neriboja klasikine savininko įgalinimų triada, tačiau vis dėlto yra rimtų argumentų, kad ne visų rūšių turto priklausomumas jo turėtojui gali būti paaiškintas nuosavybės teise, kaip ir ne bet kurios turtinės nusikalstamos veikos mechanizmą įmanoma paaiškinti kaip nuosavybės teisės pažeidimą.
Iš tiesų, tokiomis nusikalstamos veikomis kaip vagystė ir plėšimas, kuomet svetimas turtas fiziškai užvaldomas ir pasisavinamas, žala daroma nuosavybei. Tačiau kitos nusikalstamos veikos gali turėti visai kitokį žalos padarymo mechanizmą, pvz., apgau...
Kitos nusikalstamos veikos
Be jau minėtų veikų, Baudžiamasis kodeksas numato ir kitas veikas, pažeidžiančias socialines žmogaus teises. Pavyzdžiui:
- 170 str. - tai artima diskriminavimui sudėtis. Atsakomybė už kurstymą iškyla ne tik konkrečiam fiziniam asmeniui, bet ir juridiniam asmeniui. Šis straipsnis turi grįžtamąją galią. Objektas - žmogaus grupių pagal jų priklausomumą tam tikrai grupei ir konkrečių asmenų teisės ir laisvės ir jų lygiateisiškumas su kitais asmenimis.
- 171 str. - “Visuotinė žmogaus teisių deklaracija” skelbia religijos laisvę. Pasirinkęs religiją religingas žmogus turi turėti galimybę praktikuoti tikėjimą, lankant pamaldas. Ir LR Konstitucija skelbia tikėjimo laisvę, kad religijos laisvė yra nevaržoma.
- XXVI sk. - “Visuotinė žmogaus teisių deklaracija” skelbia, kad kiekvienas žmogus turi teisę dalyvauti valdant savo šalį tiek tiesiogiai, tiek per išrinktus atstovus. Žmonių valia turi būti išreikšta tiesioginiuose rinkimuose, kurie turi vykti periodiškai (atnaujinant valdžią) ir tai daroma slaptu balsavimu. LR K-jos 20 str. reguliuoja rinkimų klausimus.
- XXVII sk. Socialinės žmogaus teisės tiesiogiai BK žymimos dviem str.: 176 str., 177 str. Nusikaltimai pripažįstami tik tie darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimai, dėl kurių kilo sunkūs padariniai . jei sunkūs padariniai nekilo, bet buvo grėsmė jiems kilti, veika traktuojama kaip baudž. nusižengimas ir kvalifikuojama pagal 2d. LR K- jos 48 str. deklaruoja kiekvienas darbuotojo sąlygas.
Atsakomybė už darbų saugos pažeidimus
Jei pažeidimas nėra didelis ir nekyla grėsmė sunkiems padariniams - tai administracinis pažeidimas ar drausminė atsakomybė. 176 str. 1d. yra numatyta pagrindinė materialioji su alternatyviais požymiais nusikaltimo sudėtis. 176str.2d. numatyta formalioji baudžiamojo nusižengimo sudėtis (nereikalauja padarinių). Tiek nusikaltimo 1d., tiek baudž.nusižengimo 2d. objektas - saugios darbo sąlygos, užtikrinančios darbuotojų sveikatos ir gyvybės apsaugą.
Objektyviai tie pažeidimai gali pasireikšti labai įvairiai, išsamaus sąrašo nėra. Tai priklauso nuo to, kaip ši baudžiamojo įstatymo saugoma sritis yra sureguliuota kitais teisės aktais. Dispozicijos ir 1d. ir 2d. yra blanketinės (siunčia į kitus teisės aktus, reguliuojančius saugos darbo sąlygas). Svarbiausias aktas “LR darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas” 2000m.
Pažeidus taisykles, dažniausiai dėl neatargumo, gali būti pažeistos ir tyčia (turi pareigą, žino, bet nedaro), tačiau padarinių atžvilgiu (mirties) tik neatsargumas. Darbdavys - tai bet kokios rūšies įmonės savininkas, jos vadovas (paskirtas, išrinktas ar kita tvarka turintis įgaliojimus), tai asmuo, kuris įmonės vardu gali nutraukti, pakeisti ar sudaryti darbo sutartį, atlikti kitus veiksmus vykdant darbo įstatymo nuostatas.