Gyvenate bute ir svajojate apie autonominį šildymą? Norite mėgautis šiltų grindų efektu visais metų laikais? Svarstote, ar tai išvis įmanoma? Šiame straipsnyje atsakysime į šį klausimą ir aptarsime grindinio šildymo įrengimo galimybes bute, įskaitant infraraudonųjų spindulių sistemas, elektrinį šildymą ir kitus sprendimus.
Ar grindinis šildymas daugiabutyje yra realybė?
Dažnai sulaukiame klausimo, ar įmanomas grindinis šildymas daugiabutyje. Su infraraudonųjų spindulių grindiniu šildymu - įmanoma. Taigi, buto šildymas gyvenant daugiabutyje - ar įmanoma? O jei taip, kokias turite pasirinkimo galimybes?
Visgi, priešingai negu grindinio šildymo įrengimas naujos statybos name, grindinis šildymas bute yra gana sudėtingas sprendimas, reikalaujantis žinių ir tinkamo pasirinkimo. Gyvenant daugiabutyje, atjungti butą nuo centrinio namo šildymo yra problematiška. Taip pat problemų kelia ir mėginimas pratęsti šildymo sistemą - t.y. nuo radiatoriaus išvedžioti vandens pagrindu veikiantį grindinį šildymą.
Centrinis šildymas ir grindų šildymo sistemos
Jeigu butas prijungtas prie centralizuotos šildymo sistemos, tuomet grindinio šildymo negalėsite įsirengti, nes tai išbalansuotų namo šildymo sistemą sistemą. Norint įrengti tokį šildymą bute tektų išgriauti esamas grindis, jeigu butas yra pirmame aukšte tektų dėti bent 10 cm pašiltinimo sluoksnį virš kurio būtį montuojamos šildomos grindys, kurios pareikalautų dar 10 cm.
Energetikos ministerijos Šilumos ūkio ir energijos efektyvumo skyriaus patarėjas S.Kubilius tikina, kad radiatorių praplėtimas - nėra legalus: Tikrai yra gyventojų, kurie nori pertvarkyti sistemą, radiatorių praplėtimas, t.y. daugiau sekcijų pastatymas, nėra legalus. Bet tai patalpose vyksta.“ Tačiau teisėtai pertvarkyti šildymo sistemą įmanoma.
„Šiuo atveju reikėtų vadovautis statybos įstatymu, pagal statybos įstatymo nuostatas atitinkamai pirmiausia pasirengti projektą, tada jį įgyvendinti, gauti statybos užbaigimo dokumentus. Juos reikės pateikti daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojui ir šilumos tiekėjui“, - aiškina S.Kubilius.
Pasak jo, norint įsirengti šildymo sistemą po grindimis, reikia žinoti tam tikrus dalykus. Procesas šiek tiek skiriasi nuo paprasto radiatorių praplėtimo. „Šiuo atveju tai būtų traktuojamas kaip pastato šildymo ir karšto vandens sistemos rekonstravimas. Tad pirmiausia reikėtų žiūrėti, ar įmanoma atsižvelgiant į visą sistemą tai atlikti. T.y., ar įmanoma įsivesti grindinį šildymą.
„Visos daugiabučio namo sistemos, susijusios su bendro naudojimo sistemomis, yra pertvarkomos tiktai viso daugiabučio namo sutikimu. Pirmiausia reikia pasirengti projektą, kurį tikrai reikės suderinti su pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoju. Suderinus tokį projektą, jis bus patvirtintas savivaldybėje“, - kalba S.Kubilius.
Anot specialisto, kai jau bus įrengta visa sistema, daugiabutyje suvartotas šilumos kiekis paskirstomas vartotojams. „Kiekvienas jų moka už individualiai priskirtą šilumos kiekį, išmatavus ar kitaip pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus taikyti, ar su ja suderintus metodus, nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartotos šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui.
Jeigu vienas vartotojas įsirengia kitą šildymo įrenginį, kaip šiuo atveju grindinį šildymą, yra išderinama visa šildymo sistema. Todėl atitinkamai su komisija turės būti suderinamas atskiras, tokiam namui taikomas, šilumos paskirstymo metodas. Tad tiesiog bus skaičiuojama, ar dėl atliktų pakeitimų vartotojas daugiau suvartos šilumos energijos, ar mažiau“, - procesą aptaria S.Kubilius.
Tiesa, ar didelė tikimybė, kad bus leista pertvarkyti šildymo sistemą, atsakyti sunku, nes priklauso nuo šildymo sistemos. „Jei tai, pavyzdžiui, kolektorinė sistema, jokių problemų. Atskiri stovai eina per visą namą ir į kiekvieną butą yra atskira atšaka, kolektorius, nuo jo jungiasi tiek karštas vanduo, tiek šilumos įrenginiai visam butui. Ir kiekvienas vartotojas gali pats reguliuoti, kiek jisai suvartoja šilumos energijos. Tokioje sistemoje gali vartotojas kokią nori toliau sistemą, ar grindinį šildymą, ar radiatorius išvedžioti“, - tikina specialistas.
Grindinio šildymo tipai
Šildomų grindų sistemas galima išskirti į tris tipus: vandens, karšto oro ir elektros. Lietuvoje dažniausiai naudojamos vandens ir elektros tipo šildymo sistemos, nes karšto oro sistema yra mažiausiai energetiškai efektyvi ir brangi. Kiekviena iš šių sistemų turi savų pliusų ir minusų.
Vandeniu Šildomos Grindys
Svarbiausi tokios sistemos komponentai - šilumos šaltinis (katilas), temperatūros reguliavimo mazgai, rankiniu ar automatiniu būdu reguliuojami kolektoriai, ir patys šildymo prietaisai, šiuo atveju, vamzdžiai grindyse.
Tad jei turite nuosavą namą, kurį šildote autonomiškai, nuosavą katilinę, racionaliau bus įsirengti vandeniu šildomas grindis.
Elektra Šildomos Grindys
Jeigu taupote vietą, neturite katilinės ir nesirengiate name gyventi dešimtmečiais, protinga rinktis elektra šildomas grindis.
„Elektrinį šildymą renkasi žmonės, kurie neturi didelių pradinių lėšų, nenori investuoti į galingas ir sudėtingas šildymo sistemas - katilines, geoterminius šildymus ir panašiai. Šildymas elektra pasiteisina, kai žmonės neplanuoja ilgai gyventi vienoje vietoje, tarkime, jie žino, kad po kelerių metų jie norės pakeisti savo gyvenamąjį plotą.
Tad susimontavę grindinį šildymą, jie tikrai išleis mažiau nei būtų išleidę įsirengus kurį nors iš pigesnių tradicinių šildymo būdų. Šio tipo šildymas taip pat pasiteisina tame pastate, kuriame yra daug nuomininkų, ir norima įvesti atskirą šilumos apskaitą. Elektrinio šildymo sistemos minusas - nemažas elektros energijos suvartojimas ir pastarosios kaina. Taip pat elektrinis šildymas tinka tuo atveju, jei gyvenate bute ir ten nėra galimybės pertvarkyti santechninių mazgų.
Elektros sistema - elektros pagalba šyla išvedžioti laidai. Pavyzdžiui elektros sistema yra labai paprasta įrengti, bet jos eksplotacija yra brangi. Tad šią sistemą geriausia naudoti mažoms patalpoms, tokioms kaip vonios kambarys.
Infraraudonųjų spindulių grindinis šildymas
Mes - infraraudonųjų spindulių grindinio šildymo ekspertai, siūlantys inovatyvų, patikimą ir ekonomišką sprendimą jūsų namams. Mūsų sistema ne tik užtikrina mažas energijos sąnaudas ir neprilygstamą komfortą, bet ir išsiskiria ženkliai mažesnėmis įrengimo išlaidomis, lyginant su tradicinėmis šildymo sistemomis. Įdiegiate ir pamirštate.
Pats lengviausias būdas turėti šildomas grindis - įsirengti plėvelinį šildymą. Jeigu bute laminuotos grindys, po jomis įrengus šildymo plėvelę grindų lygis pakiltų tik 2mm.
Infraraudonųjų spindulių grindinio šildymo plėvelė sutaupo 20-30% mokesčių už šildymą, lyginant su kitomis alternatyviomis šildymo sistemomis. Šioms plėvelėms nereikalingas betono sluoksnis, jos gali būti klojamos iškart po jūsų norima grindų danga, į išlyginamąjį arba grindų dangos klijavimo sluoksnį.
Anglies pluošto grindinis šildymas. Plėvelė vs tinklelis.
Grindų dangos pasirinkimas
Tačiau pasirinkus patogiausią grindinio šildymo sistemą, taip pat svarbu pasirinkti ir tinkamą grindų dangą. Šilumai laidžiausia danga yra keramikinės plytelės, akmuo, taip pat kai kurios medinės grindys - laminatas, parketlentės. Atkreipkite dėmesį į konkrečios dangos specifikacijas - galbūt didesnės temperatūros gali daryti neigiamą poveikį dangai ir jums arba reikėtų rinktis kitą dangos sprendimą, arba derinti šildymo poreikius prie būsimos dangos.
„Būtina atitaikyti dangų tinkamumą, priešingu atveju, tai gali pakenkti ne tik šildymo efektyvumui, bet ir jūsų sveikatai. Pavyzdžiui, netinkamoje kiliminėje dangoje gali įsiveisti parazitų“, - priduria J.
Nusprendę įsirengti grindinį šildymą savo namuose, turėtume žinoti, kad ne visų tipų grindų dangą bus įmanoma panaudoti. Ant šildomų grindų galima kloti tik gerai šilumą praleidžiančias medžiagas, ir geriausia - nedidelio storio. Tam puikiai tinka tokios dangos kaip keraminės, akmens masės ir kitos panašios plytelės. Taip pat galima naudoti parketlentes ar laminato plokštes ir net klijuoti parketą, o štai medinių lentų grindis nerekomenduojamos.
Jeigu, vis dėlto, teikiama pirmenybė natūralumui, tokiu atveju siūlomos alyvuotos arba vaškuotos grindys.
„Kaip labiausia patikimas grindis nuo dėvėjimosi ir aplinkos įtakos , galima rekomenduoti parketlentes su „Live Pure“ matiniu laku. Nepamirškite, kad egzistuoja ir vadinami saugūs pasirinkimai. Klasikinės gelsvos spalvos, o taip pat parketo klasika laikomos natūralios ąžuolo spalvos ar balintas ąžuolas bute visada atrodys universaliai gerai“, - sako V.
Jūsų pasirinkta grindų danga gali turėti didelę įtaką grindinio šildymo efektyvumui. Šiam būdui labiausiai tinka dangos kurios yra laidžios šilumai - plytelės, betonas, akmuo. Šiuo metu rinkoje tikrai rasite iš ko pasirinkti, tačiau rinkitės iš dangų kurios skirtos grindiniam šildymui. Rekomenduojama patalpose su grindiniu šildymu nenaudoti kilimų.
Dažniausiai geriausia danga šildomoms grindims yra laikomos plytelės, nes jos yra itin laidžios šilumai.
Grindų danga ir šilumos varža:
| Grindų danga | Šilumos varža (m²K/W) |
|---|---|
| Keraminės plytelės | Apie 0,012 |
| Natūralaus akmens plytelės | Apie 0,017 |
| Plastikinės dangos (laminatas) | 0,04-0,07 |
| Medinės dangos | Iki 0,12 |
Grindinio šildymo projektavimas ir įrengimas
Prieš įrengiant grindinį šildymą, svarbu, kad būtų sudarytas šildymo planas - tai leis racionaliau išnaudoti medžiagas, laiką bei pinigus. Labai lengva patirti šilumos nuostolius vien dėl netinkamo išvedžiojimo.
“Pradėti projektuoti ir galvoti apie šildymą reikia gerokai prieš projektuojant namą, būtina apsispręsti kaip ir kuo jį šildysime. Taip pat turime iš anksto numatyti šilumos šaltinį, suskaičiuoti šilumos nuostolius, išrinkti apdailos medžiagas.
Projektuojant grindinio šildymo sistemą, derėtų nepamiršti, kad kai kuriose zonose šildymo kontūrai nereikalingi. Pavyzdžiui, sanitariniuose mazguose po santechniniais prietaisais, taip pat virtuvėje po baldais, svetainėje po kaminų arba garaže“, - pasakoja J.G. Gardauskas atkreipia dėmesį, kad atlikti gerą šilumos planavimą būtina - taip darbai eisis sklandžiau ir leis išvengti laiko ir materialinių nuostolių. „Kaip ir visose statybose, geras susiplanavimas yra ir klaidų, ir papildomų išlaidų išvengimas. Žinosime, kiek ir ko šildyti, kokius parinkti instaliacinius kabelius bei automatiką, neįsigysime per didelių ar per mažų šildymo sistemos elementų.
Elektrinėje šildymo sistemoje galima keisti kabelių išvedžiojimo formą, transformuoti šildymo kilimėlius, tačiau trumpinti ar ilginti šildymo elementų negalima, todėl jeigu buvo pasirinktas netinkamas sprendimas, paskui gali prisieiti pirkti naujas medžiagas.
Saugiausia yra patikėti šildymą įrengti patyrusiai ir kvalifikuotai įmonei ar meistrams. Vis dėlto, nors daugelis gamintojų ar šildymo sistemas įrengiančių įmonių vadovaujasi tais pačiais principais, įvairūs įrengimo niuansai gali skirtis.
Klasikine grindinio šildymo sistema galime vadinti tokia seka sudėtus sluoksnius: įrengiamos juodgrindės/perdanga (betoninis grindų pagrindas), hidroizoliacinis sluoksnis, kuriam dažniausiai naudojama polietileno plėvelė, šilumos izoliacija (dažniausiai naudojamas putų polistirolas bei hidroizoliacija), taip pat būtina sudėti perimetrą (tai kraštų izoliacija, naudojant kompensacinę juostą). Tuomet tvirtinami armavimo tinkleliai.
Vandeninio šildymo atveju, vamzdžiai plastikiniais dirželiais tvirtinami prie armavimo tinklelio. Vamzdžiai montuojami pradedant nuo kolektoriaus - įtaiso, leidžiančio reguliuoti grindų temperatūrą, ir užbaigiami taip pat kolektoriuje.
Prieš sistemą užliejant antru betono sluoksniu, ji yra testuojama - svarbu patikrinti, ar netikėtai neatsirado vandenį leidžiančių vietų, kadangi užliejus betonu, šio nesklandumo neardant sistemos ištaisyti nepavyks. Kadangi betonas dėl temperatūrų skirtumo ir traukiasi, ir plečiasi, kartais reikia įrengti temperatūrines siūles.
Betonui plečiantis ir traukiantis, vyksta dideli įtempimai ir jis gali skilti, todėl betonas turi turėti siūlę, kad tose vietose galėtų „vaikščioti“. Pažymima, kad tokias siūles reikėtų įrengti didesnėse nei 40 kv. metrų patalpose, bei ten, kur viena patalpos siena yra ilgesnė nei 8 metrai. Siūlės taip pat įrengiamos ties patalpų durimis, sujungiant šildymo sistemas.
Kitas šildymo elektra sprendimas yra specialūs elektriniai kilimėliai, kurie gali būti klijuojami tiesiai po grindų danga. „Šildymo kabeliai yra naudojami tada, kai betonuojamos naujos grindys, tai yra nuo pradžios iki konstrukcijos. Kilimėliai rekomenduojami kai grindų konstrukcija jau yra padaryta, dangos aukščio praktiškai kelti neišeina. Tad neturint galimybių kelti grindų aukščio, reikalingas kilimėlis. Kilimėliai praverčia kai yra renovuojama, rekonstruojama, arba ant senų grindų įrengiamos naujos.
Atėjus laikui šildyti, reikėtų pradėti nuo mažesnių temperatūrų (15-20 laipsnių), tuomet kasdien kelti po penkis laipsnius kasdien iki maždaug 50 laipsnių. Tiesa, kaip jau minėta, reikia atsižvelgti į grindų dangą. Taip pat, jeigu tvirtinimui buvo naudoti klijai, svarbu atkreipti dėmesį ir į jų specifikacijas.
Leidimai grindinio šildymo įrengimui bute
Ar reikalingas leidimas įrengti grindų šildymą bute? Atsakymas priklauso nuo situacijos. Daugiabučiuose visuomet reikia gauti statybos leidimą paprastajam remontui, t. y. Jums reikės parengti paprastojo remonto aprašą (statybą leidžiantis dokumentas).
Jeigu butas prijungtas prie centralizuotos šildymo sistemos, tuomet grindinio šildymo negalėsite įsirengti, nes tai išbalansuotų namo šildymo sistemą sistemą. Norint įrengti tokį šildymą bute tektų išgriauti esamas grindis, jeigu butas yra pirmame aukšte tektų dėti bent 10 cm pašiltinimo sluoksnį virš kurio būtį montuojamos šildomos grindys, kurios pareikalautų dar 10 cm.
Taigi, jei savo bute norite įsirengti grindų šildymą, pirmiausia reikia kreiptis į namą administruojančią įmonę ar bendrijos pirmininką, informuoti apie numatomus darbus. Taip pat reikalingas paprastojo remonto aprašas ar projektas, nes šildymo prietaisų keitimas prilyginamas paprastajam statinio remontui ir turi būti suderintas su pastatą administruojančia įmone.
Prieš pradedant darbus, būtina išsiaiškinti, ar jūsų butui reikalingas leidimas ir kokie dokumentai reikalingi jam gauti. Kreipkitės į savivaldybės administraciją arba namo administratorių, kad gautumėte tikslią informaciją.
Energetikos ministerijos Šilumos ūkio ir energijos efektyvumo skyriaus patarėjas S.Kubilius tikina, kad radiatorių praplėtimas - nėra legalus: Tikrai yra gyventojų, kurie nori pertvarkyti sistemą, radiatorių praplėtimas, t.y. daugiau sekcijų pastatymas, nėra legalus. Bet tai patalpose vyksta.“ Tačiau teisėtai pertvarkyti šildymo sistemą įmanoma.
„Šiuo atveju reikėtų vadovautis statybos įstatymu, pagal statybos įstatymo nuostatas atitinkamai pirmiausia pasirengti projektą, tada jį įgyvendinti, gauti statybos užbaigimo dokumentus. Juos reikės pateikti daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojui ir šilumos tiekėjui“, - aiškina S.Kubilius.
Pasak jo, norint įsirengti šildymo sistemą po grindimis, reikia žinoti tam tikrus dalykus. Procesas šiek tiek skiriasi nuo paprasto radiatorių praplėtimo. „Šiuo atveju tai būtų traktuojamas kaip pastato šildymo ir karšto vandens sistemos rekonstravimas. Tad pirmiausia reikėtų žiūrėti, ar įmanoma atsižvelgiant į visą sistemą tai atlikti. T.y., ar įmanoma įsivesti grindinį šildymą.
„Visos daugiabučio namo sistemos, susijusios su bendro naudojimo sistemomis, yra pertvarkomos tiktai viso daugiabučio namo sutikimu. Pirmiausia reikia pasirengti projektą, kurį tikrai reikės suderinti su pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoju. Suderinus tokį projektą, jis bus patvirtintas savivaldybėje“, - kalba S.Kubilius.