Kaip patikrinti ir išlyginti sklypą patiems: žingsnis po žingsnio instrukcija

Įsigijote ar paveldėjote žemės sklypą, kuriame norėtumėte susitvarkyti aplinką? Sklypo lyginimas yra vienas iš svarbiausių darbų, kuriuos reikia atlikti prieš pradedant tolimesnius apželdinimo darbus. Taigi, nuo ko pradėti sklypo lyginimo darbus?

Prieš pradedant bet kokius lauko darbus, svarbu iš anksto suplanuoti, kaip turėtų atrodyti jūsų sklypas - kur tversite tvorą ar rengsite terasą, kur sodinsite vaiskrūmius ar auginsite daržoves. Jeigu patiems sugalvoti ir nuspręsti sunkiau, galite kreiptis į landšafto dizainerį, kuris padės apsispręsti, kaip apželdinti sklypą.

Sklypo planiravimas (lyginimas) itin svarbus etapas, kadangi tinkamai neišlyginus sklypo, įvairiose vietose gali kauptis vanduo, o tada kilti kitų bėdų - semti sklypą, pūti žolė, klibėti pamatai ir pan.

Labai svarbu iš anksto suplanuoti, kaip turėtų atrodyti Jūsų sklypo reljefas, kur bus sklypo nuolydžiai, kur kasamas tvenkinys, kur daromas šlaitas ar sodinami medžiai ir gėlės. Jeigu norite detalaus projekto, tai jį galite užsisakyti pas architektą ar landšafto dizainerį. Rekomenduotume nepersistengti.

Toliau - sklypo reljefo formavimas ir kiti darbai. Po sklypo suplanavimo prasideda kitas etapas - sklypo valymas ir paruošimas kitiems darbams. Išraukite nereikalingus medžius, krūmus, jeigu yra - pašalinkite didelius akmenis iš sklypo. Jeigu namas naujai pastatytas - nepalikite ir statybinių atliekų.

Dirbdami su lazeriniu nivelyru ir specializuota žemės lyginimo technika, sklypo lyginimo darbus galima atlikti itin gerai. Prieš pradedant sklypo lyginimo darbus, jei žemė yra labai kieta, rekomenduojame visą sklypą sukultivuoti - frezuoti. Frezuojant žemę yra suardomas esamos dirvos paviršius, ją tampa lengviau formuoti, sujudintas gilesnis dirvožemio sluoksnis tampa puresnis, geriau auga veja ar augalai.

Sklypo lyginimui pasitelkite ne tik planiravimo kaušą.

Taigi, atsakėme į klausimą - sklypo lyginimas, nuo ko pradėti?

Sklypo planiravimas: Išvalius sklypą, jau galima pradėti sklypo lyginimo darbus. Dažniausiai sklypas planiruojamas su buldozeriu ar vikšriniu krautuvu, mažesniuose sklypuose su - Bobcat mini ekskavatoriumi. Siekiant preciziško rezultato sklypo nuolydžiai matuojami su lazeriu - 3D nivelyru ir atliekami su Trimble 3D greideriu. Be paprastų kasimo darbų, papildomai naudojamos žemės lyginimo lentos ir volai, kad būtų pasiektas kuo geresnis rezultatas.

Nuolydžių, reljefo formavimas: Sklypo nuolydžius geriausia formuoti su nederlingu žemės sluoksniu - gruntu, kadangi jis kiek sunkesnis ir tvirtesnis, suteikia stabilumo. Suformavus nuolydžius, toliau reikėtų pilti juodžemį ir jį tolygiai paskirstyt po visą sklypą, kad susidarytų derlingas augalinis sluoksnis, nuo kurio priklauso tolimesnė augalo sėkmė. Juodžemis, turintis pakankamai maistinių medžiagų ir tinkamai drėgnas, yra esminis gražios vejos veiksnys. Jeigu jums reikalingas kokybiškas juodžemis ar kitas birus krovinys - kreipkitės į mūsų komandą, kuri operatyviai pristatys reikiamą krovinį Kaune ir Kauno rajone.

Jei žemė yra labai kieta, rekomenduojama prieš pradedant sklypo lyginimo darbus visą sklypą sukultivuoti - frezuoti. Tai padės suminkštinti dirvą, palengvinti formavimą ir netgi pagerinti dirvos savybes. Kai kuriais atvejus nesukultivavus dirvos paviršiaus, sklypą išlyginti gali būti sudėtinga, darbas reikalauti daugiau laiko ir pinigų.

Svarbu! Projektuodami ir galvodami įvairius variantus, sprendimus, kuriuos norėtume įgyvendinti savo naujame sklype, dažnai nesusimąstome apie darbų eiliškumą. Apie darbus, kuriuos turime atlikti tam tikra seka, norint įgyvendinti pasirinktus sprendimus.

Jeigu jūs esate numatę ar ateityje galvojate įsirengti terasą tam tikroje sklypo vietoje, o ypač jei esate sugalvoję sudėtingus terasos montavimo sprendimus, pravartu numatyti kelis žingsnius į priekį. Kalbant apie terasos pagrindo paruošimą, svarbu paminėti, kad terasos grunto aukštis turi būti toks pat kaip ir visame sklype. Taip pat kaip ir visame sklype, taip ir terasos vietoje turi būti įrengta drenažo sistema, nes terasa negali būti montuojama dauboje, kurioje gali kauptis vanduo. Dėl to būtų įtakojamas terasos tarnavimo laiką. Renkantis gruntą, geriausias variantas, kad terasos vietoje būtų žvyras arba smėlis, nes toks gruntas geriau geria vandenį. Tačiau, jei tokio grunto nėra, jį specialiai ruošti nėra didelės būtinybės, tiks ir esamas gruntas.

Taigi, ar pirmiausia reikia lyginti sklypą, sodinti žolę? Ar pirmiau montuoti terasą ir tada lyginti sklypą ir sodinti žolę? Geriausias pasirinkimas - sumontuojama terasa ir tada viso sklypo aukštis, reljefas padaromas pagal terasos aukštį, ,,privedamas“ prie terasos apvadinių terasinių lentų. Jeigu pirmiausia yra lyginamas sklypas ir paskui montuojama terasa, tada viena iš galimų variacijų - išlyginus sklypą, pasilikti dalį juodžemio, kuris bus panaudojamas atlikus montavimo darbus. Jeigu po terasa yra komunikacijos, elektra, vanduo, drenažas ar kita ir bijoma visa tai pažeisti, tokiu atveju po terasa gali būti paruošiamas trinkelių pagrindas. Labai svarbu terasai palikti pakankamai aukščio, kad pats karkasas būtų kuo aukščiau nuo žemės. Tokiu atveju yra išvengiamas drėgmės patekimas į karkaso medieną.

Darbų, kuriuos reikia atlikti sklype prieš pradedant kloti pamatus savo namui, yra nemažai, o kai kurie iš jų gali neplanuotai išpūsti biudžetą statyboms dar neprasidėjus. Sklypo namui ieškantys žmonės puikiai žino, kad reikės sumokėti ne tik už sklypą - reikės įrengti vietinį vandens gręžinį ir valymo įrenginius arba sumokėti už prisijungimą prie kvartalinių tinklų, pakloti trinkeles, atsivežti juodžemio, pasėti kieme žolytę. Tačiau jie dažnai pamiršta, kad ruošiant sklypą namo statybai reikia atlikti ir kitus darbus, kurie tikrąją sklypo kainą dažnai išaugina daug labiau, nei tikėtasi. Pirmą namą besistatančiam žmogui ją apskaičiuoti nebus lengva. Net jei sklypas atrodo lygus, jį išlyginti kainuos nepigiai.

Taip, pats gruntas greičiausiai nieko nekainuos, bet kainuos atvežimas. Tarkim, 8 arų sklypo perkritimas gali būti vos metras, bet jam išlyginti gali prireikti 30-35 sunkvežimių grunto, ir už kiekvieną reisą mokėsite 30-60 eurų. Atvežtą gruntą reikės išlyginti, o tam teks samdyti specialią techniką. O jei kaimyno sklypas bus žemiau, gali tekti įrengti ir betoninę atraminę sienelę. Viską sudėjus, sklypo išlyginimas gali kainuoti ne 1 ir ne 2 tūkst. eurų. Pasitaiko, kad sklypą reikia šiek tiek pakelti, kad įėjimas į būsimą namą nebūtų žemiau gatvės lygio. Tokiu atveju išlaidos gali būti dar didesnės.

Gana dažnai tarp gatvės ir sklypų būna iškastas kanalas lietaus vandeniui iš gatvės subėgti. Net jei kol kas jo nėra, bet planuojama įrengti, per jį reikės įsirengti įvažiavimą į kiemą - nuovažą. Ji formuojama iš skaldos ir smėlio sluoksnių, su pralaidomis vandeniui ir turi atitikti tam tikrus reikalavimus. Paprastai ją įrengti kainuoja virš tūkstančio eurų, bet dėl kanalo pločio ir kitų specifinių dalykų gali kainuoti 2 tūkst.

Nors pamatai - namo statybos etapas, apie jų drenažą reikia galvoti prieš perkant sklypą. Jo reikia ne visada, bet jei gruntas molingas, pamatų drenažas papildomai gali kainuoti kelis tūkstančius eurų. Tai statybininkų pateiktoje sąmatoje dažniausiai nebūna numatyta, nes kol neatlikti grunto geologiniai tyrimai, jie negali pasakyti, ar pamatų drenažo apskritai reikės, ir juo labiau nurodyti, kiek kainuos jis ar lietaus vandens surinkimo sistema.

Šių tyrimų rezultatų prireiks ir projektuojant pamatus: nuo grunto priklauso polių ilgis, gręžimo technika ir kiti dalykai, dėl kurių pamatų kaina gali skirtis kelis kartus. Jums reikalinga būtent jūsų sklypo, o ne esančio šalia geologinių tyrimų ataskaita, kurią kas nors gal jau turi, nes pasitaiko, kad sklypai šalia vienas kito, bet vienas - durpynas, o kitas - smėlynas. Jei paaiškės, kad paviršiniai vandenys labai aukštai ar yra šaltinėlių, gali tekti daryti viso sklypo drenažą.

Taigi, kol neturėsite šios ataskaitos, bet kokie jūsų skaičiavimai, kiek kainuos vieni ar kiti darbai, bus tik spėlionės, o statybininkai pasiūlymuose paprastai nurodo, kiek tai kainuotų idealiomis sąlygomis. Deja, tokių beveik nebūna. Specialistams, kurie atliks geologinius tyrimus, teks sumokėti apie 500 eurų - palyginti nedaug, bet dabar yra eilės ir rezultatų paprastai reikia laukti 3-4 mėnesius. Tik tada galima pradėti rengti techninį darbo projektą.

Tai reiškia, kad jūs negalite pradėti statybų ir gaištate laiką, o tuo metu medžiagos ir meistrų darbas, kaip minėjau gruodžio numeryje, brangs. Ir toli gražu ne po 2 ar 5 % per metus. Visa tai, ko nebuvo numatyta sąmatoje, pučia galutinę sklypo įrengimo ir namo statybos kainą.

Žinoma, galima pačiam gilintis į techninius dalykus, kainas ir reikalauti, kad rangovas į sąmatą įtrauktų visus žemės bei kitus darbus ir medžiagas. Bet tam reikia laiko, kuris irgi kainuoja. Apibendrintai galima pasakyti, kad į sklypą, kurį įsigijote, tarkim, už 25 tūkst. eurų, dar reikės investuoti 5-15 tūkst. eurų, o kartais ir gerokai daugiau. Prie šios sumos pridėkime infrastruktūros mokestį, kurio nesumokėję negausite statybos leidimo, taip pat pinigus, kuriuos išleisite aplinkai bei komunikacijoms, ir štai jums galutinė sklypo kaina: gerai, jei pakaks 40-50, bet dažniau ji sieks 50-60 tūkst.

Bet jei taip išsipūtė sklypo kaina, kiek gali išaugti namo, kuriam planavote, pvz., 100 tūkst. eurų, statybos sąnaudos? Tad, jei visas jūsų biudžetas namui su visa apdaila ir baldais yra ne 400 tūkst. eurų ir daugiau, o 150-300 tūkst. eurų ir negalite sau leisti jo viršyti, jei norite jau po pusmečio ar metų gyventi name, - taupykite savo laiką ir pinigus. Ieškokite ne sklypo, bet tokio kvartalo plėtotojo, kuris pats sumokėjo infrastruktūros mokestį, gavo statybos leidimus, tinkamai paruošė sklypą, o namą, dėl kurio kainos susitarsite šiandien, pastatys per kelis mėnesius, dar geriau - jau stato.

Įsigijus ir įsirengus svajonių namus ateina laikas ir lauko darbams. Vienas svarbiausių - sklypo lyginimas, nuo kurio priklauso ir jūsų vejos grožis, ir netgi namo pamatų tvirtumas.

Kaip paruošti sklypą vejai? Pirmiausia reikia įvertinti, kokį gruntą turite, ar jis tinkamas. Labiausiai vejai tinka vidutinio sunkumo priesmėlis arba lengvas priemolis. Jeigu tokio grunto trūksta, jo vertėtų atsivežti. „Noriu įspėti, kad juodas dirvožemis (ar juodžemis), kuris atrodo gražiai, nėra tinkamas vejai - augalinis gruntas turėtų būti rudas. Tad viena didžiausių klaidų ir yra - netinkamas dirvožemis“, - pastebi specialistas.

Jis prideda, kad atsivežtame grunte neturi būti akmenėlių, kelmų ar šukių, stiklų, kitų augalinių liekanų, šaknų - ypač varpučio ar garšvos, kuriuos išnaikinti vėliau būna labai sunku. Tokio dirvožemio reikėtų atsivežti tiek, kad sklypą pakeltumėte 10-15 cm. Kai gruntą paskleidžiame, per jį nepatariama važinėti su sunkiasvore technika, nes gruntas perspaudžiamas ir augalo šaknys pradės dusti. Gruntą reikia išlyginti kastuvu ir grėbliu ir, jeigu randame kokių nors priemaišų - akmenų, šakų, šaknų, viską pašalinti.

„Labai svarbu suformuoti nuolydį nuo namo, nuo takų, įvažiavimo, kad namas būtų sausas. Tolimesnis darbas - augalinio grunto lyginimas. Tam galite pasidaryti įrankį, pavyzdžiui, imti lentą ir pritvirtini rankeną. Kitas variantas - kopėčios. Uždėkite ant jų nedidelį svorį ir taip jas tempdami išlyginsite iškart didelį plotą“, - pastebi specialistas.

Taip išlyginus ateina eilė volui, kad vienodai suspaustume augalinį gruntą. Geriau rinktis volą užpildytą ne vandeniu, o smėliu. Pakartoti sklypo lyginimą grėbliu, lenta / kopėčiomis ir volu reikėtų mažiausiai tris kartus skersai ir išilgai sklypo.

T.Gurskas pabrėžia, kad išlyginus sklypą šiais įrankiais, vaikščiojant kojos neturėtų klimpti daugiau kaip 3-4 mm, kitu atveju rekomenduojama minėtus darbus pakartoti.

Kokie sėjos būdai populiariausi? Prieš sėją gruntą reikėtų sušiaušti, supurenti su grėbliu ir tada berti sėklas. Vienam arui reikia apie 2,5-3 kg sėklų. Jas reikia barstyti išilgai ir statmenai, kad jos pasiskirstytų kuo lygiau. Idealu, jeigu turite specialias sėjamąsias, kurios beria sėklas, o iš paskos važiuojantis sietelinis volas jas įspaudžia į purų dirvožemį.

„Sėkla turi kietai atsigulti ir minkštai užsikloti, tada sudygs gerai ir turėsime gražų lauką. Jeigu manote, kad sėklas išbarstėte netolygiai, galite lengvai pereiti per gruntą su vėduokliniu grėbliu ir supurenti žemę. Beje, tuo pačiu metu galite ir patręšti veją - tam idealiai tiks pavasarinės trąšos, kuriose yra naudingų medžiagų vejai“, - sako specialistas ir priduria, kad, jei nepatręšėte vejos ją sėdami, tai galėsite padaryti pirmą kartą veją nupjovę.

Pasėjus vėją, patariama lauką užtiesti balta agroplėvelė, nes ji padės išvengti, kad sėklos nebūtų išplautos, išpūstos ar sulestos. Užtieskite, prispauskite ir palikite. Tinka užmulčiuoti veją plonu sluoksniu sijotų durpių, nupjauta žole ar smėliu.

Laistyti reikia po 5-7 minutes ryte ir vakare kas 2-3 valandas, o dieną - maždaug kas valandą. Naktį nelaistome. Tokiu būdu prižiūrima veja pradės dygti labai greitai ir sužaliuos.

„Yra ir dar kiti vejos sėjimo būdai, pavyzdžiui, hidrosėja. Šiuo atveju specialiame aparate sėklos sumaišomos su vandeniu, dažais, klijais, trąšomis ir išpurškiamos, kad priliptų prie dirvos paviršiaus. Šis būdas idealiai tinka šlaitams, įvairioms pakelėms, kur yra didelė rizika, kad sėklos bus nuplautos ar išpūstos“, - sako T.Gurskas.

Dar vienas būdas - austinė veja. „Sėklos yra patalpintos specialiame audinyje su trąšomis, geliu, sulaikančiu drėgmę. Tokia veja taip pat gana greitai ir tolygiai sudygsta, yra paprastai pritvirtinama, o pats darbas atliekamas greitai“, - pastebi agronomas.

Greičiausiu būdu džiaugtis veja jis vadina ruloninę veją. „Tokia veja vis labiau populiarėja. Auginta veja kartu su velėna specialiu aparatu nupjaunama, susukama į rulonus ir norimame sklype išvyniojama. Svarbu žinoti, kad tokiai vejai ruošdami vietą, gruntą turime pasiruošti 2-3 cm žemiau. Tai greičiausias būdas džiaugtis veja, nes tokia mažiausiai nukenčia nuo lietaus ar vėjo, greitai priauga ir prigyja. Tiesa, reikia mokėti tokią sudėti tinkamai, kad nebūtų tarpų ir pan.“, - pastebi specialistas.

Po ruloninės vejos sudėjimo labai svarbu ją gausiai sulieti, kad ji kuo geriau priaugtų ir prigytų.

Kada pjauti veją ir kokias sėklas rinktis? „Reikėtų rinktis vieną sėklų mišinį, jų nemaišyti tarpusavyje, kad vėliau veja nemarguotų. Tačiau, jeigu vejoje yra šešėlių, toms vietoms reikėtų rinktis papildomai tokias vejos sėklas, kurios tinkamos auginti šešėlyje, o saulėtoms - tinkamas saulėtose. Sportinės vejos sėti nerekomenduočiau, nes tokią pjauti reikės labai dažnai - per dvi savaites bent tris kartus. Rinkdamiesi vejos mišinį atkreipkite dėmesį, kad šakniastiebinių ir kuokštinių raudonųjų eraičinų būtų apie 60-70 proc., nes jie puikiai žiemoja ir gerai auga“, - sako T.Gurskas.

Kai sėjame veją, pirmą kartą jai reikėtų leisti augti iki 10-12 cm ir tik tada pjauti. Pirmą kartą pjauti patariama aukščiau - paliekant 6 cm aukštį, po dar kokių penkių dienų - 4 cm, dar po savaitės - iki 3 cm. „Labai svarbu pirmą pjovimą atlikti su labai aštria žoliapjove ir pjaunamą žolę surinkti. Daugelis žmonių baiminasi dėl piktžolių vejoje, tačiau jos dažniausiai yra vienmetės ir nepakenčia, kai veja pjaunama. Tad reguliariai pjaunant, jos paprasčiausiai išnyks“, - sako specialistas.

Kaip atauginti veją ir kaip pasiruošti rudeniui? Dažnai net ir gražiausioje pievelėje gali atsirasti išplikusių plotų. Ką daryti tokiais atvejais? Kaip pasakoja T.Gurskas, išplikusius plotus galime atsėti - reikia papurenti žemę grėbliu, pasėti vejos sėklas ir pamulčiuoti - pievelė atsigaus.

„Tiesa, būtina išsiaiškinti, kodėl taip nutiko. Jeigu tai mechaninės priežastys, pavyzdžiui, ištrypta, atauginti veją nesunku, tačiau kai kada žalos pridaryti gali grambuoliai, vejos pertręšimas ir pan. Tad visais atvejais ieškokite priežasties ir ją pašalinkite“, - sako specialistas.

Šiuo metu iki rugsėjo vidurio jis pataria veją ir toliau tręšti vasarinėmis, daug azoto turinčiomis trąšomis. Po rugsėjo vidurio azoto kiekį reikėtų mažinti - jo gali liki iki 15 proc. „Rekomenduoju tręšti kas mėnesį - tai padės vejai gerai peržiemoti. Taip pat nelaikykite ant vejos nukritusių vaisių, uogų, lapų ir pan., nes tos vietos išplinka. O kai atvės orai, veją pjaukite šiek tiek žemiau - 3-4 cm“, - pataria specialistas.

„Veją sėti tinka iki rugsėjo vidurio - sėkla spėja išdygti, įsišaknyti, o sudygęs augalas - peržiemoti. Sėjant vėliau, augalas nespės pasiruošti žiemai, tad po žiemos veja gali atrodyti prastai“, - sako T.Gurskas.

Žemiau pateikiama lentelė, kurioje apibendrinami pagrindiniai vejos sėjos etapai ir rekomendacijos:

Laikykitės šių patarimų ir džiaukitės gražia bei tvarkinga veja savo sklype!

tags: #kaip #namu #salygomis #nusiniveliuoti #sklypa