Lietuvės - geidžiama prekė ne tik prostitucijos ir prekybos žmonėmis versle, bet ir fiktyvių santuokų srityje. Tačiau laimė nusišypso ne visoms. Vietoj pinigų ir nerūpestingo gyvenimo - grėsmė atsidurti viešnamyje. Apsvarstykime, kokie pavojai tyko moterų, ieškančių lengvo uždarbio fiktyviose santuokose, ir kokios yra saugesnės alternatyvos.
Fiktyvios santuokos: lengvas uždarbis ar spąstai?
Internetas užkimštas skelbimais, siūlančiais lietuvėms fiktyviai už tam tikrą atlygį ištekėti už pakistaniečio, indo ar kitos trečiosios šalies piliečio, o kai kurios mūsų šalies pilietės ir pačios siūlosi. Internetiniuose skelbimuose, atvirai siūlančiuose sudaryti fiktyvią santuoką, už šią paslaugą siūloma vidutiniškai 4-5 tūkst. svarų. Merginos viliojamos labai lengvu uždarbiu ar galimybe prisidurti prie algos. Neretai paminima, kad ši santuoka Lietuvoje negaliotų.
Štai keletas pavyzdžių iš skelbimų:
- „Ieškoma nuotaka Indijos piliečiui, santuoka tik dėl formalumo, jokio intymumo. Merginai bus dosniai atlyginta.“
- „Dokumentų tvarkymas užtruktų vos 3 savaites, o santuokoje reikėtų išbūti vos vienerius metus. Galiu pasiūlyti gyvenamą vietą, jei yra noro. Geriausia proga greitai, be vargo užsidirbti keletą tūkstantėlių.“
Merginoms jokių ypatingų reikalavimų nekelia - svarbiausia, kad jos būtų pilnametės, tuo metu neištekėjusios, turėtų draudimo numerį bei sąskaitą šalies banke. Taip pat pageidautina, kad mergina bent truputį mokėti anglų kalbą. Pasitaiko atvejų, kai ir pačios merginos ar moterys siūlosi sudaryti fiktyvią santuoką su trečiųjų šalių piliečiais. Neretai jos prisipažįsta esančios vienišos mamos. Beje, fiktyvioms santuokoms pasiryžę ir vaikinai, paprastai iki 28 metų amžiaus.
Reali istorija: nuo pažadų iki košmaro
Viename Lietuvos mieste gyvenančią 22 metų merginą į Airiją vykti prikalbino iš matymo pažįstami žmonės. Esą vienam pakistaniečiui reikėjo padėti tapti Europos Sąjungos (ES) piliečiu, o greičiausias kelias tai padaryti - fiktyvi santuoka su ES piliete. Pažįstami žadėjo, kad po vedybų bus galima labai greitai išsiskirti, taigi merginos rūpesčiai ir nepatogumai truks vos apie 2 mėnesius. Gero gyvenimo nemačiusiai merginai buvo piešiamas rožinis pasaulis: tuos du mėnesius, kol vyks tuoktuvių ir skyrybų formalumai ji gyvens prabangiame viešbutyje, bus visiškai išlaikoma, gaus pinigų pramogoms ir pirkiniams. Žodžiu, ji smagiai praleis laiką ir dar gaus atlygį už šią paslaugą.
Tai buvo pirmoji merginos kelionė į užsienį, tad galima įsivaizduoti, su kokiu nekantrumu ir baime jos laukė. Oro uoste ją pasitiko būsimasis „vyras“, tačiau išsivežė ne į žadėtą viešbutį, bet į savo namus, kur ją išprievartavo ir užrakinęs paliko. Kitą dieną atėjo daugiau vyrų, kurie atvirai merginai pasakė, kad planuoja ją perparduoti dirbti prostitute Vokietijos viešnamyje.
Šiame košmare mergina gyveno apie 2 savaites. Galiausiai jai pavyko pasinaudoti telefonu ir paskambinti mamai, kuri susisiekė su policija. Prekybos žmonėmis auka tapusi lietuvė buvo išvaduota ir grąžinta namo.
Mergina po šio įvykio iki šiol negali atsigauti. Iškart po kelionės jos psichikos būklė buvo tokia, kad mergina pradėjo vartoti stiprius raminančius vaistus. Dabar ji turi kitą bėdą - tapo nuo jų priklausoma.
„Dėl įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas. Pasirodė, jog tie „paslaugūs“ vyrukai jau ne vienerius metus gyvena iš savo tautiečių prostitucijos“, - pasakojo Lietuvos „Caritas“ projekto „Pagalba prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms“ koordinatorė Kristina Mišinienė.
Mitai ir realybė
Sudarant fiktyvią santuoką pinigai dažniausiai žadami arba dalimis, arba po santuokos įregistravimo. Pavyzdžiui, pirmuosius pinigus mergina gauna nunešusi pareiškimus, didžiąją sumos dalį - vestuvių dieną, o likusius pinigus - po vestuvių. Kadangi prieš tvirtinant santuoką tokiai porai tenka atsakyti į keletą klausimų apie bendrą gyvenimą, atsakymai suderinami iš anksto. Kita vertus, nors fiktyvių vestuvių planuotojai tikina, kad sutuoktinių vėliau niekas netikrins, o išsiskirti po metų ar daugiausiai trejų nebus jokių problemų, kaip byloja minėti pavyzdžiai, ne viskas vyksta taip sklandžiai.
„Sutuoktinis“ gali dingti, palikęs savo žmonai tik skolas, o pareigūnai gali pareikšti kaltinimus dėl sukčiavimo sudarant fiktyvią santuoką.
Štai keletas pavyzdžių, kaip internautai diskutuoja šia tema forumuose:
- „Noriu užsidirbti pinigėlių, nes labai reikia (fiktyviai ištekėti už pakistaniečio). Kaip man apsisaugoti nuo apgavysčių?“
- „Pažįstu vieną fiktyviai Londone susituokusią porą (lesbietiska pora). Jos turėjo daryti normalias vestuves, kuriose net kažkokie UK pareigūnai buvo atėję, o dabar gyvena kartu, nes esą jas periodiškai tikrins. Jos šiaip draugės, tad joms nesvarbu. Bet čia juk pakistanietis, su kuriuo reikėtų vaidinti vyrą su žmona prieš pareigūnus!“
- „Pažįstu merginą, kuri ištekėjo už juodaodžio. Iš pradžių viskas buvo gerai, gražu, pinigus į kairę ir į dešinę dalino, siuntė į Lietuvą, o dabar „užstatė“ jai vaiką, ji nėščia, išeiti niekur neišleidžia, uždaręs laiko. O merginos tėvai nieko nežino, įsivaizduoja, kad jų dukra užkandinėje dirba.“
Praėjusių metų pradžioje Anglijoje Velso teismas nubaudė dvi lietuves, kurios per savo tuoktuves negalėjo susikalbėti su jaunikiais iš Indijos ir jų gerai nepažinojo. Kai vienos iš nuotakų buvo paklausta, už ko ji tekanti, ši parodė ne į tą vyrą, nors prieš tai tikino, kad pažįsta savo jaunikį daug metų, yra turėjusi su juo lytinių santykių. Merginoms buvo skirta laisvės atėmimo bausmė, tiesa, kalėjimo jos visgi išvengė.
Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro vadovės Audros Sipavičienės žiniomis, vien Jungtinėje Karalystėje 2011 m. buvo nustatyta 110 įtartinų santuokų tarp lietuvių ir Pakistano piliečių. „Anglijos pareigūnai teigia, kad dažniausiai tokios santuokos sudaromos dėl ekonominės naudos. Užmokestis už tokios santuokos sudarymą gali siekti nuo 2000 iki 20 000 svarų“, - sakė pašnekovė.
Lietuvės populiarios ir Airijoje, todėl Lietuvos ambasada dar pernai išplatino įspėjimą nesusivilioti pasiūlymais sudaryti fiktyvias santuokas su Airijoje gyvenančiais ne ES šalių piliečiais. Atstovybės duomenimis, tokiuose pasiūlymuose gali būti žadamas dosnus atlygis, garantuojamas išlaikymas santuokos laikotarpiu, kelionės ir kitų išlaidų padengimas. Tačiau galiausiai pažadėtas užmokestis nėra sumokamas, merginos gali tapti lytinių ir smurtinių nusikaltimų aukomis. Siekdami suvaržyti galimybę kreiptis į teisėsaugos institucijas, nusikaltimo organizatoriai atima asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus, apriboja laisvę.
Be to, merginoms teigiama, kad santuoka bus sudaryta tik formaliai, o vėliau ją bus galima lengvai nutraukti. Tačiau Airijoje sudarytą santuoką nutraukti yra ypač sunku. Ištuokos procesas užtrunka iki penkerių metų. Santuoką nutraukti gali tik teismas, o teisminis procesas gali pareikalauti išlaidų. Remiantis Airijos ir Lietuvos teisiniu reguliavimu, abu sutuoktiniai pretenduoja į santuokos metu įgytą turtą, todėl fiktyvus sutuoktinis gali pareikšti turtines pretenzijas.
Psichologinis aspektas: verbavimo mechanizmai
K. Mišinienė įsitikinusi, kad šioje srityje taikomi tie patys verbavimo mechanizmai, kaip ir prekyboje žmonėmis. Pasak jos, visi ikisantuokiniai pažadai dažniausiai išgaruoja vos susituokus: merginos įtraukiamos į prostituciją, nebeatgauna dokumentų, tampa bankų skolininkėmis dėl „sutuoktinių“ skolų.
Štai „Caritas“ globoje atsidūrė 32 metų moteris iš vieno Pietų Lietuvos miestelio - 2 vaikus auginanti našlė. „Jos sugyventinis šiuo metu kali už smurtą prieš ją, ji tuo džiaugiasi ir kartu bijo, nes tai išradingas smurtautojas. Savo mieste moteris susipažino su Kazachstano gyventoju, kuris pasiūlė jai 3000 Lt (kurie taip ir liko pažadais) už vedybas su juo, nes jam žūtbūt reikėjo prieglobsčio Lietuvoje. Esą namuose jį persekiojo reketininkai. Moteris sutiko, tik ją labai nustebino, jog liudytoju kazachstanietis atsivedė miestelyje gana žinomą advokatą. Iš karto po vedybų vyrukas dingo, nors buvo žadėjęs palaikyti ryšį dėl skyrybų dokumentų tvarkymo. Visos skyrybų problemos dabar ant moters pečių, buvęs liudininkas jos irgi vengia ir nesileidžia į kalbas. Policija atsisakė pradėti tyrimą“, - pasakojo pašnekovė.
Alternatyvos: kaip tapti finansiškai nepriklausoma?
Užuot rizikavus savo saugumu ir laime fiktyviose santuokose, verta apsvarstyti kitus būdus, kaip tapti finansiškai nepriklausoma:
- Švietimas ir kvalifikacijos kėlimas: Investuokite į savo išsilavinimą, įgykite paklausią specialybę.
- Verslumas: Apsvarstykite galimybę pradėti savo verslą.
- Karjera: Siekite karjeros aukštumų pasirinktoje srityje.
- Finansinis raštingumas: Išmokite valdyti savo finansus, investuoti.
Svarbu prisiminti, kad finansinė nepriklausomybė yra pasiekiama sunkiu darbu ir pastangomis, tačiau tai yra daug saugesnis ir patikimesnis kelias nei rizikingos avantiūros.
Svarbu: Jei susidūrėte su prekybos žmonėmis ar fiktyvių santuokų pasiūlymais, nedelsdami kreipkitės į policiją arba specializuotas organizacijas, teikiančias pagalbą aukoms.
Šaltinis: Inga Saukienė, Delfi.lt, 2013 m.