Kaip tinkamai melioruoti sklypą: patarimai ir rekomendacijos

Lietuvos geografinė padėtis, klimatas, bendras kraštovaizdis ir dirvožemiai lemia, kad dirvos sausinimas, o dažnai ir laistymas yra labai aktualūs. Tačiau aišku ir kita - jeigu nebūtume laukų nusausinę, beveik visa mūsų žemė būtų likusi tiesiog pelke, joje nieko negalėtume auginti.

Viena vertus, kai kuriose mūsų gyvenamose vietose, pavyzdžiui, priemiesčiuose ar sodų bendrijų sklypuose, melioracijos taip ir nebuvo, o kai kur senas drenažas susidėvėjo ir nebeveikia. Ką daryti, jeigu tokioje vietoje įsigijome sodybą ar sodo sklypą, pasistatėme naujus namus ir norime tinkamai sutvarkyti aplinką, pasisodinti sodą ir dekoratyviųjų augalų, pasisėti veją, įsirengti gėlyną?

Kraštovaizdžio projektų vadovas Tautvydas Gurskas pirmiausia pataria sklype sutvarkyti vandens režimą, t.y. įsirengti vietinį drenažą ir laistymo sistemą. O žinant, kaip tą padaryti, ir įsigijus šiuolaikinių medžiagų, tai nėra labai sudėtinga. Šį kartą pakalbėsime apie sklypo melioravimą, o kitą - apie laistymo sistemas.

Drėgmės kiekį pranašauja veja

Sodininkystės specialistai teigia - jei dvi savaites ir ilgiau obelų ir kitų vaismedžių kamieno pagrindas, o kartu ir šaknys mirksta vandenyje, augalams tai pražūtinga. Todėl veisiant sodą ar rengiantis sodinti dekoratyviuosius augalus, įrengti gėlynus pirmiausia būtina pasidomėti, kokiame gylyje yra gruntinis vanduo. Jis negali būti labai aukštai.

Tai ypač svarbu sodams, mat jauni vaismedžiai itin jautrūs užmirkimui. Todėl medelius reikia sodinti taip, kad jie neatsidurtų duobėje, t.y. žemiau negu visas sodo plotas. Sodui skirtame plote gruntinis vanduo negali būti aukščiau kaip 1,5 m.

Ar sodyboje, sodo sklype drėgmės režimas tinkamas, gali parodyti ir mūsų veja. Žolė blogai auga per daug supuolusioje žemėje. Pernelyg didelė drėgmė skatina samanų veisimąsi. O ilgiau negu dvi savaites vejos paviršiuje stovintis vanduo žolę sunaikina.

Vejai tinkama dirva tokia, kurioje yra 30 proc. oro ir 70 proc. drėgmės, kitaip sakant, žemė turi būti puri, gerai vėdinama, bet ne per sausa. Vejai, daržams ir gėlynams gruntinis vanduo gali būti ne arčiau kaip 0,5-0,8 m nuo žemės paviršiaus.

Natūralaus nuolydžio ne visada pakanka

„Naujuose sodybų sklypuose pirmiausia turėtų būti projektuojamos melioracijos, tvenkinių ir kitos vandens surinkimo bei laistymo sistemos, o tik po to - sodai, daržai ir visi kiti želdynai“, - sako T. Gurskas. Pasak jo, labai gerai, jeigu sklype yra nors nedidelis natūralus nuolydis, leidžiantis nubėgti vandens pertekliui. Tai ypač aktualu žiemą, kai dirva būna įšalusi ir joks drenažas neveikia.

„Prieš įrengdami veją, sodindami sodą, pirmiausia pasidarykime natūralų sklypo nuolydį. Jis pradedamas rengti nuo namo, kad pavasarinis atlydžio vanduo nesemtų pamatų. Jeigu namas stovi pakalnėje ir nuo jos vanduo garma prie pamatų, aplink juos reikėtų iš grunto suformuoti aukštesnį apvadą, kad vanduo jį aplenktų ir nesemtų namo. Natūralaus nuolydžio vandenį galima surinkti į tvenkinį ir vasarą juo laistyti augalus ir pan.“, - pasakoja T. Gurskas.

Vis dėlto vien natūralaus nuolydžio dažniausiai nepakanka. Sklype reikalingas ir drenažas, ypač jeigu gruntinis vanduo yra aukštai. Drenažas naudingiausias, kai gruntinis vanduo yra 0,6-1,2 m nuo žemės paviršiaus. Tai galima išsitirti pačiam.

Žemės grąžtu reikia išgręžti apie 150 cm gylio skylę, į ją įkišti sausą medinį kuolą ir palikti. Kitą dieną ištraukę kuolą matysime: kokia jo dalis drėgna, tokiame gylyje yra gruntinis vanduo.

Vamzdžių pasirinkimas

Dabar ūkio reikmenų prekybos centruose galima rasti įvairiausių drenažui skirtų vamzdžių. Pasak T. Gursko, paprasčiausi ir pigiausi yra pliki PVC vamzdžiai su skylutėmis. Tačiau jie naudojami tik tuomet, jeigu klojami į stambų žvyrą, nes kitaip tokius vamzdžius labai greitai užneša molio dalelės ir jie tiesiog užsikemša, nebeatlieka savo paskirties.

Drenažo vamzdžiai, kurių paviršius apjuostas geotekstile, tinka naudoti tik smėlingame grunte, nes jie, nors ir mažiau negu pliki, bet taip pat gali praleisti mažas molio daleles, kurios ilgainiui vėlgi užkemša visą sistemą.

Pasak T. Gursko, geriausi ir visais atvejais labiausiai tinkami yra drenažo vamzdžiai, kurių paviršius apjuostas kokosų pluoštu. Šie vamzdžiai brangiausi, palyginti su kitais, tačiau ilgaamžiai ir geriausiai „dirbantys“, jų neužkemša priesmėlio, priemolio, molio ir kitoks gruntas.

Sodybos sklype vietinio drenažo vamzdžiai paprastai klojami ne mažesniame kaip 60 cm gylyje. Po sunkiasvorio transporto važiuojamąja dalimi jie turi būti ne mažesniame kaip 1 m gylyje, kad nebūtų suspausti, suploti.

Vamzdžių skersmenį, pasak T. Gursko, reikia skaičiuoti pagal sklypo dydį. Patyrę specialistai tą gali nustatyti ir iš akies. Mažiems (iki 20-30 arų) sodo ar sodybos sklypams paprastai užtenka 50 mm skersmens drenažo vamzdžių. Kitu atveju pagrindinės magistralės gali būti iš 63, 100 mm skersmens vamzdžių, o šoninės - 50 mm.

Drenažo nuolydis turėtų būti ne mažesnis kaip 3 proc. (vadinasi, paviršius pažemėja 3 cm per metrą), o jeigu galima - ir didesnis. Nuolydį galima patikrinti gulsčiuku, nivelyru ar tiesiog permatomu vamzdeliu, pripildytu vandens.

Planuojant vietinės melioracijos sistemą pirmiausia numatoma, kur eis pagrindinė trasa, kur iš jos išbėgs susikaupęs vanduo. O į pagrindinę tranšėją eglutės principu suvedami drenažo grioveliai. Koks atstumas turi būti nuo vieno griovelio iki kito, priklauso nuo to, kokiame gylyje bus pakloti vamzdeliai. Kuo jie giliau, tuo mažesniu spinduliu aplink save surinks vandens perteklių. Skaičiuojama, kad drenažo vamzdelis veikia 45 laipsnių kampu. Pagal tai ir drenažo gylį skaičiuojami atstumai nuo vieno griovelio iki kito.

Kaip tinkamai pakloti drenažą?

Pasak T. Gursko, tenka matyti atvejų, kai darbininkai, iškasę griovį, į jį tiesiog patiesia vamzdžius ir viską užverčia vėl tomis pačiomis iškastomis žemėmis. Štai ir labai prastas melioracijos pavyzdys. „Tai tas pats, kaip nieko nepadaryti. Tokiems melioratoriams nė neverta pinigų mokėti, nes sistema neveiks“, - tikina T. Gurskas.

Beje, sklypą melioruojantys specialistai darbų kainą paprastai skaičiuoja įrangos bėginiais metrais. Įskaitant įrangos ir medžiagų kaštus, ji gali siekti maždaug 45 Lt/m.

Norint tinkamai pakloti drenažą, pirmiausia iškasami grioviai, kuriais eis tranšėjos, išlyginamas jų dugnas, užpilant apie 5 cm grunto be akmenų. Patikrinamas nuolydis. Tada klojamas drenažas ir ant vamzdžių pilamas labai laidus sluoksnis (apie 30-40 cm). Tam itin tinka ne didesnio kaip 32 mm skersmens skaldelė, smėlis ar smulkus žvyras. Netinka per daug stambios frakcijos žvyras, nes tuomet į akmenų tarpus vanduo suneša smulkias dirvos daleles, sistema prasčiau veikia ir pamažu užsikemša.

Kartais drenažo griovelių šonai aptiesiami geotekstile. Tokiu atveju vamzdelius galima užpilti ir stambesniu žvyru, nes smulkias dirvos daleles sulaikys geotekstilė. Toks drenažas, kai griovelių šonai iškloti minėta medžiaga, o vamzdeliai užpilti stambesniu žvyru, veikia greičiau, t.y. greičiau pašalinamas atsiradęs vandens perteklius. Todėl taip įrengtas drenažas tinka šlaitams ir kitoms vietoms, kuriose tam tikrais atvejais staiga atsiranda daug vandens ir jį reikia pašalinti.

Toks drenažas paprastai įrengiamas ir sporto aikštynuose, kai reikia greitai nuleisti vandens perteklių. Aikštynuose naudojama ne tik geotekstilė, bet ir patys drenažo vamzdeliai klojami ne įprastame 60 cm, o seklesniame - vos 20-30 cm gylyje.

Drenažo vamzdelius užpylus skaldos ar smulkaus žvyro sluoksniu, virš vamzdelių siekiančiu ne mažiau kaip 30 cm, ant jo pilamas įprastas gruntas, ir tik tuomet, sutvarkius žemę, visame sklype gali būti sėjama veja, sodinami augalai.

Tačiau kartais, pavyzdžiui, dėl vietos stokos, būna atvejų, kai kasami siauresni nei įprasta drenažo grioveliai, apie 8 cm. Tuomet, patiesus vamzdžius, jie iki pat griovelio viršaus gali būti užberti 0-4 mm frakcijos žvyru. Vėliau prieš vejų įrengimą visas plotas įdirbamas freza, griovelio viršaus žvyras persimaišo su dirvožemiu, užsėjama veja ir viskas atrodo tvarkingai.

Dar vienas ypač greitai veikiančio drenažo pavyzdys - vadinamieji sausieji upeliai, kurių dugnas ir šonai iškloti geotekstile, o upelio dugno paviršius išdėliotas akmenimis. Vandens tokiame upelyje būna tik tuomet, kai labai smarkiai palyja. Tokie upeliai pasitarnauja ir kaip dekoratyvus sklypo elementas, ir kaip melioracijos sistemos dalis, skirta greitai pašalinti vandens perteklių.

Požeminė vandens surinkimo sistema

Jeigu sodybos sklypas yra tokioje vietoje, iš kurios negalima išleisti drenaže surinkto vandens pertekliaus, taip pat nėra vietos atviram vandens telkiniui iškasti, kartais daroma vietinė požeminė vandens surinkimo sistema. Į tokį rezervuarą bėgs drenažo, taip pat ir paviršinis lietaus vanduo.

Paprasčiausias požeminis rezervuaras daromas taip: kasama 1,5-2 m gylio ir apie 1,5 m pločio duobė, o joje spirale susukamas drenažo vamzdis. Tarpai užpildomi žvyru, o paviršius - paprastomis žemėmis. Pasak T. Gursko, toks rezervuaras veikia efektyviai, nes vandens perteklius nubėga į požeminį gruntą.

Vietiniame požeminiame rezervuare surinktą vandenį dar galima panaudoti ir ūkinėms reikmėms. Vakarų Europos šalyse tai gana populiaru. Specialistai yra apskaičiavę, kad privačiuose gyventojų ūkiuose daugiausiai vandens prireikia naudojantis tualetu, skalbiant, plaunant automobilius, taip pat laistant veją ir sodą.

Visais šiais atvejais visiškai nebūtina naudoti geriamojo vandens. Tam pakanka paprasto, pavyzdžiui, lietaus vandens. Minkštas lietaus vanduo netgi labiau negu iš čiaupo tinka skalbti (reikia mažiau skalbimo miltelių, kalkėmis nepasidengia santechnikos įrenginiai), augalams laistyti.

Visiems minėtiems tikslams skirtas vanduo sudaro daugiau negu pusę mūsų vandens poreikio. Taigi įsirengę rezervuarus, kuriuose kaupiamas lietaus vanduo, ir sistemas, leidžiančias jį panaudoti buities ir sodybos aplinkos reikmėms, būsime ne tik racionalūs, bet ir ekologiški gamtos išteklių naudotojai.

„Lietuva turi labai daug vandens, todėl žmonės paprastai „nežaidžia“ ir lietaus vandens nerenka. Tačiau ateityje, manau, tai bus daroma vis dažniau. Paprasčiausias lietaus vandens surinkimo sistemas galima įrengti namų rūsyje, taip pat ir sodo sklype. Tuomet vanduo netvindys sodo ir kiemo, o pravers buityje“, - pasakoja T. Gurskas.

Teisiniai aspektai ir specialistų patarimai

Inžinerinių tinklų įrengimo darbai, kaip kanalizacija, vandentiekis, drenažas kartais nuvertinami, manant komunikacijos liks po žeme ir bus nematomos, ar tiesiog nesuprantant darbų kompleksiškumo. Tačiau netinkamai atlikus melioracijos darbus, sklype kaupiasi vanduo. Neįrengus pastato drenažo, drėgmė gadina pamatus, o netinkamai įrengus nuotekų sistemas, galima užteršti aplinką.

Kaip nedaryti klaidų, tvarkant sklypą, ir priimti efektyviausius sprendimus? Apie tai pasakoja UAB Henkesta vadovas Kęstutis Steponavičius.

Kvalifikacija ir licencijos

Renkantis paslaugų tiekėjus, įsitikinkite, ar jie turi kvalifikaciją įrodančias licencijas ir atestatus. Pašaliniams atrodo, kad melioracija, vandentiekis, kanalizacija yra tapatūs dalykai, ir jei kažkas užsiima kanalizacijos ir vandentiekio darbais, tai sutvarkys ir melioraciją.

Atestatus vykdyti kanalizacijos ir vandentiekio įrengimo darbus išduoda Statybos produkcijos sertifikavimo centras, o atestatus vykdyti melioracijos darbus - Žemės ūkio ministerija. Nelicencijuoti specialistai siūlo mažesnę kainą, bet pasekmės būna skaudžios - nekokybiškai atlikus darbus, kaupiasi drėgmė, vyksta pamatų erozija, atsiranda pelėsis, sklypas skęsta vandenyje.

Jei nekokybiškai įrengiamos nuotekų sistemos, neišlaikomi nuolydžiai ir numatytas vamzdžių diametras, vamzdynai kemšasi, nuotekos gali išsiveržti į paviršių. Blogiausia, kad geri specialistai nenori tvarkyti kitų palikto chaoso.

Jei darbai atlikti kokybiškai, įmonė be licencijos negali sutvarkyti dokumentacijos ir priduoti objekto valdžios instancijoms.

Mėgėjų klaidos ir savivaldybės leidimai

Youtube platformoje yra mokomųjų filmų, kur paprastai paaiškinama, kaip įrengti pamatus, melioruoti sklypą ir kt. Tačiau mėgėjai dažnai pasiklysta brėžiniuose, jei viršijamas leistinas nuokrypis, tenka keisti arba iš naujo tvirtinti projektą; jei tenka nuomotis įrengimus ar ekskavatorius, išauga darbų kaina, o išleidžiama ne mažiau, nei būtumėt sumokėję specialistams.

Prieš pradedant darbus, jie turi būti suderinti su savivaldybe - gauti leidimai vykdyti žemės kasimą, sumokėti mokesčiai už kelio dangos ardymą, darbai suderinti su elektros ir dujų tiekėjais.

Modernūs pamatų klojimo metodai

Tradicinis pamatų klojimo metodas, kai iš medžio arba metalo plokščių įrengiami klojiniai yra užpildomi betonu ir vėliau nuardomi, šiandien užleidžia kelią kitam būdui - liktiniams klojiniams. Liktiniai klojiniai formuojami iš ekstrudinio polistireno plokščių, o atliekant vieną operaciją, gaunama dviguba nauda -įrengiamas rostverkas, o klojiniai lieka vietoje kaip apšiltinanti medžiaga.

Melioracijos sistemų rekonstrukcija

Jei pastebite, kad po lietaus ar nutirpus sniegui, sklype užsilaiko vanduo, vadinasi, metas rekonstruoti nefunkcionuojančią melioracijos sistemą. Melioratorių paslaugų prireikia, kai dalijami, apjungiami ar performuojami sklypai. Melioracinis rinktuvas turi būti sklypo pakraštyje, o keičiant ribas, jis gali atsidurti sklypo centre, - tada, atliekant statybos darbus, yra rizika jį pažeisti.

Vilniaus rajono savivaldybėje yra melioracijos skyrius, kuris gali jums išduoti sistemų planus. Dažniausiai savivaldybės turi viešai prieinamus GIS žemėlapius, kurie prieinami iš savivaldybės tinklapio. Paprastai ši informacija nėra slapta.

Nuotekų valymo įrenginiai

Vykstant sparčiai gyvenamųjų rajonų plėtrai, ne visada vienodai sparčiai vystoma infrastruktūrą. Tokiems atvejams skirti biologiniai buitinių nuotekų valymo įrenginiai. Įrenginiai montuojami po žeme, jie efektyviai pašalina nuotekose esančius teršalus, įskaitant fosforą ir azotą. Po valymo nuotekas galima išleisti į pratekančius vandens telkinius (upes, kanalus, melioracijos griovį).

Melioracijos statinių rekonstravimas

Melioracijos statiniai projektuojami ir statomi norint sureguliuoti dirvožemio vandens, šilumos ir oro režimą, sudaryti geresnes sąlygas žemdirbystei, išsaugoti ir padidinti dirvos derlingumą, sudaryti racionaliai tvarkomą žemės valdą.

Techniniai reikalavimai

Atstumų tarp drenų koeficientai, įvertinantys vietos sąlygas, imami iš 11 lentelės.

Kai sausintuvai projektuojami lygiagrečiai grioviui, normaliomis sąlygomis tarp griovio briaunos ir sausintuvo paliekamas toks pat atstumas kaip ir tarp sausintuvų.

11 lentelė. Atstumų tarp drenų koeficientai, įvertinantys vietos sąlygas

Optimalus sausintuvų ilgis 100-150 m.

Optimalus sausintuvų nuolydis - 0,8%.

tags: #kaip #melioruoti #sklypa