Įšaldyto turto administravimas Lietuvoje

Dėl ES sankcijų Baltarusijai ir Rusijai, Lietuvoje jau įšaldyta per 13 mln. eurų vertės lėšų bei kito turto. Anot Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) direktoriaus Antonio Mikulskio, įšaldyto turto vis daugėja, tačiau pasaulyje dar nėra suformuotos praktikos, ką su juo daryti toliau.

Teisės aktų pataisos ir laikinasis administravimas

Sprendžiant įšaldyto turto klausimą, reikalingos tam tikros teisės aktų pataisos. Kaip teigė Ministrė Pirmininkė I. Šimonytė, vienas iš sprendimų galėtų būti laikinasis administravimas, ko Lietuvos teisėje nėra. Šiuo metu galimybė paskirti laikiną turto administratorių yra numatyta tik Bankų įstatyme. Siekiant reglamentuoti laikinojo turto administravimą, bus reikalingi ir atitinkami teisės aktų pakeitimai.

ELTA primena, kad Europos Sąjungos (ES) sankcijos Lietuvoje, dėl sąsajų su Baltarusija yra taikomos 4 juridiniams asmenims ir 1 fiziniam asmeniui. Bendra įšaldytų lėšų suma - 46 tūkst. eurų. Sankcijos, susijusios su Rusija, yra taikomos 2 juridiniams asmenims, kurie yra įtraukti į sankcijų sąrašą, ir 8 juridiniams asmenims bei 4 fiziniams asmenims, remiantis sąsajomis per nuosavybės teisę ar kontrolę. Bendra įšaldytų lėšų suma - apie 10,094 mln. eurų, 3,129 mln. JAV dolerių ir 645 tūkst. Rusijos rublių.

Įstatymo projektu siūloma, kad toks turtas gali būti realizuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka. Įstatymo projektu kaip tik siekiama išgryninti visų institucijų įgaliojimus ir funkcijas, o įgyvendinimo bendras koordinavimas bus užtikrinimas Komisijos veikla.

Sankcijos ir įšaldytas turtas

FNTT duomenimis, sankcijos dėl sąsajų su Aliaksandru Šakustinu, „Vnešekonombank“ Lietuvoje pritaikytos keturiems su Baltarusija susijusiems juridiniams ir vienam fiziniam asmeniui. Dviem Rusijos piliečiams ir aštuonioms įmonėms bei keturiems asmenims, susijusiems per nuosavybės teisę ar kontrolę, sankcijos Lietuvoje pritaikytos dėl sąsajų su Aleksejumi Nečajevu, „Vnešekonombank“, Aleksejumi Mordašovu, Andrejumi Melničenka, Rusijos statybų įmone „Mostotrest“, plieno ir kasybos pramonėje veikiančia „Severstal“, Andrejumi Guryjevu, Igoriu Sečinu, Sergejumi Chemezovu.

Vienas iš Lietuvos bankų kovo 10-ąją taip pat įšaldė 2,9 mln. eurų Kremliui artimos trąšų gamintojos „PhosAgro Baltic“ lėšas. Su I. Sečinu yra siejama elektros tiekėja „Inter RAO Lietuva“, kurios 51 proc. akcijų paketas priklauso Suomijoje registruotai „RAO Nordic“, o šią valdo „Inter RAO“. Jos direktorių tarybai pirmininkauja I. Sečinas, tačiau bendrovė tikina, kad jai sankcijos netaikomos, nors FNTT kovo 16-ąją pranešė, jog apribotos įmonės galimybės disponuoti sąskaitomis.

ES parama Ukrainai ir įšaldyto Rusijos turto panaudojimas

Europos Parlamentas (EP) pritarė iki 35 mlrd. eurų ES paskolai Ukrainai. Ši paskola - tai dalis Didžiojo septyneto (G-7) šalių priimto paketo, dėl kurio buvo susitarta praėjusį birželį ir pagal kurį Ukrainai bus suteikta maždaug 45 mlrd. eurų. Pagal naujai sukurtą paskolų Ukrainai bendradarbiavimo mechanizmą Kyjivas galės gauti būsimas pajamas iš Vakarų šalyse įšaldyto Rusijos centrinio banko turto. Naujosios pagalbos lėšos bus skiriamos iki 2025 metų pabaigos.

Vertinama, jog įšaldytas Rusijos turtas sudaro apie 300 mlrd. dolerių (271 mlrd. eurų) centrinių bankų rezervuose bei 50 mlrd. dolerių (45 mlrd. eurų) privačiame sektoriuje.

Pasak G. Kreivio, turint omenyje 411 mlrd. JAV dolerių (371 mlrd. eurų) Rusijos karo žalos mąstą Ukrainoje, lėšų mobilizavimas išlieka esminiu iššūkiu. Būtina rasti būdus, kaip panaudoti užšaldytą Rusijos turtą ir pasirūpinti principo „agresorius moka“ įgyvendinimu.

Ukrainos ir Rusijos karo biudžetai (2023 m.)

Pavyzdžiui, 2023 metais Rusija karui išleido daugiau nei 100 mlrd. eurų, o bendros Ukrainos išlaidos - su visa Vakarų karine parama - siekė tik 80 mlrd. eurų.

Atsižvelgiant į šiuos skaičius, 35 milijardai eurų yra nepakankama suma, matant, kiek skiriasi Ukrainos (kartu su Vakarų jai skiriama parama) ir agresorės Rusijos karo biudžetai.

tags: #isaldyto #turto #administravimas