Privatūs miškai gali būti laisvai perkami ir parduodami. Tiek pardavėjui, tiek pirkėjui iškyla klausimas, kokia yra miško kaina? Galutinė kaina nustatoma susitariant sandorio dalyviams. Sutartinę kainą lemia daug veiksnių: medienos sortimentų kainos, medienos ruošos išlaidos, paskolų procentai, ribojimai teisės aktuose, sandorio dalyvių ekonominis išprusimas, sąžiningumas ir pan.
Tinkamiausia privačių miškų vertinimui būtų medienos nenukirsto miško rinkos kaina. Tačiau jokios šių kainų statistikos Lietuvoje nėra.
Yra Aplinkos ministro patvirtintos (1998 m.) nenukirsto valstybinio miško kainos, kurios, keičiantis apvalios medienos pardavimo rinkos kainoms, periodiškai indeksuojamos. 2012 m. rugpjūčio 13 d. indeksuotos ir įsigaliojusios nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. Šios kainos yra sumažintos.
„Miško rodiklių vertinimo sistema“ (G. Kulbokas)
Nenukirsto miško kaina yra gaunama iš apvalios medienos kainos atėmus medienos ruošos ir pardavimo išlaidas.
2010 metais vidutinės rangovų kainos miškų urėdijose buvo 41,3 Lt/m³, vidutinės medienos pardavimo išlaidos - 3,5 Lt/m³. 2012 m. liepos mėnesį stambūs pjautinieji rąstai vidutiniškai kainavo apie 209 Lt/m³. Iš šios kainos atėmę medienos ruošos ir pardavimo išlaidas (45 Lt/m³), gauname pušies stambios medienos nenukirsto miško kainą - 164 Lt/m³ arba beveik 40 proc. didesnę nei patvirtinta (118 Lt/m³).
Beržinės malkos liepos mėnesį miškų urėdijose buvo parduotos vidutiniškai po 102 Lt už m³. Jų nenukirsto miško kaina turėtų būti 57 Lt/m³, o patvirtinta 14 Lt/m³.
Privačių miškų vertinimui šiuo metu tinkamiausios yra apvalios medienos rinkos kainos. Jos kas mėnesį yra skelbiamos internete. Čia galima sužinoti įvairios kokybės medienos rinkos kainas ir sekti jų dinamiką.
Nuo 1995 m. iki 2011 m. apvalios medienos vidutinės kainos padidėjo 1,8 karto. Miško savininkui naudingiausia yra parduoti medieną ar mišką, kai medienos kaina yra didžiausia. Jos sumažėjimo periodais galima ir palaukti.
Kitas svarbus miškų ekonominio vertinimo veiksnys yra medienos ruošos išlaidos. Jų rinkos kaina formuojasi rangovams ruošiant medieną valstybiniuose ir privačiuose miškuose. Rangovų paslaugų vidutinės kainos miškų urėdijose 2011 m. buvo 41,3 Lt/m³.
Detalesniems skaičiavimams medienos ruošos išlaidas reikėtų diferencijuoti pagal jas lemiančius veiksnius: technologijos, vidutinis stiebo tūris, medžių rūšis, kirtimo būdas, darbo sąlygos, ištraukimo atstumas.
Medienos ar miško pardavimo pajamoms įtakos turi ir mokesčiai. Gyventojams taikomas 15 proc.
Nustatoma kertamų medžių (brandžių medynų kirtimas, medynų ugdymo bei sanitariniai kirtimai) likvidinis tūris ir jo sortimentinė struktūra. Ji gali būti nustatoma keliais būdais. Pirma, pagal pirkėjo (medienos ruošėjo) pagamintos produkcijos duomenis. Šiuo atveju, nustatomi sortimentų (rąstai, popiermedžiai, malkos ir kt.) tūriai.
Apskaičiuojama vidutinė kertamų medžių nenukirsto miško kaina iš 3 p. Įvertinamas kertamas tūris (1 p.), jį sudauginant iš 5 p.
Iškirtus brandaus pušyno hektarą arba išmatavus kertamus medžius nustatyta, kad paruošta arba galima paruošti 271 m³ likvidinės medienos. Tai atitinka privačių ir rezervuotų privatizavimui IV grupės miškų vidutinį brandų pušyną (VMA, 2012-01-01). Medienos sortimentai įvertinti 2012 m.
Iš paruoštos medienos vidutinės kainos (188 Lt/m³) atėmus medienos ruošos ir pardavimo išlaidas (45 Lt/m³) gaunama iškirstų medžių vidutinė nenukirsto miško kaina - 143 Lt/m³.
Tarptautiniame apskaitos standarte IAS-41 (Žemės ūkis) nurodoma, kad biologinis turtas turėtų būti vertinamas teisinga verte (fair value). Jei egzistuoja biologinio turto aktyvi rinka, tai šios rinkos turto kaina parodo jos teisingą (tikrąją) vertę.
Lietuvoje miško pirkimo bei pardavimo sandorių kainos fiksuojamos Valstybės registro įmonėje. Tačiau perkant bei parduodant mišką deklaruojamos kainos, siekiant išvengti mokesčių, gali būti sumažintos. Vidutinė miško kaina 2005-2010 m. buvo 3,6-8,3 tūkst. Lt/ha.
Neseniai prasidėję valstybinių miškų aukcionai dėl ilgo atsiskaitymo už nupirktą mišką laikotarpio (15 metų) padidino miškų rinkos kainas.
Tad, diskontuotų grynųjų pinigų srautų skaičiavimas yra bene vienintelis būdas bandyti nustatyti teisingą miško vertę. Prognozuojamos pajamos iš vertinamo miško sklypo iki medyno kirtimo amžiaus. Prognozuojamos išlaidos vertinamame miško sklype iki medyno kirtimom amžiaus.
Iš 1 p. atimant 2 p. Prognozuojamos kitos kirtimų apyvartos pajamos iš vertinamo miško sklypo. Prognozuojamos kitos kirtimų apyvartos išlaidos vertinamame miško sklype. Iš 4 p. atimant 5 p. Darant prielaidą, kad kitų kirtimo apyvartų pajamos ir išlaidos bus vienodos, apskaičiuojamos jų grynosios pajamos 6 p. dauginant iš 1,0pT/1,0pT-1.
Jei vertinamas brandus medynas su žeme, tai nustatoma jo tūrio vertė pagal kertamų medžių vertinimo metodiką. Jei vertinamas nebrandus medynas, tai prognozuojama jo tūrio vertė kirtimo amžiuje.
4-oje lentelėje įvertinti privačių ir rezervuotų privatizavimui miškų brandžių medynų vidutiniai tūriai nenukirsto miško kainomis. Pagal brandžių medynų tūrio įvertinimą AT (4 lentelė), miško atkūrimo išlaidas C (Riepšas, Laurinavičius, 2009) medynų kirtimo amžius T: P, U - 100 m.; E - 70; B, J - 60; D - 40; Bt - 30 metų, administracines valdymo išlaidas V - 29,2 Lt/ha (miškų urėdijų 2011 metų vidurkis) ir palūkanų normą p=3 proc.
Populiariausių medžių rūšių (P, E, B, J) brandžių medynų vidutinės nenukirsto miško kainos yra beveik vienodos (140-150 Lt/m³). Jos apskaičiuotos vidutiniams privačių miškų brandiems medynams ir pagal valstybinių miškų 2012 m. pirmo pusmečio apvalios medienos kainas. Konkretiems medynams bei keičiantis apvalios medienos rinkos kainoms šios nukirsto miško kainos gali būti didesnės ar mažesnės.
Svarbu konsultuoti privačių miškų savininkus taip, kad jie parduodami medieną kirtimui, žinotų kertamą tūrį, jo sortimentinę struktūrą, apvalios medienos sortimentų bei medienos ruošos kainas.
Parduodant brandų medyną su žeme, jo kaina gali būti mažesnė nei parduodant tik medieną, nes mišką atkurti jau teks pirkėjui. Miško savininkui vertėtų skirti iš gautos už parduotą medieną sumos reikalingas lėšas miško atkūrimui ir taip išsaugoti miško nuosavybę.
Vertinant medynus su žeme pagal pateiktą formulę, daroma prielaida, kad iškirtus brandų medyną, bus atkuriama ta pati medžių rūšis. Be to, vertinant įvairaus amžiaus medynus, čia neatsižvelgta į tarpinį miško naudojimą.
Miško sklypo pardavimas - tai daugiau nei tik pirkėjo suradimas. Tam reikia pasiruošti: susitvarkyti dokumentus, įvertinti sklypo vertę ir apgalvoti pačią pardavimo strategiją. Tinkamai pasiruošus - procesas gali būti sklandus ir naudingas abiem pusėms.
Miško sklypas
Žingsniai Prieš Parduodant Mišką
- Pirmiausia pasirūpinkite, kad miškas būtų tinkamai įregistruotas Registrų centre.
- Miško kaina priklauso nuo daugelio faktorių: medyno amžiaus, rūšies, tūrio, vietovės, privažiavimo galimybių, dirvožemio tipo, net reljefo. Svarbu turėti bent apytikslį kirtimui tinkamos medienos kiekį (tūrį m³) - tai vienas svarbiausių veiksnių, darančių įtaką kainai.
- Prieš parduodant mišką verta žinoti, kad kai kurie pirkėjai siūlo iškart mažesnę kainą tikėdamiesi savininko nežinojimo. Todėl geriau turėti kelis nepriklausomus pasiūlymus.
Foros.lt primena: kuo daugiau žinote apie savo mišką - tuo stipresnė jūsų pozicija derybose.
Miško žemės vertė apskaičiuojama vadovaujantis 1999 m. vasario 24 d. Vyriausybės nutarimu, kuriuo įteisinta žemės vertinimo metodika. Nustatant miško vertę, vertinami sklypo augaviečių tipai, medžių vidutinis skersmuo, rūšis bei amžius. Nustatant miško kainą, apskaičiuojama žemės vertė ir augančių medžių tūris. Yra ir pataisos koeficientas teritorijos rekreacinei ir ekologinei vertei nustatyti.
Tačiau tokia metodika nustatyta miško žemės vertė neatitinka rinkos kainų. Aukščiausiomis vidutinėmis rinkos vertėmis pasižymi ąžuolynai, uosynai, klevynai, maždaug 90 metų senumo medžiai. Jų mediena yra ypač skalsi ir atitinka aukštą boniteto (sąlygų medžiams augti) klasę.
Oficialiose nuostatose teigiama, jog antros grupės miškas nemažai kainuoja, tačiau jis iš esmės yra bevertis. Brangiausiai kainuos brandus ąžuolynas - maždaug 40.000 Lt/ha.
Nustatinėjant miško kainą dažniausiai skaičiuojama tik medyno vertė arba tik medienos vertė, kurią galima paimti iš miško pagal galiojančias taisykles. Pagrindinis medienos paėmimo iš miško būdas yra plynas miško kirtimas, tačiau jis galimas tik pasiekus konkretų, nustatytą miško sklypo brandos amžių.
Jeigu medynas nėra pasiekęs nustatytos brandos amžiaus galbūt galimi ugdymo kirtimai. Ugdymo kirtimams taip pat taikomi nustatyti tankumo apribojimai.
Kertant miške galimus kirtimus, iškertamas tam tikras medienos tūris, kuris dažniausiai sugaminamas į atitinkamus sortimentus. Šiuos sortimentus ištraukus (išvežus) iš miško ir nuvežus pirkėjui galima gauti atitinkama pinigu sumą, kuri priklauso nuo medžio rūšies, sortimento, jo kokybės ir pirkėjo.
Taigi viso iškertamo miško kaina apskaičiuojama sudėjus visus pinigus gautus už sortimentus iš pirkėjo ir atėmus šių sortimentų nuvežimo iki pirkėjo, ištraukimo iš kirtavietės iki kelio, sortimentų gamybos, darbų organizavimo ir dokumentų ruošimo bei tvarkymo kainas.
Taip pat reikėtų įvertinti, kad plynai iškirstą mišką privalu atkurti, tai taip pat kainuoja ir šia sumą reikėtų atimti iš bendros plynai kertamo miško kainos jeigu mišką atkūrinės tas kas jį iškirto.
Miško žemės kaina nustatoma pagal miško buvimo vietos ir aplinkos įtaką. Visada prie ežero ar upės esantis sklypas bus vertingesnis negu esantis viduryje didelio miškų masyvo be privažiavimo kelių. Miško žemės kainą lemia labai daug veiksnių ir ji gali įvairuoti labai stipriai.
Miško kaina labiausiai priklauso nuo brandumo, vyraujančių medžių rūšies, jų tūrio bei konkrečiam žemės sklypui taikomų apribojimų. Ketvirtos miškų grupės brandaus eglyno kaina visoje Lietuvoje bus panaši, nes apvaliosios medienos kaina, kuri ir sudarys didžiausią vertę, panaši visoje šalyje.
Vertinant mišką, tinkantį rekreacinei veiklai, kaimo turizmui plėtoti, vertingesni bus miškai, esantys prie vandens telkinių. Miškas kaip potenciali vieta namų valdoms statyti, kai galima pakeisti tikslinę žemės naudojimo paskirtį, bus gerokai brangesnis Vilniaus vietovėse bei šalia kitų didžiųjų Lietuvos miestų.
Miško vertės nustatymas
Miškas brangsta didėjant žemės ar kito turto vertei bei brangstant kasdienio vartojimo prekėms ir kylant darbo užmokesčiui.
Miško kainos yra dvi. Jei jis perkamas kirsti, kaina priklauso nuo tame miške iškertamos medienos vertės. Pavyzdžiui, 1 ha brandaus pušyno su leidimu iškirsti gali kainuoti 16.000-20.000 Lt, o nesubrendusio miško pirkėjui ir 2.000 Lt/ha bus brangu. Tuo tarpu jei nebrandus miškas bus šalia ežero, atokioje vietovėje, už 1 ha teks mokėti 8.000 Lt, nors jo savininkas ir negaus statybos leidimų.
Miško vertinimo kriterijai
- Medyno amžius ir rūšis: Brandūs medžiai, ypač ąžuolai, uosiai ir klevai, vertinami brangiausiai.
- Vietovė: Miškai prie vandens telkinių ar didmiesčių yra vertingesni dėl rekreacinės ar statybinės vertės.
- Apribojimai: Bet kokie apribojimai, taikomi konkrečiam sklypui, gali turėti įtakos kainai.
- Medienos kainos: Stebėkite apvalios medienos rinkos kainas, kad nustatytumėte palankiausią laiką parduoti mišką.
Oficialiajame statistikos portale esantys duomenys rodo, jog pastaruosius kelerius metus miško plotai, žemė, miškingumas ir medienos tūris mūsų šalyje didėja ir miškų situacija šiuo metu geresnė nei buvo prieš dešimtmetį. Tai lemia griežti miško priežiūros, kirtimo ir atsodinimo reikalavimai, kurių nesilaikant yra numatytos gresiančios baudos.
Vadinasi, iškirtus miško plotą jis yra atsodinamas ir toliau prižiūrimas, skatinant teigiamą augimą.
Be abejo, nuosavo miško turėjimas - tai nemaži pinigai, priklausomai nuo situacijos puiki investicija, kuri ekonomiškai geriausiai atsiperka po daugelio metų, tačiau apčiuopiamą naudą teikia jau po kelerių metų. Bet pirmiausia - tai atsakomybė.
Nusipirktą, paveldėtą ar kitaip įgytą mišką būtina tinkamai prižiūrėti, negalima palikti jo be priežiūros. Po audrų reikia atlikti miško valymo darbus, o kas kelerius metus ar dažniau - medžių būklės tikrinimą ir jų skiepijimą. Tam būtina skirti dalį savo laiko arba samdyti specialistus, galinčius tai padaryti. Neturint pakankamai ūpo ir laiko domėtis miško priežiūra, reikalingais atlikti darbais, naudinga apgalvoti miško pardavimo klausimą ir ilgai nedelsti.
Mūsų įmonė vertina tiek savo, tiek kitų darbą, laiką ir pastangas, todėl perka mišką aukšta rinkos kaina.
Miško Vertinimo Procesas
- Paruošiamieji darbai: Iš anksto su klientais suderinama ir numatoma patogi susitikimo ir miško apžiūros data ir laikas.
- Aptariama kaina: Priklausomai nuo bendro miško ploto, jame augančių medžių rūšių ir medienos skaičiaus kvadratiniame hektare, pačių medžių amžiaus - yra gaunami skirtingi vertinimo rezultatai, todėl bendros kainos visais atvejais nėra.
- Sudaroma sutartis: Aptarus kainą ir suderinus visas sąlygas sudaroma individuali sutartis.
Taksatoriams tenka atsakingas ir ypač detalus darbas - įvertinti miško sklypus. Vertinami miško išteklių rodikliai: nustatomos miško sklypo ribos, naudmena, medyno vyraujanti ir sudėtinės medžių rūšys, vidutinis medžių aukštis, skersmuo, medyno skalsumas, tūris, miško sklype esantys pažeidimai, gyvūnų, augalų, grybų radavietės, paukščių lizdavietės, perimvietės, kertinės miško buveinės, prieš tai sklype vykdyta ūkinė veikla.
Taip pat specialistas nustato miško ūkinių priemonių reikalingumą ir jas projektuoja (miško kirtimus, atkūrimą ir kt.). Visa tai specialistas turi atlikti lauko sąlygomis, pučiant atšiauriam žiemos vėjui ar kaitrioje saulės atokaitoje.
Atlieka miško inventorizaciją Megelinskas paaiškina, jog kiekvienas taksatoriaus darbo mėnuo prasideda, kai gaunama užduotis inventorizuoti miško plotą (hektarais). Pasirinkęs plotą, taksatorius ten nuvyksta ir pirmiausia turi nustatyti tipingą sklypo aprašymo vietą, kurioje matuos medyno skalsumą, vidutinių medžių aukštį ir skersmenį.
Į vadinamąsias taksacines korteles taksatorius turi užfiksuoti kelis esminius parametrus: miško sklypų ribas, medyno tūrį, skalsumą, amžių, medžių aukštį.
Miško sklypai neišvengiamai keičia savo formą: auga nauji medžiai, vykdomi kirtimai, medžiai nyksta dėl įvairių pažeidimų, todėl, jei ribos, pateiktos žemėlapyje, neatitinka natūros (leidžiama 10 m paklaida), būtina šias ribas atnaujinti ir nustatyti naujas sklypo ribas. Miško sklypų ribas Marius fiksuoja fotoabrise ir mobiliuosiuose įrenginiuose. Vėliau šie duomenys perkeliami į geografines duomenų bazes.
„Medyno skalsumas rodo, kiek aplinkos sąlygos, dirvožemio potencinis našumas panaudojami medienai išauginti, sukaupti. Medyno ardo skalsumas nustatomas vizualiai, pagal ardo tankumą, vidutinį skersmenį ir lajų glaudumą (susivėrimo laipsnį). Tam nustatyti naudojame Biterlicho lazdelę“, - pasakojo Valstybinių miškų urėdijos taksatorius M. Megelinskas.
Medžio amžiaus nustatymas labai svarbus įvertinti viso medyno amžių. Medžio amžių išduoda jo rievės. Specialiu prietaisu (Preslerio grąžtu) kamiene taksatorius išgręžia siaurą vamzdelį iki medžio šerdies. Ištraukus jį galima suskaičiuoti rieves ir pagal tai nustatyti medžio amžių.
Medžio aukščio matavimas atliekamas naudojantis aukštimačiu. Nuo medžio kamieno pasirinktinai specialistas skaičiuoja dvi bazes: 15 m arba 20 m. Tokį atstumą nuo medžio išmatavęs taksatorius per aukštimačio akutę matomose skalėse gali sužinoti jam reikiamus skaičius, kuriuos sudėjus gauna medžio aukštį.
Taksatoriaus gaunami duomenys yra ypatingai svarbūs miškotvarkos procesui. Gauta informacija iš taksacinių kortelių ir foto abrisų yra perkeliama į duomenų bazes. Apdorojus inventorizacijos duomenis parengiami taksoraščiai ir medynų planai. Šiais dokumentais vadovaujasi girininkas ir sprendžia, kokia ūkinė veikla būtina atlikti viename ar kitame miško sklype.