Kaip tinkamai išvalyti žemės sklypą: patarimai ir teisiniai aspektai

Žemės sklypo valymas ir priežiūra yra svarbus uždavinys kiekvienam savininkui. Tai apima ne tik estetinį aspektą, bet ir atitiktį įstatymams bei aplinkosaugos reikalavimams. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip tinkamai išvalyti žemės sklypą, kokius leidimus reikia gauti ir kaip tvarkyti želdinius, kad išvengtumėte baudų ir sankcijų.

Žemės sklypo priežiūros teisiniai aspektai

Specialistas sako, kad reikėtų nepamiršti, jog žemę privalo tvarkyti jos šeimininkas. Lietuvos būsto rūmų vadovo J. Antanaičio teigimu, žemė priklauso valstybei, valstybė patikėjimo teise žemę perduoda savivaldybei.

Tačiau būna, kad savivaldybės, kurios neturi užtektinai lėšų arba valstybės žemei prižiūrėti skirtas lėšas išnaudojo kitais tikslais, įpareigoja žmones pačius susitvarkyti ir dar jiems sako: „Ar jums nebus gėda, jeigu aplinkui bus šiukšlių?“ Įvyniojama į tokią vatą, tad žmonės ir tvarkosi patys, tačiau tai ne jų, o svetimas turtas, už kurio priežiūrą jau būna sumokėti pinigai“, - pažymi J. Antanaitis.

Svarbu vadovautis įstatymais. Pavyzdžiui, kai statomas naujas namas, statybininkas išperka žemės sklypą, pastato, tarkime, šešis namus, įrengia užkardas. Toks žemės sklypas perduodamas butų savininkams ir jie proporcingai moka mokesčius, prižiūri ir tvarko. Tačiau jeigu nėra nuomojama, o sklypas nepriklauso butų savininkams, kiemas priklauso valstybei, tad ji ir turi prižiūrėti aplinką“, - pasakoja J. Antanaitis.

LRT RADIJUJE kalba Lietuvos būsto rūmų vadovas Juozas Antanaitis. Tad kartais galime ir patys išbėgti ir nusivalyti sniegą. Pavyzdžiui, visai neseniai daug prisnigo, o kiemuose - daug mašinų, jokia tarnyba negali išvalyti tokių kiemų. „Jeigu daug prisnigo ar prikrito lapų, paimkime kastuvus, išbėkime, susitvarkykime. Tai talka, kuri, žinoma, neturi būti kasdienė“, - pastebi J. Antanaitis.

Želdinių tvarkymas: ką reikia žinoti?

Paskutiniu metu miško ir žemės savininkams kyla vis daugiau klausimų, kaip ir kada, nenusižengiant įstatymams ir kitiems teisės aktams, galima vykdyti kirtimus savininkui priklausančioje žemėje. Neretai ne iš piktos valios, o dėl nežinojimo, savininkai savo valdose išsikerta vos kelis medžius, o vėliau sužino, kad dėl netinkamai vykdytų kirtimų jiems gresia nemenka atsakomybė ir didžiulės baudos.

Kad taip nenutiktų, prieš vykdant bet kokius kirtimo darbus reikėtų įvertinti, ar medžiai/krūmai ar kiti želdiniai, auga miško, žemės ūkio ar kitos paskirties žemės valdoje, ar jie nėra priskirti saugotiniems želdiniams. Želdinių savininkai turi teisę privačioje žemėje esančius želdinius, kurie teisės aktais nepriskirti saugotiniems, tvarkyti savo nuožiūra, nepažeidžiant kaimyninių žemės sklypų ir namų valdų savininkų, valdytojų ar naudotojų interesų.

Jei savininkas pageidauja savaiminukais apaugusį plotą paversti miško žeme, tuomet reikia vadovautis aplinkos ir žemės ūkio ministrų bendru 2012 m. gegužės 8 d. Nr. D1-409/3D-331 bei 2004 m kovo 29 d. Nr.3D-130/D1-144 bendru įsakymu nustatyta tvarka. Tam reikia atlikti savaime želiančio miško inventorizaciją, kurią turi teisę atlikti Valstybinėje miškų tarnyboje (VMT) registruoti vidinės miškotvarkos projektų rengėjai.

Medžių savaiminukais apaugusi ne miško žemė inventorizuojama nebūtinai tik žemės savininko ar valdytojo iniciatyva, tačiau ir valstybinėms institucijoms atliekant sklypinę miškų inventorizaciją; rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektus, rengiant kaimo plėtros žemėtvarkos projektus; atliekant žemės sklypų kadastrinius matavimus bei rengiant kitus teritorijų planavimo dokumentus.

Inventorizaciją atlikę asmenys perduoda inventorizacijos duomenis VMT. Nuo 2012 m. gegužės mėn. nustatyta, kad pastaroji tarnyba per 3 mėn. (jei sklypas numatomas įrašyti į miškų kadastrą) arba per 6 mėn. Jei savininkas mišku apaugančią žemę nori išvalyti nuo savaime užaugusių medelių.

Nuo 2011 m. liepos 1 d. įsigaliojus Miškų įstatymo pataisoms (13 str. 2 d.) atsirado galimybė mišku apaugančios žemės savininkui pačiam spręsti, ką daryti su iki 20-ties metų (imant amžiaus vidurkį) medžių savaiminukais ne miškų ūkio paskirties žemėje - inventorizuoti kaip miško žemę, ar, pašalinus savaiminukus, atstatyti gerą agrarinę žemės ūkio paskirties sklypo būklę. Esant reikalui, įvertinti vidutinį savaiminukų amžių sklype gali vidinės miškotvarkos projektų rengėjai.

Siekiant išvengti sankcijų ir baudų, prieš imantis savaiminukų kirtimo darbų, derėtų įsitikinti, ar savininko sklype augantys medžiai nėra paskelbti saugotinais. Sužinoti, kurie želdiniai yra saugotini, galite savivaldybėje ar seniūnijoje. Šiuo klausimu konsultuoja kiekvienoje savivaldybėje sudaryta Želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisija.

Želdinių savininkų teisės ir pareigos nustatytos Želdynų įstatymo 15 straipsnyje. Vadovaujantis šio straipsnio nuostatomis, viena iš pareigų yra išsaugoti želdinius, tinkamai juos tvarkyti. Jei želdiniai nepriskirti saugotiniems, juos galima tvarkyti savo nuožiūra, nepažeidžiant kaimyninių žemės sklypų savininkų, valdytojų ar naudotojų interesų.

Jei medžiai yra saugotini, norint medį genėti ar nukirsti, reikia gauti savivaldybės leidimą, vadovaujantis aplinkos ministro 2008-01-31 įsakymu Nr. D1-87 „Dėl Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

Leidimą išduoda atitinkamos savivaldybės administracijos įgaliotas specialistas, esant reikalui pasitelkęs Želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisiją (ji gali pasikviesti atitinkamos srities specialistą), įvertina želdinio būklę, augimo vietą ir kitas aplinkybes natūroje. Rašant prašymą (jei yra bendrasavininkų, būtinas jų pritarimas) kirsti, galima pasirinkti ar sumokėsite kertamo želdinio atkuriamąją vertę ar už tą vertę pasodinsite želdinius savivaldybės nurodytoje vietoje ir prižiūrėsite tris metus.

Tam tikrais atvejais saugotini medžiai ir krūmai gali būti kertami (šalinami) neatlygintinai: nudžiūvę, vėjo, sniego, žaibo ar dėl kitų priežasčių iškirsti, nulaužti, apdegę gaisro metu, išpuvę, išskyrus atvejus, kai nėra pavojingi žmonėms, pastatams, eismui ir svarbūs biologinės įvairovės požiūriu, pažeistos medžių ir krūmų gyvybinės funkcijos.

Želdiniai (medžiai ir krūmai) priskirti saugotiniems, vadovaujantis Vyriausybės 2008-03-12 nutarimu Nr. Saugotini yra ir tie medžiai, kuriuos priskiria savivaldybė, vadovaudamasi aplinkos ministro 2007-12-29 įsakymu Nr.

Leidimus kirsti mišką išduoda VMT teritoriniai padaliniai. Leidimai kirsti mišką privalomi visiems kirtimams, išskyrus jaunuolynų ugdymo kirtimus (iki 20 metų medynuose); atrankinius sanitarinius kirtimus, kai iškertami sausuoliai, vėjavartos; atrankinius sanitarinius kirtimus; baltalksnių, drebulių, gluosnių ir blindžių kirtimą neplynais kirtimais III-IV miškų grupių miškuose, nesvarbu, koks medyno amžius; neplynus kirtimus vyresniuose kaip 20 metų III-IV miškų grupių medynuose, kai miško savininkas savo reikmėms per metus iš vieno hektaro išsikerta iki 3 kietmetrių likvidinės medienos, bet ne daugiau kaip 15 kietmetrių iš viso savo miško žemės sklypo; kirtimus, skirtus ribinėms linijoms prakirsti (iki 1,5 metro į savo miško valdos pusę); plynuosius sanitarinius kirtimus - stichinių nelaimių miškuose atvejais; retinimo ir einamuosius kirtimus.

Vykdant atrankinius sanitarinius kirtimus; baltalksnių, drebulių, gluosnių ir blindžių kirtimą neplynais kirtimais III-IV miškų grupių miškuose, nesvarbu, koks medyno amžius; neplynus kirtimus vyresniuose kaip 20 metų III-IV miškų grupių medynuose, kai miško savininkas savo reikmėms per metus iš vieno hektaro išsikerta iki 3 kietmetrių likvidinės medienos, bet ne daugiau kaip 15 kietmetrių iš viso savo miško žemės sklypo; plynuosius sanitarinius kirtimus - stichinių nelaimių miškuose atvejais; retinimo ir einamuosius kirtimus privaloma pateikti pranešimą apie ketinimus kirsti mišką VMT teritoriniam padaliniui, kurio kontroliuojamoje teritorijoje yra jų numatyti kirsti miškai.

Kai iškirstą medieną planuojama pateikti į rinką pagal 2010 m. spalio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 995/2010, kuriuo nustatomos veiklos vykdytojų, pateikiančių rinkai medieną ir medienos produktus, pareigos (OL 2010 L 295, p. 23), pranešimą apie ketinimą kirsti mišką privaloma pateikti ir vykdant kitus kirtimus, kuriems pranešimas apie ketinimą kirsti nėra privalomas.

Valstybės įmonė Valstybės žemės fondas ragina žemės sklypų savininkus iki šių metų liepos 1 d.:

1. Susipažinti su apleistos žemės plotu, nustatytu nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype.
2. Apžiūrėti vietovėje esamą situaciją ir įvertinti, ar augantys medžiai atitinka saugotinų medžių ir krūmų nustatytus kriterijus, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, sąraše patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimu Nr.

Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo, šių darbų vykdymo, leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų atkuriamosios vertės atlyginimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymas Nr.

Medžių savaiminukais apaugusios ne miško žemės inventorizacijos procedūras nustato Medžių savaiminukais apaugusios ne miško žemės inventorizacijos ir įtraukimo į apskaitą tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr.

Praktiniai patarimai, kaip prižiūrėti žemės sklypą

Štai keletas praktinių patarimų, kurie padės jums tinkamai prižiūrėti savo žemės sklypą:

• Reguliarus žolės pjovimas: Pjaukite žolę reguliariai, ypač vasaros metu.
• Krūmų genėjimas: Genėkite krūmus, kad jie neaugtų per daug ir atrodytų tvarkingai.
• Šiukšlių rinkimas: Reguliariai rinkite šiukšles, kad teritorija būtų švari.
• Sniego valymas: Žiemą valykite sniegą nuo šaligatvių ir įėjimų.
• Ledų barstymas: Esant ledui, barstykite specialiu mišiniu, kad išvengtumėte nelaimingų atsitikimų.

Kaišiadorių r. Isvalyti sodyba nuo menkaverciu krumu medziu. Sklypo valymas biokurui,želdiniai,priauge medžiai. Reikalinga sutvarkyti sklypą: buvo gerokai apleistas, po to išpjauti medžiai ir krūmai. Noriu sklypą nufrezuoti. Tvarkymo plotas - apie 20-25 arai. Vieta - Alytaus raj, šalia Daugų. Reikia 7,4 a sode išpjauti keletą didelių medžių, krūmynus, išrauti kelmus ir viską išvežti. Domina darbų atlikimo terminas ir kaina.

Reikia nupjauti žolę, išpjauti krūmus bei mažareikšmius plonus medelius 5,5 hektaro sklype Kuprioniškėse, Ilgojoje gatvėje. Išpjauti krūmus ir sutvarkyti aptvertas vietas prie pamatų. Užsakovas - įmonė. Bendoriai, 10 a. Sklypas šalia kelio link Riešės, privažiavimas geras. 6a sodo sklypas.

Štai pavyzdys, kaip gali atrodyti tipinės kiemsargio pareigos:

tags: #kaip #isvalyti #zenes #sklypa