Kaip Įregistruoti Žemės Sklypą: Žemės Ūkio Valdos Registravimo Gidas

Šiame straipsnyje aptarsime, kaip tinkamai įregistruoti žemės sklypą Lietuvoje, ypač daug dėmesio skiriant žemės ūkio valdos registravimui, duomenų atnaujinimui ir valdytojo keitimui. Taip pat panagrinėsime žemės sklypo paskirties keitimo klausimus.

Žemės Ūkio Valdos Registravimas

Visi fiziniai ir juridiniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio ar alternatyviąja veikla ir siekiantys gauti Europos Sąjungos bei valstybės paramą žemės ūkiui ir kaimo plėtrai, privalo įregistruoti valdą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre (toliau - Registras).

SVARBU! Įregistruodamas valdą, valdos valdytojas ir partneris įgyja žemės ūkio veiklos subjekto statusą, kuriam atsiranda prievolė mokėti mokesčius ir kuris negali gauti bedarbio statuso (jeigu jo valdos dydis yra didesnis negu 4 ekonominio dydžio vienetai) ar kitų socialinių garantijų.

Pagrindiniai Valdos Registravimo Aspektai

  • Valdoje tuo pačiu metu gali būti tik vienas valdytojas.
  • Tas pats asmuo tuo pačiu metu gali būti tik vienos valdos nariu (valdytoju, partneriu, valdytojo šeimos nariu).
  • Kiekvienas valdos objektas gali būti įregistruotas tik vienoje valdoje.
  • Apribojimai dėl teisinio statuso ar profesinio pasirengimo ūkininkauti netaikomi.
  • Fizinis asmuo, įregistravęs valdą Registre, gali užsiimti žemės ūkio veikla nesteigdamas įmonės.

Valdos Struktūra

Valda gali būti sukurta:

  • vieno fizinio arba juridinio asmens - valdos valdytojo;
  • vieno fizinio asmens - valdos valdytojo, įregistravusio valdoje šeimos narius. Šeimos nariams gali priklausyti nuosavybės, nuomos, panaudos teise įregistruoti valdos objektai;
  • kelių fizinių arba juridinių asmenų, kurie sudaro rašytinę jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį ir tampa valdos partneriais. Valdos partneriai sutartyje skiria vieną asmenį valdos valdytoju, kuris vadovauja jungtinei veiklai ir atstovauja valdos partneriams. Valdos partnerių turtiniai įnašai, įskaitant nuosavybės, nuomos, panaudos teise priklausančius jiems nekilnojamuosius daiktus, registruojami valdoje.

Valdoje gali būti įregistruojami arba šeimos nariai, arba partneriai.

Valdos Valdytojo Funkcijos

Valdos valdytojas vadovauja valdoje vykdomai veiklai, atstovauja valdos partneriams ar šeimos nariams tvarkydamas su valda susijusius klausimus. Tik valdos valdytojo arba jo įgalioto asmens prašymu gali būti įregistruota arba perregistruota kito asmens vardu valda, atnaujinti valdos duomenys.

Valdos partnerių teisės nustatomos jungtinės veiklos (partnerystės) sutartyje. Be jungtinės veiklos nutraukimo susitarimo, pasirašyto valdytojo ir visų partnerių, arba valdos partnerio (partnerių) rašytinio sutikimo, valdos valdytojas negali išregistruoti valdos, perduoti jos kitam valdytojui, išregistruoti partnerio.

Valdos Centras

Registruojant valdą, valdytojas savo nuožiūra pasirenka vieną iš nekilnojamųjų daiktų valdos centru. Valdos centru gali būti Nekilnojamojo turto registre įregistruotas nekilnojamasis daiktas (žemės sklypas, statinys arba patalpa), priklausantis valdos nariams nuosavybės ar Nekilnojamojo turto registre įregistruotos nuomos, panaudos teise.

Žemės ūkio valda įregistruojama ir valdos duomenys atnaujinami toje seniūnijoje, kurios teritorijoje yra nekilnojamasis daiktas, valdytojo pasirinktas valdos centru.

Duomenų Teikimas Registruojant Valdą

Norėdamas įregistruoti valdą, duomenų teikėjas kreipiasi į tą seniūniją, kurios teritorijoje yra būsimosios valdos centras. Duomenų teikėjas - būsimos valdos valdytojas arba jo įgaliotas atstovas, jeigu valda registruojama juridinio asmens vardu, - juridinio asmens vadovas arba jo įgaliotas asmuo.

Būtini Duomenys

Duomenų teikėjas privalo pateikti šiuos duomenis:

  • žemės ūkio valdos valdytojo asmens ir korespondencijos duomenis;
  • vieno nekilnojamojo daikto, kuris bus įregistruotas valdos centru, duomenis;
  • valdoje plėtojamos pagrindinės ekonominės veiklos rūšį pagal ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių (EVRK 2 red.).

Būtini Dokumentai

Duomenų teikėjas pateikia šiuos dokumentus arba jų kopijas:

  • valdos valdytojo (juridinio ar fizinio asmens) tapatybę patvirtinantį dokumentą: juridinio asmens registravimo pažymėjimą, Lietuvos Respublikos piliečio pasą, asmens tapatybės kortelę;
  • jeigu duomenis teikia valdos valdytojo įgaliotas asmuo, įgaliojimą atstovauti valdos valdytojui ir įgaliotojo asmens tapatybės dokumentą;
  • jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį, jeigu valda bus registruojama partnerystės pagrindu;
  • nekilnojamojo daikto naudojimo sutartį, neįregistruotą Nekilnojamojo turto registre, jeigu nekilnojamasis daiktas nei vienam valdos nariui nepriklauso nuosavybės teise;
  • ekologinės gamybos ūkio statuso sertifikatą, jeigu prašyme įregistruoti valdą bus pažymėtas ekologinio ūkininkavimo metodas;
  • sutartis dėl srutų išlaistymo, mėšlo pardavimo (perleidimo), jeigu prašyme įregistruoti valdą bus nurodytos tokios sutartys.

Valdos Duomenų Atnaujinimas

Valdos duomenims atnaujinti duomenų teikėjas pateikia šiuos dokumentus:

  • valdos valdytojo (juridinio ar fizinio asmens) tapatybę patvirtinantį dokumentą;
  • jeigu duomenis teikia valdos valdytojo įgaliotas asmuo, įgaliojimą atstovauti valdos valdytojui ir įgaliotojo asmens tapatybės dokumentą.

Kiti dokumentai pateikiami, jeigu valdoje yra įvykę pokyčių.

Valdų duomenys atnaujinami vieną kartą kiekvienais kalendoriniais metais iki gruodžio 31 d.

Valdos Išregistravimas

Norėdamas išregistruoti valdą, valdos valdytojas ar jo įgaliotas atstovas (mirus valdos valdytojui - jo įpėdinis):

  • gali kreiptis į seniūniją, kurios teritorijoje yra valdos centras, pateikdamas šiuos dokumentus:
    • valdos valdytojo (juridinio ar fizinio asmens) ar įpėdinio tapatybę patvirtinantį dokumentą;
    • jeigu duomenis teikia valdos valdytojo įgaliotas asmuo, įgaliojimą atstovauti valdos valdytojui ir įgaliotojo asmens tapatybės dokumentą;
    • jeigu valdoje įregistruotas partneris (partneriai), jungtinės veiklos nutraukimo susitarimą, pasirašytą valdytojo ir visų partnerių, arba valdos partnerio (partnerių) rašytinį sutikimą išregistruoti valdą.
  • gali pateikti rašytinį prašymą dėl valdos išregistravimo tiesiogiai ŽŪDC, kuriame nurodo pareiškėjo asmens duomenis, žemės ūkio valdos atpažinties kodą, korespondencijos adresą ir kontaktinį telefoną, bei išdėsto prašymo esmę.

Valdos Valdytojo Keitimas

Valdos valdytojui pakeisti esamas valdos valdytojas bei valdos perėmėjas kreipiasi į seniūniją, kurios teritorijoje yra valdos centras, pateikdami šiuos dokumentus:

  • valdos valdytojo (juridinio ar fizinio asmens) tapatybę patvirtinantį dokumentą;
  • valdos perėmėjo (juridinio ar fizinio asmens) tapatybę patvirtinantį dokumentą;
  • jeigu valdoje įregistruotas partneris (partneriai), dabartinio valdos valdytojo ir valdos partnerių jungtinės veiklos nutraukimo susitarimą, pasirašytą valdytojo ir visų partnerių;
  • naują valdos perėmėjo ir įregistruoto valdoje partnerio (partnerių) jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį, jeigu valdoje įregistruotas partneris (partneriai) ir valdos perėmėjas pageidauja tęsti jungtinę veiklą.

Kiti dokumentai pateikiami, jeigu valdos perėmėjas pageidauja įregistruoti valdoje naujus subjektus ar objektus.

Kartu su valdos valdytojo keitimu vykdomas valdos duomenų atnaujinimas.

Valdos valdytojui pakeisti dabartinis valdos valdytojas gali pateikti rašytinį prašymą tiesiogiai VĮ Žemės ūkio duomenų centrui. Prašymą turi pasirašyti esamas valdos valdytojas bei valdos perėmėjas. Prie prašymo pridedamos nurodytų dokumentų kopijos.

SVARBU! Valdos perėmėjas negali būti kitos valdos nariu. Jis turi nuosavybės, Nekilnojamojo turto registre įregistruotos nuomos, panaudos teise valdyti bent vieną nekilnojamąjį daiktą.

Valdytojo Keitimas Mirus Valdytojui

Norėdamas pakeisti žemės ūkio valdos (toliau - valda) valdytoją mirus valdos valdytojui, įpėdinis, kuris jau priėmė palikimą, ir valdoje esantys nekilnojamieji daiktai yra įregistruoti jo vardu, kreipiasi į seniūniją, kurios teritorijoje yra valdos centras, pateikdamas šiuos dokumentus:

  • valdos perėmėjo (juridinio ar fizinio asmens) tapatybę patvirtinantį dokumentą;
  • notaro patvirtintą paveldėjimo teisės liudijimo kopiją;
  • kitų įpėdinių sutikimą, kad pareiškėjas perimtų valdą, jeigu yra keli įpėdiniai;
  • naujo valdos valdytojo ir esamų valdoje partnerių jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį, jeigu valdoje įregistruotas partneris (partneriai), ir valdos perėmėjas ir valdos partneris (partneriai) pageidauja tęsti jungtinę veiklą.

Kiti dokumentai pateikiami, jeigu valdos perėmėjas pageidauja įregistruoti valdoje naujus subjektus ar objektus.

Seniūnijoje kartu su valdos valdytojo keitimu vykdomas valdos duomenų atnaujinimas.

Jeigu po valdos valdytojo mirties įpėdinis turi skubos tvarka perimti mirusiojo valdą, bet dar nėra priėmęs palikimo, keitimą atlieka ŽŪDC pagal įpėdinio rašytinį prašymą pakeisti valdos valdytoją, prie kurio turi būti pridėta notaro išduoto dokumento, patvirtinančio pareiškėjo teisę į paveldėjimą, kopija. Jeigu yra keli įpėdiniai, būtina pridėti jų sutikimą. ŽŪDC atlieka tik valdos valdytojo keitimą.

Valdos perėmėjas negali būti kitos valdos nariu.

Jeigu valdos perėmėjas yra kitos valdos partneris arba valdytojo šeimos narys, jis turi būti iš tos valdos išregistruotas.

Esant būtinybei perimti valdą iš kito asmens arba mirus valdytojui, perėmėjas, kuris yra kitos valdos valdytojas, turi dvi pasirinkimo galimybes:

  1. išregistruoja savo vardu įregistruotą valdą. Toliau valda perimama nustatyta tvarka;
  2. numatytos perduoti valdos valdytojas išregistruoja savo valdą arba perėmėjas išregistruoja mirusio valdos valdytojo valdą. Perėmėjas papildo savo valdos duomenis išregistruotos valdos duomenimis. Tuo pačiu vykdomas jo žemės ūkio valdos duomenų atnaujinimas.

Azoto Kiekio Kontrolė Valdoje

Nustatyta, kad valdoje į dirvožemį patekusio azoto kiekis neturi viršyti 170 kg/ha. Šis duomuo yra svarbus asmenims, laikantiems ūkinius gyvūnus, ir pretenduojantiems į finansinę paramą.

Azoto kiekis vertinamas pagal:

  1. sutartinių gyvulių skaičių;
  2. nurodytų valdoje žemės ūkio naudmenų plotą;
  3. žemės ūkio naudmenų plotą, kuriame buvo paskleistas mėšlas ir (ar) išlaistytos srutos, parduotos pagal sutartis, jeigu sutartys buvo įtrauktos į valdos duomenis.

Įtraukiant sutartį dėl mėšlo pardavimo (perleidimo) ir (ar) dėl srutų išlaistymo, sutarties pradžios data negali būti ankstesnė, nei 1 metai nuo duomenų įtraukimo datos, t. y. 2018 m. sudarytas sutartis galima nurodyti valdoje ne vėliau, nei 2019 m. gruodžio 31 d. Įtraukus sutartį į valdos duomenis, azoto kiekis perskaičiuojamas.

Žemės Sklypo Paskirties Keitimas

Įsivaizduokite atvejį, kuomet turite žemės sklypą, o gal ruošiatės jį pirkti vaizdingoje vietoje, tačiau ten negalite statyti namo ar sodo namelio, nes tai draudžia žemės paskirtis? Arba atvejis, kai namų valda sklypo teritorijoje leistina, bet joje negalite įrengti komercinės paskirties objektų. Šiuo atveju išeitis yra - žemės sklypo paskirties keitimas.

Lietuvoje žemės sklypų paskirtis reglamentuoja įstatymai, todėl norint pakeisti žemės sklypo paskirtį, reikia žinoti tam tikrus nuostatus.

Patikimiausias ir išsamiausias būdas sužinoti žemės paskirtį yra kreipiantis į registrų centrą. Prisijungus prie elektroninės Registrų centro klientų savitarnos sistemos, skiltyje Nekilnojamojo turto kadastras ir registras, kairiajame meniu spustelėjus nuorodą Registro išrašai ir pažymos bei pasirinkus dokumento tipą - Nekilnojamojo turto registro išrašas pagal nurodytą turto adresą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės Nr. Trumpai ir aiškiai tariant - jeigu sklypas patenka į urbanizuotą ar urbanizuojamą teritoriją, vadinasi, sklypo paskirtį galėsite pakeisti, kitu atveju - ne.

Kaip paruošti svetainę statybai

Kaip Sužinoti Ar Sklypas Patenka Į Urbanizuotą Teritoriją?

Greičiausias būdas tai padaryti - išnagrinėti savivaldybės, kurioje turite ar ruošiatės turėti sklypą bendrąjį planą. Tiesiog paieškos sistemoje įveskite sakinį, pavyzdžiui: “Vilniaus rajono savivaldybės bendrasis planas”. Sužinoti galima ir savivaldybės administracijoje, architektūros skyriuje.

Kaip ir minėjau viršuje - kai žemės sklypai patenka į urbanizuotą ar urbanizuojamą teritoriją, problemų dėl sklypo paskirties keitimo nekils, jei - ne, tai jos pakeisti - negalėsite.

Dažniausiai pasitaikantis atvejis yra tuomet, kai yra paveldimas arba nuo senai turimas žemės ūkio paskirties sklypas, o jame norima pastatyti namą ar sodo namelį.

Pažymėtina, jog norint statyti (atkurti) ūkininko sodybą, tai galima daryti tik žemės sklype, kurio pagrindinė žemės naudojimo paskirtis - žemės ūkio (žemės naudojimo būdas - kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai), ir kuris yra ne mažesnis kaip 0,5 hektaro.

Žemės ūkio paskirties sklype galima statyti ūkininko sodybą ir kelis pagalbinio ūkio pastatus.

Jeigu žemės sklypas atitinka reikalavimus ir galite keisti jo paskirtį, pateiksiu paskirties keitimo eigą.

Jeigu būsima paskirtis atitinka bendrąjį planą, nereikia rengti jokio papildomo teritorijų planavimo dokumento.

Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad, vykdant žemės sklypo paskirties keitimo procedūras, gali kilti neaiškumų ar teisinių klausimų.

Žemės sklypo paskirties keitimas Lietuvoje yra sudėtingas procesas, kurį reglamentuoja teisės aktai, o tai reikalauja atidumo bei teisinio aiškumo.

Būtina žinoti, kad, pakeitus sklypo paskirtį, keisis ir žemės sklypo rinkos vertė bei žemės mokesčio dydis.

Turiu pabrėžti, kad informacija ar tam tikri nuostatai kinta, yra tikslinami ar net keičiami. Todėl visais atvejais būtina laikytis visų teisės aktų nuostatų, teikti tinkamai parengtus dokumentus ir bendradarbiauti su savivaldybėmis bei kitomis institucijomis.

Tad specialistų (matininko, geodezininko ar architekto) patirtis gali būti vertinga, siekiant išvengti klaidų ir užtikrinti, kad visi dokumentai atitiktų teisės aktų reikalavimus.

tags: #kaip #iregistruoti #zemes #sklypa