Kaip įrašyti ir įteisinti naujas specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas Lietuvoje

Šiame straipsnyje aptariamas naujų specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų įrašymo ir įteisinimo procesas Lietuvoje, remiantis galiojančiais įstatymais ir jų pakeitimais. Siekiant užtikrinti darnų vystymąsi ir aplinkos apsaugą, būtina laikytis nustatytų reikalavimų ir sąlygų.

Šis įstatymas nustato aiškias taisykles ir procedūras, kurių laikantis galima užtikrinti, kad žemė ir miškai būtų naudojami efektyviai ir atsakingai, atsižvelgiant į aplinkosaugos reikalavimus ir visuomenės interesus.

Svarbios datos ir įvykiai

Lietuvos Respublikos Seimas priėmė įstatymą, kuris įsigaliojo 2020 m. sausio 1 d., tačiau kai kurios jo dalys įsigaliojo skirtingu laiku: Įstatymo 140 straipsnio 4 dalis įsigaliojo 2019 m. birželio 20 d., o Įstatymo III skyriaus septintasis skirsnis - 2023 m. rugpjūčio 1 d. Įsigaliojimo data buvo pakeista įstatymu Nr. XIV-1625.

Žemiau pateikiama svarbių datų ir įvykių chronologija, susijusi su šiuo įstatymu:

  • 2019-06-19: Įstatymo priėmimas.
  • 2019-06-20: Įstatymo 140 straipsnio 4 dalies įsigaliojimas.
  • 2020-01-01: Įstatymo įsigaliojimas (išskyrus tam tikras dalis).
  • 2023-08-01: Įstatymo III skyriaus septintojo skirsnio įsigaliojimas.

Įstatymo pakeitimai

Įstatymas buvo kelis kartus keistas, siekiant užtikrinti jo atitikimą besikeičiančioms aplinkybėms ir poreikiams. Pakeitimai buvo priimti šiais įstatymais:

  • XIV-3151 (2024-11-12)
  • XIV-2380 (2023-12-14)
  • XIV-2323 (2023-12-12)
  • XIV-1777 (2022-12-23)
  • XIV-1625 (2022-12-06)
  • XIV-1245 (2022-06-28)
  • XIV-1229 (2022-06-28)
  • XIV-634 (2021-11-11)
  • XIV-643 (2021-11-11)
  • XIII-3331 (2020-10-15)
  • XIII-3264 (2020-06-30)
  • XIII-2990 (2020-05-28)
  • XV-721 (2025-12-23)
  • XV-722 (2025-12-23)
  • XV-394 (2025-06-30)
  • XV-199 (2025-05-15)
  • XV-201 (2025-05-15)
  • XV-202 (2025-05-15)
  • XIII-2921 (2020-05-07)

Šie pakeitimai apima įvairias sritis, susijusias su žemės ir miško naudojimu, įskaitant specialiųjų sąlygų taikymą ir įteisinimą.

Šis įstatymas ir jo pakeitimai yra svarbūs žemės ir miško savininkams, naudotojams bei valstybinėms institucijoms, atsakingoms už šių išteklių valdymą.

Daugiau informacijos apie šį įstatymą ir jo pakeitimus galite rasti oficialiame Teisės aktų registro (TAR) puslapyje, kur įstatymas buvo paskelbtas 2019 m. birželio 19 d., Nr.

Svarbu: Šiame straipsnyje pateikta informacija yra skirta tik informaciniams tikslams ir neturėtų būti laikoma teisine konsultacija. Visada rekomenduojama kreiptis į kvalifikuotą teisininką dėl konkrečių teisinių klausimų.

Specialiųjų sąlygų svarba perkant žemės sklypą

Ruošiantis įsigyti žemės sklypą ar pradėti jo vystymo darbus, labai svarbu atkreipti dėmesį į jam taikomas specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas. Norint žinoti kur ir ką galima ar negalima statyti, būtina detaliai juos išnagrinėti. Paprastai šios sąlygos būna įrašytos nekilnojamojo turto registro išraše. Tačiau jame bus nurodyta tik žemės sklypo dalis, kurioje taikomi tam tikri apribojimai, paprastai apimantys ir statybą.

Su kokiais apribojimais galite susidurti?

Labai dažnai tenka susidurti su vandens telkinių apsaugos juostomis ir zonomis. Jose statyba draudžiama arba smarkiai ribojama. Paprastai kyla neaiškumų, kurioje prie vandens telkinio esančio sklypo vietoje statyba yra galima. Tokiu atveju tenka kreiptis į matininkus, kad jie nustatytų tikslią apsaugos juostą, atliekant matavimus vietoje. Tai ne visada yra paprasta, kadangi tenka atsižvelgti į pakrantės šlaitus, nuolydžius ir pan.

Vandens telkinio apsaugos zona

Dažnai pasitaikantys atvejai - elektros ar kitų inžinerinių tinklų, pavyzdžiui, kanalizacijos, apsaugos zonos. Jos gali būti mažinamos tam tikromis kompensacinėmis priemonėmis arba šiuos tinklus iškeliant. Kartais tik iškėlimas tampa vienintele priemone, norint apskritai žemės sklype ką nors statyti.

Teko nagrinėti vieną brangų ir strategiškai geroje vietoje esantį sklypą, kurį kerta magistralinis kanalizacijos vamzdis. Tokio diametro vamzdžio apsaugos zona - po 10 metrų į abi puses nuo vamzdžio ašies. Patikrinus šiuos atstumu, pasidarė aišku, kad statyba čia jokiu būdu negalima. Teko rengti projektą, kurio pagrindu šis vamzdis iškeliamas už sklypo ribų. Sklypo vertė didelė, todėl tokius darbus vykdyti apsimokėjo. Tačiau taip būna tikrai ne visais atvejais.

Įdomu yra tai, kad visas Vilniaus miestas ir netgi dalis Vilniaus rajono patenka į Vilniaus oro uosto apsaugos zoną, kuri yra skaidoma į atskiras zonas. Šios zonos iš esmės skiriasi tuo, kad jose ribojamas pastatų aukštis, skaičiuojant nuo aerodromo kilimo ir tūpimo tako žemiausio slenksčio altitudės. Pavyzdžiui, labiausiai nutolusioje E apsaugos zonoje, į kurią patenka ir dalis Vilniaus rajono, negalima statyti aukštesnių nei 100 metrų pastatų ar įrenginių.

Žemės naudojimas, zonavimas ir aplinkos kontrolė nekilnojamojo turto egzaminui

Teko susidurti su situacija, kai Vilniaus miesto ribose esančio žemės sklypo nekilnojamojo turto registro išraše buvo nurodyta, kad visas jo plotas patenka į kelio apsaugos zoną. Tokiu atveju negalima gyvenamųjų ir visuomeninių namų statyba, kurie nesusiję su transporto ir keleivių aptarnavimu. Vadinasi, norint statyti biurų pastatą kiltų keblumų.

Rengiant sklypo analizę išsiaiškinome, kad miesto bendrasis planas šioje vietoje numato komercinės paskirties objektų statybą ir jame kelio apsaugos zona nenumatyta. Visu tuo remiantis, Specialiosiose žemės ir miško naudojimo sąlygose yra numatyta išlyga, kad kelių apsaugos zonas miestuose, kaimo gyvenamosiose vietovėse įstatymų nustatyta tvarka gali tikslinti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme numatyti planavimo organizatoriai, turintys teisę tvirtinti teritorijų planavimo dokumentus (bendruosius, detaliuosius, specialiuosius planus).

Kur ieškoti informacijos apie specialiąsias sąlygas?

Nuo 2023-05-26 VĮ Registrų centras teikiama Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų (SŽNS) duomenų peržiūros paslauga jau yra pasiekiama Lietuvos erdvinės informacijos portale. Duomenų rinkinyje pateikiama informacija apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotas SŽNS teritorijas. Informacija atnaujinama ne rečiau kaip kartą per savaitę. Teikiama objektų atributinė informacija apribota.

Lietuvos erdvinės informacijos portale teikiamos ir atskirų tipų žemės naudojimo ribojimų WMS peržiūros paslaugos:

  • Natūralių pievų ir ganyklų, pelkių ir šaltinynų teritorijos, kuriose nustatomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos
  • Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostų žemėlapis

Taip pat laikinai dar teikiamas archyvinio SŽNS_DR10LT peržiūros paslauga. Šis rinkinys neatnaujinamas nuo 2018 m. sausio 1 d., t.y., dalis jo duomenų gali būti nebeaktualūs arba nekorektiški. Šią informaciją ir anksčiau atsisiųstus SŽNS_DR10LT duomenis, naudojate savo atsakomybe.

Atkreipiame dėmesį, kad SŽNS duomenys dar nėra nei išsamūs, nei vientisi. LR Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 143 straipsnio nuostatos dėl to, jog „Ūkinė ir (ar) kitokia veikla, dėl kurios turi būti nustatytos šiame įstatyme nurodytos teritorijos, gali būti vykdoma, jeigu šios teritorijos nustatytos ir įregistruotos Nekilnojamojo turto registre" įsigalioja 2025 m. sausio 1 d.

Patarimai perkant žemės sklypą

Prieš įsigyjant žemės sklypą siūlome patikrinti ir išanalizuoti visus galimus apribojimus. Gali pasitaikyti atvejų, kai jokia statyba iš viso negalima arba smarkiai ribojama. Taip pat yra buvę, kad nekilnojamojo turto registro išraše trūksta tam tikros informacijos arba turimas išrašas yra senas, t.y.

Pasibaigus rinkimams į Seimą, Lietuvoje - tarpuvaldis. Rinkėjų didžiausio pasitikėjimo sulaukę partijos derasi dėl valdančiosios koalicijos formavimo, žiniasklaidos dėmesys sutelkta į tai. Tuo tarpu pasitelkus kasdienę biurokratinę rutiną toliau plėtojamos net kelios ženklios apimties apribojimus ūkinei veiklai miškuose (ir ne vien) galinčios įtvirtinti iniciatyvos.

Pirmiausiai- tai dar praeitais metais Aplinkos ministerijos ilgai rengtų LR specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo (SŽNSĮ) pakeitimų projektas Nr. XIVP-3761, kuriame norima nustatyti naujus draudimus medžiapjūtei vandens telkinių apsauginėse juostose (paliestų ~9 tūkst.ha miškų). Antra- Energijos skirstymo operatorius ESO toliau neapleidžia idėjos nevien tik ženkliai išplatinti proskynas šalia el.linijų trasų (paliestų ~12-15 tūkst.ha miškų), bet ir išvalyti medžius daug platesnėse el.oro linijų apsauginėse zonose ( paliestų keliasdešimt tūkst.ha miškų). Ir galiausiai- trijų Seimo narių iniciatyva pateiktas pasiūlymas visuotinai uždrausti plynus kirtimus 20 km pločio juostoje nuo sienos su Baltarusija ir Rusijos Federacija (Kaliningrado sritimi) bei 80-100 metrų juostose į abi puses nuo magistralinių, karašto ir vidaus kelių (paveiktų ~400 tūkst. Vien tik šių iniciatyvų mastai ir kaina (jei būtų realizuotos siūloma apimtimi) yra milžiniški.

Trečiosios iniciatyvos atveju, Valstybinė miškų tarnyba VMT paskaičiavo, kad kasmetinėms kompensacijoms už įstatymo projektu siekiamus nustatyti apribojimus tik privatiems miškams reikėtų ~20 mln.m3 ir bendra kompensacijų suma būtų ~870 mln.EUR. Štai ir šią savaitę, 2024-11-06 (trečiadienį) Seimo Kaimo reikalų komitetui planuojant svarstyti LR Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo pakeitimų projektą Nr. ha šalies miškų.

Reikalingas aktyvus dalyvavimas, kad priversti kartais trumpalaikio populiarumo siekiančius politikus atsisakyti nepagrįstų, nebūtinų, daug kainuojančių ir miškininkystės požiūriu kenksmingų apribojimų taikymo. O jei pakeitimai yra išties būtini, tada neužkrauti jų įgyvendinimo sąnaudų tik vienai socialinei grupei - miško ir žemės savininkams.

Be kita ko, pagal naująją tvarką, yra numatoma, kad Nekilnojamojo turto registre įrašai tikslinami nerengiant papildomų kadastrinių matavimų; iki šio nutarimo įsigaliojimo pradėti rengti teritorijų planavimo dokumentai, žemės valdos projektai, statybų ar kitos veiklos projektai, kuriems išduotos planavimo sąlygos ir (ar) projekto rengimo reikalavimai, baigiami rengti pagal šiuo nutarimu patvirtintus Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų aprašo reikalavimus; nustatytos sanitarinės apsaugos zonos teritorijoje esančiuose žemės sklypuose, kuriose statiniai teisėtai pastatyti, jų statyba pradėta ar statybą leidžiantys dokumentai išduoti iki sanitarinės apsaugos zonos įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą dienos, specialiosios žemės naudojimo sąlygos taikomos statant naujus statinius, keičiant statinių ar patalpų paskirtį; šis nutarimas įsigalioja 2016 m.

tags: #kaip #irasyti #iteisinti #naujas #specialiasias #zemes