Dažnas vyresnio amžiaus asmuo susimąsto apie tai, kam ir kokiu būdu būtų galima perleisti savo užgyventą turtą. Lietuvos Respublikos įstatymai numato kelias pasirinkimo galimybes. Aptarkime, ką svarbu žinoti apie kiekvieną iš jų.
Turto perleidimo būdai
Yra keletas būdų, kaip galima perleisti turtą: parduoti, dovanoti ar palikti testamentu. Testamentas laikomas pigiausiu ir paprasčiausiu būdu.
Dovanojimo sutartis
Dovanojimo sutartis - tai sandoris, kuriuo viena šalis (šiuo atveju būtų senolė) neatlygintinai perduoda turtą kitai šaliai (šiuo atveju - sūnui). Civilinis kodeksas numato, kad nekilnojamojo daikto dovanojimo sutartis, taip pat dovanojimo sutartis, kurios suma didesnė kaip 14 500,00 eurų, turi būti notarinės formos.
Svarbu paminėti, kad po turto perdavimo dovanojimo sutartis yra įvykdyta ir dovanotojas negali atšaukti savo valios, o turtas valdomas jau naujojo savininko (apdovanotojo). Dovanojant viskas neturėtų kainuoti daugiau 200Lt, jei nereikės papildomų dokumentų.
Dovanojimo sutarties nutraukimas
Dovanojimo sutartis gali būti nutraukta ir turtas grąžinamas tik išskirtiniais atvejais, pavyzdžiui, kai apdovanotasis pasikėsina į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčia juos sunkiai sužaloja. Taip pat jei apdovanotasis atlieka prieš dovanotoją tokius veiksmus, kurie neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu.
Dovanotojas turi teisę kreiptis į teismą dėl dovanojimo panaikinimo ir tokiu atveju, jeigu apdovanotasis su jam dovanotu turtu, turinčiu dovanotojui didelės neturtinės reikšmės, elgiasi taip, kad kyla reali to turto žuvimo grėsmė.
Dovanojimo sutarties pripažinimas negaliojančia
Įstatymas numato, kad dovanojimo sutartis gali būti pripažinta negaliojančia, jeigu ją sudarė fizinis asmuo, kuris nors būdamas veiksnus, sutarties sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Tokiais atvejais teismas vertina tokias aplinkybes: koks dovanotojo amžius, išsilavinimas, gyvenimiška patirtis, kokia buvo dovanotojo būsena dovanojimo sutarties sudarymo metu, ar dovanotojas aiškiai suvokė savo atliekamų veiksmų pasekmes, ar nebuvo apgautas, suklaidintas, ar jam nebuvo daroma įtaka, psichologinis spaudimas, ar jam nebuvo grasinama, ar apskritai sandoris nebuvo žalingas pačiam dovanotojui, ar dovanotojas sutarties sudarymo metu nesirgo ligomis, galinčiomis paveikti jo valią, pavyzdžiui, kraujagysline demencija, Alzheimerio liga ir pan., net jei nebuvo pripažintas neveiksniu, gali būti skiriama teismo psichiatrinė ekspertizė (taip pat ir po asmens mirties, kada vertinama asmens sveikatos būklė pagal medicininius dokumentus).
Nors dovanojimo sutartyje galima nustatyti sąlygą, kad dovanojamas turtas būtų naudojamas tam tikram tikslui, nepažeidžiant kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, tačiau dovanotojas negali nustatyti sąlygų, kurios įpareigotų apdovanotąjį rūpintis ar išlaikyti dovanotoją.
Rentos sutartis
Rentos sutartis yra tokia sutartis, kuria turto savininkas (rentos gavėjas) perleidžia turtą (pavyzdžiui, gyvenamąjį namą, butą, žemės sklypą, pinigų sumą) kitam asmeniui (rentos mokėtojui), o šis įsipareigoja tam tikrą terminą arba iki rentos gavėjo mirties jam mokėti sutartyje numatytą pinigų sumą arba kitaip jį išlaikyti. Taigi, šiuo atveju skaitytoja (senolė), perleidusi turtą sūnui, būtų rentos gavėja, o jos sūnus - rentos mokėtojas.
Speciali rentos sutarties rūšis yra išlaikymo iki gyvos galvos sutartis, pagal kurią rentos gavėjas perduoda jam priklausantį nekilnojamąjį daiktą rentos mokėtojui, o rentos mokėtojas įsipareigoja iki pat rentos gavėjo mirties jį išlaikyti: aprūpinti rentos gavėją gyvenamąja patalpa, drabužiais, maitinimu, užtikrinti rentos gavėjo sveikatos priežiūrą.
Šalys sutartyje taip pat gali numatyti vietoj išlaikymo iki gyvos galvos natūra - pareigą iki rentos gavėjo gyvos galvos jam mokėti periodines pinigines įmokas. Taigi, ši sutartis yra vienas iš būdų, kaip senyvo amžiaus asmenys gali užtikrinti savo finansinį saugumą ir išlaikymą, tuo pačiu perleisdami turtą šeimos nariams ar kitiems asmenims.
Rentos sutartis yra panaši į dovanojimo sutartį, tačiau jos skiriasi ne tik tuo, kad rentos atveju turtas perleidžiamas su įpareigojimais, tačiau ir naujojo turto savininko galimybėmis disponuoti turtu.
Svarbu ir tai, kad, rentos mokėtojui (pavyzdžiui, skaitytojos sūnui) iš esmės pažeidus rentos (išlaikymo iki gyvos galvos) sutartį (pavyzdžiui, nevykdant pareigos išlaikyti skaitytoją, ja rūpintis ir pan.), skaitytoja, kaip rentos gavėjas, galėtų kreiptis į teismą, prašant nutraukti rentos sutartį.
Pasirinkimas tarp dovanojimo sutarties ir rentos sutarties priklauso nuo skaitytojos poreikių, t. y. ar jai yra reikalingas išlaikymas, priežiūra, aprūpinimas būstu ir kt.
Jei norite perrašyti ar padovanoti butą kitam asmeniui, pirmiausia nekilnojamojo turto registre gaukite pažymą sandoriui, po to pas notarą tvirtinkite sandorį, po to naujasis savininkas registre susitvarko nuosavybės dokumentus.
Testamentas
Testamentas gali kainuoti tik popieriaus lapą - todėl ir sakau, kad tai pigiausia. Tad jei mamos tikslas po mirties palikti butą sūnui, testamentas - geriausias variantas.
Testatorius turi teisę savo sudarytą testamentą bet kada pakeisti, papildyti ar panaikinti, sudarydamas naują testamentą, arba jo nesudaryti. Taigi šiuo atveju, testatorius turi galimybę panaikinti sudarytą testamentą, ir turtą, kuris padalijus aukščiau nurodytu būdu, atitenka jam kaip asmeninė nuosavybė, gali būti perleistas bet kuriam kitam trečiajam asmeniui, kaip pavyzdžiui, dovanojimo sandorio pagrindu.
Sutuoktinių turto padalijimas
Sutuoktiniai, kurie turi bendrąją jungtinę nuosavybę, tačiau esant santuokoje, t. y. santuokos nenutraukus, nusprendžia, jog nori turtą pasidalinti, gali tai padaryti dviem būdais:
- teismo sprendimu;
- sutuoktinių susitarimu notariškai patvirtinant sutartį dėl turto padalijimo.
Inicijuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės padalijimą gali: a) sutuoktiniai (arba vienas iš jų, neveiksnaus sutuoktinio atstovas ir pan.). Galimos situacijos, kai vienas iš sutuoktinių prieštarauja bendro turto padalijimui, tačiau tai neužkerta kelio teismo sprendimo dėl bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo priėmimui.
Taigi, atsakant į klausimą dėl galimybės bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę padalinti santuokos metu, t. y. jos nenutraukiant, tai tokia galimybė yra, įskaitant tiek galimybę sutuoktiniams susitarti dėl turto padalijimo geranoriškai, tiek ir nesant bendro sutarimo kreiptis į teismą dėl turto padalijimo.
Individualios įmonės savininko įnašai
Perduodamas individualiai įmonei arba paimdamas iš individualios įmonės pinigus ar kitą turtą individualios įmonės savininkas surašo ir pasirašo pinigų ar kito turto perdavimo (ar paėmimo) dokumentus. Pinigų įnešimo ir pinigų paėmimo dokumentai įforminami teisės aktų nustatyta tvarka.
Kito turto perdavimo ar paėmimo dokumentai turi turėti šiuos privalomus rekvizitus: dokumento pavadinimą, dokumento surašymo datą, individualios įmonės pavadinimą, kodą, individualios įmonės savininko vardą, pavardę ir asmens kodą, perduodamo (ar paimamo) turto pavadinimus, kiekius, matavimo vienetus, vertes ir bendrą sumą.
Savininko įneštus pinigus turi parodyti savo apskaitoje, t.y. nuosavybėje atskira eilute "Savininko įnašai". Kuomet įmonė turės laisvų apyvartinių lėšų tai grąžinant savininkui įneštus pinigus turi atspindėti taip pat apskaitoje, t.y. mažinti savininko įnašus ir mažės pinigai įmonės. Savininkas turi deklaruoti VMI apie savo įnašus, pagal įstatymą.
Dėl pastato paskirties pakeitimo Jums reikia kreiptis į VĮ Registrų centrą.
tags: #kaip #imones #turta #persirasyti #savininkui