Avansas perkant nekilnojamą turtą Lietuvoje: ką svarbu žinoti?

Įsigyjant nekilnojamąjį turtą Lietuvoje, pirkėjai dažnai susiduria su avanso arba rankpinigių mokėjimo klausimu. Tačiau retas susimąsto apie teisinius avanso ir rankpinigių skirtumus, todėl svarbu žinoti, kaip nepasiklysti teisinėse vingrybėse ir apsaugoti savo interesus.

Avansas ir rankpinigiai: esminiai skirtumai

Advokatų kontoros „Noor“ vyresnysis teisininkas Arminas Magyla paaiškina, kad praktikoje dalinis perkamo daikto kainos sumokėjimas yra įprastai vadinamas avansu, o ne rankpinigiais.

Avansas

Teisiškai avansu laikomas perkamo daikto kainos dalies sumokėjimas.

Rankpinigiai

Rankpinigiais laikoma pinigų suma, kuri yra sumokama pardavėjui pagal sudarytą sutartį, būsimų mokėjimų sąskaita, t. y. sumokėtų rankpinigių suma įeina į perkamo daikto kainą.

Pirkdami tam tikrą daiktą, gyventojai turi žinoti du pagrindinius avanso ir rankpinigių skirtumus:

• Rankpinigiai negali būti mokami pagal sudarytą preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį. Tai reiškia, kad pagal tokią sutartį sumokėta dalis perkamo daikto kainos teisiškai bus laikoma avansu, o ne rankpinigiais.
• Rankpinigiai yra sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties užtikrinimo būdas, reiškiantis, kad juos gavęs pardavėjas automatiškai privalo grąžinti pirkėjui dvigubą rankpinigių sumą tuo atveju, jeigu sutartis nėra įvykdoma iš pardavėjo pusės. Tas pats galioja ir tuo atveju, jeigu pirkimo-pardavimo sutartis nėra įvykdoma iš pirkėjo pusės - tokiu atveju sumokėti rankpinigiai automatiškai lieka pardavėjui.

Avanso mokėjimo atveju tai negalioja - apie pardavėjo veiksmus būtina atskirai numatyti sutartyje. Nes kitaip pardavėjas privalės grąžinti avansą pirkėjui net ir tuo atveju, jeigu sudarytą sutartį pažeis pats pirkėjas. Sutartį pažeidus pardavėjui, pirkėjas neturės pagrindo reikalauti iš pardavėjo dvigubos avanso sumos.

Kaip apsisaugoti perkant nekilnojamą turtą?

Advokatas įvardija esminius punktus, kuriais turėtų būti vadovaujamasi:

1. Dalies perkamo daikto kainos mokėjimą visais atvejais vadinti ir laikyti avansu.
2. Prieš mokant avansą, visuomet sudaryti rašytinę sutartį dėl perkamo daikto. Priklausomai nuo konkrečios situacijos ir konkretaus perkamo daikto specifikos, tai galėtų būti preliminarioji pirkimo-pardavimo sutartis, rezervacinė sutartis, arba pagrindinė notarinės arba nenotarinės formos pirkimo-pardavimo sutartis.
3. Sudaromoje sutartyje įtvirtinti punktą, numatantį, kad sutarties pažeidimo atveju avansas lieka pardavėjui kaip bauda (netesybos), arba avansas grąžinamas pirkėjui bei sumokama avanso dydžio bauda (netesybos), priklausomai nuo to, kuri iš šalių (pardavėjas ar pirkėjas) pažeidė sutartį.

Svarbu nepamiršti aiškiai įtvirtinti, kokiais atvejais sutartis būtų laikoma pažeista iš pardavėjo pusės, o kokiais atvejais iš pirkėjo pusės. Tai padės ateityje išvengti ginčo, ar sutartis laikytina pažeista, ir jeigu taip - kuri konkrečiai sutarties šalis laikytina kalta dėl pažeidimo.

Ką nevalia pamiršti?

Advokatas Kęstutis Jokimas pataria, kad jeigu tik leidžia galimybės, geriau pinigus perduoti ne grynaisiais, bet pervedant per banką. Bankinis pavedimas su labai aiškiai nurodyta paskirtimi - ar tai yra avansas, ar rankpinigiai - vėliau yra puikus įrodymas, kam tie pinigai buvo skirti.

Jeigu yra perkamas automobilis, tokiu atveju reikėtų bent jau išrašyti ar pasirašyti pakvitavimą, kur būtų nurodomi asmens duomenys ar kokiomis kupiūromis buvo sumokėtas avansas.

Asmenys, sumokėję dalį perkamo daikto kainos (avansą arba rankpinigius), dažnai nukenčia nuo nesąžiningų pardavėjų tada, kai rašytinė sutartis nėra sudaroma arba ji nėra išsami, o kai kuriais atvejais - klaidinga teisine prasme.

Pavyzdžiui:

• Dalinis kainos mokėjimas klaidingai vadinamas rankpinigiais, nors tuo konkrečiu atveju teisiškai jis laikomas avansu.
• Sutartyje nėra susitarta dėl dvigubo avanso grąžinimo sutarties pažeidimo atveju.
• Sutartyje nėra numatyta, kokiais konkrečiai atvejais būtent pardavėjas laikomas pažeidusiu sutartį ir t.t.

A. Magyla primena, kad nukentėti pirkėjai gal ir tada, kai dalis kainos (avansas) sumokamas grynaisiais pinigais. Mokėjimas negali viršyti 5 tūkst. eurų sumos. Didesnės sumos mokėjimas grynaisiais pinigais yra draudžiamas įstatymo ir tiek mokantysis (pirkėjas), tiek mokėjimą priimantis asmuo (pardavėjas) gali sulaukti administracinės atsakomybės - piniginių baudų, kurių dydis svyruoja nuo 100 eurų iki 4 tūkst. eurų, priklausomai nuo pažeidimo aplinkybių (viršijimo masto, pakartotinumo ir kt.).

Būtina visuomet užfiksuoti patį dalinio kainos mokėjimo (avanso) sumokėjimo faktą, abiem šalims (pirkėjui ir pardavėjui) pasirašant grynųjų pinigų priėmimo-perdavimo aktą su konkrečia data ir perduodama pinigų suma, arba įtvirtinant atitinkamą punktą sudaromoje sutartyje, pagal kurį abi šalys (pirkėjas ir pardavėjas) patvirtina grynųjų pinigų sumokėjimo faktą sutarties sudarymo metu.

Jeigu dalis kainos (avanso) mokamas negrynaisiais pinigais, t. y. banko pavedimu, tuomet tokie patarimai nėra svarbūs, nes avansinio mokėjimo sumos dydis nėra ribojamas, o jo sumokėjimo faktą patvirtina pati atlikto mokėjimo kopija arba banko sąskaitos išrašas.

A. Magyla atkreipia dėmesį ir į tai, kad pirkėjai neturėtų patingėti ir pasitikrinti, ar perkamas daiktas apskritai priklauso avansą gaunančiam asmeniui. Taip pat ir tai, ar perkamas daiktas nėra areštuotas, įkeistas.

Toks išankstinis galimų rizikų įsivertinimas dažnu atveju padeda išvengti situacijų, kuomet avanso gavėjas gautą avansą jau būna „įsisavinęs“ (išleidęs), tačiau vėliau paaiškėja, kad avanso gavėjas apskritai nėra perkamo daikto savininku ir veikė tik kaip tarpininkas. Kai perkamo daikto pardavimas tiesiogiai priklauso nuo trečiųjų asmenų (pavyzdžiui, kreditoriaus, kuris yra areštavęs perkamą daiktą, arba kuriam perkamas daiktas yra įkeistas), su kuriais jokių teisinių santykių pirkėjas bei avanso mokėtojas iš viso neturi.

Tokiais atvejais pirkėjui vietoj perkamo daikto gavimo gali tekti įsivelti į neretu atveju ilgą bei varginantį sumokėto avanso susigrąžinimo ir baudos sumokėjimo procesą (jeigu bauda apskritai numatyta sutartyje).

Ginčai ir teismo kelias

Advokatas K. Jokimas pripažįsta, kad atvejų, kai nukenčia gyventojai nuo, pavyzdžiui, nekilnojamojo turto vystytojų, yra pasitaikę ne vienas. Jeigu pardavėjas iš tiesų nesilaiko žadėtų sąlygų ir nesutinka grąžinti pinigų, pasak advokato, vėliau nesutarimai sprendžiami ilgu teismo keliu.

Tokių atvejų, kai pardavėjas pažeidžia sutartį ir nenori grąžinti avanso pirkėjui, tikrai pasitaiko. Vėliau pirkėjai kreipiasi į teismą, pereina pirmąją instanciją, neretai ir antrąją, o tik tada yra atgaunami pinigai, nors tai ir atima itin daug laiko - maždaug vienerius metus.

"Regitra" rekomenduoja

„Regitra“, atnaujinusi transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, rekomenduoja vadovautis 3 žingsnių taisykle: pasirašyti sutartį, neatiduoti automobilio raktelių, kol nebus deklaruotas abipusis nuosavybės įgijimas/perleidimas, ir greitai bei patogiai registruoti automobilį savo vardu - internetu.

Planuojant pirkti automobilį yra svarbu ne tik teisingai užpildyti pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau prieš tai atlikti „namų darbus“, kad išvengtumėte nesusipratimų.

Jei planuojate įsigyti Lietuvoje jau registruotą automobilį, viešai prieinamoje paieškoje galite pasitikrinti, ar jis neturi apribojimų, pavyzdžiui, ar nėra areštuotas, įkeistas. Tam reikės įvesti automobilio identifikavimo numerį (VIN) ir (arba) numerio ženklų bei registracijos dokumento numerį.

Taip pat įsitikinkite, kad perkamas automobilis turi savininko deklaravimo kodą (SDK). Ar jis yra galiojantis ir tikrai priklauso asmeniui, iš kurio perkate automobilį, galite pasitikrinti ČIA. Šį kodą taip pat nurodykite ir pirkimo-pardavimo sutartyje.

Pasirašius pirkimo-pardavimo sutartį, svarbu deklaruoti transporto priemonės savininko pasikeitimą. Pranešti apie pasikeitusį transporto priemonės savininką privalo abi šalys: pirkėjas - tam, jog gautų naują SDK, nes be šio kodo neturės galimybės transporto priemonės įregistruoti savo vardu, pardavėjui tai svarbu dėl to, jog nebebūtų siejamas su jam nebepriklausančia transporto priemone.

Taupydami savo brangų laiką, nuosavybės deklaravimą lengvai, greitai ir nemokamai atliksite internetu, prisijungus prie www.eregitra.lt, pirmiausia pirkėjui deklaravus įgijimą, o pardavėjui patvirtinus perleidimą.

Pirkėjas automobilį registruoti savo vardu privalo per 10 dienų. Tai galima padaryti tiek internetu, tiek ir atvykus į „Regitros“ padalinį.

Preliminarioji sutartis: ką svarbu žinoti?

Įsigyjant būstą, ypač be specialisto pagalbos, labai svarbu teisingai ir atidžiai sudaryti preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį bei nepamiršti esminių aspektų.

1. Visoms sutartims ypatingai svarbus tikslumas. Todėl sudarant sutartį būtinai nurodykite jos sudarymo datą, vietą ir tiksliai identifikuokite parduodamą turtą ir sandorio šalis: nurodykite vardus, pavardes, asmens kodus arba gimimo datas, turto adresą, unikalų (unikalius) numerį, tikslų plotą, kambarių skaičių, pastato statybos metus ir kt. Sutartyje įtvirtintos tikslios, atvirai aptartos sąlygos visuomet leis objektyviai vertinti pačią sutartį ir atsiriboti nuo bet kokių interpretacijų.
2. Kaina ir mokėjimo terminai. Sutartyje tiksliai įvardinkite bendrą turto pardavimo kainą ir jei jos mokėjimas terminas bus išskaidytas atskirais mokėjimais - tikslius terminus ir šių mokėjimų dydžius.
3. Trečiosios šalys. Sutartyje būtina nurodyti ir visus apsunkinimus, suvaržymus, apribojimus ar trečiųjų asmenų teises, interesus į turtą (pvz., sudaryta nuomos sutartis, turtas yra įkeistas kreditoriui, o galbūt turtas yra ginčo objektas teisme).
4. Šalių pareiškimai ir garantijos. Sutartyje nusimatykite, kad iki sudarant šią sutartį Šalys atliko visus būtinus teisinius veiksmus, reikalingus sudaryti ir tinkamai vykdyti Preliminariąją sutartį, taip pat numatykite papildomą sąlygą, jog kiekviena Šalis, sudarant preliminariąją sutartį, nepažeis jokių ją saistančių įsipareigojimų, susitarimų su bet kokiomis trečiosiomis šalimis.
5. Baldai ir daiktai. Dažnai būstas parduodamas su baldais, buitine technika ar kitais apyvokos daiktais. Tokiu atveju būtina šalia preliminariosios, rezervacinės ar kitos panašaus pobūdžio sutarties pridėti ir paliekamų daiktų sąrašą, ir jei jie įtraukti bendrą turto pardavimo kainą - turtėtų būti nurodyta sąlyga, jog šie daiktai perleidžiami neatlygintinai. Kitų atveju, priklausomai nuo jų vertės ir kitų aplinkybių, turto pardavėjui gali atsirasti prievolė sumokėti gyventojų pajamų mokestį viršijus neapmokestinamąsias pajamas (šiuo atveju atkreipiame dėmesį ir į pirkėjus, perkančius turtą su kreditu - tokios aplinkybės gali turėti įtakos jų paskolos sąlygoms). Toks sąrašas turėtų būti kuo išsamesnis, derėtų nurodyti netgi buitinės technikos gamintoją ir modelio numerį.
6. Patalpų fotofiksacijos. Atskiru priedu galima pridėti ir patalpų bei tų pačių paliekamų daiktų fotofiksacijas. Tokie priedai turėtų būti įvardinti ir sutartyje ir turėtų būti neatskiriama sutarties dalimi. Jas atlikti reiktų du kartus: vieną - prieš pasirašant preliminariąją sutartį, antrą - perduodant pirkėjui patalpas. Šios fotofiksacijos turėtų apimti tiek bendrą patalpų būklę, tiek, jei tokių yra, defektus.
7. Gerai apgalvokite, koks terminas turėtų būti numatytas notarinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymui. Paprastai jo trukmė yra 2-8 savaitės nuo preliminariosios sutarties sudarymo, priklausomai nuo to, ar Šalims arba Šaliai reikia atlikti kokius nors papildomus veiksmus, gauti sutikimus, leidimus ir kt. dokumentus (banko leidimas parduoti turtą, kadastrinių matavimų atnaujinimas ir įregistravimas Registrų centre, santuokinio sutikimas parduoti turtą, teismo leidimas parduoti turtą ir kt.). Kiekviena iš prieš tai nurodytų aplinkybių turi skirtingus įgyvendinimo terminus, todėl sudarant sutartį kiekvieną jų būtina gerai įvertinti. Svarbu yra tai, kad per numatytą laiką nesudarius notarinės pirkimo-pardavimo sutarties, kaltoji Šalis kitai Šaliai turi atlyginti nuostolius ir sumokėti baudą, kurios dydis paprastai sutampa su rankpinigiais. Nusimatykite tikslų terminą, iki kurio pardavėjas privalo perduoti turtą pirkėjui. Jis nebūtinai privalo sutapti su notarinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo diena.
8. Pirmasis mokėjimas arba avansas. Jų dydis nėra apibrėžtas ir dažnai varijuoja nuo kelių šimtų eurų iki keliasdešimties tūkstančių, itin brangių sandorių atvejais - šimtų tūkstančių eurų. Preliminariosios sutarties sąlygų vykdymo užtikrinimui tarp pirkėjo ir pardavėjo sutartas rankpinigių dydis turėtų būti toks, kuris iš tiesų įpareigotų pardavėją parduoti, pirkėją - pirkti, o visas šalis apskritai - laikytis susitarimo sąlygų. Dažniausiai jų dydis yra 5-10% perkamo turto kainos, o jei ji iš tiesų nedidelė - pirmasis mokėjimas gali sudaryti 30% ar netgi daugiau perkamo turto kainos. Šis pirmasis mokėjimas įskaitomas į bendrą turto pardavimo kainą ir jo tikslas yra užfiksuoti, jog pirkėjas neatsitrauks ir nepersigalvos turtą pirkti, o pardavėjas neieškos kito pirkėjo ir parduos turtą pirkėjui už sutartą kainą.
9. Notarinės išlaidos. Preliminariojoje sutartyje numatykite, kokiomis dalimis (pirkėjas ir pardavėjas) dengsite notarines išlaidas. Pagal Civilinį kodeksą jas turėtų dengti pirkėjas, tačiau antrinės rinkos būsto pardavimo praktikoje dažniausiai Šalys jas pasidalina pusiau.
10. Preliminariosios sutarties pakeitimai privalo būti derinami raštu. Jei nėra galimybių to formalizuoti atskirame dokumente, pakeitimus galite atlikti ir el.
11. Sutarties galiojimas. Paprastai preliminarioji sutartis turi terminuotą galiojimą iki Šalių numatytos dienos arba galioja iki notarinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo momento.
12. Turto perdavimas. Jį atlikti visuomet rekomenduojame tik po to, kai pirkėjas pilnai atsiskaito su pardavėju. Perduodant turtą rekomenduojame atskirai užfiksuoti elektros, karšto ir šalto vandens, dujų ir kt. skaitiklių rodmenis. Dažniausiai būtent nuo šių rodmenų atsiranda prievolė pirkėjui mokėti komunalinius mokesčius. Perduodant turtą rekomenduojame atlikti ir patalpų bei baldų ar daiktų, jei tokie buvo perduodami kartu, fotofiksacijas ir jas, kaip atitinkančias anksčiau sudarytą susitarimą, pasitvirtinti tarpusavyje.

Finansinis pasiruošimas perkant būstą

Nuosavo būsto įsigijimas yra svarbus žingsnis - juk tai vienas didžiausių pirkinių jūsų gyvenime. Kad šis žingsnis būtų kiek mažiau bauginantis, reikalingas finansinis pasiruošimas. Tam būtina atsižvelgti į įvairias išlaidas, įskaitant būsto kainą, paskolą (jei reikalinga) jai padengti ir dažnai užmirštamas papildomas išlaidas, susijusias su pirkimo procesu ar būsto paruošimu gyvenimui.

Jeigu būstui įsigyti Jums reikalinga paskola, sužinokite ir apsvarstykite visos paskolos, mėnesinių įmokų ir pradinio įnašo dydžius.

Tikslią skolinamą sumą būsto paskolai galite sužinoti kreipdamiesi į banką ar kredito uniją ir pateikę savo pajamas, išlaidas, finansinius įsipareigojimus ir ankstesnių mokėjimų istorijos duomenis, pagal kuriuos bus įvertinta jūsų galimybė grąžinti paskolą. Atkreipkite dėmesį, jog šeiminė padėtis, išlaikytinių skaičius ir jūsų darbo pobūdis taip pat turės įtakos banko skaičiavimams.

Svarbūs aspektai:

• Paskolos dydis - įvertinkite visos paskolos sumą ir jos įtaką jūsų ateities planams.
• Mėnesinių įmokų dydis - paskolos terminas, grąžinimo būdas (linijinis ar anuitetinis) ir palūkanų dydis taip pat nulems sumą, kurią reikės mokėti kas mėnesį. Įvertinkite, ar laisvai galite leisti sau šią įmoką, ar terminą reikėtų ilginti ar trumpinti. Taip pat mėnesio įmoka bus ypač svarbi, jei būstas perkamas investicijai - verta įvertinti, ar gaunamos nuomos pajamos padengs susijusias išlaidas, tokias kaip NT agentų paslaugos ir paskolos įmokos.
• Pradinis įnašas - mažiausias reikalingas įnašas būsto paskolai yra 15% nuo būsto kainos. Tačiau įnašas gali būti ir didesnis ir siekti net 30%, jei skolinamasi ne pirmam ir ne pagrindiniam būstui arba kai skolinamasi namo statyboms.
• Avansas - prieš perkant būstą taip pat verta pasiruošti avansą, kurio prireiks sudarant preliminarią pirkimo sutartį.
• Būsto vertė - įsigyjant būstą reikės atlikti turto vertinimą, nuo kurio priklausys, kokio dydžio paskola bus siūloma. Jei kaina yra didesnė nei vertė, skirtumą teks padengti patiems. Tokiu atveju verta gerai apgalvoti, ar verta pirkti būstą už tokią kainą. Jei būstas perkamas sau ir yra idealioje lokacijoje, galbūt verta investuoti papildomus pinigus dėl ilgalaikio gyvenimo komforto, tačiau, jei būstas perkamas nuomai, svarbu įvertinti, ar didesnė kaina atsipirks per nuomos pajamas. Būsto vertė taip pat gali neatitikti tokiais atvejais, jei būstas parduodamas su baldais, kurie nėra įtraukiami į būsto įvertinimą. Pavyzdžiui, perkant būstą už 80 tūkst., ir turto vertintojui įvertinus jį 60 tūkst., bankas skirtų paskolą nuo 60 tūkst.

Perkantiems būstą už savo lėšas reikės mokėti už notaro sudaromą pirkimo-pardavimo sutartį ir nuosavybės registraciją Registrų centre. Tačiau perkantiems būstą su paskola teks išleisti daugiau - papildomai kainuos sutartis su banku, buto vertinimas, būsto įkeitimas hipotekoje ir privalomasis draudimas.

Papildomos išlaidos perkant būstą

• Brokerio paslaugos - apsvarstykite, ar būsto paieškomis ir pirkimo procesu užsiimsite patys, ar naudosites brokerio paslaugomis. Nors į NT brokerį dažniausiai kreipiamasi pardavimo klausimais, brokerio paslaugomis galite naudotis ir ieškodami būsto - padedant rasti būstą pagal jūsų kriterijus, pagalba sutvarkant visus dokumentus ir pan.
• Turto vertinimas - prieš gaunant būsto paskolą reikės pateikti nepriklausomo vertintojo atliktą ataskaitą. Kaina priklausys nuo vietovės ir būsto tipo. Pavyzdžiui, buto įvertinimas Vilniuje gali kainuoti apie 130-200 EUR.
• Banko sutarties administravimo mokestis - planuojant gauti banko paskolą būstui, reikia nepamiršti ir vienkartinio sutarties mokesčio.
• Notaro paslaugos - pirkimo-pardavimo sutartį reikės tvirtinti pas notarą. Notaro paslaugos vidutiniškai kainuoja 0,37% + PVM nuo objekto sumos, bet gali kisti priklausomai nuo sandorio dydžio. Dažnai notaro išlaidos dengiamos per pusę iš pirkėjo ir pardavėjo pusės, bet tokį susitarimą reikia aptarti iš anksto. Perkant būstą su paskola, notaras taip pat turės sudaryti įkeitimo sutartį.
• Registrų centras - įregistruojant nuosavybės teisę į įsigytą turtą taip pat reikės susimokėti ir Registrų centrui.
• Draudimas - perkant būstą su paskola, paskolos laikotarpiu būstas taip pat privalės būti apdraustas. Įsitikinkite, jog jūsų pasirinktas draudimas atitinka banko nustatytas sąlygas.
• Remontas - priklausomai nuo to, kokį būstą pasirinksite - naują ar senos statybos, neseniai suremontuotą ar tokį, kuris jau labai reikalauja remonto, čia išlaidos gali būti didelės. Remonto darbai taip pat dažniausiai užtrunka ilgiau nei tikėtasi ir gali kainuoti apie kelis šimtus eurų už m², neskaitant visų medžiagų ar norimų baldų. Pavieniai meistrai šiuo atveju atsieina pigiau, tačiau reikalauja priežiūros. Jei neremontuosite patys, čia taip pat labai svarbus meistrų pasirinkimas - būtinai prašykite preliminarios sąmatos raštu, kad neliktumėte nemaloniai nustebinti išaugusiais kaštais remonto pabaigoje. Perkant senesnės statybos butą, taip pat reikia pasidomėti, ar nenumatoma namo renovacija, ir jei renovacija jau atlikta - ar suma jau išmokėta esamų šeimininkų. Be remonto darbų, tapus būsto savininku, taip pat tapsite atsakingi už einamas namo priežiūros išlaidas.

Nuosavo būsto įsigijimas yra didelis ir atsakingas žingsnis, reikalaujantis kruopštaus finansinio planavimo ir pasiruošimo. Apsvarstykite visas susijusias išlaidas, įskaitant būsto kainą, paskolą, pradinį įnašą, mėnesines įmokas ir papildomas išlaidas, tokias kaip notaro, banko, brokerio paslaugos, turto vertinimas, draudimas ir t.t. Nepamirškite įvertinti galimų remonto darbų ir tolimesnių namo priežiūros išlaidų.

Pastabos:

• Euribor - tai palūkanų norma, kuria bankai Europoje skolina eurus vieni kitiems.
• Anuiteto metodas - paskolos grąžinimo būdas, kai mokamos vienodos sumos, susidedančios iš paskolos dalies ir palūkanų.

Atminkite, kad kiekviena situacija yra individuali, todėl prieš priimant sprendimus, rekomenduojama pasikonsultuoti su specialistais.

tags: #kaip #iforminamas #avansas #perkant #nekilnojama #turta