Skaudi artimo žmogaus netektis gali dar labiau apkarsti, kai prasideda sudėtingos turto dalybos. Dažnai nesutarimai dalijantis turtą prasideda tuomet, kai mirusysis gyveno antrojoje santuokoje ar partnerystėje ir turėjo vaikų su ankstesniu sutuoktiniu ar partneriu. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip Lietuvoje vyksta turto paveldėjimas mirus sutuoktiniui, ypač kai kalbama apie UAB (uždarosios akcinės bendrovės) turtą.
Paveldėjimo teisės ypatumai
Svarbu paminėti, kad visų uždarosios akcinės bendrovės (toliau - bendrovė) akcijų ar akcijų dalies įgijimas arba perleidimas yra reikšmingas žingsnis verslui gyvuojant, todėl bet kokie su tuo susiję pokyčiai yra itin svarbūs konkrečios bendrovės akcininkams.
Pirmiausia svarbu žinoti, kad susituokusių ir nesusituokusių asmenų paveldėjimas skiriasi. Sutuoktinių paveldėjimą numato įstatymas net ir tuo atveju, kai testamento nėra. Visgi, jei sutuoktiniai nesudarė testamento, pergyvenęs sutuoktinis paveldi tik tam tikrą turto dalį - įstatymo numatytą ekonominę apsaugą.
Ji priklauso nuo esamų įpėdinių, pavyzdžiui, vaikų skaičiaus.
Turto paveldėjimas be testamento
Mirus vienam iš sutuoktinių, pergyvenęs sutuoktinis įgyja nuosavybės teisę į pusę bendro sutuoktinių turto. Kita jo pusė - mirusiojo sutuoktinio dalis - yra dalijama vaikams ar sutuoktiniui paveldėjimo teisės normomis pagal testamentą ar įstatymą.
Nesudarius testamento ar kitaip nepaskirsčius turto, mirties atveju jis yra padalinamas įstatyme numatytomis dalimis. Tokiu atveju ¼ mirusiojo turto atitenka sutuoktiniui(-ei), o likusi dalis padalinama vaikams po lygiai. Jei įpėdinių yra daugiau nei trys, sutuoktinis(-ė) bei kiti įpėdiniai Jūsų turtą paveldėtų lygiomis dalimis.
Įpėdinių eilė pagal įstatymą
Pirmiausia paveldi vaikai (įskaitant įvaikius) ir pergyvenęs sutuoktinis. Jei vaikų nėra, paveldi pergyvenęs sutuoktinis ir mirusiojo tėvai. Jei nėra nei vaikų, nei tėvų, visą turtą paveldi pergyvenęs sutuoktinis.
Testamentas: bendrasis ar asmeninis?
Jei sutuoktinis buvo sudaręs testamentą, tuomet paveldėjimas skirstomas pagal mirusiojo valią. Dėl šios priežasties sutuoktinių turto paveldėjimo klausimus verta aptarti iš anksto ir pasirašyti aiškų, teisiškai privalomą dokumentą, kuris padės išvengti ginčų. Visgi prieš tai darant svarbu apsvarstyti kelis testamento variantus.
Sutuoktiniai gali sudaryti kiekvienas savo asmeninį testamentą. Tačiau Lietuvoje gana dažnas ir bendrasis sutuoktinių testamentas. Jis užtikrina, kad po vieno sutuoktinio mirties turtas atiteks kitam sutuoktiniui.
Toks testamentas sudaro galimybę abiem sutuoktiniams esant gyviems nuspręsti dėl bendrai santuokoje įgyto turto paveldėjimo (įpėdinio paskyrimo) po abiejų mirties. Sutuoktiniai testamente nurodo įvairias sąlygas, pavyzdžiui, vieną ar kelis įpėdinius, ką palieka konkretiems asmenims, kokiomis dalimis turi būti dalinamas turtas, kokias sąlygas reikia įgyvendinti, kad įpėdiniai galėtų paveldėti.
Visgi, bendrasis testamentas gali netekti galios, jei santuoka nutraukiama arba ketinama tą padaryti. Taip pat, jei vienas iš sutuoktinių pakeičia savo valią, galios netenka ir antrosios pusės valia mat nebėra bendro sutarimo. Tokiu atveju kiekviena pusė gali sudaryti savo paties testamentą.
Sudarant bendrąjį sutuoktinių testamentą bendru sutarimu abi pusės gali keisti iki palikimo atsiradimo dienos, tai yra, iki vieno iš sutuoktinių mirties. Tačiau mirus vienam, kitas neturi teisės keisti bendrąjį testamentą. Pergyvenęs sutuoktinis gali disponuoti paveldėtu turtu, tačiau negali sudaryti naujo dokumento, kuris paneigtų bendrajame testamente esančią abiejų sutuoktinių valią.
Pergyvenęs sutuoktinis taip pat turi teisę atsisakyti bendruoju testamentu paveldėto palikimo. Tokiu atveju mirusiojo sutuoktinio turtą, įskaitant ir jo dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, paveldi įpėdiniai pagal įstatymą.
Kada sutuoktinis netenka teisės paveldėti?Nepaisant to, kad sutuoktiniai yra vieni artimiausių asmenų, kai kurie įvykiai gali visiškai pakeisti paveldėjimo teises. Pavyzdžiui, jeigu santuoka buvo nutraukta arba jei sutuoktiniai oficialiai patvirtino gyvenimą atskirai (separaciją), pergyvenęs sutuoktinis praranda teisę paveldėti.
Būtina atskirti gyvenimą atskirai (separaciją) nuo faktinio gyvenimo skyrium. Separacija, panašiai kaip ir santuokos nutraukimas, yra tvirtinama teismo sprendimu. Tačiau, skirtingai nuo santuokos nutraukimo, dalis sutuoktinių šeimos teisinių santykių išlieka.
Jeigu vyras ir žmona gyveno atskirai, tačiau nebuvo oficialiai išsiskyrę, pergyvenęs sutuoktinis išlaiko paveldėjimo teisę pagal įstatymą. Tačiau, jei sutuoktiniai nutraukia santuoką teismo sprendimu arba teisme patvirtina gyvenimą skyrium, paveldėjimo teisės išnyksta.
Skyrybų metu įprasta dalinti vyro ir žmonos turtą (ir skolas) per pusę. Vyras ar žmona gali papildomai gauti tą turtą, kuris buvo įsigytas ar pagamintas vien to sutuoktinio dėka (t.y. vien dėl jo pinigų, darbo, ryšių).
Asmenine nuosavybe laikomas:
- Turtą, kurį jis vienas paveldėjo po santuokos.
- Turtą, kurį jis gavo kaip žalos atlyginimą ar panašias išmokas.
- Turtą, kurį jis įsigijo už savo lėšas, sukūrė savo darbu ir pan.
Verta atkreipti dėmesį, kad “savo lėšos” - tai pinigai, įgyti pagal šiuos punktus. Likęs turtas dažniausiai yra bendroji jungtinė nuosavybė ir paprastai per skyrybas dalijamas per pusę. Tai apima santuokos metu gautas/įgytas pensijas, atlyginimus, buto nuomos pajamas, įmonių akcijas, dividendus.
Net ir asmenine vieno sutuoktinių nuosavybe esantis turtas dažnai būna pagerintas kito sutuoktinio arba abiejų bendrai. Jeigu turtas, kuris yra vieno sutuoktinių asmeninė nuosavybė, yra iš esmės pagerintas kito sutuoktinio dėka (ar abiejų bendrai), tai jis pripažįstamas abiejų bendru turtu. Jeigu turtas, kuris yra vieno sutuoktinių asmeninė nuosavybė, yra šiek tiek pagerintas kito sutuoktinio dėka, tai jis netampa bendru, bet pagerinusiam sutuoktiniui priteisiama kompensacija. Jeigu turtas, kuris yra bendra nuosavybė, iš esmės pagerintas vieno sutuoktinių dėka, tai tam sutuoktiniui gali būti priteista didesnė to turto dalis.
Turtas, kuris yra glaudžiai susijęs su vieno sutuoktinių asmeniniu gyvenimu, jam ir lieka. Tai, pavyzdžiui, jo drabužiai, namų apyvokos daiktai, profesinės veiklos/verslo daiktai ir lėšos. Taip pat asmenišku turtu laikoma intelektinė nuosavybė (autorių teisės, patentai, prekių ženklai).
Mažiau turto atitinkamai priteisiama tam sutuoktiniui, kuris dalį bendro turto prarado dėl savo aplaidumo, nesąžiningumo ar kitų priežasčių sumažino šeimos pajamas, dalį bendro turto padovanojo, sunaudojo asmeniškai ir pan. Taip pat mažiau turto priteisiama tam sutuoktiniui, kuris iš bendro turto mokėjo sau paskirtas baudas, atlygino žalą.
Kas parašyta aukščiau galioja, jeigu nėra vedybinės sutarties. Tokia sutartis gali viską iš esmės pakeisti, jei ji yra, dažniausiai ja ir vadovaujamasi dalijant turtą.
UAB turto paveldėjimas
Paveldėjimas - tai mirusio asmens turtinių ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba pagal testamentą. Taigi, jei Jūsų sutuoktinis yra sudaręs (ar sudarytų) testamentą, turtą po jo mirties paveldėtų tik tie asmenys (ar asmuo), kurį ir/ar kuriuos sutuoktinis testamente nurodytų kaip paveldėtoją ir/ar paveldėtojus, t. y. Jūsų sutuoktinis galėtų visą savo turtą (išvardinant kokį konkretų turtą ar jo dalį) po savo mirties palikti Jums (sutuoktinei), arba tik vaikams (ar vienam iš jų), arba tik motinai, gali palikti Jums ir vaikams, arba vaikams ir motinai, trečiajam asmeniui, ir pan.
Tais atvejais, kai miręs turto palikėjas nebuvo sudaręs testamento, yra laikoma, jog jo įpėdiniai paliktą turtą paveldės pagal įstatymą.
Svarbu paminėti ir mokestines prievoles šeimos nariams. Norint paveldėtą turtą parduoti, privalu sumokėti gyventojų pajamų mokestį (GPM), kuris lygus 15 ar net 20 procentų nuo skirtumo tarp parduodamo turto vertės jį paveldėjus ir parduodant. Pavyzdžiui, jei paveldėtas namas paveldėjimo metu buvo įvertintas šimtu tūkstančių eurų, o parduodant - trigubai daugiau, GPM reikės mokėti nuo 200 tūkst.
Lietuvoje galioja Paveldimo turto mokesčio įstatymas, pagal kurį mokamas 5 proc. mokestis, jei paveldima mažiau nei 150 tūkst. eurų vertės turto ir 10 proc. mokestis, jei paveldima daugiau nei 150 tūkst. eurų vertės turto. Mokesčiai skaičiuojami nuo 70 proc. viso turto vertės. Šiuo mokesčiu yra neapmokestinami paveldėję sutuoktiniai, vaikai, tėvai, seneliai, vaikaičiai, broliai, seserys arba kai paveldimas turtas neviršija 3000 Eur.
Akcijų perleidimo ypatumai uždarosiose akcinėse bendrovėse
Uždarosiose akcinėse bendrovėse akcijų perleidimas dažnai tampa jautriu klausimu - ypač kai vienas iš akcininkų nusprendžia parduoti savo akcijas tretiesiems asmenims. Akcinių bendrovių įstatymas numato, kad uždarosios akcinės bendrovės akcininkai turi pirmumo teisę įsigyti kito akcininko parduodamas akcijas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad ši pirmumo teisė yra privaloma - ji taikoma tiek akcijas parduodant kitiems akcininkams, tiek tretiesiems asmenims, ir negali būti panaikinta bendrovės įstatuose.
Įstatymas taip pat numato, kad akcininkas, ketinantis parduoti savo akcijas, privalo apie tai raštu pranešti bendrovei, nurodydamas parduodamų akcijų skaičių, kainą ir kitas esmines sandorio sąlygas.
Teismų praktikoje akcentuojama, jog pareiga tinkamai informuoti tenka bendrovei (jos vadovui). LAT savo praktikoje pabrėžia, kad netinkamu informavimu laikomas ne tik apskritai nepranešimas akcininkams, bet ir pranešimas, pateiktas nesilaikant įstatyme ar bendrovės įstatuose nustatytos formos, būdo ar terminų, taip pat atvejai, kai akcininkams neatskleidžiama visa reikšminga informacija apie planuojamą sandorį.
„Pirmumo teisė siejama ne tik su pačiu akcijų pardavimo faktu, bet ir su konkrečiomis pardavimo sąlygomis - akcininkai turi žinoti, kokiomis realiomis sąlygomis akcijomis būtų perleidžiamos. Formalus informavimas, kai nutylimos reikšmingos aplinkybės arba vėliau su trečiuoju asmeniu susitariama dėl faktiškai palankesnių sąlygų, teismų praktikoje vertinamas kaip pirmumo teisės pažeidimas“, - pažymi teisininkai.
Akcijos tretiesiems asmenims gali būti parduodamos tik tuo atveju, jei visi arba dalis akcininkų per nustatytą terminą pirmumo teise nepasinaudoja. „Tokiu atveju galioja esminė taisyklė - tretiesiems asmenims akcijos negali būti parduodamos palankesnėmis sąlygomis, nei jos buvo pasiūlytos akcininkams“, - paaiškina teisininkai.
Pažeidus akcijų perleidimo tvarką - neinformavus visų akcininkų ar sudarius sandorį jiems nepalankiomis sąlygomis - sandoris gali būti ginčijamas teisme. Tokiais atvejais LAT siekia užtikrinti, kad pirmumo teisė būtų įgyvendinama realiai ir taiko restituciją arba perkelia pirkėjo teises ir pareigas pirmumo teisę turinčiam akcininkui.
UAB akcijų perleidimas ir sąskaitų tvarkytojas
Dažnas nežino, kad UAB akcijų perleidimą galima įregistruoti ir be notaro. 99,9% UAB akcijų yra nematerialios. UAB turi būti sudaromas jos akcininkų sąrašas. Naujas sąrašas turi būti sudaromas nedelsiant po dokumentų apie vertybinių popierių savininkų pasikeitimą gavimo. Pakeistas UAB akcininkų sąrašas ne vėliau kaip per 5 dienas nuo jo sudarymo turi būti pateikiamas juridinių asmenų registro tvarkytojui.
Bendrovė sutartimi gali perduoti akcininkų asmeninių vertybinių popierių sąskaitų tvarkymą sąskaitų tvarkytojui. Sąskaitų tvarkytojas - juridinis asmuo, pagal LR Finansinių priemonių rinkų įstatymą turintis teisę atidaryti ir tvarkyti finansinių priemonių savininkų asmenines sąskaitas.
Bendrovė pati negali registruoti stambių sandorių, kuomet parduodama 25 procentai ar daugiau uždarosios akcinės bendrovės akcijų arba akcijų pardavimo kaina yra didesnė kaip 14 500 Eur. Taigi, pagal Lietuvos įstatymus UAB sandorio notarinė forma nebūtina.
Kas keičiasi sandorio įregistravime, perdavus bendrovės akcininkų apskaitą oficialiam sąskaitų tvarkytojui?
- Sąskaitų tvarkytojas, kuriam bendrovė perduoda tvarkyti akcininkų apskaitą, kartu perima iš bendrovės ir sąskaitų tvarkymo procesą bei atsakomybę.
- Sąskaitų tvarkytojas atlieka notaro funkciją tikrinti duomenų tikrumą ir dokumentų atitikimą įstatymų reikalavimams.
- Sąskaitų tvarkytojas, apskaitęs UAB sandorį, pateikia akcininkams išrašus iš asmeninių vertybinių popierių sąskaitų, bendrovei - akcininkų sąrašą.
Dažnu atveju sąskaitų tvarkytojo sandorio registravimo mokestis yra fiksuotas, o notaro - procentinis, didėja proporcingai sandorio sumai.
Notariniai veiksmai paveldėjimo procese
Paveldėjimo byla pradedama gavus įpėdinio pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Palikimui priimti nustatytas trijų mėnesių terminas nuo palikimo atsiradimo dienos, t. y. įpėdinis, turintis teisę paveldėti, notarui turi paduoti pareiškimą apie palikimo priėmimą arba faktiškai pradėti valdyti paveldimą turtą per tris mėnesius nuo palikėjo mirties (Civilinio kodekso 5.50 straipsnis). Pareiškimas paduodamas palikimo atsiradimo vietos notarui.
Siekiant užtikrinti, kad tarpvalstybinio pobūdžio klausimai būtų sprendžiami greitai, sklandžiai ir veiksmingai bei įpėdiniams būtų suteikta galimybė lengvai įrodyti savo statusą ir teises, tarptautinio paveldėjimo bylose įpėdinių prašymu notaras gali išduoti standartizuotą Europos paveldėjimo pažymėjimą, kuris gali būti naudojamas kitoje nei išduota Europos Sąjungos valstybėje narėje (Paveldėjimo reglamento 63 straipsnio 1 dalis). Pažymėjimas sukelia pasekmes visose Europos Sąjungos valstybėse narėse, nereikalaujant jokių specialių procedūrų (Paveldėjimo reglamento 69 straipsnis).
Mirus vienam iš sutuoktinių, t. y. pasibaigus bendrajai jungtinei sutuoktinių nuosavybei, notaras pagal rašytinį pergyvenusio sutuoktinio prašymą išduoda nuosavybės teisės į dalį bendro sutuoktinių turto liudijimą dėl pusės bendro turto, įgyto santuokos metu. Jeigu turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įregistruotas likusio gyvo sutuoktinio vardu, šiam sutinkant gali būti išduotas mirusiojo sutuoktinio dalį nustatantis liudijimas.
Praktiniai patarimai
- Sudarykite testamentą: Testamentas padeda aiškiai išreikšti savo valią dėl turto paskirstymo.
- Pasikonsultuokite su teisininku: Teisininkas gali padėti suprasti paveldėjimo įstatymus ir pasiruošti galimiems ginčams.
- Įvertinkite skolas: Paveldimas ne tik turtas, bet ir skolos, todėl svarbu įvertinti palikimo naudą.
Ši informacija yra bendro pobūdžio ir neturėtų būti laikoma teisine konsultacija. Kiekvienas atvejis yra unikalus, todėl rekomenduojama kreiptis į teisininką dėl individualios konsultacijos.
tags: #kaip #dalinamas #uzdarosios #akcines #bendroves #turtas