Kaip dalinamas turtas esant keliems paveldėtojams: viskas, ką reikia žinoti

Paveldėjimo problema yra labai aktuali visame pasaulyje. Vakarų Europos bei Azijos šalys gali pasigirti jau keliasdešimt kartų besitęsiančiais šeimos verslais. Nenuostabu, jog paveldėjimo planavimas, kuris Lietuvoje vis dar retai diskutuojama tema - jiems jau įprasta. Istorija rodo, jog teisinga turto valdymo, priežiūros bei tęstinumo strategija neabejotinai prisideda ne tik prie šeimos, bet ir prie visos ekonomikos gerovės.

Paveldėjimo būdai

Yra du pagrindiniai paveldėjimo būdai:

• Paveldėjimas pagal įstatymą: galimas, kai palikėjas nėra įstatymų nustatyta tvarka surašęs testamento arba testamente nėra aptartas visas palikėjo turtas.
• Paveldėjimas pagal testamentą: galimas, kai testatorius pats sudaro testamentą, o po mirties jo turtas padalomas pagal išreikštą valią.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad tiek įpėdinis pagal įstatymą, tiek pagal testamentą turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos atsisakyti palikimo. Norint priimti palikimą, reikia per 3 mėnesius kreiptis į atitinkamą instituciją, t.y. notarą arba teismą. Paprasčiausias ir lengviausias kelias yra kreiptis į notarą, tačiau jeigu įpėdinis nėra užtikrintas dėl palikėjo skolinių įsipareigojimų, tinkamiausias variantas būtų kreiptis į teismą tam, kad būtų sudarytas turto apyrašas.

Turto paskirstymas pagal įstatymą

Nesudarius testamento ar kitaip nepaskirsčius turto, mirties atveju jis yra padalinamas įstatyme numatytomis dalimis. Tokiu atveju ¼ mirusiojo turto atitenka sutuoktiniui(-ei), o likusi dalis padalinama vaikams po lygiai. Jei įpėdinių yra daugiau nei trys, sutuoktinis(-ė) bei kiti įpėdiniai Jūsų turtą paveldėtų lygiomis dalimis. Paveldint pagal įstatymą, į Jūsų turtą gali pretenduoti ir kiti artimieji.

Testamentas

Testamentas - tai testatoriaus ranka surašytas testamentas, kuriame nurodyta testatoriaus vardas, pavardė, testamento sudarymo data, vieta ir kuris išreiškia testatoriaus valią ir yra jo parašas. Asmeninis testamentas gali būti surašytas bet kuria kalba. Testatoriaus ranka padaryti pataisymai, jo aptarti išbraukymai nedaro testamento negaliojančio. Galioja sąlygos, kurias per klaidą testatorius išbraukė, o vėliau savo ranka padarė prierašą, kad šios sąlygos buvo išbrauktos per klaidą. Akivaizdžiai nebaigtas ar nepasirašytas asmeninis testamentas negalioja. Jeigu testamente yra prierašas, kad testatorius jį ateityje papildys, bet to nepadarė, toks testamentas galioja, jei gali būti įvykdytas be numatyto papildymo. Asmeninis testamentas saugomas pas notarą seife. Jeigu testamentas saugomas daugiau kaip trisdešimt metų, notaras privalo prieinamomis priemonėmis patikrinti, ar testatorius gyvas.

Testamentas ar jo dalys negalioja šiais atvejais: galios netenka ir neišlikęs testamentas. Testatorius neturi teisės pavesti kitam asmeniui po testatoriaus mirties nustatyti ar keisti testamento turinį. Testamentas turi būti sudarytas laikantis šių sąlygų. Testamentą testatorius sudaro laisva valia be prievartos, suklydimo. Notaras, tvirtindamas testamentą, privalo jame nurodyti, kad įsitikino testatoriaus veiksnumu. Ši nuostata yra labai svarbi, nes neveiksnaus asmens testamentas negalioja. Oficialusis ar jam prilygintas testamentas gali būti patvirtintas tik asmeniškai dalyvaujant testatoriui.

Testamentas yra ne tik testatoriaus valios pareiškimo aktas, bet ir vienašalis sandoris. Testatorius turi teisę savo surašytą testamentą, bet kada pakeisti, papildyti, ar panaikinti, surašyti naują testamentą arba jo nesurašyti. Vėliau surašytas testamentas panaikina visą pirmesnį testamentą ar jo dalį, kuri prieštarauja vėliau surašytam testamentui. Testatorius visą savo turtą, jo dalį ar konkretų daiktą gali palikti visuomenei naudingam tikslui arba labdarai. Jeigu testatorius nenurodė, kokią turto dalį palieka kiekvienam iš įpėdinių pagal testamentą, turtas tarp jų dalijamas lygiomis dalimis. Testatorius turi teisę nurodyti testamente kitą įpėdinį tam atvejui, jeigu jo paskirtas įpėdinis pagal testamentą numirtų prieš atsirandant palikimui arba nepriimtų palikimo.

Mokesčiai

Būtina paminėti ir mokestines prievoles šeimos nariams. Norint paveldėtą turtą parduoti, privalu sumokėti gyventojų pajamų mokestį (GPM), kuris lygus 15 ar net 20 procentų nuo skirtumo tarp parduodamo turto vertės jį paveldėjus ir parduodant. Pavyzdžiui, jei paveldėtas namas paveldėjimo metu buvo įvertintas šimtu tūkstančių eurų, o parduodant - trigubai daugiau, GPM reikės mokėti nuo 200 tūkst.

Paveldėjimo ginčai

Paveldėjimo ginčai - tai viena dažniausiai sprendžiamų ginčų rūšių Vakarų Europos ir Amerikos teismų praktikoje. Lietuvoje ginčai dėl paveldėjimo iki šiol dažniausiai buvo bandomi spręsti ne teisinėmis priemonėmis. Tačiau pastaruoju metu vis daugiau žmonių renkasi paveldėjimo ginčų sprendimą teisiniu keliu.

Ieškinį dėl testamento ar jo atskirų dalių pripažinimo negaliojančiomis gali pareikšti tik kiti įpėdiniai pagal įstatymą arba pagal testamentą, kurie paveldėtų, jeigu testamentas ar jo atskiros dalys būtų pripažintos negaliojančiomis. Tačiau Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse numatyta, kad kiekvienas fizinis asmuo gali testamentu palikti visą savo turtą arba jo dalį (neišskiriant ir įprastinio namų apstatymo bei apyvokos reikmenų) vienam ar keliems asmenims, kurie yra arba nėra įpėdiniai pagal įstatymą, taip pat valstybei, savivaldybėms, juridiniams asmenims. Testatorius gali testamentu atimti paveldėjimo teisę iš vieno, kelių ar visų įpėdinių.

Tinkami paveldėjimo būdai

Tačiau vis dėlto, kalbant apie įpėdinystę, mažai yra kalbama apie tinkamus paveldėjimo būdus: patikos fondai, šeimos konstitucija. Tokios bendrovės kaip „McDonald’s“, „BMW“, „IKEA“ - tai šeimos įmonės, veikiančios antrą, trečią ir daugiau kartų. Pirmai kartai versle viskas būna gana paprasta, savininkas - tėvas ar motina - yra lyderis, kuris viską kontroliuoja.

Įpėdinystės planas turi būti dinamiškas. Konsultacinė kompanija „Deloitte“ 2019-ųjų pradžioje apklausė 791 šeimos kompanijos atstovus, iš kurių 37 proc. atstovavo šeimos antrai kartai, 23 proc. pirmai, 25 proc. trečiai ir 15 proc. buvo ketvirtos bei tolimesnių kartų atstovai. 44 proc. „Deloitte“ respondentų nurodė turintys šeimos konstituciją. Konstitucija neturi būti ir vien teorinių samprotavimų vertybių klausimais sąvadas, reikšmingą dalį turi sudaryti konkrečios taisyklės, kaip perduoti bei valdyti nuosavybę, kas gali būti akcininkais. Turto perleidimo ateities kartoms struktūroje paprastai žiūrima plačiau negu tik paveldėjimas, tai pereina į pilną turto valdymą, kad viskas būtų optimizuota. Žinoma, yra daug kelių ir kiekvienam žmogui jis tikrai bus individualus.

Šeimos konstitucija apibrėžia, kaip perduoti ir valdyti nuosavybę, kas gali būti akcininkais, ir kitus svarbius klausimus. Tai padeda išvengti nesusipratimų ir ginčų tarp įpėdinių.

Šeimos konstitucijos privalumai:

• Aiškumas ir skaidrumas
• Ginčų prevencija
• Tęstinumo užtikrinimas
• Šeimos vertybių puoselėjimas

Konsultacinės kompanijos „Deloitte“ duomenimis, 44 proc. šeimos įmonių turi šeimos konstituciją, kuri padeda užtikrinti verslo tęstinumą ir sėkmę.

Paveldėjimo planavimo patarimai:

1. Pradėkite planuoti anksti
2. Atsižvelkite į šeimos poreikius ir norus
3. Pasikonsultuokite su teisininku ir finansų specialistu
4. Reguliariai peržiūrėkite ir atnaujinkite planą

Svarbu tai, kad palikimas pereina įpėdiniams nepakitęs, t.y. tokios būklės, kokios buvo palikėjo mirties metu.

Paveldint pagal įstatymą, į Jūsų turtą gali pretenduoti ir kiti artimieji.

Svarbu tai, kad palikimas pereina įpėdiniams nepakitęs, t.y. tokios būklės, kokios buvo palikėjo mirties metu.

tags: #kaip #dalinamas #turtas #esant #keliems #paveldetojams