Mirties atveju, kai asmuo palieka turtą, kyla klausimas, kaip šis turtas bus padalintas. Lietuvoje paveldėjimo procesą reglamentuoja įstatymai, kurie numato aiškią tvarką, kaip turtas paskirstomas įpėdiniams. Tačiau ne visada viskas vyksta sklandžiai, todėl svarbu žinoti pagrindinius paveldėjimo principus ir taisykles.
Paveldėjimas Pagal Įstatymą
Jeigu miręs asmuo (palikėjas) nepaliko testamento arba testamente nurodyti įpėdiniai atsisako priimti palikimą, paveldėjimo procesą reglamentuoja įstatymas. Pagal įstatymą, teisę paveldėti mirusiojo turtą turi jo giminaičiai ir sutuoktinis.
Giminystės Linijos
Teisine prasme giminystė apibrėžiama kaip kraujo ryšys tarp asmenų, kilusių vienas iš kito arba iš bendro protėvio. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (CK) skiria dvi giminystės linijas:
- Tiesioji giminystės linija: tarp protėvio ir palikuonių (prosenelių, senelių, tėvų, vaikų, vaikaičių, provaikaičių ir t.t.).
- Šoninė giminystės linija: tarp asmenų, kilusių iš bendro protėvio (brolių ir seserų, pusbrolių ir pusseserių, dėdžių arba tetų ir sūnėnų arba dukterėčių ir t.t.).
Lietuvos teisinis reglamentavimas suteikia teisę paveldėti tik tiesiosios ir šoninės linijos giminaičiams. Jeigu asmuo nepatenka į bent vieną iš šių giminystės linijų, jis neturi teisės paveldėti mirusiojo turto.
Dėl turto paveldėjimo teise perėjimo valstybei
Įpėdinių Eilės
Įstatymas numato šešias įpėdinių eiles, kurios turi teisę paveldėti pagal įstatymą:
- Pirma eilė: palikėjo vaikai (įskaitant įvaikius) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties.
- Antra eilė: palikėjo tėvai (įtėviai) ir vaikaičiai.
- Trečia eilė: palikėjo seneliai (tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės) ir palikėjo provaikaičiai.
- Ketvirta eilė: palikėjo broliai ir seserys, proseneliai ir prosenelės (tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės).
- Penkta eilė: palikėjo brolio ir sesers vaikai (sūnėnai ir dukterėčios), taip pat palikėjo tėvo ir motinos broliai ir seserys (dėdės ir tetos).
- Šešta eilė: palikėjo tėvo ir motinos brolių ir seserų vaikai (pusbroliai ir pusseserės).
Aukštesnės eilės įpėdiniai turi pirmumą paveldėti palikėjo turtą lygiomis dalimis. Kiekvienos žemesnės eilės įpėdiniai paveldi tik jeigu aukštesnės eilės įpėdiniai nepriėmė palikimo arba jų tiesiog nėra.
Sutuoktinio Paveldėjimas
Palikėjo sutuoktinis nėra priskiriamas įpėdinių pagal įstatymą eilėms, tačiau jis turi teisę paveldėti kartu su pirmos arba antros eilės įpėdiniais.
- Jeigu yra pirmos eilės įpėdinių (palikėjo vaikų ar įvaikių) ir jų yra ne daugiau kaip trys, sutuoktinis paveldi ketvirtadalį palikimo.
- Jei pirmos eilės įpėdinių yra daugiau kaip trys, sutuoktinis paveldi mirusiojo turtą lygiomis dalimis kartu su pirmos eilės įpėdiniais.
- Jeigu sutuoktinis paveldi mirusiojo turtą kartu su antrosios eilės įpėdiniais (palikėjo tėvais ir vaikaičiais), sutuoktiniui priklauso pusė mirusiojo palikimo.
- Jeigu pirmos ir antros eilės įpėdinių nėra arba šie nepriima palikimo, visą palikimą paveldi pergyvenęs sutuoktinis.
Paveldėjimas Pagal Testamentą
Paveldėjimas pagal įstatymą neįvyksta, jeigu buvo sudarytas testamentas. Testamente asmuo (testatorius) gali laisvai nuspręsti, kam palikti savo turtą. Tačiau įstatymas numato tam tikras išimtis, siekiant apsaugoti artimiausius šeimos narius, kuriems būtina parama.
Privalomoji Palikimo Dalis
Tais atvejais, kai palikėjas artimiausius šeimos narius (vaikus, sutuoktinį, tėvus), kuriems būtina parama, nušalina nuo palikimo, tokiems asmenims suteikiama teisė į privalomąją palikimo dalį. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, šeimos narys, norintis pasinaudoti teise į privalomąją palikimo dalį, turi atitikti šias sąlygas:
- Turi patekti į nustatytų asmenų ratą (vaikas, sutuoktinis, tėvas).
- Asmeniui palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas.
- Palikėjas testamentu šiam asmeniui neskyrė turto arba skyrė mažiau negu pusę tos dalies, kuri tektų paveldint pagal įstatymą.
Testamento Formos
Yra kelios testamento formos:
- Oficialusis testamentas: sudaromas raštu dviem egzemplioriais ir patvirtinamas notaro arba Lietuvos Respublikos konsulinio pareigūno.
- Asmeninis testamentas: testatoriaus ranka surašytas testamentas, kuriame nurodyta testatoriaus vardas, pavardė, testamento sudarymo data, vieta ir kuris išreiškia testatoriaus valią ir yra jo pasirašytas.
- Bendrasis sutuoktinių testamentas: dokumentas, kuriuo abu sutuoktiniai vienas kitą paskiria įpėdiniu.
Palikimo Priėmimas
Palikimas gali būti priimamas pateikiant pareiškimą notarui arba pradėjus turtą faktiškai valdyti. Paprastesnis būdas yra kreiptis su pareiškimu į palikimo vietos atsiradimo notarą per 3 mėnesius nuo palikėjo mirties. Kartu su pareiškimu pateikiami dokumentai, kurie pagrįstų įpėdinio teisę paveldėti (mirties liudijimas, giminystės ryšį įrodantys dokumentai ir kt.).
Svarbu žinoti, kad į paveldimo turto sudėtį patenka ir palikėjo buvę įsipareigojimai (skolos). Todėl gali pasitaikyti tokių atvejų, kad palikėjo skolos viršija paveldimo turto vertę. Tokiu atveju už palikėjo skolas įpėdiniui tenka atsakyti visu savo asmeniniu turtu, nebent įpėdinis priima palikimą pagal apyrašą, tokiu būdu apribodamas savo atsakomybę už palikėjo skolas tik paveldėtu turtu.
Mokesčiai Paveldint Turtą
Paveldėjus turtą, gali tekti mokėti mokesčius. Lietuvoje galioja Paveldimo turto mokesčio įstatymas, pagal kurį mokamas 5 proc. mokestis, jei paveldima mažiau nei 150 tūkst. eurų vertės turto, ir 10 proc. mokestis, jei paveldima daugiau nei 150 tūkst. eurų vertės turto. Mokesčiai skaičiuojami nuo 70 proc. viso turto vertės.
Šiuo mokesčiu yra neapmokestinami paveldėję sutuoktiniai, vaikai, tėvai, seneliai, vaikaičiai, broliai, seserys arba kai paveldimas turtas neviršija 3000 Eur.
Be to, norint paveldėtą turtą parduoti, privalu sumokėti gyventojų pajamų mokestį (GPM), kuris lygus 15 ar net 20 procentų nuo skirtumo tarp parduodamo turto vertės jį paveldėjus ir parduodant.
Individualios Įmonės Paveldėjimas
Įstatymas numato tam tikrą paveldėjimo specifiką, kai objektas yra individuali įmonė. Kelių asmenų paveldėtą individualią (personalinę) įmonę pirmenybės teise gauti natūra turi tas įpėdinis, kuris pats nori ir gali tvarkyti paveldėtą įmonę. Šiuo atveju taip pat atsižvelgiama į gaunančio įmonę natūra galimybę atsiskaityti su kitais įpėdiniais.
Notaras, išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą, turi išsiaiškinti, kokia yra visų įpėdinių pozicija dėl noro ir galimybių tvarkyti paveldimą įmonę. Nepavykus susitarti, ginčą nagrinėti tektų teisme.
Dažniausiai Užduodami Klausimai
Kas nustato įpėdinių giminystės ryšį su palikėju?
Įpėdinių giminystės ryšį su palikėju nustato paveldėjimo bylą tvarkantis notaras, vadovaujantis Gyventojų registro duomenimis.
Ar galima atsisakyti tik dalies palikimo?
Ne, palikimas gali būti priimamas tik visas arba jo atsisakoma. Negalima priimti tik dalies palikimo, pavyzdžiui, tik turto, bet ne skolų.
Ką daryti, jei praleidau terminą palikimui priimti?
Įstatymas numato teisę įpėdiniui, praleidusiam terminą palikimui priimti, jį atnaujinti kreipiantis į teismą, jei jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių.
Šiame straipsnyje pateikiama tik bendro pobūdžio teisinė informacija. Dėl išsamios konsultacijos rekomenduojama kreiptis į teisininką.
tags: #kaip #dalinamas #paveldetas #turtas