Kūrybingumas yra svarbi asmeninė savybė, kuri gali būti lavinama ir skatinama įvairiais būdais. Atvirumas naujoms patirtims ir idėjoms, drąsa eksperimentuoti bei nesibaiminimas klysti yra svarbūs aspektai, leidžiantys plėtoti kūrybines galias. Be to, kūrybingumui gali turėti įtakos ir aplinka, kurioje žmogus gyvena. Kūrybingumo ugdymas taip pat gali būti neatsiejamas nuo mokymosi iš kitų - tiek per bendravimą su kūrybingais žmonėmis, tiek per įvairias edukacines programas, dirbtuves ar užsiėmimus, kurie skatina inovatyvų mąstymą. Investavimas į kūrybiškumą gali atnešti daug naudos - ne tik asmeninės pasitenkinimo, bet ir galimybės prisidėti prie bendruomenės kūrybos, dalyvaujant renginiuose, parodose ar socialinėse iniciatyvose.
Šokiruoti mėgstantis JAV rašytojas Kurtas Vonnegutas kartą yra pasakęs, kad užsiėmimas bet kokia menine veikla (nepriklausomai nuo to, ar žmogus turi gabumų, ar ne) skatina sielą augti. Šiuo vertingu patarimu turėtų pasinaudoti kiekvienas. Psichologai taip pat mano, kad kūrybingumas yra labai sveikintina asmeninė savybė.
Pasauliui keičiantis vis svarbiau tampa būti kūrybišku. Idėjos į galvą gali ateiti bet kuriuo momentu, tad nuolat būk pasiruošęs, turėk su savimi rašiklį ir užrašų knygelę, o kilusias idėjas užsirašinėk. Geriausios idėjos yra tos, iš kurių kyla geriausi klausimai. Klausk, nes klausiant įgyjame naujų žinių ir kūrybiškumo.
Kūrybiškumo Skatinimo Būdai
- Naujos Patirtys: Žmogui reikia naujų patirčių, tik tuomet jis išliks aktyvus ir kūrybškas.
- Mokykitės: Išmok ką nors naujo, kad atnaujintum savo sodą. Galbūt tai gali būti nauja užsienio kalba? O gal seniai svajoji išmokti groti kokiu nors instrumentu? O gal išbandyti naują receptą?
- Būkite Kritiški: Būk kritiškesnis sau nei bet kas kitas. Nuolat užduok sau klausimą: "Ar negalėjau to padaryti geriau?" arba "Ką aš turėjau daryti kitaip?".
- Atsitraukite nuo Rutinos: Daug laiko leidžiant namuose, visos dienos gali tapti pakankamai panašios, ima stigti naujų įspūdžių, o tai turi įtakos ir kūrybiniam mąstymui.
- Judėkite: Vietoj nuolatinio sėdėjimo, atsistok ir eik pasivaikščioti. Galvok apie problemą, kurią turi išspręsti iš skirtingų pozicijų.
Technologijos Kūrybiškumui Lavinti
Jaučiantiems, kad darosi vis sunkiau sukurti ir įgyvendinti naujas idėjas, pateikiame sąrašą būdų, kurie su technologijų pagalba padės lavinti kūrybiškumą.
- Muzika: Muzika neabejotinai įkvepia kurti, tačiau kiekvienas turi subtilų muzikinį skonį ir supratimą, kada jos reikia klausytis. Pažiūrėkite kaip skirtingi ritmai veikia jūsų nuotaiką ir energiją: galbūt trankesnė, ritmingesnė muzika priverčia daugiau judėti, o džiazas ar klasika pasinerti į apmąstymus ir meditaciją? Tie, kurie nori išgirsti savo mintis ir pabūti absoliučioje tyloje, turėtų išbandyti ausines, kaip triukšmą izoliuojantį įrenginį.
- Meditacija: Daugeliui pasikeitusios gyvenimo sąlygos sukelia stresą ir neigiamas emocijas, kurias palengvinti gali meditacija. Programėlių, skirtų meditacijai galima rasti specialiose aplikacijų parduotuvėse, o kai kuriuose išmaniuosiuose telefonuose jos jau būna įdiegtos gamintojų. Tarkime, „Samsung“ įrenginiuose esanti „Samsung Health“ programėlė leidžia pasimatuoti streso lygį, širdies ritmą ir stebėti kintančius rodiklius. Matydami, kad pateikti duomenys viršija normą, išbandykite kvėpavimo ar meditacijos pratimus.
- Žaidimai ir Programėlės: Naujų įspūdžių galite gauti ir namuose. Atsisiųskite žaidimus, kurie lavina smegenų darbą. Pavyzdžiui, „DuoLingo“ moko užsienio kalbų, „Scrabble“ leidžia žaisti žodžiais, o „GarageBand“ moko muzikos kūrimo. Galite išbandyti virtualios tapybos programas planšetiniame kompiuteryje, o gal pats metas pradėti kurti garso ar vaizdo dienoraštį išmaniajame telefone?
- Bendravimas: Bendravimas, pokalbiai, idėjų ir emocijų mainai su kitais žmonėmis taip pat prisideda prie naujų, kūrybingų idėjų atsiradimo. Kadangi šiuo metu bendravimas akis į akį yra labai ribotas, rekomenduojama naudotis turimomis technologijomis, išnaudoti vaizdo ir garso skambučius. Pakvieskite savo draugus į „Skype“ ar „Google Hangouts“ vaizdo konferenciją.
- Skaitymas: Jei siekiate atsipalaiduoti, bet, tuo pačiu ir stimuliuoti smegenų veiklą - skaitykite. Knygos ir kita literatūra suaktyvina vaizduotę, praplečia akiratį, stimuliuoja smegenis ir taip lavina kūrybiškumą. Visai nesvarbu, ar tai spausdinti leidiniai, ar skaitmeninės knygos, kurias galima perskaityti kompiuteryje, išmaniajame telefone, planšetėje ar skaityklėje. Svarbiausia, kad skaitymas taptų įpročiu ir jam skirtumėte bent pusvalandį savo dienoje.
- Menas ir Kultūra: Vaizduojamasis menas, literatūra, teatras ir koncertai įkvepia ir lavina vaizduotę, todėl dabar pats laikas mėgautis nemokamais Lietuvos bei pasaulio kultūros šedevrais internete. Žiūrėkite Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių teatro spektaklius kompiuterio ekrane, įsijunkite vakarinį Niujorko „Metropolitan Opera“ pasirodymą bei nepamiršite virtualiai pasižvalgyti po Luvrą.
Kūrybinės Veiklos Pavyzdžiai
1. Tapkite Menininku
Menininkas gali būti kiekvienas, ir piešimas yra puikus būdas išreikšti save. Pradėti galite nuo paprastų piešimo pamokų, kurios padės jums pažinti pagrindinius techninius aspektus, tokius kaip proporcijos, kompozicija ir spalvų teorija. Jei norite gauti asmeninį mokymą, ieškokite vietinių menininkų, kurie siūlo individualias pamokas. Tai gali būti ne tik puiki proga išmokti naujų įgūdžių, bet ir galimybė susipažinti su panašiai mąstančiais žmonėmis.
Kitas puikus būdas tapti menininku yra eksperimentuoti su skirtingomis meno formomis. Pabandykite tapyti, piešti, kurti koliažus ar net skulptūras. Pradėkite nuo paprastų kūrinių ir palaipsniui didinkite sudėtingumą. Dėl savo kūrybiškumo plėtimo, galite pasinaudoti socialinėmis medijomis - dalinkitės savo kūriniais ir gaukite atsiliepimus. Nepamirškite, kad menas yra subjektyvus, todėl svarbiausia - mėgautis procesu ir leisti savo vaizduotei skristi.
2. Rašykite Kūrybinį Dienoraštį
Rašymas yra puikus būdas išreikšti savo mintis, jausmus ir patirtis. Kūrybinis dienoraštis gali tapti ne tik asmeniniu užrašų knygeliu, bet ir galingu įrankiu savęs pažinimui bei emocijų apdorojimui. Pirmiausia, rašymas skatina savirefleksiją. Dienoraščio rašymas leidžia apmąstyti dienos įvykius, jausmus ir mintis. Tai gali būti ypač naudinga, kai reikia išspręsti sunkias situacijas arba tiesiog apmąstyti savo gyvenimo kryptį.
Be to, kūrybinis dienoraštis gali būti puiki vieta eksperimentuoti su skirtingais rašymo stiliais ir formomis. Galite rašyti poeziją, trumpas istorijas, esė ar net piešti. Tokiu būdu rašymas tampa ne tik emocijų išraiška, bet ir kūrybos procesu, kuris gali padėti atrasti naujų pomėgių. Kitas svarbus aspektas yra emocijų išlaisvinimas. Rašydami apie savo jausmus, galite sumažinti stresą ir nerimą. Tai ypač svarbu, kai gyvenime kyla sunkumų ar iššūkių.
Rašant dienoraštį, galima stebėti asmeninį augimą ir pažangą. Kiekvieną kartą, kai grįžtate prie ankstesnių įrašų, galite matyti, kaip pasikeitėte, kokios pamokos buvo išmoktos, ir kaip jūsų požiūris į gyvenimą evoliucionavo. Kūrybinis dienoraštis taip pat gali tapti socialiniu įrankiu. Dalijantis savo rašiniu su draugais ar šeima, galite gauti vertingų atsiliepimų ir įžvalgų.
Galiausiai, rašymas dienoraštyje skatina nuoseklumą ir discipliną. Nustatydami tam tikrą laiką rašymui, galite sukurti teigiamą rutiną, kuri padės organizuoti savo mintis ir geriau valdyti laiką. Kūrybinis dienoraštis yra ne tik puikus būdas praturtinti laisvalaikį, bet ir galingas įrankis asmeniniam augimui, savirefleksijai ir emociniam išsivalymui.
Kaip pradėti rašyti tinklaraštį (su *REALISTIŠKU* pajamų planu) 💰
3. Fotografuokite Kasdienybę
Fotografija yra nuostabi priemonė, leidžianti užfiksuoti akimirkas ir išreikšti savo kūrybiškumą. Kasdienybės grožis dažnai lieka nepastebėtas, tačiau su tinkamu požiūriu ir technika galima paversti net ir pačius paprasčiausius momentus į nuostabius vaizdus. Pirmiausia, svarbu pasirinkti tinkamą vietą ir laiką. Mėginkite fotografuoti ryte arba vakare, kai šviesa yra švelnesnė ir suteikia nuotraukoms šiltą atspalvį. Aplankykite savo kasdienes vietas - parkus, gatves, kavines ar net savo namus - ir ieškokite unikalių kampų bei perspektyvų.
Antra, eksperimentuokite su kompozicija. Naudokite taisykles, tokias kaip trečdalių taisyklė, kad sukurti harmoningą vaizdą. Stenkitės rasti įdomių linijų ir formų, kurios padėtų sukurti dinamiką nuotraukoje. Trečia, atkreipkite dėmesį į detales. Kasdienybėje yra daugybė smulkmenų, kurios gali pasirodyti nepastebimos, tačiau yra labai gražios. Tai gali būti rasos lašas ant lapo, senas durų rankena, arba vaikai, žaidžiantys kieme.
Ketvirta, žaiskite su šviesa. Natūrali šviesa gali drastiškai pakeisti nuotraukų nuotaiką. Stebėkite, kaip šviesa krinta ant objektų, ir eksperimentuokite su šešėliais. Penkta, nesigėdykite naudoti redagavimo programų. Šiuolaikinės fotografijos programos leidžia greitai ir lengvai pagerinti nuotraukas, kad jos atrodytų profesionaliau. Šešta, dalinkitės savo kūryba. Socialinės medijos platformos, tokios kaip Instagram, suteikia puikią galimybę parodyti savo darbus ir gauti atsiliepimus iš kitų. Septinta, skirkite laiko eksperimentavimui. Ne visos nuotraukos turi būti tobulos. Leiskite sau žaisti su skirtingomis technikomis, stiliumi ir temomis.
Apsvarstykite, kaip fotografija gali tapti ne tik hobiu, bet ir būdu, kaip geriau suprasti ir vertinti savo aplinką.
Justo Tertelio Įžvalgos apie Kūrybingumą
Aktorius, režisierius, dramaturgas, autorinių dainų atlikėjas, šalia kūrybinės veiklos užsiimantis jaunosios kartos ugdymu - tokį įvairiaspalvį JUSTO TERTELIO portretą atskleidžia jo gyvenimo aprašymas. Labai organiškai. Tiesą pasakius, niekada jų neatskirdavau, nes šios veiklos visos viena kitą papildo, leidžia į spektaklio kūrimo procesą pažvelgti iš skirtingų perspektyvų. Toks skirtingų perspektyvų susidūrimas ir kūrybinė diskusija yra labai brangi ir kartu svarbi mūsų teatro kūrimo proceso dalis. Mes, kūrėjai, turime savotišką privilegiją - tam tikrą platformą, tuščią erdvę, kurioje galime bandyti žiūrovams ką nors pasakyti, diskutuoti su jais.
Atsiranda inspiracijų, temų, kurios mane liečia kaip žmogų, o tada pradedi galvoti, kaip tai gali atsispindėti skirtingose teatro raiškose. Kalbant apie dramaturgiją - tekstus scenai rašyti man taip patinka, ko gero, dėl to, kad į teatrą visų pirma atėjau kaip aktorius, savo kūnu esu patyręs, ką reiškia gyvas kontaktas scenoje. Kai rašau tekstus, galvoju, kaip tą gyvybę sukelti, o visas pjeses, kurias parašiau, mintyse esu suvaidinęs.
Su režisūra yra dar kitaip - turi galvoti, kaip įkvėpti, kaip padėti aktoriams, nes jie yra tie, kurie lips į sceną ir savo kūnu, balsu, emocijomis kovos už temą, poziciją ar mintį. Tam tikra prasme aktoriai yra lyg režisieriaus kariai. Tai sakau su didele pagarba jiems, nes žinau, kad aktorius turi pats permąstyti, išgyventi, įsileisti į save visas temas repeticijose tam, kad vėliau galėtų su jomis stoti prieš žiūrovus. Asmeniškai man įdomiausia - šių visų profesijų dinamika. Juk dirbdamas net įdomiausią darbą tu pavargsti - jei kasdien šviestų tik saulė, tikrai užknistų, bet po debesuotos dienos ji tarsi sušviečia gražiau. Taip ir teatre: vieną dieną rašau tekstus, kitą - vaidinu, trečią - režisuoju, galiausiai ketvirtą dieną pagalvoju: „Atsibodo man tas teatras“, ir pasiimu į rankas gitarą.
Paminėjote kūrybingumą - ši sąvoka pastaruoju metu itin dažnai vartojama viešojoje erdvėje, ir neretai tampa nebeaišku, kas gi tai yra iš tiesų. Ką jums pačiam reiškia kūrybingumas? Taip, dažnai viešojoje informacinėje erdvėje kalbant apie kūrybingumą girdžiu savotiškų manipuliacijų, keistų mitų. Vien tai, kad turime du žodžius - kūrybiškumas ar kūrybingumas, - sukuria savotišką nesuvokimą ar neaiškumą, kas yra kas. Tokioje terpėje, kurioje susitinka daugybė skirtingų profesijų kūrėjų, pradedi skirti, kas būdinga tik tavo paties meno sričiai, o kas visiems šiems kūrėjams yra bendra. Šis bendras dalykas ir yra kūrybingumas. Jį supa daugybė mitų, pavyzdžiui, kad jis įgimtas, kad kūrybingu gimstama. Dar vienas populiarus mitas - kad kūrybingumas susijęs tik su menais.
Bet juk šiandien matome, kad kūrybingumo reikia ir moksle, ir technologijose, kartais jo prireikia net bandant pasistatyti automobilį Vilniaus senamiestyje. Asociacijoje „Kūrybinės jungtys“ mes remiamės G. Klarkstono išgrynintais penkiais kūrybingo žmogaus mąstymo įpročiais: vaizduote, atkaklumu, smalsumu, bendradarbiavimu ir nuoseklia praktika. Tai neužtenka tik žinoti - kūrybingas žmogus naudoja ir ugdo juos savo kasdienybėje ar profesijoje.
JUSTAS TERTELIS: Žiūrovas nebūtinai turi sutikti su mūsų pozicija, bet svarbu, kad teatras jam gali būti erdvė susivokti. Švietimas mane labai domina. Manau, kad jis turi būti svarbus kiekvienam, nes jei kažkur artimiausiu metu ir turi įvykti revoliucija ar bent jau stipri evoliucija, tai šioje srityje. Jei mes norime keisti pasaulį, šią valstybę ir su ja augti, turime visų pirma pasirūpinti švietimu - manau, kad tai yra svarbiausia. Taip, kaip dabar yra, būti tiesiog nebegali. Teatro laboratorijoje „Atviras ratas“ tarp žiūrovų dažnai galima sutikti jaunų žmonių, moksleivių, ir tai mums svarbu. Šiandien, kai aplink visko tiek daug, lieka vis mažiau erdvės viską mąstyti ir permąstyti.
Nuo pat pirmojo spektaklio - režisieriaus Aido Giniočio „Atviras ratas“ - dalinomės savo asmeninėmis patirtimis, įtraukdami žiūrovus ir kviesdami prisiminti savas unikalias istorijas, sužadinti emocinę atmintį. Biografinėse improvizacijose „Lietaus žemė“ kalbame apie mūsų tautos praeitį, „Brangioji mokytoja“ (rež. Žiūrovas nebūtinai turi sutikti su mūsų pozicija, bet svarbu, kad teatras jam gali būti erdvė susivokti. „Atviro rato“ vienas principų nuo pat pradžių buvo kvietimas į gyvą, sąmoningą dialogą.
Pakalbėkime apie ką tik įvykusią premjerą „Atvirame rate“. Jūsų pjesė „CV, arba Kas aš esu“, pagal kurią pastatėte spektaklį, jau kelerius metus pažįstama radijo teatro klausytojams, tačiau tik dabar ji persikėlė į fizinę teatro sceną. Prieš kelerius metus vyko radijo teatro konkursas, ir likus dviem savaitėms iki jo pabaigos feisbuke vienas mūsų kartos rašytojas apie tai paskelbė įrašą. Bevažiuojant automobiliu šovė mintis pamėginti, taigi pjesę „CV, arba Kas aš esu“ parašiau labai greitai, nusiunčiau ir pamiršau. Po kiek laiko kolegė I. Stundžytė užsiminė, kad jai ši medžiaga pasirodė įdomi, ir pakvietė pastatyti ją „Atvirame rate“. Susimąsčiau, kodėl gi to nepadarius, nes pjesės tema man atrodė vis dar aktuali.
Visi žinome, kas yra gyvenimo aprašymas. Jei kiekvienas pažiūrėtume į savąjį ir tai, kas ten apie mus parašyta, vargu ar sutiktume, kad mūsų gyvenimo planas toks ir buvo nuo pradžių. Ši pjesė - apie tai, kas apie mus parašyta ir kaip mes gyvename iš tikrųjų, apie tai, ką mes kalbame ir įvardijame, ką jaučiame ir matome. Čia atsiranda statistikos tema - juk iš jos galime sužinoti daugybę dalykų apie save. Skaičiai kalba apie mane, tuo pat metu nebūdami su manimi tiesiogiai susiję. Aš gyvenu su savo šeima, girdžiu apie smurtą prieš vaikus ir galvoju, kad ši statistika yra kraupoka. Žinojimas apie tai, kad aplink yra daug smurto, veikia mane patį. Tie skaičiai, atsiradę reikiamose rankose, gali tapti labai puikiu manipuliacijos įrankiu. Nors žinome daugybę skaičių apie save, kyla klausimas: ar tai iš tiesų apie mane, ar tai yra realybė, kurioje gyvename?
Ar rašymo procesą pats naudojate kaip tam tikrą gyvenimo statistikos rinkimo, jo dokumentavimo būdą? Skirtingais gyvenimo etapais skirtingai matai pasaulį, taigi turbūt taip išeina, kad rašymas - tų etapų fiksavimas. Mano pirmoji pjesė „PRA“ jau gyvena savo gyvenimą, dabar, matyt, ją rašyčiau kitaip, bet tuo metu ji atsirado tokia, kokia atsirado. „CV, arba Kas aš esu“, ko gero, irgi yra tam tikra dokumentacija. Dabar susimąsčiau, kad mano mintyse jau yra medžiaga, apie kurią galvoju ateities perspektyvoje. Ji negalėjo atsirasti jokiame ankstesniame mano gyvenimo etape, nes anksčiau apie tokius dalykus net negalvojau - jie labiau susiję su socialine padėtimi ar šeima. Šios temos atsiranda iš asmeninės patirties, man kūryba dažnai gimsta iš susikirtimo tarp to, ką aš pats patyriau, ir to, ką man sako, pasakoja išorinis pasaulis. Žinoma, galima tiesiog paskelbti įrašą feisbuke, tačiau galima ir sukurti spektaklį. Tai - ilgesnis procesas, pabuvimas su tema, menine jos išraiška ir susidūrimas su gyvu aktoriumi, kuriam ta tema svarbi.
Kalbėdamas apie naujas kūrybines mintis paminėjote šeimą. Su žmona Vesta Šumilovaite-Terteliene šį sezoną teatre veikiate itin aktyviai - praėjusį mėnesį „Atvirame rate“ pristatėte premjerą „Saulėtoji linija“, Vestą matome vaidinančią ir „CV, arba Kas aš esu“. Labai džiaugiuosi šia Vestos idėja ir tuo, kad Ivano Vyrypajevo „Saulėtojoje linijoje“ vaidiname kartu. Vesta surado pjesę, mane su ja supažindino, ir supratau, kad jei jau statyti spektaklį - tai tik mums abiem. Nebuvo lengva, tačiau, kaip ir bet koks kūrybinis procesas, tai buvo savirefleksija, bandymas išsiaiškinti, ką vienais ar kitais klausimais galvojame, nes teks išeiti prieš žiūrovus ir palaikyti tam tikrą poziciją.
Kalbant apie dviejų kūrėjų gyvenimą po vienu stogu - čia, kaip ir bet kur, yra tiek pliusų, tiek minusų. Mes stengiamės saugoti savo asmeninę aplinką. Kartais rytą geriame kavą ir pajuntame, kad jau šnekame apie būsimą spektaklį, apie darbus. Tada sustojame - juk nuvažiavę į teatrą tikrai vien apie jį ir kalbėsime. Namuose reikia palikti erdvės ir kitiems svarbiems dalykams. Taip pat kartu kuriant aš atrandu naujų savo žmogaus pusių, o tie atradimai labai džiugina. Mes ir anksčiau dirbome tame pačiame teatre, bet turėjome mažiau kūrybinių susikirtimų - daugiau susidurdavome gyvenime. O dabar atėjo etapas, kai džiaugiesi galėdamas vienas į kitą įsiklausyti kūrybinėje erdvėje.
Mes galime daug kalbėti apie tai, kaip ugdyti vaikus, susikurti savo erdvę, perdažyti namus, bet visai kiti sprendimai - kaip išreikšti vienus ar kitus dalykus scenoje, kaip teatrą matai tu, o kaip - aš. Pasirodo, kad mudu su Vesta turime visai nemažai skirtumų, bet tai džiugina, nes taip atrandame ką nors nauja ir bendra. Artimiausiu metu rež. Justo Tertelio spektaklis „CV, arba Kas aš esu“ bus rodomas gruodžio 21 d.