Iškalbingumas - tai ne tik gebėjimas gražiai kalbėti, bet ir įtaigiai reikšti mintis, įkvėpti kitus ir pasiekti savo tikslus. Šiame straipsnyje aptarsime įvairius metodus ir patarimus, kurie padės jums tapti iškalbingu.
Kūrybiškumo Lavinimas
Jeigu norite būti kūrybiški, nebijokite jungti jau egzistuojančias idėjas. Pernelyg geras tam tikros srities išmanymas blokuoja kūrybiškumą, mat, prireikus naujų idėjų geri specialistai liaujasi ieškoję žinių už savo srities ribų.
Idėjų "Vagystė"
Pasak Samo Houstono valstybinio universiteto virtualaus Picasso Project vadovo dr. Enrique Malleno, „kopijuoti“ reiškia ką nors daryti lygiai taip, kaip kažkas kitas. Geras tapytojas gali kopijuoti kito menininko paveikslą ar stilių, bet tai nelaikoma inovacija. Pavyzdžiui, ir garsusis 1907 metų Picasso paveikslas Les Demoiselles d’Avignon („Avinjono merginos“), ir Steve’o Jobso Macintosh kompiuteris yra idėjų „vagystės“ siekiant sukurti kai ką visiškai naujo.
Picasso aliejiniais dažais tapytas paveikslas meno pasaulyje sukėlė skandalą, nes keliais lygmenimis sulaužė meno „taisykles“. Pirma, Picasso nutapė prostitutes, o tais laikais tai nebuvo „priimtina“ tema. Antra, toje pačioje drobėje Picasso sujungė dvi skirtingas meno sroves, o tai reiškė radikalų posūkį nuo įprastų normų. Susiraskite paveikslo nuotrauką internete ir pamatysite, kad veikėjų veidai dviejų tipų. Trys moterys kairėje nutapytos senuoju Iberijos stiliumi (apvestos akys, didelės ausys, profiliu pavaizduotos nosys), o dvi moterys dešinėje nutapytos afrikietišku stiliumi, kuriam būdingi spalvingas kaukes primenančius veido bruožai.
Peršokime į 1984 metus ir pamatysime, kad Steve’as Jobsas taiko į tą patį kūrybinį procesą, kad iš pagrindų atnaujintų kitą sritį - kompiuteriją. Įdomu, kad ir Jobsui įtakos darė menas. Reedo koledže jis lankė kaligrafijos kursus - tik todėl, kad jam tai patiko. Jobsas buvo toks kūrybiškas būtent todėl, kad atsivėrė naujoms patirtims - studijavo kaligrafiją ir dzenbudizmą, lankėsi ašrame Indijoje, vaikštinėjo virtuvinės įrangos skyriuje Macy’s prekybos centre ir kopijavo Ritz-Carlton viešbučių tinklo klientų aptarnavimo žingsnius savo Apple Store parduotuvėse. Jobsas sėmėsi patirties pasaulyje ir ja rėmėsi tobulindamas tai, kas jau buvo padaryta. Prisipažindamas, kad „visai nejaučia gėdos dėl pavogtų puikių idėjų“, Jobsas turėjo galvoje Picasso kontekstą.
Ateities novatoriai yra tie, kurie, kaip Leonardo da Vinci ir Jobsas, studijuoja mokslo meną ir meno mokslą. Todėl Leonardo laikė save mokslininku, inžinieriumi, menininku, išradėju, anatomu, filosofu, dailininku ir istorijų pasakotoju. Jis studijavo matematiką ir kūrė sistemas, kaip išmatuoti dydį, erdvę ir perspektyvą. Studijavo šviesos savybių mokslą. Florencijoje pas tų laikų meistrus mokėsi tapybos meno. Ir šias idėjas sujungė kurdamas „Moną Lizą“ bei „Paskutinę vakarienę“.
Eksperimentas
2015 metais grupė tyrėjų Austrijoje ir Danijoje atliko įspūdingą eksperimentą. Jie nustatė, kad pernelyg geras tam tikros srities išmanymas blokuoja kūrybiškumą, mat žmonės liaujasi ieškoję žinių už savo srities ribų, kai prireikia naujų idėjų.
Tyrėjai apklausė šimtus stogdengių, stalių ir riedutininkų. Šios trys grupės, nors užsiima visiškai skirtingais dalykais, buvo pasirinktos todėl, jog susiduria su ta pačia problema: kad išvengtų sužalojimų turi naudoti apsaugos priemones. Rezultatai buvo labai įdomūs: kuo mažiau sritis buvo žinoma dalyviams, tuo novatoriškesnių pasiūlymų jie sugalvojo. Šis eksperimentas pateikia mums įžvalgų apie kūrybiškų genijų protus. Genijai jie ne todėl, kad yra labai protingi; jie yra genijai, nes geba sujungti skirtingų sričių idėjas.
Muzikos Įtaka
Luna Shi – Kilk, Mergaite | Gydanti ir įkvepianti muzika
Kai rašiau pirmąją knygą apie Steve’ą Jobsą ir jo viešojo kalbėjimo įgūdžius, kambaryje grojo foninė muzika. Steve’as Jobsas labai mėgo Bobą Dylaną, taigi ir aš, ieškodamas įkvėpimo, leidau Bobo Dylano dainas. Jos įkvėpdavo mane kurti. Jų atsakymas - kino filmų muzika. Visiškai suprantama. Bono, U2 grupės vokalistas, kartą pasakė, kad puiki melodija yra tarsi puiki idėja - abi akimirksniu įsimenamos.
Dokumentiniame filme apie kino muziką, vykusiai pavadintame Score („Partitūra“), psichologijos profesorė dr. Siu-LanTan tvirtina, kad filmų garso takeliai suaktyvina daug smegenų centrų vienu metu. Mokslininkė sako, kad tam tikra muzika skatina išsiskirti neurochemines medžiagas už atlygį atsakinguose smegenų centruose - prieškaktinės srities ventralstriatum ir nucleusaccumbens. Filmų muzika pabrėžia pasakojimą. Be jos filmai būtų kitokie. Galbūt kino melodijų klausymas įpūs jūsų viešajai kalbai truputį kino magijos. Pamėginti verta.
Skaitymo Svarba
Į pensiją išėjęs JAV karinių jūrų pajėgų admirolas Jamesas Stavridis namų bibliotekoje turi 4000 knygų. „Asmeninė knygų lentyna būtina lavinant savo gebėjimą įkvėpti kitus ir siekiant prasmingų tikslų“, - sakė jis man. „Beveik visada galite atsigręžti į istoriją (grožinėje literatūroje, memuaruose, biografijose) ir rasti ten problemą, panašią į tą iššūkį, su kuriuo susiduriate šiandien“, - sako jis.
Ant Stavridžio stalo visada guli viena knyga - garsiausių viešųjų kalbų antologija. „Kai dirbu prie kokios nors komunikacijos idėjos, skaitau Sokrato, Churchillio, Franklino Delano Roosevelto ar Johno F. Kennedy kalbas. Skaitant jas, atgimsta mano paties iškalba. Labai sunku išmokyti žmogų gerai rašyti, bet skaitydami tampate geresniais rašytojais“, - pasakoja Stavridis.
Žinoma, admirolas Stavridis ne vienintelis puikus lyderis, kuris yra nepasotinamas skaitytojas. Vidutinis amerikietis per dieną skaito 19 minučių, bet milijardierius Warrenas Buffettas 80 procentų savo darbo laiko - apie 6 valandas - skaito laikraščius, žurnalus ir knygas. Elonas Muskas irgi prisiekęs skaitytojas, kartais perskaitantis dvi knygas per dieną. Billas Gatesas per metus perskaito apie 50 knygų. Milijardierius Markas Cubanas skaito tris valandas per dieną, o Markas Zuckerbergas kas dvi savaites perskaito po knygą.
2009 metais Carnegie Mellono universiteto tyrėjai buvo pirmieji mokslininkai, nustatę, kad skaitymas iš tikrųjų perprogramuoja smegenis, ypač vaikų, nes jų smegenų audiniai dar tik formuojasi. Mokslininkai aptiko, jog dėl skaitymo daugėja baltosios medžiagos, smegenų audinio, perduodančio signalus tarp pilkosios masės sričių, kuriose kaupiama informacija. Gerėjant baltosios masės „integralumui“, vaikai geriau bendrauja ir iškalbingiau reiškia mintis. Nors tuomet tirti 8-10 metų vaikai, pastarųjų metų smegenų plastiškumo tyrimai atskleidė, kad mūsų smegenys gali sudaryti naujas jungtis netgi suaugus.
Aplinkos Pakeitimas
Steve’ui Jobsui geriausios mintys atėjo analizuojant kitų sričių gaminius, o Linas-Manuelis Miranda savo geriausią idėją sugalvojo už 6115 kilometrų nuo Brodvėjaus. „Tai ne atsitiktinumas, kad geriausia idėja mano ligšioliniame gyvenime - o galbūt geriausia idėja mano gyvenime apskritai - kilo per atostogas“, - sakė Miranda. Miranda su žmona poilsiavo Plajadel Karmeno kurorte Meksikoje. Ilsėdamasis prie viešbučio baseino atsivertė knygą ir pradėjo skaityti.
Tokios nušvitimo akimirkos visai nestebina Emory universiteto neuromokslininko Gregory Bernso. „Jei norite pažvelgti į reikalus kitaip nei visi žmonės, veiksmingiausia strategija - bombarduoti smegenis dalykais, su kuriais jos dar niekada nėra susidūrusios. Anot Bernso, naujos idėjos retai šauna pažįstamose vietose. Dažniausiai užtenka tiesiog pakeisti aplinką. Kelionė į kitą šalį dar veiksmingesnė, jei tos šalies aplinka ir kultūra visiškai skiriasi nuo gimtosios.
„Susidūrusios su dar niekada nematyta aplinka, smegenys priverstos kurti naujas kategorijas. Per šį procesą jos suplaka senas mintis su naujais vaizdais, kad sukurtų naują sintezę… Jei norite mąstyti kaip ikonoklastas, turite išvysti naujų dalykų, kurių dar niekada nesate matę. Proveržiai įvyksta, kai suvokimo sistema susiduria su kuo nors, ko nemoka interpretuoti. Nežinomybė priverčia smegenis atmesti įprastas suvokimo kategorijas ir kurti naujas.
Dailės Terapija
Dailės terapijos metodai jau keletą dešimtmečių naudojama kaip paveiki savęs pažinimo, emocijų valdymo, saviugdos, relaksacijos priemonė. Dailės terapijos metodai gali būti būdas mokytis pažinti vieniems kitų emocijas, jas tyrinėti, kalbėtis ir labiau vieni kitus išgirsti. Piešiniai gali tapti iškalbingu sufleriu, kur link pakreipti žmogaus emocinį būvį, kaip išsikrauti, galbūt ieškoti pagalbos. Tuo pačiu įsitraukiant į dailės terapijos procesą, galima padaryti daug atradimų apie save, savo santykį su kitais asmenimis, kaip grupe ar su kiekvienu kaip individualia asmenybe.
Neuromokslo tyrimai ir pažanga atveria daug galimybių suprasti mūsų vidinius procesus - kaip veikia mūsų emocijos, kodėl jos neatsiejamos nuo mūsų kūno, kur ir kodėl užstringame ir kaip galime keistis. Neuroedukacija, kaip viena iš neuromokslo sričių, pasitelkiant dailės terapiją, meditaciją, kalbinius kodus, tyrinėja ir padeda surasti metodus vidiniams pokyčiams.
Priklausomybių Ištakos
Rytis pastebėjo, kad priklausomybių ištakų paprastai reikia ieškoti žmogaus vaikystėje. Priklausomais dažniau tampa tie, kurie nesulaukia pakankamai tėvų ir kitų artimųjų dėmesio bei meilės, tie, kuriems trūksta tvirto pamato ir palaikymo, formuojantis jų savivertei.
„Dabar man tenka susidurti su priklausomybių turinčiais jaunuoliais ir tikrai baisu dėl to, kas šiais laikais vyksta... Labai svarbu tai, kad kiekvienas vaikas nori jaustis reikalingas, nori jausti tėvų dėmesį ir meilę. Stereotipas, kad priklausomais tampa tik tie, kurių tėvai sunkiai verčiasi - susiduriame ir su privačiose gimnazijose besimokančiais moksleiviais, kuriems kilo noras vartoti, nes tai, kad tėvai viską jiems perka, dar nereiškia, kad jie gauna užtektinai dėmesio“, - pasakojo Rytis.
Jam pačiam vaikystėje trūko ir suaugusiųjų dėmesio, ir materialinės gerovės. Jis augo Alytuje, kai buvo dar mažas, jo tėvai išsiskyrė, mama pradėjo išgėrinėti. Vėliau atsirado patėvis, bet dėl to tapo tik blogiau - namie netrūko kvaišalų, pasitaikydavo ir smurto.
tags: #kaip #buti #iskalbingam