Šiandieninėje visuomenėje socialiniai įgūdžiai yra neatsiejama gyvenimo dalis, o jų ugdymas - būtinybė. Mokykla, būdama antra svarbiausia ugdymo institucija po šeimos, vaidina esminį vaidmenį socialinėje ir emocinėje vaiko raidoje. Vaikai, atėję į mokyklą, susiduria su bendruomene, turinčia tam tikras nuostatas ir elgesio taisykles, kurios ne visada sutampa su namuose įgytomis.
Geros mokyklos koncepcija
Šiandieninė informacinė visuomenė kelia vis naujus reikalavimus žmogui, reikalauja ugdyti šiandienai būtiniausius įgūdžius. Keičiantis gyvenimui, bendražmogiškosios vertybės įgauna vis naujas formas, tačiau svarbiausia išlieka žmogaus žmogiškumas - jo esmė.
Mokytojai vis dar per daug dėmesio skiria žinioms suteikti, o ne gyvenimo įgūdžiams, esminėms vertybėms, dorinėms nuostatoms ugdyti. Praktiniam asmeninių bei socialinių įgūdžių ugdymui, socialinei veiklai šeimoje, mokykloje skiriama per mažai dėmesio.
XX a. pabaigoje didesnis dėmesys buvo skiriamas kuklumui, nuolankumui, paklusnumui, o dabar, žmonės siekdami išsilavinimo, karjeros, darbo, didelį dėmesį skiria aukštam savęs vertinimui, iniciatyvumui, gebėjimui būti lyderiu, komunikabilumui.
Tikrovė nuolat kintanti, konfliktiška, neapibrėžta. Tokiame pasaulyje ir turės gyventi mūsų mokomi mokiniai. Kad jiems pasisektų, kad rastų savo vietą, nesukluptų, nepaklystų, susidurdami su neišvengiamomis problemomis, išmoktų jas įveikti, nesugriaudami savojo "Aš", mes, suaugusieji, turime padėti.
Svarbu, kad vaikai žinotų, jog jų vertybių pasaulis bus gerbiamas, o pats vaikas vertinamas kaip aktyvus kūrėjas. Taisyklės padeda vaikui suvokti, kad negalima daryti tik tai, kas patinka. Sukūrę savo klasės taisykles ir jų laikydamiesi, vaikai gali jaustis saugūs ir laisvi.
Pagarbus elgesys su mokiniu ir jo nuomone yra puikus suaugusiojo ir vaiko bendravimo pavyzdys. Mokytojo ir mokinio, tėvų ir vaikų tarpusavio bendravimo stereotipai stebimi, perimami ir kartojami gyvenime. Gerai, kai į mokyklą atėjęs vaikas nori dirbti su kitais, padėti ir bendradarbiauti. Taigi, gebėjimas būti, veikti kartu, toleruoti įvairius žmones yra tiesiog būtinas.
Šiandien tėvai dar dažnai nesusimąsto apie savo pareigas, kurias turėtų atlikti ugdydami vaiko socialinius įgūdžius. Tėvai socialiniais įgūdžiais susirūpina tik tada, kai vaikai pradeda vartoti alkoholį, narkotikus, nesusidoroja su iškilusiomis problemomis ar jas sprendžia netinkamais būdais.
Socialiniai įgūdžiai
Apibrėžiant socialinius įgūdžius, svarbu suprasti, kas slypi po šia sąvoka. Socialinis įgūdis - tai mąstymo ir daiktinės, praktinės veiklos automatizuotas veiksmas, arba tiesiog mokėjimas, išlavintas iki automatizuoto lygio. Įgūdžiui susidaryti reikia veiklos pratybų. Kol jis išlavinamas, pereinama keletas fazių: nuo sąmoningos, tikslingos judesių kontrolės iki atitinkamos veiksmų automatizacijos.
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) socialinius įgūdžius apibūdina kaip gebėjimus prisitaikyti visuomenėje ir elgtis pozityviai, individo gebėjimą veiksmingai susidoroti su kasdienio gyvenimo poreikiais ir problemomis, tai tokie gebėjimai, kurie jauniems žmonėms padeda išlaikyti psichinę sveikatą ir pasitikėjimą savo jėgomis, kai jie susiduria su gyvenimo realijomis.
Socialinis įgūdis pagal psichologę Laura J. Faazio-Griffith yra gebėjimas reaguoti tokiu būdu, kuris yra priimtinas visuomenėje ir yra priimtinas visiems susijusiems asmenims. Socialinis įgūdžių mokymas padeda kiekvienam vaikui bendrauti su kitais vaikais.
Pagrindiniai socialiniai įgūdžiai:
- Sprendimų priėmimas: tai mokėjimas apibrėžti problemą, išsiaiškinti tikslą, kurio siekiama, numatyti problemos sprendimo būdus, juos įvertinti bei išsirinkti tinkamiausią ir praktiškiausią. Tai atsakomybės prisiėmimas už sprendinius bei padarinius.
- Kūrybiško ir kritinio mąstymo: sprendžiant problemas, ypatingai svarbus yra kritinis mąstymas, t.y. gebėjimas atskirti faktus nuo išankstinių nuostatų ir nuomonių. Kūrybinis mąstymas yra laisvas, lankstus, neatabloninis, atmetantis tai, kas akivaizdu ir įprasta, ir sutelkiantis dėmesį ne į vieną akivaizdžiausią sprendimo galimybę, bet į įvairias.
- Asmeninio bendravimo: tai gebėjimas pažinti ir įvertinti savo stiprybes ir silpnybes bei asmenybės ypatybes. Savęs vertinimas yra kiekvieno žmogaus savęs vertinimas su turimu "Aš" vaizdu, emocinis to santykio išgyvenimas.
- Streso įveikimo: stresas yra natūralus gyvenimo reiškinys. Svarbu išmokti atpažinti stresą ir jį įveikti.
- Emocijų valdymo: jausmų ir emocijų valdymo įgūdžiai apima tris procesus: atpažinimą, įsisąmoninimą ir išreiškimą.
- Gebėjimo atsisakyti: Tai įgūdžiai tinkamai pasakyti "Ne" tada, kai norima tai pasakyti, kad kiti suprastų pasiryžimą atsisakyti. Tai pasipriešinimas spaudimui.
Peržvelgus literatūrą galima teigti, kad socialiniai įgūdžiai įvardijami, kaip gebėjimai, kaip tam tikros elgesio normos.
Nagrinėjant bendrąsias programas (BP) buvo pastebėta, kad socialinio ugdymo pagrindas yra humaniškumas, kuris susijęs su doriniu ugdymu. Jis teikia socialinį turinį atsakingumui ir tolerancijai, nes teigia pozityvų požiūrį į žmogų, į jo gyvybę kaip esminę vertybę, meilės ir pagarbos objektą.
Taigi, ir Lietuvoje, ir užsienyje, ir atnaujintose BP, socialinių įgūdžių ugdymui skiriamas labai didelis vaidmuo. Ugdymas kreipia dėmesį ne į moralines normas deklaravimą, kas ilgainiui mokyklos praktikoje daugeliu atvejų išvirto ir išvirsta formalia, paviršine elgesio priedanga, - o į autentiškumo, žmogiškos prasmės paieškas kiekviename ugdymo žingsnyje; į pažinimą, o ne vien žinojimą; į gebėjimą kartu gyventi, o ne tik bendradarbiauti; į žmogaus ir tautos bendrosios kultūros lygmenis, mentaliteto savimonę asmeniui ir visuomenei plėtojantis; pagaliau mokytis būti.
Peržvelgus BP labai ryškiai pastebimas socialinių įgūdžių integravimas į visus mokomuosius dalykus, o tai ir yra vienas iš pagrindinių tikslų. Taip pat yra išskirtos pagrindinės atnaujinimo kryptys. Tai yra - pagrindinis kompetencijų ugdymas. Iš kurių svarbiausias dėmesys skiriamas mokymuisi mokytis.
Socialiniame ugdyme pabrėžiamas pilietiškumo ugdymas. Jis integruojamas į visų dalykų pamokas, taip pat ir į neformalųjį ugdymą bei mokyklos savivaldos veiklą. Į socialinį ugdymą įtraukta ir integruojamoji ekonomika, ir verslumo programa. Šios programos yra įgyvendinamos per geografijos pamokas, matematikos bei technologijų pamokas.
Ugdymo turinys orientuojasi į tai, kad mokiniui reikia padėti pažinti save bei kitus. Reikia mokyti jį rasti atsakymus į rūpimus žmogaus gyvenimo klausimus. Taip pat reikia perteikti kultūros ir žmonijos pagrindus. Ugdymo turinys sudarytas taip, kad skatintų mokinį apmąstyti savo šalies bei pasaulio kultūrinio paveldo įvairovę, bendras viso pasaulio vertybes. Kad mokiniui būtų svarbu visa tai išsaugoti ir puoselėti.
Siekiama, kad mokinys ugdytųsi pagarbą savo šalies kultūrai, kad būtų tolerantiškas atsižvelgiant į fizinius, religinius, socialinius bei kultūrinius žmonių skirtumus. Siekiama išugdyti aktyvią, kūrybingą asmenybę, pasirengusią visą gyvenimą mokytis, tobulėti ir prisidėti prie visos visuomenės tobulinimo.
Apžvelgus ugdymo tikslus ir laukiamus rezultatus matome pagrindinę - socialinę kompetenciją, kurią mokinys įgyja, kai baigia pradinio ugdymo programą. Mokinys supranta save kaip bendruomenės ir visuomenės narį, savo ir kitų pareigas bei teises. Taip pat mokinys geba bendradarbiauti siekdamas bendro tikslo, geba spręsti konfliktus, stengiasi palaikyti draugiškus santykius, moka atjausti kitus ir jiems padėti.
Socialinis ugdymas labiausiai atsispindi kalbiniame ugdyme bei socialiniame ir gamtamoksliniame ugdyme. Siekiama, kad mokiniai įgytų ir plėtotųsi: žinias, koks ryšys yra tarp gamtos ir žmonių, kaip siejasi praeitis, dabartis ir ateitis; padėti įgyti gebėjimus, kurie reikalingi norint pažinti pasaulį, jį tyrinėjant, taip pat bendradarbiaujant su kitais; išsiugdyti gebėjimus suvokti įvairią informaciją, ją tvarkant, analizuojant bei interpretuojant; gebėjimą taikyti jau turimas žinias bei patirtį; kritinio mąstymo gebėjimą bei problemų sprendimo; gebėjimą veikti; padėti ugdytis vertybines nuostatas: toleranciją aplinkiniams ir kitokiems, pagarbą gyvybei, įsipareigojimą ir atsakomybę už savo ir kitų gyvybę bei sveikatą, už viską, kas vyksta aplink mus.
Apibendrinant, socialiniai įgūdžiai yra būtini kiekvienam žmogui, norint sėkmingai integruotis į visuomenę, jaustis jos dalimi ir patirti pasitenkinimą gyvenimu. Tinkamas socialinių įgūdžių ugdymas yra kompleksinis procesas, apimantis tiek šeimos, tiek mokyklos indėlį, ir reikalaujantis nuoseklaus dėmesio bei pastangų.
Valdorfo pedagogika − ugdymas, siekiant visuminiai (holistiškai) integruoti intelektinį, praktinį ir meninį mokinių vystymąsi. Besimokant einama nuo pojūčių, patyrimo, išgyvenimo, fenomeno prie analizės, dėsningumų, sistemizavimo, teorijos, siekiant, kad teorija būtų ne pateikiama, o tarytum atrandama.
Valdorfo metodika, akcentuojanti vaizduotę, kūrybiškumą, socialinę ir emocinę raidą, yra ypač efektyvi ikimokykliniame amžiuje, kur formuojasi pagrindiniai vaiko įgūdžiai ir charakterio bruožai.
Pastaruoju metu Lietuvos švietimo kontekste pastebima, kad socialiniam ir emociniam ugdymui skiriama vis daugiau dėmesio. Socialinių ir emocinių gebėjimų svarba asmenybės ūgčiai akcentuojama 2015 m. patvirtintoje Geros mokyklos koncepcijoje, o nuo 2017 m. įsigaliojo Švietimo įstatymo pataisos, kuriose numatoma, kad visi mokiniai turi turėti galimybę ugdyti savo socialines ir emocines kompetencijas, o pedagogai - galimybę jas stiprinti šioje ugdymo srityje.
Nuo gimimo iki penkerių metų formuojasi vaiko asmenybės pamatai, charakterio bruožai, gyvensenos modelis. Šiuo metu tinkamiausia ugdyti itin svarbius su jausmų sritimi susijusius vaiko raidos uždavinius: gebėjimą suvokti ir apibūdinti savo jausmus, gebėjimą valdyti emocijas, gebėjimą suprasti kitų žmonių jausmines būsenas.
Emocinio intelekto ugdymas taip pat labai padeda paauglystėje, kai prasideda hormonų antplūdžiai, turintys įtakos emocijų šuoliams. Todėl ugdydami emocinį intelektą, paaugliai lengviau kovoja su stresu, nuotaikų kaita, negatyviomis mintimis.
Socialinis ir emocinis ugdymas yra laikomas viena veiksmingiausių geros vaikų psichikos sveikatos užtikrinimo ir smurto prevencijos priemonių. Naujausi tyrimai patvirtina, kad emocinių įgūdžių turintys vaikai yra laimingesni, labiau savimi pasitiki, jiems geriau sekasi mokykloje. Nuoseklus vaikų socialinių ir emocinių įgūdžių ugdymas yra įvairiapusiškai naudingas ir visai visuomenei.
Mokytojui būtina kurti pozityvius santykius su mokiniu, jo nemenkinti ir sudaryti sąlygas, leidžiančias mokiniui patirti mokymosi sėkmę.
Analizuojant šiuo metu vykdomas pedagogų rengimo programas, pastebėta, kad socialinis ir emocinis ugdymas kaip atskiras studijų dalykas yra įtrauktas į daugumos ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo pedagogų rengimo programas. Tai patvirtina, kad pagrindinis socialinių ir emocinių įgūdžių ugdymas - itin svarbus ankstyvajame ir pradiniame ugdyme.
Lietuvoje turime keletą prevencinių programų, skirtų vaikų emociniam ugdymui. Socialinių ir emocinių kompetencijų ugdymo programos yra prevencinės programos, skirtos mokinio asmenybės ir aplinkos apsauginiams veiksniams stiprinti ir rizikos veiksnių įtakai mažinti.
Šiuo metu siūloma net keletas socialinių ir emocinių kompetencijų ugdymo programų priešmokyklinio amžiaus vaikams ir pradinių klasių mokiniams - tai „Zipio draugai“, „Kimochis“ „Obuolio draugai“, „Įveikime kartu“, „Antras žingsnis“, „Lions Qest“ programos „Laikas kartu“ ir „Aš žinau“.
Įgyvendinama prevencinė programa turi integruotis į mokyklos veiklas, kultūrą ir tapti neatskiriama mokyklos gyvenimo dalimi. Visų darbuotojų dalyvavimas prevencinėje programoje, tikėtina, skatina pozityvius pokyčius mokykloje, keičia jos kultūrą.
Vaikai, kurių emocinis intelektas labiau išlavintas, dažnai yra kūrybiškesni, geriau sutelkia dėmesį, pasižymi aukštesniais akademiniais gebėjimais.
Atliktų tyrimų duomenys rodo, kad pagrindinis sunkumas, su kuriuo susiduria pedagogai, įgyvendindami socialinį ir emocinį ugdymą, yra tėvų įtraukimas. Svarbu ne tik tiesioginis mokymas, tačiau daug svarbiau, kaip tėvai bendrauja su vaiku, kokie mamos ir tėčio tarpusavio santykiai, kaip jie geba atpažinti vienas kito jausmus, spręsti konfliktines situacijas. Tam, kad tėvai galėtų mokyti emocinio intelekto, jie patys turi būti emociškai intelektualūs.
Kitas iššūkis yra pačių pedagogų požiūris į emocinio intelekto ugdymą. Emocinis intelektas nėra kažkas, kas susiję tik su pačiu žmogumi. Tai yra dinamika, vykstanti visoje visuomenėje. Tai yra įgūdžiai, kurių mes mokomės kartu kiekvieną dieną, vertybės, apie kurias kalbame mokyklos suoluose, darbuotojų kambaryje. Socialinis ir emocinis ugdymas yra integrali bendruomenės veikla, kurią vaikas stebi, yra bendradarbiavimo, bendravimo ir veiksmų pavyzdys. Tik dirbdami kartu mes galime parodyti vaikams, kad empatija yra tokia pat vertinga, kaip ir didelė sėkmė. Kurdami malonią, šiltą atmosferą klasėje, mes skatiname vaikų augimą.
Norint įvertinti, ar socialinių ir emocinių įgūdžių ugdymas mokykloje juda tinkama linkme, reikėtų stebėti daugelį rodiklių: mokyklos lankomumo, mokinių pažangos, mokinių tarpusavio bei mokinių ir mokytojų santykių, mokytojų kaitos, mokinių dalyvavimo įvairiose mokyklos bendruomenės ir kitose veiklose bei tėvų įsitraukimo į mokyklos gyvenimą rodiklius.
Didelė dalis mokyklų pasirenka socialinių ir emocinių įgūdžių ugdymo programas kaip prioritetines ir buria visą bendruomenę joms įgyvendinti.
Programa „Zipio draugai“ moko vaikus kaip įveikti kasdienius emocinius sunkumus: atstūmimą, vienatvę, patyčias ar priekabiavimą, sunkius pokyčius. Padeda suvokti ir skatina kalbėti apie savo jausmus, ieškoti būdų su tais jausmais susitvarkyti. Moko vaikus empatijos, susirasti draugų, kreiptis paramos ir ją priimti bei padėti aplinkiniams.
Esminiai gyvenimiški ir asmenybės pamatai yra sudedami šeimoje. Šeimoje vaikas mokosi bendrauti, sužino pagrindines socialines taisykles, šeimos įtakoje formuojasi jo jausmų, emocijų pasaulis, nuostatos ir santykis su aplinka. Remiantis prevencijos teorijomis, pagrindinė sąlyga siekiant užkirsti kelią įvairioms problemoms ir negandoms, yra tėvų meilė ir ryšys su vaiku. Tačiau didelę įtaką daro ir mokykla, joje formuojami santykiai.
Programa „Įveikiame kartu“ skirta 8-11 metų vaikų socialinių ir sunkumų įveikimo gebėjimų lavinimui ir gali būti vykdoma visų tipų mokyklų pradinėse klasėse, pailgintos dienos grupėse, vaikų dienos centruose, globos namuose, t.y. visur, kur yra suformuoti stabili ugdomų vaikų grupė (vienus mokslo metus). Programos tikslas - ugdant pozityvius vaikų bendravimo ir emocinių problemų sprendimo įgūdžius, užkirsti kelią priklausomybės nuo alkoholio ir narkotinių medžiagų atsiradimui, kitoms destruktyvaus ir savidestruktyvaus elgesio formoms bei gerinti bendrą emocinę vaiko savijautą.
Dalyvaudamas programoje vaikas mokosi savarankiškai priimti ir vertinti jo aplinkoje vykstančius įvykius ir žmones, vis daugiau iškilusių sunkumų spręsti savo jėgomis. Nuo to, ko jis išmoksta šiuo nepaprastai svarbiu laikotarpiu, nemažai priklauso ir tolesnė jo gyvenimo sėkmė: vaikas, turintis įgūdžių, padedančių jam prisitaikyti prie naujos aplinkos, susirasti draugų, spręsti konfliktus, daug lengviau įveiks ir nedideles, kasdienes, ir didesnes problemas.
Socialinių ir emocinių kompetencijų ugdymo programos:
- „Zipio draugai“
- „Kimochis“
- „Obuolio draugai“
- „Įveikime kartu“
- „Antras žingsnis“
- „Lions Qest“ programos „Laikas kartu“ ir „Aš žinau“
tags: #kaip #buti #drausmingu #zipio #draugai